Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-68-196/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-01-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-07-03Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-03-09Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-06-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
e2-68-196/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00814-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
L. K., I. K., G. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-68-196/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00814-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2338-260/2018 pagal ieškovų L. K., I. K., G. G. ieškinį atsakovei D. K. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. K., I. K. ir G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti galiojančiu tarp L. K., I. K., G. G. ir atsakovės D. K. sudarytą 0,0915 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 162/662 dalies 0,0622 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį, pagal kurį atsakovė D. K. už 15 601 Eur perleido L. K. ir I. K. nuosavybes teises į ½ dalį 0,0915 ha žemės sklypo, į ½ dalį 162/662 dalies (81/662 dalį) 0,0662 ha žemės sklypo, bei G. G. perleido nuosavybės teises į ½ dalį 0,0915 ha žemės sklypo, ½ dalį 162/662 dalies (81/662 dalį) 0,0662 ha žemės sklypo, priteisti iš atsakovės D. K. ieškovo L. K. naudai 57 395 Eur pinigines lėšas, kaip be pagrindo įgytą turtą ir priteisti ieškovams iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti D. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 72 996 Eur sumai, o jo nepakakus areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, turtą pavedant surasti antstoliui. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi atsakovė piktybiškai vengia įvykdyti savo įsipareigojimą – sudaryti nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas už ieškovų pinigines lėšas, perleidimo sandorį, ginčo nekilnojamąjį turtą jau yra pardavusi ir pasisavinusi iš šio sandorio gautas pinigines lėšas, kurias, siekdama išvengti įsipareigojimų vykdymo, tikėtina sieks perleisti kitiems asmenims. Be to, atsakovė yra fizinis asmuo, ieškinio suma yra didelė, kas savaime didina teismo sprendimo įvykdytinumo grėsmę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi areštavo atsakovei D. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bendrai 72 996 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, nesant pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais bei kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovės poreikiams tenkinti.

4. Teismas nurodė, kad ieškovai prašo pripažinti galiojančiu tarp ieškovų ir atsakovės sudarytą žemės sklypo bei žemės sklypo dalies perleidimo sandorį ir priteisti ieškovui L. K. iš atsakovės pinigines lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą. Teismo teigimu, iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovai tikėtinai nepagrindė pareikštų ieškinio reikalavimų.

5. Spręsdamas dėl kitos aktualios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas įvertino tai, kad atsakovei D. K. yra pareikštas 72 996 Eur dydžio turtiniai reikalavimai, atsakovė yra fizinis asmuo, teismas apie atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitose esančias lėšas duomenų neturi. Todėl, įvertinęs ieškinyje nurodytus motyvus, ieškovų prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes, kad prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didelė, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės D. K. turtui, yra pagrindas manyti, jog sužinojus apie ieškinį, atsakovė gali turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, o perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė D. K. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti 0,0915 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia. Tačiau dėl minėto sklypo tarp šalių niekada nebuvo jokio ginčo ir atsakovė netgi ragino ieškovą L. K. persirašyti šį žemės sklypą savo vardu.

6.2. Pagal pareikštą ieškinio reikalavimą teismas neturėjo teisinio pagrindo areštuoti atsakovės turtą ieškinyje nurodytai žemės sklypo vertės sumai, kadangi šiuo atveju ginčas yra dėl konkretaus turto, o ne dėl piniginės sumos priteisimo. Teismas taikė netinkamą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. nesusijusią su byloje pareikštu reikalavimu. Ieškovai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo, tačiau teismo šio prašymo net nesvarstė.

6.3. Ieškovas net tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus paties teiginius apie tai, kad neva investavo į atsakovės turtą 34 304,94 Eur savo darbu ir lėšomis. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ir reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 000 Eur neva perduotų atsakovei saugoti. Atsakovė nėra gavusi iš ieškovo šios pinigų sumos, kadangi jis pats dalyvavo notarų biure sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį ir pats gavo iš pirkėjo kainą už parduodamą turtą. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas jai priklausančiame žemės sklype statė angarą, kuriame vykdo savo verslą, tačiau atsakovė nesutinka sumokėti ieškovui už pastatytą savivalę statybą. Atsakovė sutinka, kad ieškovas išsirinktų jam priklausantį angarą. Todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą 17 091 Eur sumai. Ieškinio sumą ieškovas nustatė išimtinai savo nuožiūra, todėl sprendžiant didelė ji ar ne, teismas privalėjo atsižvelgi į tai, kad prie ieškinio nebuvo pateikta net tikėtinų duomenų ieškinio sumai pagrįsti, todėl didelė ieškinio suma šiuo atveju negalėjo būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovė nuosavybės teise turi pakankamai daug nekilnojamojo turto, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškinio suma jai nėra didelė.

6.4. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Šiuo atveju ieškovai nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė neketina paslėpti ar apsunkinti savo nekilnojamojo turto. Atsakovei, kaip ieškovo motinai, toks ieškovo ieškinio pareiškimas buvo netikėtas, kadangi, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė nuolat jam padėdavo tiek materialiai, tiek moraliai.

Atsiliepimas

7. Ieškovai L. K. ir I. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

7.1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad tikėtinai nėra pagrįsti ieškinio reikalavimai dėl piniginių lėšų priteisimo. Ieškinyje yra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, išsamiai išdėstytas jo faktinis pagrindas bei prie ieškinio pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ieškinį nepagrįstu prima facie.

7.2. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismui nepateikti atsakovės nesąžiningumą patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad atsakovė piktybiškai vengia įvykdyti savo įsipareigojimą – sudaryti nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas už ieškovų pinigines lėšas, perleidimo sandorį, yra nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėjusi ieškovų sąskaita, rodo atsakovės nesąžiningumą. Taip pat atsakovė be ieškovų žinios yra jau pardavusi kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą, kuris buvo pastatytas bendromis ieškovų ir atsakovės piniginėmis lėšomis bei pastangomis, nesąžiningai pasisavinant visas iš minėto sandorio gautas pinigines lėšas, kas pagrįstai leidžia teigti dėl atsakovės nesąžiningo elgesio. Dėl šių priežasčių tikėtina, kad atsakovė, siekdama išvengti įsipareigojimų įvykdymo, gali savo turtą nuslėpti, perleidžiant jį kitiems asmenims, todėl darytina išvada, kad yra reali grėsmė, jog ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

7.3. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, atsakovė nepagrįstai ne tik, kad vengė perleisti ieškovams nekilnojamąjį turtą 0,0915 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 162/662 dalį 0,0662 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir šiuo metu to nesutinka padaryti, nors minėtas nekilnojamasis turtas buvo nupirktas ieškovų prašymu ir už ieškovų pinigines lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Teismo skundžiama nutartimi areštas buvo taikytas atsakovės turtui, juo uždraudžiant tik disponuoti, todėl tai, kad buvo taikytas areštas, o ne įrašas viešajame registre, labiau atsakovės teisių nesuvaržė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgdamas į tai, jog iki atskirojo skundo padavimo apeliantė neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus priima ir vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo atsakovės turtą konstatavęs abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą. Apeliantė atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, t. y. kvestionuoja tiek teismo nustatytą ieškovų pareikšto ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek grėsmės galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, išsamumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

14. Atsižvelgiant į tai, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio atsakovės atžvilgiu akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Šiuo atveju ieškovai savo reikalavimus pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jų nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus bylos medžiagą, ieškinys preliminariai pagrįstas.

16. Nustačius, kad ieškovai ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

17. Vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, sutiktina su apeliantės argumentu, kad vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs ieškinyje nurodytus motyvus, prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes, kad prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apeliantės atžvilgiu skundžiamoje nutartyje yra nulemtas vien tik didelės ieškinio sumos vertinimu. Be to, apeliantė nepagrindė savo argumentų, kad nėra pagrindo ieškinio sumos jos atžvilgiu laikyti didele. Šį argumentą apeliantė grindė su atskiruoju skundu pateiktu VĮ Registrų centro išrašu apie turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti įrodymai nėra pakankami apeliantės geros ir stabilios finansinės padėties konstatavimui, kadangi pateiktuose įrodymuose nenurodyta šio turto vertė.

19. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Ieškovai prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad apeliantė be ieškovų žinios jau yra pardavusi kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą, kuris buvo pastatytas bendromis ieškovų ir apeliantės piniginėmis lėšomis bei pastangomis, nesąžiningai pasisavinant visas iš minėto sandorio gautas pinigines lėšas. Ieškovų argumentus, kad apeliantė jau yra perleidusi dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto patvirtina byloje pateikta 2018-02-12 pirkimo-pardavimo sutarties kopija, pagal kurią apeliantė pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima sutikti su ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovė, siekdama išvengti įsipareigojimų įvykdymo, gali savo turtą nuslėpti, perleidžiant jį kitiems asmenims, o tai patvirtina antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.

20. Nagrinėjame byloje ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo bei areštuoti atsakovės turtą 72 996 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo atsakovei priklausantį turtą bendrai 72 996 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. nesusijusią su byloje pareikštu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka ginčo esmę.

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas