Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

3. Nuostoliai, padaryti automobiliui, nustatyti kilnojamojo turto transporto priemonės BMW X3 3.0 d vertinimo ataskaitoje Nr. 21-112, kurią atliko kvalifikuotas turto vertintojas J. P., transporto priemonę apžiūrėjęs iš karto po įvykio, t. y. 2021 m. lapkričio 22 d. Automobilio apgadinimai užfiksuoti administracinio nusižengimo bylos tyrimo medžiagoje bei akcinės draudimo bendrovės „COMPENSA VENN A INSURANCE GROUP“.

7. Pareiškėjas skunde nenurodė nuvirtusio medžio koordinačių, skundo prieduose jos taip pat nėra nurodytos, pateiktoje teismui schemoje nenurodyta, kokiu atstumu nuo kelio augo nuvirtęs medis. Taigi, konkreti medžio vieta nėra žinoma.

10. Jei į kelio važiuojamąją dalį nuvirtęs medis augo ne kelio juostoje, o kelio apsaugos zonoje, pareiga prižiūrėti mišką, atlikti jo inventorizaciją, sekti jo būklę pagal Miškų įstatymą ir poįstatyminius aktus pareigą turi taip pat VĮ „Valstybinių miškų urėdija“. Trakų rajono savivaldybės administracijos teiginiai, kad jei nuvirtęs medis galimai augo laisvoje valstybinėje žemėje (miško žemėje), kurią galimai patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba, tai Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą prižiūrėti miško žemėje esantį mišką, želdinius, yra niekuo nepagrįsti bei prieštarauja nustatytam teisiniam reglamentavimui. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti, kur augo medis, o remtis vien prielaidomis ir spėlionėmis negalima. Apie eismo įvykio metu padarytą žalą pareiškėjui tapo žinoma iš karto po įvykio. Nuo tos dienos pats pareiškėjas turėjo realias galimybes rinkti įrodymus, kuriais būtų pasinaudojęs kiekvienas rūpestingas ir apdairus žmogus, bet jokių veiksmų nesiėmė. Byloje nėra atlikti matavimai, kuriais vadovaujantis būtų galima apskaičiuoti tikslų atstumą nuo skiriamosios juostos vidurio iki medžio kamieno.

13. Kelių direkcijos tvarkomoje interneto aplikacijoje www.defektai.eismoinfo.lt iš techninio prižiūrėtojo AB „Viamatikos“ darbuotojų buvo gauti du pranešimai apie kelyje Nr. A16 į kelio pusę palinkusius želdinius – medžių šakas: 2021 m. kovo 22 d. medžių šakų palinkimas fiksuotas 58,692 km ir 2021 balandžio 21 d. – 58,1 km. AB „Kelių priežiūra“ medžių šakas apgenėjo. Apie 2021 m. lapkričio 19 d. kelyje Nr. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė, 58,04 km nuvirtusį medį atsakovui nebuvo pranešta, nors apie valstybinės reikšmės keliuose įvykusius eismo įvykius Bendrosios pagalbos centras ir (ar) eismo dalyviai įprastai informuoja Kelių direkcijos Eismo informacijos skyrių. Kelių direkcijos Eismo informacijos skyriaus tvarkomais skambučių registro duomenimis, 2021 m. lapkričio 19 d. 17:49 val. telefonu teirautasi (skambinusysis asmuo neidentifikuotas) dėl žalos, patirtos ant automobilio užvirtus medžiui, atlyginimo tvarkos, informacija suteikta. Pagal skambučio datą ir įvykio aplinkybes būtų galima daryti išvadą, kad skambino pareiškėjas, tačiau fiksuotas skambučio laikas (17.49 val.) ir pareiškėjo skunde nurodomas įvykio laikas (apie 23.30 val.) nesutampa. Pareiškėjas nei į Kelių direkciją, nei į AB „Kelių priežiūra“ dėl patirtos žalos atlyginimo nesikreipė. Atsakovas neturi daugiau informacijos, susijusios su pareiškėjo skunde nurodytoje vietoje (kelyje Nr. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė, 58,04 km) nuvirtusiu medžiu.

14. Pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių nuvirtusio medžio būklę, t. y. neįrodė, kad nuvirtęs medis turėjo būti pašalintas dėl pavojų saugiam eismui sąlygojusių želdinio būklės parametrų. Valstybinės reikšmės kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimui ir kirtimui nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis vykdoma želdinių priežiūra. Medžiai, augantys kelio juostoje kertami tik pagal įtvirtintus kriterijus nustačius, kad jie kelia pavojų saugiam eismui. Valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augantys medžiai ir krūmai gali būti pripažįstami keliančiais pavojų saugiam eismui tik tais atvejais, kai blogina matomumą ar uždengia kelių technines eismo reguliavimo priemones ir kelių apšvietimo įrenginius. Remiantis išdėstytais želdinių, augančių kelio juostoje, priežiūros reikalavimais, pareiškėjo skundo teiginiai dėl atsakingų valstybės institucijų netinkamo teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo želdinių priežiūros srityje laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip jau minėta, nepateikta duomenų nei apie nuvirtusio medžio augimo vietą (koordinates), nei apie jo būklę – pavojų eismo saugai kėlusių sąlygų atitiktį. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Kelių direkcija, vykdydama jai įstatymų pavestas valstybinės reikšmės kelių priežiūros užsakovo funkcijas, jas įgyvendina tinkamai.

15. Žalos fakto ir dydžio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui. Turtinei žalai pagrįsti pateikta 2021 m. lapkričio 25 d. Kilnojamojo turto transporto priemonės vertinimo ataskaita, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nurodyto dydžio turtinė žala yra būtent jo nurodyto eismo įvykio pasekmė. Kelių direkcijos vertinimu, nesant neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali būti įrodytos ir kitos sąlygos – priežastinis ryšys tarp kilusių nuostolių ir neteisėtų veiksmų, taip pat kaltė bei žala ir tai reiškia, kad pareiškėjas neįrodė, kad valstybei kyla pareiga atlyginti jo patirtą žalą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimo į pareiškėjo skundą per nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

17. 2022 m. lapkričio 22 d. teisme gauti trečiojo suinteresuoto asmens papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog V. D. sutinka su pareiškėjo V. D. skunde nurodytomis aplinkybėmis ir pareikštais reikalavimais. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Pareikšti reikalavimai yra pagrįsti teisiškai bei faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas nurodė ir pagrindė visas civilinei atsakomybei kilti būtinąsias sąlygas, todėl jo skundas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, kartu tenkinant reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo už priteistą 5 055,00 Eur sumą nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, kaip tai nustatyta CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo su atsiliepimu pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija valstybinės žemės patikėjimo teise valdo tik kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė Nr. A16 (unikalus Nr. 4400-2026-1974) ruožą. Nagrinėjamu atveju medis neaugo ant kelio ruožo jis ant kelio ruožo tik užvirto. Pateikta įvykyje padaryta nuotrauka, kuri dėl tamsaus paros meto ir blogų oro sąlygų nėra kokybiška, bet joje galima įžiūrėti medį ant važiuojamosios kelio dalies ir tai, kad nuvirtęs medis tęsiasi ir yra gerokai nutolęs nuo važiuojamosios kelio dalies bei tai, kad greta nuvirtusio medžio auga kitas medis.

22. Pareiškėjas teismui nenurodė nuvirtusio medžio lokacijos, tikslių koordinačių, taip pat nenurodyta, kokiu atstumu nuo kelio augo nuvirtęs medis. Tokios informacijos nebuvimas apsunkino ir atsakovų galimybes gintis nuo pareikštų reikalavimų, kai tiksliai nenustatyta, kieno priežiūros dispozicijoje augo (ir nugriuvo) medis. Taigi, konkreti medžio vieta nėra žinoma, kartu nėra aišku, ar medis augo už kelio juostos ribų, ar kelio apsaugos zonoje. Nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių ar veiksnių medis nuvirto. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos viešai internetiniame puslapyje skelbiamus archyvinius duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjo nurodomo eismo įvykio dieną būtų fiksuotas vėjo padidėjimas ar kiti ekstremalūs reiškiniai.

23. Byloje nenustatyta jokių duomenų, iš kurių galima būtų daryti neginčijamą išvadą, kur galimai augo medis ir dėl kokių priežasčių jis galėjo nugriūti. Apie eismo įvykio metu padarytą žalą pareiškėjui tapo žinoma iš karto po įvykio, todėl vertintina, kad nuo tos dienos pats pareiškėjas, kaip rūpestingas ir apdairus žmogus, turėjo pasirūpinti įrodymų rinkimu, išsaugojimu, siekiant pasinaudoti įrodinėjant aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

24. Turtinei žalai pagrįsti pareiškėjo pateikta 2021 m. lapkričio 25 d. Kilnojamojo turto transporto priemonės vertinimo ataskaita nelaikytina pakankamu ir patikimu įrodymu žalos dydžiui nustatyti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nurodyto dydžio turtinė žala yra būtent jo nurodyto eismo įvykio pasekmė. Atvykus į įvykio vietą pareigūnai nustatė, jog apgadintas automobilio priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekines kairės pusės durelės, užpakalinės kairės pusės durelės, priekinis automobilio stiklas, priekinės dešinės pusės sparnas, priekinės kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinės dešinės pusės žibintas, priekinės kairės pusės žibintas, priekinės dešinės pusės posūkio žibintas, priekinės kairės pusės posūkio žibintas, automobilio radiatoriaus grotelės (EĮIS ROIK: 07-21-9561760). Tačiau iš šių duomenų nėra galimybės nustatyti, kaip stipriai buvo apgadintos šios automobilio dalys, pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, jog teismas galėtų pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjo patirti nuostoliai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Žala, prašoma atlyginti dėl valdžios institucijos veiksmų, turi būti konkreti, įrodyta ir įvertinta. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, taip pat turtinės žalos atlyginimas turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus.

26. Pareiškėjo pagrindinis skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas, todėl reikalavimas priteisti pareiškėjo naudai patirtas 5 procentų dydžio metines palūkanas už 5 055,00 Eur sumą, nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, kaip išvestinis reikalavimas, taip pat netenkinamas.

27. Kadangi ginčas išspręstas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

31. Pareiškėjas po eismo įvykio buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, tačiau neturėjo galimybės rinkti įrodymus įvykio vietoje ir įvertinti nuvirtusio medžio būklės.

32. Darydamas išvadą apie medžio būklę patvirtinančių duomenų trūkumą, teismas, būdamas aktyvus, turėjo galimybę liudytojais apklausti eismo įvykio vietoje buvusius policijos pareigūnus, taip pat Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovus, kurie iš karto nuo kelio važiuojamosios dalies pašalino medį.

37. Tiek teismų sprendimų analizė, tiek ir Kelių direkcijos ilgametė praktika rodo, jog panašiuose eismo įvykiuose nukentėję asmenys turi neribotas galimybes rinkti įrodymus – daryti fotofiksaciją ir vaizdo įrašus eismo įvykio vietoje (juolab, kai į eismo įvykio vietą atvyksta patirtį tiriant tokius eismo įvykius turinčios specialiosios tarnybos) ir pateikti juos teismui. Kelių direkcija sutikdama su teismo sprendimo motyvais, pažymi, jog tam, kad būtų nustatytos ir įrodytos visos būtinos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, nagrinėjamoje byloje teismui turėjo būti pateikta pakankamai duomenų, įrodančių tikslią nuvirtusio medžio augimo vietą, atstumą nuo važiuojamosios dalies krašto ir įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė teisės aktų nustatytas pareigas t. y. duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas nepašalino pavojų saugiam eismui kėlusio medžio (nėra pateikta jokių duomenų apie želdinio būklės parametrus).

39. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija apie eismo įvykį Nutarime pateikiama netiksliai ir nenuosekliai, todėl kelia klausimų ir dėl paties eismo įvykio aplinkybių (ar medis užvirto ant automobilio, ar automobilis atsitrenkė į važiuojamojoje dalyje gulintį nuvirtusį medį). Nutarimo dalyje „Tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis“ nurodoma: „Vairuojant automobilį, esant stipriam vėjui, ant važiuojančio automobilio užvirto medis.“. Toliau Nutarimo dalyje „Nutarimo esmė“ pirmoje pastraipoje dėstoma: „<...> kliudė ant važiuojamosios dalies nuvirtusi medį.“. Analogiška informacija, jog transporto priemonė kliudė ant važiuojamosios dalies nuvirtusį medį pateikiama ir kituose bylos dokumentuose (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato informacinėje sistemoje fiksuotame pranešime apie eismo įvykį ir Tarnybiniame pranešime).

41. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, kad būtent dėl valstybės (jos institucijų) ar Savivaldybės neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės, kurie galėtų būti pagrindas kilti civilinei teisinei atsakomybei, kilo eismo įvykis. Pareiškėjas neįrodė, kad valstybei (Nacionalinei žemės tarnybai) bei Trakų rajono savivaldybei kyla pareiga atlyginti jo patirtą žalą.

44. Pareiškėjas neįrodė konkrečių neteisėtų veiksmų, nesant neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali būti įrodytos ir kitos sąlygos - priežastinis ryšys tarp kilusių nuostolių ir neteisėtų veiksmų, taip pat kaltė bei žala ir tai reiškia, kad pareiškėjas neįrodė, kad valstybei ir savivaldybei kyla pareiga atlyginti jo patirtą žalą.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo teiginiai, jog eismo įvykio vietą iš karto atvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai ir teisės aktų nustatyta tvarka sudarė eismo įvykio schemą, kurioje detaliai užfiksavo, jog kelio Nr. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 58,042 km ant važiuojamosios dalies guli nulūžęs medis ir medžio šakos, o netoli jų – pareiškėjo vairuota ir eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė, nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas atleidžiamas nuo pareigos įrodyti priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir atsakovų galimų neteisėtų veiksmų.

46. Akcentuotina, kad jokiais teisės aktais Nacionalinė žemės tarnyba nėra įpareigota prižiūrėti miško žemėje esančio miško, želdinių. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė ir neįrodė priešingai.

47. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų daryti neginčijamą išvadą, kur galimai augo medis, o remtis vien prielaidomis ir spėlionėmis negalima. Apie eismo įvykio metu padarytą žalą pareiškėjui tapo žinoma iš karto po įvykio. Nuo tos dienos pats pareiškėjas turėjo realias galimybes rinkti įrodymus, kuriomis būtų pasinaudojęs kiekvienas rūpestingas ir apdairus žmogus, bet jokių veiksmų nesiėmė. Byloje nėra atlikti matavimai, kuriais vadovaujantis būtų galima apskaičiuoti tikslų atstumą nuo skiriamosios juostos vidurio iki medžio kamieno.