Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-05-24 · Civilinė byla Nr. e2A-775-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-24
Bylos Nr.
e2A-775-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06911-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
UAB „duomenys neskelbtini“
Atsakovas
AB „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-775-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06911-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 2470,77 Eur įsiskolinimą, 511,37 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį. Nurodė, kad su atsakove 2015-12-18 sudarė plieninių lakštinių įlaidų nuomos sutartį Nr. 479-08/2015/0424-J-4008. Pagal priėmimo–perdavimo aktą atsakovė iš ieškovės įlaidus priėmė 2015-12-18 ir 2016-01-21 juos grąžino ieškovei. Teigia, kad grąžinus įlaidus, 2015-02-04 pateikė atsakovei plieninių lakštinių įlaidų eksploatacijos pabaigos aktą Nr. 838-11/2016, kuriame nurodė, kad plieniniai įlaidai ieškovei buvo grąžinti nevalyti ir trys vienetai 1,771 tonos plieninių lakštinių įlaidų yra sugadinti. Kartu su minėtu eksploatacijos pabaigos aktu atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TKB203063 už grąžintų plieninių lakštinių įlaidų valymą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. TKB203062 už trijų vienetų 1,771 tonos plieninių lakštinių įlaidų apmokėjimą. Nurodo, kad plieninių lakštinių įlaidų nuomos sutarties Nr. 479-08/2015/0424-J-4008 8.4 punkte yra numatyta, jog atsakovė privalo grąžinti ieškovei prekę nepažeistą, nepakeitusi gamyklinės formos (būsenos), išvalytą. Teigia, kad šios savo pareigos atsakovė neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė savo įsipareigojimus pagal sutartį. Ieškovė grįsdama išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu, nurodo, kad teismui pridedami dokumentai patvirtina, kad ieškovė yra įsipareigojusi sumokėti 511,39 Eur pagal sutartį už paslaugas, susijusias su atsakovės skolos išieškojimu, todėl kartu su pagrindine skola pirma eile ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų ir šias su skolos išieškojimu susijusias išlaidas.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad grąžinus įlaidus į sandėlį, ieškovė ir atsakovė nepasirašė plieninių lakštinių įlaidų grąžinimo akto. Ieškovė 2016-02-04 pateikė atsakovei plieninių lakštinių įlaidų eksploatacijos pabaigos aktą Nr. 838-11/2016, kuriame nurodė, kad plieniniai lakštiniai įlaidai grąžinti nevalyti ir trys vienetai 1,771 tonos plieninių lakštinių įlaidų yra sugadinti. Nurodo, kad įlaidų apžiūrą po nuomos ir jų būklės konstatavimą vienašališkai atliko ieškovė, nedalyvaujant atsakovės atstovams. Atsakovė, nesutikdama su eksploatacijos pabaigos aktu ir jame nurodyta informacija, atsisakė jį pasirašyti ir priimti pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr. TKB203063 ir TKB203062, nes lakštinius įlaidus atsakovė grąžino ieškovei švarius, tvarkingus ir nepažeistus, todėl nepripažįsta ieškovės pretenzijų dėl grąžintų nevalytų plieninių lakštinių įlaidų ir jų trijų vienetų sugadinimo. Nurodo, kad pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti plieniniai įlaidai privalėjo būti patikrinti jų grąžinimo dieną, dalyvaujant abiem šalims, tam, kad būtų objektyviai nustatyta, kokios būklės įlaidai buvo realiai grąžinti nuomotojui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-09 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 950,20 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2015-12-18 sudarė plieninių lakštinių įlaidų nuomos sutartį Nr. 479-08/2015/0424-J-4008. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovei laikinai naudotis ir valdyti plieninius lakštinius įlaidus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti įlaidų nuomos mokestį. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtinto, kad ieškovei plieniniai lakštiniai įlaidai buvo grąžinti 2016-01-21. 2016-01-29 ieškovė parengė plieninių lakštinių įlaidų eksploatacijos pabaigos aktą Nr. 838-11/2016. Šiame akte ieškovė nurodė, kad atsakovė nuomojamų įlaidų nuomą baigė 2016-01-21, statybinės medžiagos perduotos netvarkingos, plieniniai lakštiniai įlaidai grąžinti nevalyti, todėl remiantis 2015-12-18 sutarties 8.5 punktu atsakovė įgyja nuosavybės teisę į 3 vnt. plieninių įlaidų. Ieškovė 2016-01-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TKB023062 1628,81 Eur sumai už sugadintus 3 plieninius lakštinius įlaidus ir 2016-02-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TKB023063 už plieninių lakštinių įlaidų valymą 842,16 Eur sumai. Atliktų valymo darbų aktas Nr. 839-11/2016 parengtas 2016-02-04. 2016-02-03 ieškovė parengė plieninių lakštinių įlaidų defektacijos aktą Nr. 839-11/2016/01. Šiame akte nurodyta, kad ieškovė kartu su komisija – UAB „Malkų įlankos terminalas“ atstovais D. M. ir R. M. po atlikto inspektavimo nustatė, kad atsakovė grąžino nevalytus ir deformuotus plieninius lakštus. Nurodo, kad remdamas sutarties Nr. 479-08/2015 8.4 ir 8.5 punktais ieškovė po atlikto inspektavimo nepriima plieninių lakštinių įlaidų L604n, kurių bendras svoris 1,711 tonos.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nustatė, kad atsakovės atstovai tiek 2016-01-29 rengiant įlaidų eksploatacijos aktą, tiek 2016-02-03 defektų nustatymo procedūroje nedalyvavo, byloje ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog atsakovės atstovas buvo kviečiamas dalyvauti nustatant defektus arba jiems buvo pranešta apie defektų nustatymo pradžios laiką ir vietą, todėl laikė, kad atsakovei galimybė dalyvauti defektų nustatymo procedūroje buvo apribota. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2016-01-21 ieškovė, priimdama atsakovės jai grąžinamus įlaidus, turėjo tą pačią dieną organizuoti gaunamų iš atsakovės įlaidų būklės vertinimą ir tai tinkamai užfiksuoti. Ieškovės vienašališkai surašyti 2016-01-29 plieninių lakštinių įlaidų eksploatacijos pabaigos aktas ir 2016-02-03 plieninių lakštinių įlaidų defektų aktas neįrodo, kad atsakovė grąžino ieškovei plieninius lakštinius įlaidus su defektais, taip pat nepagrindžia tariamų defektų masto. Ieškovės į bylą pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuoti įlaidai, teismas vertino kritiškai, kadangi nuotraukose nėra fiksuotas jų padarymo laikas, iš jų negalima padaryti išvados, jog nuotraukos padarytos įlaidų pristatymo momentu atsakovės vairuotojui perduodant juos ieškovei, taip pat negalima nustatyti, ar nuotraukose užfiksuoti būtent atsakovei išnuomoti plieniniai lakštiniai įlaidai. Ieškovės atstovas M. V. 2016-11-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei išnuomotų rūšių įlaidų sandėlyje turėjo ir daugiau, iš pateiktų nuotraukų negalėjo pasakyti, kokio profilio įlaidai yra nufotografuoti. Liudytojas D. P., atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nurodė, kad vežė darbuotojams šepečius išvalyti plieninius lakštinius įlaidus, jie buvo valomi ir krovimo metu buvo tvarkingi. Byloje ieškovė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie 1,771 tonos trijų plieninių lakštinių įlaidų sugadinimą, kurį įvertino 1628,81 Eur dydžio suma. Pažymėjo ir tai, kad šalys 2015-12-18 nuomos sutarties 8.5 punkte susitarė dėl nuostolių apskaičiavimo už negrąžintus įlaidus dydžio. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad visi įlaidai buvo grąžinti ieškovei, todėl ieškovės argumentas, jog nuostolius atsakovei už 3 vnt. įlaidų skaičiuoja pagal minėtos sutarties 8.5 punktą, yra teisiškai nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojo D. P. (D. P.) parodymus, rašytinę bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytas, todėl atmetamas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-09 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi.Nurodė, kad nei sutartis, nei teisės aktai nenustato termino, per kurį nuomotojas privalo priimti nuomininko grąžinamus daiktus, todėl teisiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad „2016-01-21 ieškovė, priimdama atsakovės jai grąžinamas įlaidas, turėjo tą pačią dieną organizuoti gaunamų iš atsakovės įlaidų būklės vertinimą ir tai tinkamai užfiksuoti“. Mano, kad pagal CK 6.500 str. reikalavimus ne ieškovė, o atsakovė turėjo byloje įrodyti, kad po nuomos grąžinami įlaidai buvo nuomotojui grąžinti švarūs ir nesugadinti.Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino ieškovo su ieškiniu pateikto šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniu paštu, nors byloje esantys laiškai patvirtina, kad M. V. 2016-02-01 14.20 val. siuntė atsakovo atstovui D. P. nevalytų įlaidų fotonuotraukas, nurodė valymo kainą. 2016-02-02 14.27 val. D. P. atsiuntė atsakymą, kad nuotraukas perdavė Statybos skyriaus rinkodaros direktoriui, tačiau jis nesutinka mokėti 116 Eur/val. + PVM. Laiške nurodyta, kad objekte nėra galimybių nuplauti įlaidą, darbininkai nuvalė šepečiais. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys nuomininko grąžintų įlaidų valymo faktą ir dėl įlaidų valymo patirtas išlaidas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nejungdamas į visumą, skundžiamame sprendime nepaaiškino, kodėl vienus įrodymus laiko svarbesniais už kitus ir kodėl dalies įrodymų nevertina. Teismas nepasisakė, kodėl dalyvaujant nepriklausomiems liudininkams 2016-02-03 surašytas defektų aktas nelaikomas pakankamu įrodymu žalos atsiradimo faktui nustatyti.Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir ieškovės atstovų pasisakymus dėl 3 vnt. įlaidų sugadinimo. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad visi įlaidai buvo grąžinti ieškovei, todėl ieškovės argumentas, jog nuostolius atsakovei už 3 vnt. įlaidų skaičiuoja pagal minėtos sutarties 8.5 punktą, yra teisiškai nepagrįstas. Apeliantė paaiškina, jog 2016-01-29 akte yra nurodyta, kad priimtų į sandėlį prekių geometrinės charakteristikos ir kokybė atitinka gamintojo sertifikatus, atsakovė įsigyja 3 vnt. sugadintų (deformuotų) įlaidų, nes ieškovė šių įlaidų į sandėlį nepriėmė. Ieškovės atstovas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 3 sugadinti įlaidai laikomi negrąžintais nuomotojui ir pagal sutarties 8.5 punktą išrašytos sąskaitos faktūros pagrindu yra parduoti atsakovei ir nemokamai sandėliuojami ieškovės sandėlyje, iki kol atsakovė juos pasiims. Be to, atsakovė nepaneigė, kad 3 vnt. įlaidų buvo vežami ieškovei sulankstytais galais, pažeidus sutarties 8.4 punkto reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, nesivadovavo Rekomendacijose patvirtintais tokių išlaidų maksimaliais įkainiais, todėl ir ši skundžiamo sprendimo dalis tūri būti peržiūrėta.Atsakovė akcinė bendrovė-firma „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir nurodo, kad 2017-01-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisingas, todėl neturi būti panaikintas ir pakeistas. Atsakovė nurodo, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtu galima konstatuoti aplinkybes apie atsakovės grąžintus nevalytus ir sugadintus įlaidus. Daugelis ieškovės pateiktų įrodymų yra prieštaringi, juose pateikti duomenys nesutampa. Ieškovė 2016-01-29 Plieninių lakštinių įlaidų eksploatacijos pabaigos aktą sudarė ir jame nurodytas aplinkybes konstatavo vienašališkai. Į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kad kvietė ir organizavo abiejų šalių dalyvavimą plieninių lakštinių įlaidų inspektavime po jų grąžinimo pasibaigus nuomos sutarčiai, nes nei raštiškai, nei žodžiu neinformavo atsakovės, kad įlaidai yra grąžinti netvarkingi ir šalių atstovai yra kviečiami atvykti į įlaidų buvimo vietą konstatuoti faktinę jų būklę ir pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovė, priėmusi įlaidus į savo sandėlį ir daugiau nei savaitę nesiimdamas jokių veiksmų dėl priėmimo–perdavimo procedūros organizavimo, prisiėmė visą riziką ir atsakomybę dėl galimų pasekmių už aplaidų elgesį.Atsakovė taip pat nurodo, jog pagal byloje pateiktus įrodymus ir ieškovės paaiškinimus teismo posėdžių metu nėra aišku, kurią dieną ieškovės atstovai atliko atsakovės po nuomos grąžintų įlaidų apžiūrą. Nurodo, jog sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo motyvais, nurodytais sprendime, dėl ieškovės pateiktų nuotraukų vertinimo, nes nėra galimybės nustatyti, ar nuotraukose užfiksuoti būtent atsakovės grąžinti įlaidai, be to, jose užfiksuota tik keletas įlaidų.Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovei grąžino visus plieninius lakštinius įlaidus ir dėl šio fakto tarp šalių ginčo nėra, todėl Sutarties 8.5 p. numatytos sankcijos atsakovei negali būti taikomos. Nurodo, jog teismo posėdžio metu liudytojas D. P. nurodė, kad atsakovės darbuotojai įlaidus prieš kraudami į mašiną valė ir jie buvo pakrauti tvarkingi. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad įlaidai buvo grąžinti jai nevalyti, byloje jos pateikti įrodymai nepatvirtina šių aplinkybių. Be to, ieškovė neįrodė, kad turėjo sutartinius santykius su UAB „Malkų įlanka“ dėl įlaidų valymo ir koks šalių buvo sutartas įlaidų valymo kiekis ir įkainis. Nesant minėtų įrodymų, ieškovė nepagrindė, kokiu pagrindu apskaičiavo ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TKB203063 842,16 Eur sumai už įlaidų valymą.Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio netenkinti bei 2017 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 822,80 Eur išlaidas advokato pagalbai. Nurodo, jog apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai įrodinėjimo pareigą perkelia atsakovei (CPK 178 str.), nurodydama, kad ne ieškovė, o atsakovė turėjo byloje įrodyti, kad po nuomos grąžinami įlaidai buvo perduoti ieškovei švarūs ir nesugadinti. Be kita ko, apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovė nesilaikė šalių bendradarbiavimo pareigos ir neatvyko į įlaidų defektų nustatymo procedūrą, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė buvo kviečiama dalyvauti nustatant defektus arba jai būtų pranešta apie tokios procedūros organizavimą.Pažymi, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, todėl remiantis sutarties uždarumo principu, nuomos sutartyje įtvirtintos nuomininko pareigos trečiojo asmens nesaisto. Trečiasis asmuo su atsakove sudarytą 2015 m. gruodžio 18 d. Statybos rangos sutartį Nr. 154207SSRVJ6167/0424-J-4009 (toliau – Rangos sutartis) įvykdė tinkamai, nė viena iš Rangos sutarties šalių po sutarties įvykdymo viena kitai pretenzijų neturėjo ir nereiškė, todėl ieškovės argumentai dėl Rangos sutarties sąlygų neįvertinimo nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės.Nurodo, kad trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai už visą bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme, t. y. teisines konsultacijas, procesinio dokumento rengimą, atstovavimą Klaipėdos mieste vykusiuose dviejuose teismo posėdžiuose (advokato buveinė yra Vilniuje), iš viso sudarė 1 669,80 Eur. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį kaip neįrodytą, trečiajam asmeniui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta ir nuspręsta iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisti 950,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į visas nagrinėjamo ginčo aplinkybės, bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus atlyginimo dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės pareikštą ieškinį dėl skolos, kilusios iš plieninių lakštinių įlaidų nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, priteisimo. Ieškovė teigia, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos grąžinti ieškovei prekę nepažeistą, nepasikeitusios gamyklinės formos (būsenos), išvalytą. Apeliantė nurodo, jog skundžiamo sprendimo argumentai yra nepagrįsti, padaryti netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, dėl ko byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai.Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pagal CK 6.500 str. reikalavimus ne ieškovė, o atsakovė turėjo byloje įrodyti, kad po nuomos grąžinami įlaidai buvo nuomotojui grąžinti švarūs ir nesugadinti. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. CK 6.500 straipsnis numato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Aiškinant nurodytą normą pažymėtina, jog šioje normoje nurodoma nuomininko, t. y. atsakovės šioje byloje, pareiga įrodyti, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės, tačiau faktą, jog išnuomotas daiktas buvo pablogintas, t. y. atsakovė atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus arba neatliko tam tikrų veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę privalėjo byloje įrodyti ieškovė. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2016-01-21 atsakovė grąžino ieškovei į jos sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), visus plieninius lakštinius įlaidus, kuriuos buvo išsinuomojusi pagal 2015-12-18 Plieninių lakštinių įlaidų nuomos sutartį Nr. 479-08/2015/0424-J-4008 (toliau – sutartis). Ieškovės įgalioti asmenys 2016-01-21 priėmė iš atsakovės įlaidus, jie buvo iškrauti ir palikti ieškovės sandėlyje. Neginčytina ir tai, kad šalys 2016-01-21 dieną nepasirašė plieninių lakštinių įlaidų perdavimo–priėmimo akto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė pačių įlaidų sugadinimo fakto ir to, kad įlaidai buvo grąžinti ieškovei neišvalyti.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė įlaidų sugadinimo aktą byloje įrodinėjo 2016-01-29 sudarytu Plieninių lakštinių įlaidų eksploatacijos pabaigos aktu Nr. 838-11/2016, 2016-02-03 Plieninių lakštinių įlaidų defektacijos aktu Nr. 839-11/2016/01, 2016-01-29 PVM sąskaita faktūra Nr. TKB203062 už sugadintus įlaidus, taip pat šalių atstovų susirašinėjimu elektroniniais laiškais. Nustatyta, kad ieškovės darbuotojas M. V. 2016-01-29 sudarė Plieninių lakštinių įlaidų eksploatacijos pabaigos aktą Nr. 838-11/2016, kuriame konstatuota, kad įlaidai grąžinti nevalyti ir 3 vienetus, 1,771 tonos, įlaidų atsakovė įsigyja, remiantis Plieninių lakštinių įlaidų nuomos sutarties 8.5 punktu. Sutiktina su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad 2016-01-29 eksploatacijos pabaigos akte nėra nurodytas 3 vnt. įlaidų defektų mastas, kiekiai ir defektų apibūdinimas. Akte abstrakčiai nurodyta, kad „statybinės medžiagos perduotos netvarkingos“, tačiau nenurodoma, ar įlaidai visi nevalyti ar tik dalis. 2016-02-03 Plieninių lakštinių įlaidų defektacijos akte Nr. 839-11/2016/01 nurodoma, kad komisija, susidedanti iš ieškovės atstovo ir dviejų įmonės UAB „Malkų įlankos terminalas“ atstovų, konstatavo faktines aplinkybes, kad įlaidus būtina išvalyti, ir nustatyti plieninių lakštinių įlaidų defektai, dėl kurių 3 vnt. įlaidų nebegali būti eksploatuojami, tačiau iš byloje pateikto 2016-02-04 Atliktų darbų akto Nr. 83-11/2016 nustatyta, kad įlaidai buvo valomi 2016-02-02 ir 2016-02-03 dienomis. Pažymėtina, kad 2016-01-29 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TKB203062 už sugadintus įlaidus, todėl sutiktina su atsakovės nurodytais motyvais, jog neaišku, kokias dar aplinkybes apie defektuotus įlaidus ir jų mastą nustatinėjo ieškovės komisija 2016-02-03 defektų akte, jeigu jau 2016-01-29 ieškovė atsakovei buvo išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą už neva sugadintus įlaidus ir 2016-02-02 ir 2016-02-03 įlaidai turėjo būti išvalyti. Ieškovė nurodo, jog teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad apie 2016-01-29 plieninių lakštinių įlaidų eksploatacijos pabaigos aktą atsakovei buvo žinoma dar 2016-02-01, todėl atsakovė turėjo galimybę dalyvauti 2016-02-03 nustatant įlaidų defektus, tačiau tokia savo galimybe nepasinaudojo. Su šiuo ieškovės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo, vykusio tarp ieškovės atstovo M. V. ir atsakovės atstovo D. P., nustatyta, jog laiškuose ieškovė informuoja atsakovę apie tai, kad įlaidai grąžinti nevalyti, ir apie įlaidų valymo įkainius. Pažymėtina, jog atsakovės atstovas atsakydamas į laišką iškarto nurodė, jog su nurodytais faktais nesutinka. Nurodo, jog iš nuotraukų matyti, kad tik pirmas įlaidas yra truputį nešvarus, nurodo, jog darbininkai nuvalė įlaidus šepečiais, bet kai tempė juos apie 50 m, galbūt ir atsirado nešvarumų (b. l. 23, 24, 115). Pažymėtina, jog šiuose į bylą pateiktuose susirašinėjimuose ieškovė nenurodo, kad 2016-02-03 bus atliekamas plieninių lakštinių įlaidų defektų nustatymas ir kad atsakovė kviečiama dalyvauti. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. P. taip pat aiškiai nurodė, jog ieškovė nekvietė jų atvykti ir dalyvauti įlaidus inspektuojant ir valant. Ieškovas jokių kitų įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti 2016-02-03 defektų nustatyme arba jiems buvo pranešta apie defektų nustatymo pradžios laiką ir vietą nepateikė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atstovai tiek 2016-01-29 rengiant įlaidų eksploatacijos aktą, tiek 2016-02-03 defektų nustatymo procedūroje nedalyvavo ir atsakovei galimybė dalyvauti defektų nustatymo procedūroje buvo apribota. Atsakovė nurodo, jog teismas nepasisakė, kodėl dalyvaujant nepriklausomiems liudininkams 2016-02-03 surašytas defektų aktas nelaikomas pakankamu įrodymu žalos atsiradimo faktui nustatyti. Su šiuo apeliantės motyvu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino visus ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens pateiktus įrodymus byloje ir vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami nustatyti žalos atsiradimo faktą, nes defektų aktas buvo surašytas apie tai neinformavus atsakovės, jai nedalyvaujant. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Be to, pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad surašant defektų aktą dalyvavo UAB „Malkų įlankos terminalas“ atstovai, kurios išrašytas atliktų darbų aktas yra pateiktas byloje. Įvertinus tai, jog priklausomai nuo to, kas bus nustatyta, priklausys, ar turi būti įlaidai valomi ar ne, nesutiktina su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad defektų aktą surašė nepriklausomi liudininkai. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir ieškovės atstovų pasisakymus dėl 3 vnt. įlaidų sugadinimo. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad visi įlaidai buvo grąžinti ieškovei, todėl ieškovės argumentas, jog nuostolius atsakovei už 3 vnt. įlaidų skaičiuoja pagal minėtos sutarties 8.5 punktą, yra teisiškai nepagrįstas. 2016-01-29 Plieninių lakštinių įlaidų eksploatacijos pabaigos akte nurodyta, kad ABF „(duomenys neskelbtini)“ (nuomininkas) pagal Sutarties 8.5 punktą įsigyja plieninius lakštinius įlaidus. Sutarties 8.5 p. numato, jog už negrąžintus įlaidus bus pateikta pardavimo PVM sąskaita faktūra, remiantis užfiksuotais duomenimis priėmimo–perdavimo akte. Byloje nustatyta, jog atsakovė visus plieninius įlaidus pristatė ieškovei, kuri juos priėmė į sandėlį. Apeliantė apeliaciniame skunde paaiškina, jog 2016-01-29 akte yra nurodyta, kad priimtų į sandėlį prekių geometrinės charakteristikos ir kokybė atitinka gamintojo sertifikatus, o atsakovė įsigyja 3 vnt. sugadintų (deformuotų) įlaidų, nes ieškovė šių įlaidų į sandėlį nepriėmė. Ieškovės atstovas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 3 sugadinti įlaidai laikomi negrąžintais nuomotojui ir pagal sutarties 8.5 punktą išrašytos sąskaitos faktūros pagrindu yra parduoti atsakovei ir nemokamai sandėliuojami ieškovės sandėlyje, iki kol atsakovė juos pasiims. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie 1,771 tonos trijų plieninių lakštinių įlaidų sugadinimą, kurį įvertino 1628,81 Eur suma, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad įlaidai buvo paimti tik saugoti, nėra esminės šioje byloje. Taip pat nesutiktina su ieškovės nurodytu argumentu, kad atsakovė nepaneigė, jog 3 vnt. įlaidų buvo vežami ieškovei sulankstytais galais, pažeidus sutarties 8.4 punkto reikalavimus, kadangi pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę privalo įrodyti tas, kuris teigia.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat vertindamas kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus: nuotraukas, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad netvarkingų įlaidų nuotraukas ir valymo įkainius ieškovė atsakovei elektroniniu paštu pateikė tik 2016 m. vasario 1 d., t. y. nuo įlaidų grąžinimo dienos praėjus 11 dienų, kad byloje nėra duomenų, jog nuotraukose pavaizduoti netvarkingi įlaidai yra būtent tie, kurie buvo išnuomoti atsakovei, to teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti ir ieškovės atstovas, kadangi, kaip pats nurodė, tokios pačios rūšies įlaidų sandėlyje turėjo ir daugiau, daro išvadą, jog ieškovės byloje pateikti įrodymai negali būti laikomi tinkamais ir neginčijamais ieškovės reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais. Byloje nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 str.) leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reiškiamo reikalavimo atsakovei.Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pareikšto ieškinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, nesivadovavo Rekomendacijose patvirtintais tokių išlaidų maksimaliais įkainiais, todėl ir ši skundžiamo sprendimo dalis tūri būti peržiūrėta.CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R- 77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį – 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (2016 m. III ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 793,30 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo byloje pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirti du teismo posėdžiai, t. y. 2016 m. lapkričio 15 d. (truko nuo 13.05 iki 14.48 val.). ir 2016 m. gruodžio 20 d. (truko nuo 9.35 val. iki 10.52 val.), kuriuose trečiojo asmens interesams atstovavo advokatas I. B.. Trečiasis asmuo byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai už visą bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme, t. y. teisines konsultacijas, procesinio dokumento rengimą, atstovavimą Klaipėdos mieste vykusiuose dviejuose teismo posėdžiuose (advokato buveinė yra Vilniuje), iš viso sudaro 1 669,80 Eur. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį kaip neįrodytą, trečiajam asmeniui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį paruošimą buvo sumažinta nuo 919,60 Eur iki 200 Eur ir nuspręsta iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisti iš viso 950,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs nagrinėjamo ginčo aplinkybes, bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, tai, jog pirmosios instancijos teismas sumažino prašomas priteisti išlaidas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus atlyginimo dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, ir daro išvadą, kad ieškovės argumentai apie pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį yra nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė akcinė bendrovė-firma „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės 500 Eur atstovavimo išlaidų apeliaciniame teisme atlyginimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 500 Eur. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovės trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 882,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateikti įrodymai šias išlaidas patvirtina.Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio 8.11 p. numato, jog rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis – 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, t. y. maksimali galima suma yra 1031,29 Eur (1,3 × 793,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus atlyginimo dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, netenkinus apeliacinio skundo, 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai ir 882,80 Eur išlaidos advokato pagalbai priteistinos iš ieškovės trečiojo asmens naudai. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovei akcinei bendrovei-firmai „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 882,80 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt du eurai 80 cnt) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė