- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-470-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. R. J.
- Ieškovas
- R. S. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-470-212/2015
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04149-2014-8
2015 m. birželio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015 pagal ieškovės R. S. J. ieškinį atsakovui A. R. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pradinę padėtį iš atsakovo žemės sklypo pusės, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į ieškovei priklausančio žemės sklypo pusę, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlinkusią tvorą, nusigenėti tujų gyvatvorės šakas, kurios per tvorą lenda į ieškovės žemės sklypo pusę bei nupjauti tujų gyvatvorę (37 vnt. tujų krūmų) iki 1,3 metro aukščio, augančią atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; ieškovės naudai skirti atsakovui A. J. 58 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo tujos yra labai aukštos, suvešėjusios, žydi, o lapai, žiedai, šakelės krenta ant jos vejos. Dėl to ji negali nupjauti vejos, genda žoliapjovė, veja pastoviai drėgna, ant žolės auga samanos. Nuo tujų susidariusio pavėsio ir drėgmės, augančius serbentus, agrastus, rožes užpuolė įvairios augalų ligos, teko nupjauti kelias obelis, teks išrauti ir vaiskrūmius. Pretenzijas dėl neprižiūrimų tujų atsakovui pradėjo reikšti 2005 metais, vėliau, 2007 metais, prašė nugenėti tujas. Šiuo metu tujų aukštis apie 5 metrus, jos užstoja vaismedžius ir vaiskrūmius, nuo išsišakojusių tujų išlinko tvora. Atsakovas, kaip kaimyninio sklypo savininkas, pažeidžia jos teises, todėl turi į pirminę padėtį atstatyti tvorą, nusigenėti ir patrumpinti tujas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pradinę padėtį iš atsakovo žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) pusės, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į ieškovei priklausančio žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) pusę, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlinkusią tvorą, nusigenėti tujų gyvatvorės šakas, kurios per tvorą lenda į ieškovės žemės sklypo pusę bei nupjauti tujų gyvatvorę (37 vnt. tujų krūmų) iki 1,3 metro aukščio, augančią atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; ieškovės naudai skyrė atsakovui A. J. 10 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 476,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Nustatė, kad ieškovė R.S. J. nuosavybės teise valdo 0,2504 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), su statiniais esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. J. - 0,2009 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovo sklype užfiksuota 37 vnt. tujų, kurių atstumas nuo žemės sklypo ribos yra nuo 0,35 cm iki 0,68 cm. Tujos išaugusios 4-5 metrų aukščio, išsišakojusios ir nenugenėtos, todėl tujų šakos yra išlenkusios tvorą į ieškovės žemės sklypo pusę; tvoros pagrindas ir tvoros dalis, prie kurios nepasodintos tujos yra atsakovo žemės sklype.
Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė apie pažeistas savo teises sužinojo anksčiau nei 2004-2005 metais. Faktiškai paprastosios tujos per 10 metų gali užaugti iki 3-4 metrų aukščio. Šiuo metu tujos ir yra maždaug tokio aukščio, o tai rodo, kad tujos iš pradžių tikrai buvo karpomos, o tik po atsakovo motinos mirties (1996 -1997 metais) tai buvo nustota atlikinėti. Įvertinęs šias aplinkybes ir tujų augimo greitį, teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad apie savo pažeistas teises (per aukštas tujas) ji sužinojo 2004-2005 metais. Ieškinys pareikštas 2014-06-18. Teismas sprendė, kad formaliais pagrindais negalima atimti iš žmogaus teisės ginti savo teises teisme, o kadangi ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2004-2005 metais, bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą ji nepraleido.
Atsakovo tvora faktiškai sutampa su žemės sklypų riba, o tujos yra atitrauktos nuo žemės sklypo ribos įvairiu atstumu, tačiau tujų laja per atsakovo tvorą yra įsiterpusi į ieškovės sklypo pusę. Tujų viso yra 37, kurias atsakovas pasodino 1975-1976 metų laikotarpiu. Sprendžiant ginčą vadovavosi Aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr.DI-717 patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis, kurių 4.6 p. numatyta, kad gyvatvorės sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje turi būti ne aukštesnės nei 1,3 metro. Tujų gyvatvorė yra 3-5 metrų aukščio, nekarpomos ir neformuojamos jau eilę metų. Liudytojai D. J., V.T. K., V. L. patvirtino, kad atsakovo tujos sudaro ieškovės žemės sklype pavėsį, į kurį patenka ieškovės sklype esantys augalai ir veja, nuo tujų ant ieškovės žemės sklypo krenta šakelės, tujų žiedai ir pan. Tujos yra susodintos nedideliu atstumu viena nuo kitos, susiliečia tarp savęs šoninėmis šakomis, pereina per tvorą ir todėl faktiškai kartu su tvora sudaro vientisą sieną. Ties tujomis ieškovės sklypo pusėje net neauga žolė. Teismas laikė įrodytu, kad atsakovo tujos dėl savo aukščio ir tankumo sukelia neigiamą poveikį ieškovės žemės sklypui ir jame esantiems augalams, nes pavėsis slopina augalų augimą ir vystymąsi, sulaiko drėgmę. Ieškovė negali normaliai naudotis savo žemės sklypu toje vietoje, daroma žala. Tai be abejo pažeidžia ieškovės teises. Atsakovas privalo prižiūrėti savo sklype esančius želdinius taip, kad nekenktų ieškovės sklypui. Šią pareigą jis pažeidė, todėl ieškinį dalyje dėl tujų gyvatvorės nupjovimo iki 1,3 metrų aukščio laikė pagrįstu ir tenkino. Nors atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad, nupjovus tujas iki 1,3 metrų aukščio, jos nudžius, tačiau įrodymų nepateikė, todėl tai laikė neįrodytu. Pats atsakovas pripažino, kad tvora gal kiek ir išlinkus į ieškovės pusę. Teismas darė išvadą, kad atsakovo tvora yra palinkusi, o tujų laja yra suaugusi su tvora, todėl tvora su įsipynusiomis tujų šakomis yra ieškovės sklypo pusėje. Byloje įrodyta, kad atsakovo tvora ties tujomis sutampa su sklypų riba, taigi atsakovo palinkusi tvora turi būti pataisyta, ją atstatant į pradinę padėtį. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytas 14 dienų sprendimo įvykdymo terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra pagrįstas ir pakankamas. Skirdamas baudą už galima sprendimo nevykdymą, sumažino ją ir nustatė 10 EUR dydžio už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, apklausti liudytoją E. J., paskirti byloje valstybinę ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų ekspertizę, priimti naujus įrodymus bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino byloje susiklosčiusių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize ir argumentų, kodėl atmeta atsakovo argumentus, atsikirtimus ar įrodymus, t. y. neatskleidė bylos esmės. Buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir įvertinimo taisyklės, įtvirtintos CPK 183 str., 185 str. Įrodymus vertino vienpusiškai pagal ieškovės pateiktą poziciją, mano, jog teismas buvo šališkas. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovo tvora faktiškai sutampa su žemės sklypų riba, kad 37 tujos buvo pasodintos 1975-76 m., tujų laja per atsakovo tvorą yra įsiterpusi į ieškovės sklypo pusę. Teismas nurodydamas, kad išlinkimai yra į ieškovės pusę, iš viso nepasisakė, kokio dydžio tie išlinkimai tvoroje yra, kiek šakos įsiterpia, ar jie tokie žymūs ir reikšmingi teisių pažeidimui konstatuoti, ar kokiai realiai žalai atsirasti. Ieškovės pateiktų sklypų brėžiniai yra neinformatyvūs, juose nenurodyti sklypo koordinatės, kokiais matavimo prietaisais atlikti matavimai ir atitinkami paskaičiavimai, ar prietaisai turi patikrą. Tai esminiai pažeidimai, dėl ko dokumentai turi būti vertintini kritiškai arba visiškai atmestini. Nacionalinės žemės tarnybos atlikto faktinio naudojimo patikrinimo vietoje duomenys taip pat pateikti be jokių sklypų ribų, ilgio, pločio dydžio. Atsakovo sklypo plano teismas nepriėmė, taip pat netenkino prašymo dėl vietos apžiūros, atlikti geodezinių matavimų ekspertizės, prijungti kitus rašytinius įrodymus. Mano, jog teismas paliko nenagrinėtus pagrindinius klausimus, nuo kurių priklauso bylos baigtis bei nukrypo nuo teismų praktikos. Tokie teismo veiksmai bei ieškinio senaties netaikymas kelia prielaidas teismo šališkumu.
Byla išspręsta ne pagal visu turimus įrodymus, todėl buvo pažeistas betarpiškumo principas. Atsakovas įrodė, jog ieškinys yra nepagrįstas. Tvora yra pastatyta ne ant sklypo ribos, bet jam nuosavybės teise priklausančiame sklype 0,5 m. atstumu nuo žemės sklypų ribos, o tujų gyvatvorė – virš 1 metro atstumu nuo sklypo ribos. Todėl nuotraukose nurodytas tvoros išlinkimas, tujų lajos plotis niekaip negali pažeisti ar kitaip įtakoti ieškovės teisių ir pareigų. Mano, jog teismas išnagrinėjo ieškinį, kuriame nebuvo nurodyta ieškinio pagrindas, o ieškinio dalykas buvo nurodytas neapibrėžtomis frazėmis. Pažymi, jog byloje liko netirtos aplinkybės apie kitas galimas priežastis, dėl ko ieškovės augalai prasčiau auga. Nebuvo įvertinti ir pačios ieškovės veiksmai ir pažeidimai dėl medžių ir vaiskrūmių sodinimo dislokacijos – per arti ribos. Ieškovė neįrodė kokios jos teisės buvo pažeistos ir kokia žala buvo padaryta. Jeigu atsirado žala ieškovės nuosavybei, tai dėl jos pačios kaltės ir rizikos prisiėmimo. Ieškovės vaiskrūmiai ir obelys pasodinti daug vėliau nei gyvatvorė, be to, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesilaikant atstumų nuo sklypo ribų, dėl ko obels šakos prasiskverbia į atsakovo žemės sklypą ir taip pažeidžia jo teises, nes krentantys lapai šiukšlina jo teritoriją. Teismas turėjo vadovautis jau suformuota teismų praktika, o ne kurti naujus precedentus. Mano, jog teismo sprendime išvardyti teisės aktai negali būti taikomi sprendžiant ginčą dėl teisės normos galiojimo laike bendrųjų taisyklių (CK 1.7 str. 2 d.). Mano, jog analogiška byla yra išspręsta civilinėje byloje Nr. 2A-1109-265/2010. Tujų 1,3 metro aukštis nustatytas remiantis Želdynų įstatymu, kuris šiuo atveju negali būti taikomas, nes jis taikomas veisiant želdynus, o ne jau užveistiems. Byloje nėra duomenų apie tikslų gyvatvorės aukštį iki nurodomų teisės aktų priėmimo datos. 2007 m. gyvatvorės aukštis jau buvo žymiai didesnis nei 1,3 metro. Duomenų apie buvusį gyvatvorės aukštį iki 1977 m., ar iki 2004-2005 metų, kai dar ji neva netrukdė, taip pat nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, bei suformuotai teismų praktikai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl tujų gyvatvorės pažeminimo bei konstatuoti, kad tujų laja išlenda į ieškovės sklypą, nes pasodintos per arti sklypo ribos. Be to, nugenėjus gyvatvorę iki nurodyto aukščio, ji prarastų savo išvaizdą, dekoratyvumą bei būtų pasmerkta sunaikinimui, nes 1,3 m. aukštyje nėra šakų ir augalai gali žūtį.
Mano, jog teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, nes tarp šalių dėl žemės sklypo ribų konfliktas kilo jau nuo 1995 m., ir jau po 1997 m. buvo išsakomi priekaištai dėl nenugenėtų tujų. Nesutinka su teismo paskirta bauda. Ieškovės prašoma priteisti bauda, kurios ji nepagrindė, yra per didelė, pagal teismų praktiką – ji turėtų būti apie 1,5 Eur. Mano, kad CPK 273 str. 3 d. numato baudos skyrimą atsakovui, tačiau ne ieškovės naudai, o valstybei. Išieškotojo naudai baudos skyrimas numatytas CPK 771 str. 5 d. ir tai sprendžiama išieškojimo procese.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimą. Nurodo, jog teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, įvertino visus byloje pateiktus dokumentus. Ieškovė nekėlė klausimo dėl žemės sklypo ribos nustatymo, todėl nepagrįstai atsakovas įrodinėja kurioje vietoje randasi abu žemės sklypai. UAB „Geodera“ atlikta situacijos ištrauka parodo kurioje vietoje nuo sklypo ribos yra pastatyta atsakovo tvora ir pasodinti sodiniai. Nesutinka su apelianto argumentais, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi gyvatvorę atsakovas nustojo karpyti tik apie 2004-2005, o pretenzijas dėl tujų aukščio ji pradėjo reikšti nuo 2007 m. Esant tęstinio pobūdžio pažeidimui, ieškovė negalėjo praleisti ieškinio senaties termino, nes jis kiekvieną dieną vis skaičiuojamas iš naujo. Be to, ieškovė nereiškia reikalavimo atkelti tvorą ar iškasti tujas, todėl kalbėti apie atsakovo tvoros ir gyvatvorės buvimo vietą nėra jokios prasmės, nes tai nesudaro ieškovės atžvilgiu pažeidimo. Atsakovas daro ieškovės atžvilgiu pažeidimus, nes jis negeni savo tujų. Be to, tujos atrodo netvarkingai, užstoja saulę. Mano, jog pagal įstatymą tujos negali būti aukštesnės nei 1,3 metro.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pažeisti teisės aktai, nes tujos yra aukštesnės nei 1,3 metro aukščio. Teismas ištyrė visas bylos aplinkybes bei įrodymus. Mano, jog nebuvo tikslinga skirti ekspertizę, nes šiuo atveju nėra keliamas klausimas dėl sklypo ribų, žemės sklypo ribos yra aiškios ir dėl to ginčo nėra. Mano, jog apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų, esančių Berčiūnų kaime, Panevėžio rajone savininkai. Ieškovė nuosavybės teise valdo 0,2504 ha žemės sklypą, o atsakovas -0,2009 ha (b. l. 7-11). Ieškovė kreipėsi į teismą negatoriniu ieškiniu ir kaip 0,2504 ha žemės sklypo savininkės reikalavo pašalinti jos nuosavybės teisių pažeidimą.
Savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.) dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011-04-26 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012-07-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kt.).
Kad ieškovė yra 0,2504 ha žemės sklypo, esančio Nevėžio g. 30, Berčiūnų kaime, Panevėžio rajone savininkė, patvirtina VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašas. Ieškovė, kad jos teises pažeidžia atsakovas, įrodinėja atsakovui, Panevėžio seniūnijos seniūnui, Panevėžio rajono savivaldybei rašytais raštais, fotonuotraukomis, UAB „Geodera“ paruoštu planų.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės reikalavimus, padarė klaidingas, nepagrįstas įrodymais išvadas, netinkamai taikė įstatymus, nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, kurią ieškovė praleido. Apelianto nuomone, UAB „Geodera“ planas ir brėžiniai yra neinformatyvūs, nenurodytos sklypo koordinatės bei planui sudaryti naudoti matavimo prietaisai.
Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ginčo dėl žemės sklypų ribų nėra ir ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. Iš UAB „Geodera“ plano matyti, kad šalių sklypų ribos nurodytos remiantis atliktais kadastriniais matavimais ir atitinka faktines žemės sklypų ribas (b. l. 45, 69). Nesant nukrypimų nuo žemės sklypų ribų, UAB „Geodera“ naudotų matavimo prietaisų nenurodymas neturi jokios įtakos plano tikslumui. UAB „Geodera“ pažymoje nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2013-08-12, riba paženklinta riboženkliais, kurie atitinka įregistruotas VĮ Registrų centras sklypų ribas. Tvora iš pietinės pusės palei gretimą sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) yra kreiva ir vietomis pastatyta ant sklypo ribos, ji yra išlenkta gyvatvorės apie 20 cm. Pažymoje konstatuota, kad pasodintų tujų aukštis yra apie 4 – 5 metrus, o tujų laja plačiausioje vietoje yra apie 1,40 m, vietomis tujų šakos tvoros tinklą išlenkia apie 0,20 cm., o šakos į kaimynų sklypą (ieškovės) įlindusios apie 0,40 cm. (b. l. 36). Ši pažyma kartu su planu, brėžiniais bei fotonuotraukomis (b. l. 16-20, 82-83) akivaizdžiai iliustruoja, jog atsakovas, atsitvėręs savo sklypą tujų gyvatvore, visiškai jos neprižiūri kaip to reikalauja įstatymai ir taip pažeidžia ieškovės teises.
Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas negalėjo taikyti Želdynų įstatymo normų, nes įstatymas taikomas veisiant želdynus, o ne jau užveistiems. Želdynų įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas Želdynų įstatymu siekia, jog esami želdynai ir želdiniai būtų tinkamai tvarkomi. Apeliantas nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, esančius Nevėžio g. 28, Berčiūnų kaime, Panevėžio rajone, vadinasi yra ir želdinių savininkas (Želdynų įstatymo 2 str. 23, 31 p.). Įstatymas reglamentuoja, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai turi tinkamai tvarkyti želdinius, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų (Želdynų įstatymo 15 str.).
Apeliantas nurodo, kad teisės norma atgal negalioja ir teismas nepagrįstai taikė sprendime nurodytus poįstatyminius aktus. Kaip nustatyta byloje, apelianto tujų gyvatvorė buvo sodinama 1975-1976 metais ir tuomet sodinamos tujos nebuvo tokio pat aukščio, kokio yra šiuo metu, t. y. apie 4-5 metrus. Tai, kad sodinant tujas galiojo kiti teisės aktai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai prižiūrėti gyvatvorę pagal galiojančius teisės aktus. Visuotinai yra žinoma, kad tujos turi savybę augti iki 25 metrų aukščio, todėl augant tojų gyvatvorei ir kintant teisės normoms, savininkas turi jomis vadovautis ir nepažeisti gretimo sklypo savininko teisių. Pažymėtina, kad 2006-01-01 įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ (9 priedas), kurie taip pat nustatė, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 metras; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 metrai aukščio, - 2 metrai; kitų medžių - 3 metrai. Šiame dokumente taip pat nustatyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 12 29 įsakymas Nr. D1 -717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ reglamentuoja, kad krūmai sodinami ne arčiau kaip 1 metras, medžiai ir krūmai, užaugantys iki 3 metrų aukščio - ne arčiau kaip 2 metrai, kiti medžiai - 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų. Šiame akte taip pat nustatyta, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip metro. Dėl to, kas pasakyta, apelianto argumentai, kad teismas neteisingai taikė teisės aktus, atmestini.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinio senaties taikymo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1. 127 str. 5 d.). Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Taigi, apelianto argumentas, kad ieškovė praleido ieškinio senatį, nepagrįstas, nes ieškinys pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino, kadangi jos teisių pažeidimas yra tęstinis.
Įstatymas reglamentuoja, kad teismas, priimdamas sprendimą, reikiamais atvejais nustato konkrečią šio sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą, o taip pat gali nurodyti, kokio dydžio baudą yra skiriama atsakovui, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo (CPK 273 str.). Pirmosios instancijos teismas skyrė atsakovui 10 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, o sprendimą atsakovą įpareigojo įvykdyti per 14 dienų nuo įsiteisėjimo dienos. Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, šalių nuolatinį konfliktavimą ir nebendradarbiavimą, daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė įstatymą ir pagrįstai skyrė baudą. Baudos skyrimas įpareigojantį atsakovą tinkamai vykdyti teismo sprendimą ir nėra būtina ją mokėti, sprendimą įvykdžius tinkamai ir geruoju.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.
Nepagrįstas ir atmestinas apelianto argumentas paskirti byloje valstybinę ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų ekspertizę, nes, kaip minėta aukščiau, ginčo dėl žemės sklypų ribų šioje byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.