- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1109-265/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00301-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- P. S., A. S., A. S. Ieškovės
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1109-265/2010
2010 m. lapkričio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, dalyvaujant ieškovei S. J., atsakovams P. S. ir A. S., trečiajam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-607/2010 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams P. S., A. S., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje R. S., D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. J. patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovus P. S. ir A. S. pašalinti per arti jos žemės sklypo ribos gretimame žemės sklype, priklausančiame atsakovams, pasodintus dešimt vaismedžių ir vieną krūmą bei prie tvoros susodintą 23 tujų gyvatvorę.
Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 2/3 žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu, esančio (duomenys neskelbtini). Po 1/6 minėtos valdos priklauso jos dukroms, byloje dalyvaujančiomis trečiaisias amenimis. Jų kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai P. S. ir A. S. Ieškovės ir atsakovų žemės sklypus skiria tvora. Atsakovų žemės sklype 10 vaismedžių, 1 krūmas bei tujų gyvatvorė pasodinti pažeidžiant medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų, t.y kriaušė pasodinta nuo ieškovės namų valdos ribos 2,15 m atstumu, kai turėjo sodinti ne arčiau kaip 3 m atstumu; vyšnios pasodintos 0,42 m, 1,31 m, 1,15 m, 1,0 m, 0,82 m, 0,81 m, 0,83 m atstumais, slyva pasodinta 1,05 m, atstumu, kai turėjo sodinti ne arčiau kaip per 2 m; karinta pasodinta 0,97 m atstumu, kai turėjo sodinti ne arčiau kaip 3 m atstumu; kadagys pasodintas 0,5 m atstumu, kai turėjo sodinti ne arčiau kaip 1 m atstumu.; 23 tujų gyvatvorė pasodinta 0,42 m atstumu, kai turėjo sodinti ne arčiau kaip 1 m atstumu. Šie atsakovų pasodinti augalai daro žalą ieškovei – karinta drasko ieškovės ūkinio pastato stogą, yra sugadintas švieslangis, tujų gyvatvorės šaknys prasikverbia į jos žemės sklypo teritoriją ir gadina sklypus skiriančią tvorą, vaismedžiai daro didžiulį pavėsį, todėl ieškovės sklype pasodinti augalai sunyksta ir neišauga.
Atsakovai P. S. ir A. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypą, kuriame auga vaismedžiai, įsigijo 1966 m., o 1968 m. jame pasodino vaismedžius, dėl kurių šiuo metu kyla ginčas. Vaismedžius ir krūmus, dėl kurių kyla ginčas, atsakovas nuolat apkarpo, geni, prižiūri, todėl jie neužgožia kaimyninio sklypo ir nedaro žalos ieškovės sklypui. Karintos krūmas, pasodintas maždaug 1 m atstumu nuo kaimynės sklypo ribos negali draskyti ieškovės ūkinio pastato stogo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-03-29 sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovus pašalinti per arti ieškovės valdos žemės sklype pasodintus visus dešimt vaismedžių ir vieną krūmą bei prie tvoros susodintą 23 tujų gyvatvorę, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias teisės normas, t.y. kriaušę pasodinti atstumu ne arčiau kaip per 3 m, 7 vyšnias ir 1 slyvą pasodinti atstumu ne arčiau kaip per 2 m, karintą pasodinti ne arčiau kaip per 3 m, kadagį pasodinti ne arčiau kaip per 1 m, 23 tujų gyvatvorę pasodinti ne arčiau kaip per 1 m nuo kaimyninės ieškovės S. J. valdos ribos per dešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 64 Lt sumokėto žyminio mokesčio, valstybei - 15 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (pašto išlaidos). Teismas nustatė, kad ginčo vaismedžiai, vienas krūmas ir tujų gyvatvorė yra susodinti nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų ieškovės kaimyninio sklypo atžvilgiu. Konstatavo, kad ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės yra pažeistos, o atsakovų argumentus dėl vaismedžių seno amžiaus vertino kritiškai, kaip nepagrįstus įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovai nesutiko su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą ir įpareigodamas atsakovus pašalinti jų sklype augančius vaismedžius, vaiskrūmius ir gyvatvorę, vadovavosi šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad minėti augalai buvo pasodinti apie 1968 m., t.y. kai privalomi augalų sodinimo atstumai nuo kaimyninių sklypų ribos nebuvo nurodyti. Pažymi, jog pasodintų augalų atstumai iki ieškovės skypo ribos formaliai neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, bet šie pažeidimai yra neesminiai. Vaismedžiai yra seni, stipriai įsišakniję, persodinus jie neprigytų dėl seno amžiaus. Todėl teismo sprendimo vykdymas reikštų augalų sunaikinimą ir sodo iškirtimą. Atkreipia dėmesį, kad jų skype auganti kriaušė yra žemaūgė, 1,3 m aukščio, pasodinta 2,15 m atstumu nuo sklypo ribos. Pagal teisės aktų reikalavimus medžiai iki 3 m aukščio turi būti sodinami ne mažesniu nei 2 m atstumu nuo skypo ribos, todėl teismo sprendimas dalyje dėl kriaušės perkėlimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tujų gyvatvorė yra apgenėta, jos aukštis 1,3 m, ji atitinka visus šių dienų įstatymų reikalavimus. Gyvatvorės perkėlimas gilyn į atsakovų sklypą reikštų jos sunaikinimą, nes dėl amžiaus tujos neprigytų. Ieškovė, teigdama apie karintos sugadintą jos ūkinio pasato stogą ir švieslangius, nepateikė jokių žalą pagrindžiančių įrodymų.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovai iškraipo faktus ir klaidina teismą, nes dalis ginčijamų medžių yra pasodinti žymiai vėliau nei 1968 m., vaismedžių šakas atsakovai apgenėjo tik vykstant teisminiam procesui, o reikalavimai dėl tujų gyvatvorės sodinimo atstumų galioja jau senai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimas naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl per arti nuo jos sklypo ribos atsakovų žemės sklype pasodintų augalų – 10 vaismedžių, 1 krūmo ir 23 tujų gyvatvorės. Prašė teismo įpareigoti atsakovą pašalinti šiuos per arti jos valdos pasodintus augalus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias teisės normas įpareigojo atsakovus jų sklype augančius 10 vaismedžių, 1 krūmą ir 23 tujų gyvatvorę pasodinti atitinkamais atstumais nuo kaimyninės ieškovės valdos ribos per dešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, nustatydamas medžių ir krūmų sodinimo atstumus, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr.705 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Pažymėtina, jog taisyklės įsigaliojo 2008-01-06, o statybos techninis reglamentas – 2004-12-13, todėl šių teisės aktų nustayti reikalavimai gali būti taikomi tik po jų įsigaliojimo pasodintiems augalams. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė savo argumento dėl augalų seno amžiaus, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė yra svarbi taikant aukščiau minėtus teisės aktus ir įpareigojant perkelti augalus tinkamu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, todėl ji privalėjo būti įvertinama.
Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas minėtus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus taip pat privalėjo įvertinti augalų aukštį, nes nuo jų aukščio priklauso augalų atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos. Pažymėtina, kad antstolio 2009-11-18 faktinių aplinkybių konstatvimo protokole nėra nustatytas augalų aukštis (b.l. 77-78), todėl šis dokumentas, kaip įrodymas, vertintinas kritiškai. Augalų aukštis nurodomas tik J. L. PĮ 2009-08-25 sudarytame žemės sklypo plane (b.l. 60), tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto įpareigojimo atsakovams persodinti augalus atinkamais atstumais matyti, jog teismas šiuo dokumentu nesivadovavo arba netinkamai taikė minėtus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus. Pavyzdžiui, žemės sklypo plane pažymėtos 6 vyšnios, iš kurių 5 yra aukštesnės nei 3 m, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų reikalavimais, jos turėtų būti veisiamos 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovus 7 vyšnias persodinti atstumu ne arčiau kaip per 2 m nuo ieškovės skypo ribos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismui atsakovai pateikė antstolio 2010-10-21 faktinių aplinkybių konstatvimo protokolą, kuriame nurodyta, jog atsakovų sklype auga tik 5 vyšnios, nustatytas jų aukštis neatitinka žemės skypo plane nurodytam augalų aukščiui. Taigi įvertinat tai, jog byloje pateiktuose įrodymuose nėra duomenų apie ginčijamų augalų amžių, byloje esantys įrodymai apie per arti ieškovės žemės sklypo ribos augančių augalų skaičių, jų aukštį yra prieštaringi. Siekiant visapusiškai nustatyti bylai svarbias aplinkybes svarstytinas ekspertizės skyrimo klausimas. Pažymėtina, kad apžiūrint augalus bei išmatuojant ginčijamus atstumus turėtų vietoje dalyvauti abi ginčo šalys.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino šių svarbių faktinių bei teisinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, o byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų masto ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių beveik visa byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p,).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 str., teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.