- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e2A-2229-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17080-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Essential Logistics“
- Atsakovas
- užsienio bendrovei SIA, „PIK“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essential Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essential Logistics“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei SIA „PIK“ dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, užsienio bendrovė SIA „Reval Group“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Essential Logistics“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Latvijoje registruotos bendrovės SIA „PIK“ (toliau – atsakovė) 50 000 Eur netesybų už sutarties pažeidimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. kovo 30 d. tarp ieškovės ir Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės SIA „Reval Group“ (toliau – užsakovė, trečiasis asmuo) sudaryta krovinio pervežimo sutartimi, užsakymo Nr. RG3003-03, ieškovė įsipareigojo paimti krovinį iš Noiso (vok. Neuss), Vokietijos Federacinės Respublikos, ir jį nugabenti į Maskvos regioną Rusijoje. Pagal krovinio važtaraštį galutinis krovinio pristatymo taškas turėjo būti Stavropolio sritis. Šio krovinio pervežimo užsakymo faktiniam įvykdymui ieškovė pasamdė atsakovę, su kuria 2023 m. kovo 30 d. buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis–užsakymas Nr. EL/6242. Krovinio pervežimo metu paaiškėjo, kad dėl netinkamai paruoštų krovinio transportavimo dokumentų jo išvežti iš Europos Sąjungos teritorijos į Rusiją nėra galimybės, todėl krovinys pagal užsakovės duotus nurodymus ieškovei bei atitinkamus ieškovės nurodymus atsakovei 2023 m. balandžio 18 d. buvo pristatytas į Daugpilyje, Latvijos Respublikoje, esantį sandėlį. Atsižvelgdamos į tai, kad krovinio sutartu laiku nebuvo galimybės išvežti į Rusiją, ieškovė ir užsakovė susitarė, jog už krovinio pervežimą maršrutu Vokietija–Latvija ieškovei vietoje sutartyje–užsakyme Nr. RG3003-03 numatyto 5 500 Eur dydžio krovinio pervežimo užmokesčio bus mokamas 2 750 Eur dydžio užmokestis (t. y. ½ dalis viso frachto vertės). 2023 m. birželio 14 d. (t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo pradinio susitarimo) užsakovei baigus tvarkyti krovinio pervežimo dokumentus maršrutu Latvija–Rusija, užsakovė su ieškove iš naujo pradėjo derybas dėl užmokesčio už krovinio pervežimą šiuo maršrutu, kadangi pasikeitė ir krovinio pristatymo adresas iš Maskvos regiono į muitinę, esančią Pskovo regione. Tarp ieškovės ir užsakovės kilus ginčui dėl krovinio pervežimo kainos, 2023 m. birželio 15 d. ieškovė el. paštu buvo informuota, kad tolimesnį krovinio pervežimą tiesiogiai vykdys atsakovė. Ieškovė taip pat buvo informuota, kad jai nebus mokamas sutartas 2 750 Eur atlygis už krovinio pervežimą maršrutu Vokietija– Latvija (nepaisant to, jog buvo įvykdytos visos tinkamo krovinio pristatymo sąlygos) ir kad užsakovė atsiskaitys tiesiogiai su atsakove. Už krovinio pervežimą ieškovė užmokesčio negavo. Ieškovė, remdamasi su atsakove sudarytos pervežimo sutarties 2.14 ir 2.15 punktų nuostatomis, teigė, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl nekonkuravimo, kurį, ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė – ieškovės klientė SIA „Reval Group“ elektroniniu laišku laišku patvirtino, kad tolimesnį krovinio gabenimą atliks tiesiogiai atsakovė; pastaroji į ieškovės pretenziją nesureagavo, jokių duomenų apie bendradarbiavimą su užsakove nepateikė, todėl ieškovė remiasi su atsakove sudarytos pervežimo sutarties 2.15 punkte aptarta prezumpcija, jog atsakovė neteisėtai užmezgė tiesioginius ryšius su užsakove (ieškovės klientu), apie kurią atsakovei tapo žinoma vykdant tarptautinį krovinio pervežimą pagal sutartį, sudarytą su ieškove. Atsakovei pradėjus dirbti su ieškovės kliente tiesiogiai, ieškovė negavo sutarto užmokesčio už atliktą krovinio pervežimą maršrutu Vokietija– Latvija, taip pat negavo daugiau jokių krovinio pervežimo užsakymų, jų bendradarbiavimas nutrūko. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė už sutarties pažeidimą privalo sumokėti ieškovei nustatytas 50 000 Eur dydžio netesybas, kurios yra pripažintinos minimaliais ieškovės patirtais nuostoliais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad ji gavo ieškovės užsakymą pervežti krovinį iš Vokietijos į Rusiją. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 30 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. EL/6242, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laiku į pakrovimo vietą pateikti transporto priemonę, priimti krovinį, organizuoti tinkamą jo paruošimą gabenimui ir pasikrovimą, nugabenti jai patikėtą krovinį į paskirties vietą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui (gavėjui), o ieškovė, kaip tarpininkė, įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti atsakovei sutartyje nustatytą užmokestį. Pagal sutarties Nr. EL/6242 3.3 punktą, jai taikomos NSAB 2015 taisyklės, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija) bei Lietuvos Respublikos teisė. Gabenamą krovinį sudarė 2 konteineriai, krovinio svoris – 6 481,5 kg, plius konteinerių svoris; krovinio pakrovimo adresas – Noisas, Vokietija, pakrovimo data – 2023 m. balandžio 6 d., iškrovimo adresas Maskva, Rusijos Federacija. Pagal 2023 m. balandžio 6 d. sudarytą tarptautinio krovinio važtaraštį Nr. 001 (toliau – CMR važtaraštis), anksčiau nurodyto krovinio siuntėjas buvo fizinis asmuo A. S., siuntėjo adresas Noisas, Vokietijoje, krovinio gavėjas – tas pats fizinis asmuo A. S., krovinio pakrovimo vieta – Noisas, Vokietija, pakrovimo data – 2023 m. balandžio 6 d., iškrovimo vieta – Stavropolio kraštas, Kočubejevskio rajonas, Kazminskoje kaimas, Rusijos Federacija. Pagal CMR važtaraštį krovinį sudarė 2 konteineriai su 161 krovinio vienetais – asmeniniais panaudotais daiktais, kurių svoris 7 681,50 kg, iš viso svoris bruto su konteineriais – 11 981,50 kg. CMR važtaraštyje nurodytas transporto priemonės, kuri gabeno krovinį, registracijos Nr. KT8851 / S2706. SIA „Reval group“ atstovas 2023 m. balandžio 6 d. el. laišku informavo ieškovės atstovą, kad „konteineryje (duomenys neskelbtini) svoris padidėjo 1 200 kg“, taigi nuo pradinio krovinio svorio 6 481,5 kg, nurodyto sutartyje, bendras krovinio svoris padidėjo iki 7 681,5 kg, kaip nurodyta CMR važtaraštyje, o su konteinerių svoriu tai sudarė 11 981,5 kg. Atsakovė laiku pristatė transporto priemonę krovinio vežimui, pakrovė krovinį bei vykdė jo vežimą. Dokumentus pervežimui Rusijoje pagal užsakymą turėjo pateikti ieškovė (ieškovės atstovas Mindaugas), bet tolimesniam krovinių gabenimui į Rusiją jų nesuteikė bei į skambučius, ką toliau daryti su kroviniu, nereagavo. Atsakovė krovinį buvo priversta saugoti daugiau nei du mėnesius muitinės sandėlyje Daugpilyje, Latvijoje, kadangi ieškovės atstovas vežimo procese nebekontaktavo. Atsakovė 2023 m. balandžio 19 d. sudarė aktą Nr. 12, kuriame konstatavo, kad 2023 m. balandžio 19 d. dalyvaujant atsakovės sandėlio atstovui krovinys buvo iškrautas į sandėlį specializuotu kranu saugojimui ir tolesniam transportavimui gavėjui. Krovinio gavėjo kontaktai atsakovei nebuvo žinomi. Krovinio gavėjas susisiekė su atsakove pats ir paaiškino, kad ilgai negalėjo gauti savo krovinio ir tai buvo visas jo turtas gyvenimui kitoje šalyje. Atsakovė bandė susisiekti su ieškovės atstovu, kad jis organizuotų krovinio paėmimą iš sandėlio ir atiduotų jį gavėjui, tačiau atsakymo nebuvo. Krovinio tolimesnio vežimo atsakovė nevykdė. Atsakovė atlyginimo už atliktą vežimą iš ieškovės negavo. Krovinio atsakovė nesulaikinėjo, krovinį iš sandėlio savo transportu paėmė pats gavėjas 2023 m. birželio 26 d. Atsakovės įsitikimu, ji nepadarė jokio sutarties pažeidimo, dėl kurio turėtų mokėti ieškovei 50 000 Eur baudą. Atsakovė nesudarė su užsakove ar krovinio gavėju jokių sutarčių ar susitarimų dėl šio krovinio tolimesnio vežimo maršrutu Latvija-Rusija ar bet kokiu kitu tolimesniu maršrutu ir atsakovė neorganizavo ir neatliko jokio šio krovinio tolimesnio vežimo į Rusiją. Ieškovės įvardintos aplinkybės, kad 2023 m. birželio 15 d. ieškovė el. paštu buvo informuota, jog tolimesnį krovinio pervežimą tiesiogiai vykdys atsakovė, neatitinka faktiškai šiuose el. laiškuose užfiksuotų teiginių, nes el. laiškuose užsakovė nurodė, kad „krovinio savininkas pats susisieks su vežėju ir apmokės visas einamąsias išlaidas“, o ne taip, kaip nurodo ieškovė (kad tolimesnį krovinio pervežimą tiesiogiai vykdys atsakovė). Atsakovė nurodė, kad ginčo šalių sudarytos sutarties 2.14 ir 2.15 punktai ta apimtimi, kuria šalys susitarė dėl nekonkuravimo įsipareigojimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SIA „Reval Group“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio byloje dalyvaujantys asmenys palaikė poziciją, išdėstyta procesiniuose dokumentuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl baudos priteisimo pažeidus tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. kovo 30 d. pasirašytos sutarties dėl krovinio pervežimo 2.14 ir 2.15 punktuose nurodytą susitarimą dėl nekonkuravimo, ieškovei reikalaujant sutartyje nurodytos baudos (50 000 Eur) priteisimo.
9. Teismas konstatavo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos tokios faktinės ginčo aplinkybės: iš Vokietijos į Rusiją turėjo būti pervežti asmeninio pobūdžio fizinio asmens daiktai, dėl kurių gabenimo susiklostė tarptautiniai krovinio vežimo teisiniai santykiai, pervežimo santykiuose dalyvaujant keliems vežėjams/ekspeditoriams; ieškovė ir trečiasis asmuo ginčo krovinio pervežimo grandinėje buvo tarpiniai krovinio vežėjai (iš esmės ekspeditoriai), o atsakovė buvo faktinis krovinio vežėjas; trečiasis asmuo pas ieškovę 2023 m. kovo 30 d. užsakė pervežti krovinį iš Vokietijos Neuss miesto į Rusiją, Maskvos sritį; ieškovė su atsakove (faktiniu vežėju) dėl to paties krovinio pervežimo susitarė tą pačią dieną (2023 m. kovo 30 d.), krovinys turėjo būti pristatytas iš Vokietijos Neuss miesto į Rusijos Maskvos sritį; iš į bylą pateiktų susirašinėjimų elektroniniais laiškais sekos, CMR važtaraščio, krovinio iškrovimo muitinės sandėlyje akto matyti, kad krovinys į muitinės sandėlį iš automobilio buvo perkeltas 2023 m. balandžio 19 d. ir laikomas iki 2023 m. birželio 26 d.; tiek šalys, tiek ir trečiojo asmens vadovas V. T. patvirtino, kad pervežant ginčo krovinį dėl krovinio dokumentų kilo problemų, dėl ko buvo svarstoma, ar krovinį iškrauti Lietuvoje, ar iškrauti atsakovės sandėlyje, ar trečiojo asmens sandėlyje, ir nutarta, kad krovinys bus vežamas ir iškraunamas Latvijoje atsakovei priklausančiame muitinės sandėlyje; ieškovė nagrinėjimo metu neneigė, kad krovinys Latvijoje atsakovės sandėlyje buvo iškrautas suderinus su ieškove, šias aplinkybes ieškinyje nurodo pati ieškovė; teismui pateiktas susirašinėjimas el. laiškais, šalių paaiškinimai, trečiojo asmens paaiškinimai posėdyje sąlygoja išvadą, kad nuo krovinio pristatymo į atsakovei priklausantį sandėlį Daugpilyje, Latvijoje, iki 2023 m. birželio 14 d. iš ieškovės pusės komunikacijos dėl ginčo krovinio nebuvo, tai posėdyje kategoriškai taip pat tvirtino atsakovės įgaliota atstovė, vykdžiusi ginčo pervežimą, K. Ž.; aplinkybių, kad ieškovė dėl krovinio tolesnio vežimo (iš Latvijos į Rusiją) nekomunikavo su atsakove, nors krovinys pagal 2023 m. kovo 30 d. krovinio vežimo sutartį turėjo būti pristatytas į Rusiją, posėdyje ieškovės atstovas M. B. neginčijo; pati ieškovė teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad krovinio vežimas strigo dėl netinkamai paruošų dokumentų, paaiškėjus, kad krovinio iš Europos Sąjungos į Rusiją nebuvo galimybės išvežti; 2023 m. birželio 15 d. 10:50 val. trečiojo asmens vadovas V. T. pranešė ieškovei, kad anuliuoja (nutraukia) užsakymą, vėlesniu el. laišku apie tai informuoja faktinį vežėją – atsakovę, o vėlesniais tos pačios dienos el. laiškais, adresuotais ne tik ieškovei, bet ir atsakovei, savo advokatei ir muitinės sandėliui patvirtina, kad užsakymą ieškovei nutraukė ir sutinka atlyginti ieškovei tik 250 Eur; trečiajam asmeniui nutraukus užsakymą ieškovei, pastaroji negalėjo tęsti su atsakove sudarytos vežimo sutarties dėl ginčo krovinio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.221) straipsnis); trečiajam asmeniui nutraukus su ieškove vežimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė buvo sudariusi vežimo sutartį su atsakove, atsakovei atsirado pareiga atiduoti krovinį krovinio savininko įgaliotam asmeniui (CMR 12 straipsnio 1 dalis); įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių), kad krovinį į Rusiją vežė atsakovė, byloje nebuvo pateikta.
10. Teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir jos užsakovės (trečiojo asmens) kilo konfliktas ir trečiasis asmuo nutraukė su ieškove sudarytą vežimo sutartį bei nurodė, kad sutinka apmokėti ieškovei 250 Eur už pakrovimo nutraukimą, o visas vežimo išlaidas apmokės pats krovinio savininkas.
11. Teismas pažymėjo, kad CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimo atveju išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, jog trečiajam asmeniui nutraukus vežimo sutartį su ieškove, pastarosios sutartis su atsakove taip pat nutrūko, nes vežimo santykiuose vežimo sutartį nutraukus ankstesniam užsakovui, nutrūksta vežimo santykiai paskesnių užsakovų atžvilgiu. Tai reiškia, kad nutrūkus vežimo santykiams su ieškove, nutrūko vežimo santykiai ir su atsakove, dėl ko ieškovė iš atsakovės gali reikalauti tik nuostolių CK 6.221 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovė, tik apmokėjusi atsakovei už faktinį atliktą krovinio pervežimą iš Vokietijos į Latviją, krovinio iškrovimą/pakrovimą, jo sandėliavimą, galėtų reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šias išlaidas apmokėjo pats trečiasis asmuo, veikdamas pagal krovinio savininko išduotą įgaliojimą, tiesiogiai faktiniam vežėjui (atsakovei) po to, kai trečiasis asmuo nutraukė su ieškove sudarytą ginčo krovinio vežimo sutartį, sąlygojusią ieškovės sutarties nutraukimą su atsakove. Nustatytos aplinkybės pagrindu teismas sprendė, kad esant nutrauktiems vežimo santykiams, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti krovinį, juo labiau, kad už atsakovės suteiktas faktines vežimo paslaugas, krovinio iškrovimą/pakrovimą ir sandėliavimą jai buvo sumokėta (sumokėjo trečiasis asmuo, kuris paėmė krovinį pagal krovinio savininko įgaliojimą), dėl ko atsakovė neturėjo pagrindo ieškovei išrašyti sąskaitos už suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens ir ieškovės konfliktas ginčo situacijoje sąlygojo ieškovės ir atsakovės krovinio vežimo sutarties nutraukimą, tačiau už šį konfliktą atsakovė negali būti atsakinga.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą dėl baudos priteisimo grindė sutartinių sąlygų dėl nekonkuravimo pažeidimu, t. y., kad atsakovei tapo žinoma ieškovės komercinę paslaptį sudaranti konfidenciali informacija apie ieškovės klientą (-us), įskaitant kontaktinius jo (-ų) / jo (-ų) atstovų duomenis, ieškovės klientų (užsakovų) krovinių gabenimo maršrutus, srautus ir transportavimo paslaugų poreikį, ieškovės paslaugų teikimo principus ir sąlygas. Teismas pažymėjo, kad išklausius šalių paaiškinimų, trečiojo asmens paaiškinimų, išrytus rašytinius įrodymus (el. laiškų turinį ir jų seką) konstatuotina, jog ieškovė teisminio nagrinėjimo nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes, kurios sudarė ieškovės komercinę paslaptį, atsakovė panaudojo, kokius konkrečius nekonkuravimo veiksmus atsakovė atliko, ir kokie įrodymai tai patvirtina.
13. Teismas pažymėjo, kad nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose. Teismas pažymėjo, kad bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
14. Teismas pažymėjo, kad nepaisant apsunkinto įrodinėjimo proceso tokio pobūdžio bylose, bendra CPK 12, 178, 179 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareiga reikalauja, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovė pažeidė šalių susitarimą dėl nekonkuravimo, turi aiškiai įvardinti, kokie įrodymai ir aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą (tikėtiną) išvadą, kad susitarimas dėl nekonkuravimo buvo pažeistas, o ne spekuliuoti tariamomis abejonėmis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, sąlygojančių bent kokias abejones, kad krovinį į Rusiją išvežė atsakovė, kai iš atsakovės el. laiškų tiek ieškovei, tiek ir trečiojo asmens atstovui matyti, kad atsakovė toliau krovinį vežti atsisakė, net kai gavo informaciją iš trečiojo asmens apie trečiojo asmens su ieškove nutrauktą sutartį dėl ginčo krovinio vežimo į Rusiją (krovinio vežimo maršrutas buvo Vokietija-Rusija). Byloje nustatytos kitokios faktinės aplinkybes, nei jas aiškina ieškovė, kad atsakovė susirado trečiąjį asmenį ir susitarė su juo dėl krovinio pristatymo į Rusiją, nes tokį ieškovės aiškinimą paneigia susirašinėjimas el. laiškais, kuriuose pats ieškovės vadovas rašė el. laišką trečiojo asmens vadovui, prie kurio pridėjo ir atsakovę, ir muitinės sandėlį. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad būtent atsakovė susirado trečiąjį asmenį, o visų įrodymų ir bylos dalyvių paaiškinimų analizė sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kad pati ieškovė savo užsakovui (trečiajam asmeniui) perdavė atsakovės (faktinio vežėjo) kontaktus, po ko pastarasis ir susisiekė su atsakove. Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovo paaiškinimus dėl trečiojo asmens naudoto kreipinio el. laiškuose, nes į bylą pateiktų el. laiškų turinys dėl vežimo aplinkybių rodo, kad bendraujama pakankamai familiariai, naudojama daug trumpinių, naudojamos formuluotės paprastai tiesmukos ir trumpos, be mandagių įžangų. Teismas pažymėjo ir tą aplinkybę, kad ginčo krovinys pagal šalių sudarytą krovinio vežimo sutartį turėjo būti pristatytas į Rusiją 2023 m. balandžio 17 d., tačiau jis 2023 m. balandžio 19 d. suderinus su ieškove buvo iškrautas vežėjui priklausančiame muitinės sandėlyje Latvijoje, Daugpilyje, ir atsakovė su ieškove dėl tolimesnių instrukcijų gavimo negalėjo susisiekti du mėnesius ir spręsti, ką daryti su kroviniu (CMR konvencijos 14 straipsnio 1 dalis). Išvadą dėl pastarųjų aplinkybių sąlygoja el. susirašinėjimas.
15. Teismas vertino, kad ieškovė ne tik neįrodė, kad vežimą pagal tarp šalių sudarytą vežimo sutartį vykdė atsakovė, bet ir neįrodė, kad atsakovė sudarė kokias nors naujas vežimo sutartis su ieškovės klientais, kurių kontaktiniai duomenys, kt. informacija ar patys klientai buvo konfidenciali ieškovės informacija, kurią ieškovė saugojo, tačiau ją (kokią) ginčo susitarimo pasekoje gavo atsakovė.
16. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys pagal suformuluotą ieškinio dalyką nurodytu jo pagrindu negali būti tenkinamas, todėl yra atmestinas, nes nebuvo įrodytas pats nekonkuravimo pažeidimo faktas ir žalos faktas, dėl ko negalima civilinė atsakomybė (CK 6.245-6.249 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovė „Essential Logistics“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-394-600/2025 panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Atsakovė, atlikdama neteisėtus veiksmus, pasinaudodama konfidencialia informacija, užmezgė komercinius teisinius santykius su trečiuoju asmeniu ir gavo užmokestį už krovinio pervežimą, kurio trečiasis asmuo atsakovės atlikti neužsakė (užsakė ieškovė); gavo komercinę naudą – užmokestį už krovinio pervežimą 3 750 Eur sumai iš trečiojo asmens (su kuriuo atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai), nors iš ieškovės už šį krovinio pervežimą būtų gavusi tik 2 790 Eur; atsisakė pateikti ieškovei dokumentus, kurie buvo pagrindas atsakovei gauti užmokestį (iš trečiojo asmens) už krovinio pervežimą maršrutu DE-LV; atsakovės išrašyta sąskaita trečiajam asmeniui atnešė finansinę naudą trečiajam asmeniui, kuris už krovinio pervežimą DE-LV būtų turėjęs sumokėti ieškovei 4 225 Eur, tačiau atsakovei elgiantis nesąžiningai ir „išmetus“ ieškovę iš pervežimo grandinės už pervežimą sumokėjo tik 3 100 Eur + PVM. Remiantis tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. kovo 30 d. sudarytos kovinio pervežimo sutarties–užsakymo Nr. EL/6242 2.14–2.15 punktais, atsakovė už sutarties pažeidimą privalo sumokėti ieškovei 50 000 Eur dydžio baudą.
17.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kas turi teisę duoti vežėjui privalomuosius nurodymus dėl krovinio. Šios aplinkybės aiškinimuisi daug dėmesio buvo skiriama ir teismo posėdžių metu. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas CMR konvencijos reglamentavimą, tokią aplinkybę nustatė netinkamai. Krovinio siuntėjas negali duoti tiesioginių nurodymų bet kuriam pervežimo grandinėje esančiam vežėjui, nes sutartinis ryšys pagal CMR konvenciją egzistuoja tik tarp siuntėjo ir to vežėjo, kuriam siuntėjas perdavė važtaraštį ir su kuriuo sudarė vežimo sutartį. Visi paskesni nurodymai dėl krovinio disponavimo turi būti perduodami per vežimo grandinę, laikantis nuoseklaus perdavimo principo, nustatyto CMR konvencijos 34–36 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju krovinio siuntėjas A. S. privalomuosius nurodymus dėl krovinio gali duoti tik neatskleistam vežėjui, su kuriuo buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis. Neatskleistas vežėjas CMR konvencijos kontekste yra laikytinas susitariančiuoju siuntėju trečiojo asmens atžvilgiu, todėl savo ruožtu privalomuosius nurodymus dėl krovinio gali duoti būtent (ir tik) trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo yra susitariantysis siuntėjas ieškovės atžvilgiu, todėl privalomuosius nurodymus gali duoti ieškovei. Ieškovė yra susitariantysis siuntėjas atsakovės atžvilgiu, todėl tik ieškovė dėl krovinio galėjo duoti privalomuosius nurodymus atsakovei. Trečiojo asmens ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, trečiasis asmuo nesamdė atsakovės krovinio pervežimui atlikti, todėl negalėjo duoti jokių privalomųjų nurodymų atsakovei. Lygiai kaip atsakovei jokių privalomųjų nurodymų negalėjo duoti ir krovinio siuntėjas A. S.. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo, turėdamas A. S. įgaliojimą, galėjo duoti privalomuosius nurodymus atsakovei, yra nepagrįsta.
17.3. Teismas padarė grubią materialiosios teisės normų taikymo klaidą teigdamas, kad trečiajam asmeniui nutraukus su ieškove vežimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė buvo sudariusi vežimo sutartį su atsakove, atsakovei atsirado pareiga atiduoti krovinį krovinio savininko įgaliotam asmeniui. Atsakovė įsipareigojimus pervežimo procese turėjo ne A. S., ne neatskleistam vežėjui, ne trečiajam asmeniui, o vieninteliam subjektui – ieškovei. Praktikoje tais atvejais, kai krovinio pervežimo grandinėje dalyvauja daugiau nei vienas vežėjas, paskesni krovinio vežėjai nežino apie kitus krovinio pervežimo grandinėje dalyvaujančius vežėjus, o jei ir žino, tai jiems yra draudžiama su pastaraisiais komunikuoti apeinant savo užsakovą – susitariantįjį siuntėją (nagrinėjamu atveju atsakovės užsakove yra ieškovė). Trečiajam asmeniui atsisakius tolimesnio krovinio gabenimo maršrutu Latvija–Rusija (pakeistu maršrutu), trečiasis asmuo privalėjo duoti instrukcijas ar privalomuosius nurodymus ieškovei, o pastaroji atitinkamus nurodymus duoti savo pasamdytam vežėjui – atsakovei. Trečiasis asmuo yra (susitariantysis) siuntėjas tik ieškovės atžvilgiu, todėl trečiajam asmeniui nutraukus tolimesnį krovinio vežimą pareigą trečiajam asmeniui, jo pareikalavimu, perduoti krovinį galėjo įgyti ieškovė, bet ne atsakovė. Atsakovė, kaip faktinis vežėjas, neturėjo teisės priimti jokių su kroviniu susijusių nurodymų iš jokių kitų asmenų, išskyrus ieškovę.
17.4. Privalomųjų nurodymų eiliškumo svarba ir jos nepaisymo pasekmės pasireiškia ne tik teoriniu lygmeniu, tačiau ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Į civilinę bylą atsakovė pateikė 2023 m. birželio 26 d. krovinio perdavimo aktą Nr. 12/1, pagal kurį „muitinės sandėlis „PIK“-0816 perdavė krovinį į krovinio gavėjo pateiktą transporto priemonę“. Dokumentą pasirašė nežinomas trečiojo asmens atstovas (vardo ir pavardės nėra) bei atsakovės atstovai. Tam, kad muitinės sandėlis galėtų atiduoti išvežimui į trečiąją šalį skirtą krovinį, vežėjas sandėliui neišvengiamai privalo pateikti krovinio važtaraštį, kuriame nurodoma, į kokią transporto priemonę krovinys yra išduodamas pakrauti ir tokiame važtaraštyje nurodomas krovinio gabenimo adresas. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti krovinio važtaraštį, kurio pagrindu sandėlio darbuotojai atidavė krovinį, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio ieškovės prašymo netenkino. Aplinkybių, kam buvo pakrautas ir kas išvežė krovinį iš Daugpilio į Sebežą, pirmosios instancijos teismas aiškintis nematė priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo buvo „iš esmės ekspeditoriai“. Tai yra ypatingai svarbu, kadangi pirmosios instancijos teismas trečiąjį asmenį į bylą įtraukė savo iniciatyva ir tokia bylos dokumentams ir tarp šalių sudarytoms sutartims priešinga išvada iš esmės keičia šalių tarpusavio pareigas bei, sprendimui įsiteisėjus, galėtų būti panaudota prieš ieškovę. Ieškovę neteisingai kvalifikavus kaip ekspeditorę CMR konvencijos prasme, pirmosios instancijos teismas sprendime padarė bylos dokumentams priešingas išvadas dėl trečiojo asmens pareigos atsiskaityti su ieškove už krovinio pervežimą. Pervežimo grandinėje ieškovė ir trečiasis asmuo dalyvavo kaip vežėjai.
17.6. Kol nebuvo pasiektas susitarimas dėl tolimesnio krovinio pervežimo maršrutu Latvija–Rusija tarp ieškovės ir trečiojo asmens, ieškovė negalėjo duoti jokių instrukcijų savo pasitelktam vežėjui – atsakovei. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių galima susidaryti klaidingą vaizdą, kad ieškovė neva elgėsi netinkamai ir sąmoningai nekomunikavo su atsakove dėl tolimesnio krovinio pervežimo. Atsakovė situaciją dėl krovinio žinojo.
17.7. Keista yra laikytina teismo išvada, kad „įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių), kad krovinį į Rusiją vežė atsakovė, byloje nebuvo pateikta“. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nesugebėjo pateikti jokio dokumento, iš kurio galėtų būti matoma, jog atsakovė krovinį į Rusiją iš tiesų išvežė ne pati, o kad krovinys buvo pakrautas į kokio nors kito subjekto transporto priemonę. Duomenis, koks subjektas atliko krovinio pervežimą į Rusiją ir/ar į kokią transporto priemonę buvo pakrautas krovinys iš atsakovės sandėlio, atsakovė ir trečiasis asmuo atsisakė pateikti. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymų tokius dokumentus išreikalauti. Į civilinę bylą pateikti dokumentai nepašalino ieškovės įtarimų, kad civilinėje byloje aptariamo krovinio pervežimą iš Daugpilio į Sebežą (o galbūt – ir visą eilę kitų krovinių pervežimų pagal SIA „Reval Group“ užsakymus) atliko būtent atsakovė.
17.8. Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti atsakovę į civilinę bylą pateikti visas ataskaitas, teiktas Latvijos valstybės pajamų tarnybai, kuriose atsispindėtų išrašytos sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos. Tokį ieškovės prašymą pirmosios instancijos teismas tenkinti taip pat atsisakė. Pirmosios instancijos teismas tokiais savo veiksmais iš esmės užkirto bet kokias galimybes ieškovei byloje surinkti reikiamus įrodymus, kurių nebuvimu Vilniaus miesto apylinkės teismas grindžia savo sprendimą. Ieškovės vertinimu, teismas byloje privalėjo taikyti prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kokiam vežėjui ir į kokią transporto priemonę iš Daugpilio buvo pakrautas krovinys, laikytina, jog krovinį į Sebežą išvežė pati atsakovė.
17.9. Sprendime daromos klaidingos išvados dėl sutartinių teisinių santykių pabaigos bei šalių tarpusavio prievolių, kylančių iš sudarytų sutarčių, galiojimo. Trečiasis asmuo su ieškove sudarytą krovinio pervežimo sutartį nutraukė ne dėl to, kad ieškovė būtų netinkamai įvykdžiusi sutartį, o dėl to, jog šalims nepavyko susitarti dėl naujų sutarties sąlygų (pasikeitus krovinio pristatymo vietai, reikėjo persiderėti dėl krovinio pervežimo kainos). Ieškovė turėjo teisę iš trečiojo asmens reikalauti ne tik nuostolių atlyginimo, tačiau taip pat ir piniginių lėšų sumos už faktiškai suteiktas paslaugas – krovinio pervežimą iš Vokietijos į Latviją, nepriklausomai nuo to, jog tolimesnio krovinio pervežimo į Rusiją buvo atsisakyta.
17.10. Pirmosios instancijos teismo dėstomi teiginiai rodo neatskleistą civilinės bylos esmę ir nesupratimą, kokio pobūdžio santykiai sieja bylos šalis. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo (o jo sprendime ir nenurodė) tokiai pozicijai: „ieškovė, tik apmokėjusi atsakovei už faktinį atliktą krovinio pervežimą iš Vokietijos į Latviją, krovinio iškrovimą / pakrovimą, jo sandėliavimą galėtų reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens“. Teismas, išeidamas iš civilinės bylos nagrinėjimo ribų, iš principo sprendimu paneigė ieškovės teisę gauti teisėtą atlygį už įvykdytą krovinio pervežimą iš trečiojo asmens, kai tokie trečiojo asmens įsipareigojimai ieškovei iš principo net nebuvo civilinio ginčo objektas.
17.11. Pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo trečiojo asmens mokėjimą, atliktą atsakovei. Į civilinę bylą yra pateikta atsakovės 2023 m. birželio 26 d. sąskaita faktūra, kurią trečiasis asmuo apmokėjo. Sąskaitoje faktūroje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog ji išrašyta ne už papildomas operacijas, o už transporto paslaugas iš Vokietijos į Latviją. Pirmosios instancijos teismas nurodo, trečiasis asmuo neva apmokėjo „krovinio pristatymo išlaidas“ veikdamas krovinio savininko vardu, pagal jo išduotą įgaliojimą, tačiau tokia išvada yra akivaizdžiai neteisinga ir neparemta jokiais į civilinę bylą pateiktais įrodymais. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo išrašyti sąskaitos faktūros už paslaugas trečiajam asmeniui, nes jokių įsipareigojimų atsakovė trečiojo asmens atžvilgiu prisiėmusi nebuvo. Atsakovė buvo sudariusi krovinio pervežimo sutartį ir įsipareigojusi krovinį nugabenti iš Vokietijos į Latviją ieškovei. Atsakovė iš visos krovinio pervežimo grandinės ieškovę elementariai išmetė. Toks atsakovės komercinių paslaugų teikimas ieškovės klientams (įskaitant, bet neapsiribojant, ir trečiąjį asmenį) būtent ir buvo draudžiamas tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje (2.14–2.15 punktai).
17.12. Sprendime yra pateisinami atsakovės veiksmai, kuriais yra paneigiamos ieškovės trečiojo asmens atžvilgiu turimos teisės. Atsakovei nurodžius, kad ji gali krovinį atiduoti ieškovės klientei (trečiajam asmeniui), ieškovė pateikė labai aiškius nurodymus, jog krovinio atidavimas yra negalimas, kol trečiasis asmuo neatsiskaitys su ieškove už suteiktas paslaugas. Atsakovė, užuot klausiusi ieškovės tiesioginių nurodymų, susisiekė su trečiuoju asmeniu, išrašė sąskaitą faktūrą už krovinio pervežimo paslaugas tiesiogiai trečiajam asmeniui bei krovinį atidavė nežinomiems ir byloje nenustatytiems asmenims, tokiais savo veiksmais pašalindama ieškovę iš krovinio pervežimo grandinės.
17.13. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad „už atsakovės suteiktas faktines vežimo paslaugas, krovinio iškrovimą/pakrovimą ir sandėliavimą jai buvo sumokėta“ taip pat yra neteisėta ir nesąžininga, kadangi nors atsakovei už jos suteiktas paslaugas ir buvo sumokėta, trečiasis asmuo pareigą atsiskaityti turėjo ne su atsakove, o su ieškove.
17.14. Ieškovės neteisėti veiksmai – komercinių teisinių santykių užmezgimas su trečiuoju asmeniu atnešė finansinę naudą ir trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo už krovinio pervežimą DE-LV būtų turėjęs sumokėti ieškovei 4 225 Eur, tačiau atsakovei elgiantis nesąžiningai ir „išmetus“ ieškovę iš pervežimo grandinės, trečiasis asmuo už šį pervežimą patyrė tik 3 100 Eur išlaidų. Atsakovė iš esmės pasinaudojo itin jautria ir didelę komercinę reikšmę turinčia ieškovės informacija – užsakovo kontaktiniais duomenimis. Iš el. susirašinėjimų matyti, kad trečiojo asmens atstovas V. T., rašydamas el. laišką bendruoju elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kreipiasi į atsakovės atstovę vardu – „K“, nors ieškovė niekuomet nebuvo supažindinusi atsakovės ir trečiojo asmens atstovų.
Atsiliepimas
18. Atsakovė SIA „PIK“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Šioje civilinėje byloje ieškovė reikalavo (ieškinio dalykas) priteisti jai baudą pagal ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 2.14, 2.15 punktus už juose nustatytų nekonkuravimo sąlygų pažeidimą. Teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nustatė svarbias faktines aplinkybes, įvertino šalių argumentus, dėl to priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad buvo įvykdytas paminėtų sutarties 2.14, 2.15 punktuose įtvirtintų sąlygų dėl nekonkuravimo pažeidimas, kas ir sudaro šios bylos esmę. Ieškovės apeliaciniame skunde daug kalbama apie tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusius ūkinius santykius, susijusius tik su atliktu vežimu Vokietija – Latvija ir jo kroviniu, tarpusavio atsiskaitymus, krovinio sulaikymu, atidavimu, bet ne apie ieškinio dalyką, susijusį su nekonkuravimo susitarimu.
18.2. Nagrinėjant paminėtus sutarties 2.14 ir 2.15 punktus, matyti, kad tam, jog būtų pažeistas šiuose punktuose nustatytas įsipareigojimas arba būtų konstatuota prezumpcija, yra reikalinga, kad atsakovė būtų kontaktavusi (bandžiusi susisiekti) su trečiuoju asmeniu ir susijusiais asmenimis - krovinio siuntėju/gavėju (jo agentais), turėdama tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį. Ši sąlyga galioja vienerius metus nuo krovinio pervežimo atlikimo. Atsakovė nesudarė su trečiuoju asmeniu ar krovinio gavėju jokių sutarčių ar susitarimų dėl šio krovinio tolimesnio vežimo maršrutu Latvija-Rusija ar bet kokiu kitu tolimesniu maršrutu. Atsakovė neorganizavo ir neatliko jokio šio krovinio tolimesnio vežimo į Rusiją. Su išvardintais subjektais atsakovė niekada nesudarė vėlesnių sutarčių dėl kitų krovinių vežimo. Atsakovė nesiūlė nė vienam iš minėtų subjektų bendradarbiauti sudarant su ja vežimo sutartis ar teikiant tiesiogiai vežimo paslaugas.
18.3. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė suteikė atsakovei konfidencialią informaciją apie kitus savo klientus. Atsakovė nė negalėjo pažeisti minėtuose sutarties 2.14 ir 2.15 punktuose nurodytų konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimų, nes informacija, sudaranti ieškovės komercinę paslaptį, jai nei buvo pateikta, nei buvo žinoma. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko kokius nors veiksmus, kuriais atsakovė galėjo neteisėtai pasinaudoti ieškovės komercine paslaptimi, siekdama konkuruoti su ieškove. Iš byloje esančių įrodymų (susirašinėjimų el. laiškais), aiškiai matyti, kad atsakovė savo iniciatyva neužmezgė santykių nei su trečiuoju asmeniu, nei su krovinio siuntėju. Visas atsakovės vykdytas susirašinėjimas ir bendravimas su trečiuoju asmeniu vyko tik dėl to paties krovinio, kurio vežimui buvo sudaryta sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, ir tik dėl šio krovinio perdavimo gavėjui ir atsiskaitymo už turėtas išlaidas, o ne dėl šio krovinio tolimesnio vežimo ar naujų krovinių vežimų, naujų užsakymų gavimo iš trečiojo asmens. Atsakovės bendravimas su trečiuoju asmeniu vyko po to, kai trečiasis asmuo nutraukė sutartį su ieškove. Atsakovė atsisakė vykdyti tolimesnį krovinio vežimą į Rusiją, ką patvirtino trečiojo asmens atstovas posėdžio metu bei el. laiške.
18.4. Tiek trečiojo asmens užsakymas ieškovei, tiek ieškovės užsakymas atsakovei dėl vežimo pagal sutartį apėmė krovinio vežimą iki Rusijos. Paaiškėjus, kad krovinio į Rusiją įvežti nebus galima dėl netinkamai parengtų dokumentų, buvo priimtas sprendimas dėl krovinio iškrovimo Latvijoje (dėl šios nustatytos aplinkybės ginčo nėra) atsakovei priklausančiame muitinės sandėlyje. Tuo metu vežimas pagal minėtas sutartis nebuvo atliktas iki galo. Toliau krovinys minėtame sandėlyje buvo laikomas iki 2023 m. birželio 26 d. Ilgą laiką atsakovė negavo jokių nurodymų dėl tolesnio krovinio gabenimo, kol galiausiai 2023 m. birželio 15 d. ji buvo informuota apie nutrauktą užsakymą (sutartį) tarp trečiojo asmens ir ieškovės. 2023 m. birželio 15 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas, atsakydamas trečiajam asmeniui, informavo trečiojo asmens ir atsakovės atstovus, kad ieškovei „krovinys nereikalingas“ ir kad „toliau galite vežti patys“. Taigi krovinio vežimas pagal minėtas vežimo sutartis į pradinį krovinio iškrovimo vietą Rusijoje nebuvo atliktas. Krovinio pristatymas į Latviją ir sandėliavimas ten buvo laikini sprendimai, o nutrūkus tarp trečiojo asmens ir ieškovės sudarytai sutarčiai, bei atitinkamai pasibaigus ir tarp ieškovės bei atsakovės sudarytai sutarčiai, vežimas toliau nebebuvo galimas. Atsakovės atstovė patvirtino tiek trečiajam asmeniui, tiek ieškovei, kad vežimo atsisako ir toliau nevykdys.
18.5. Atsakovės komunikavimas su trečiuoju asmeniu prasidėjo, kai trečiasis asmuo nutraukė sutartį su ieškove, komunikavimas vyko ne dėl tolimesnio krovinio vežimo, sutarčių sudarymo, o dėl krovinio, vežto maršrutu Vokietija – Latvija, perdavimo savininkui (siuntėjui) bei dėl atsiskaitymo už atsakovės turėtas išlaidas – vežimo, krovimo, saugojimo. Tai patvirtina atsakovės atstovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad atsakovę suradęs trečiasis asmuo pasakė, kad turi krovinio savininko įgaliojimą pasiimti krovinį, todėl atsakovė paaiškino, kad kai apmokės, krovinį galės pasiimti; trečiasis asmuo krovinį apmokėjo ir krovinį pasiėmė; atsakovės trečiajam asmeniui išrašytoje sąskaitoje nurodytą 3 100 Eur sumą sudaro iškrovimas, pakrovimas, saugojimas ir pervežimas.
18.6. Atsakovė pirmoji ir savo iniciatyva nesusisiekė su trečiuoju asmeniu, o pirminį kontaktą atliko būtent trečiasis asmuo, kadangi jis, veikdamas krovinio savininko (siuntėjo) vardu, buvo suinteresuotas atsiimti krovinį. Atsakovė su trečiuoju asmeniu nesudarė naujų vežimo sutarčių bei nesiūlė jam bendradarbiauti ir teikti vežimo paslaugas tiesiogiai. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė ir savo poziciją grindė tik nepagrįstais įtarimais. Atsakovė neatliko sutartyje aptariamo krovinio vežimo iš Latvijos į Rusiją ir tokių įrodymų byloje nėra.
18.7. Ieškovės argumentai dėl neteisėto kontakto tarp trečiojo asmens ir atsakovės, jos atstovės palaikymo, ir kad tai jai buvo draudžiama, laikytini nepagrįstais. Trečiajam asmeniui nutraukus užsakymą ir sutartį su ieškove, atitinkamai nutrūko ir tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta vežimo sutartis, dėl ko atsakovei atsirado pareiga atiduoti krovinį jo teisėtam savininkui. Ieškovė nurodo, kad ji niekada nesupažindino atsakovės ir trečiojo asmens atstovų, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad byloje pateiktą CMR važtaraštį pasirašė tiek siuntėjas (krovinio savininkas), tiek vienintelis faktinis vežėjas – atsakovė. Taigi akivaizdu, kad siuntėjui (kuris tuo pačiu buvo ir gavėjas) nuo pat pradžių, kuomet prasidėjo faktinis vežimas, buvo žinomas vežėjas. Šiuo atveju krovinio savininkas (siuntėjas) pageidavo krovinį atsiimti iš Latvijoje esančio atsakovės sandėlio, ir jis tai padarė veikdamas per trečiąjį asmenį, dėl to informacija apie vežėją turėjo perduoti trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus dėl to, kaip buvo sprendžiama dėl krovinio iškrovimo.
Šalies argumentai
18.8. Ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovė, žinodama ieškovės atsakovei mokamą įkainį už krovinio pervežimą, pasinaudojo šią informacija ir pasiūlė trečiajam asmeniui atsiskaityti tiesiogiai su atsakove, sumokant mažesnę krovinio pervežimo kainą, laikytini deklaratyviais bei neparemtais jokiais į bylą pateiktais įrodymais ar byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovė buvo faktinė krovinio vežėja ir realiai patyrė ne tik vežimo, bet ir krovinio iškrovimo ir saugojimo išlaidas. Ieškovė neatsiskaitė su atsakove pagal sutartį. Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė išrašė sąskaitą faktūrą Nr. TR23-0120 trečiajam asmeniui už krovinio vežimą Vokietija – Latvija, krovinio iškrovimą ir saugojimą. Remiantis Latvijos Respublikos civilinio įstatymo 1815 straipsniu, trečiasis asmuo turėjo teisę sumokėti kreditorei – atsakovei – ieškovės skolą, ką jis ir padarė, taigi įvykdė šią prievolę už ieškovę. Atsakovė privalėjo tokį mokėjimą priimti. Teisinis santykis, kuriame trečiasis asmuo atliko ieškovės skolos apmokėjimą atsakovei, kvalifikuotinas kaip įstatymu įtvirtintos trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę realizavimas, o ne kaip įsipareigojimų nekonkuruoti pažeidimas.
18.9. Ieškovė nurodo, kad atsakovės išrašyta sąskaita trečiajam asmeniui atnešė finansinę naudą. Tai vertintina kaip ieškovės spekuliacija nenustatytomis aplinkybėmis, kadangi nėra vertinta, ar pats trečiasis asmuo dėl laiku neįvykdyto krovinio vežimo į Rusiją, nesant tinkamai paruoštų dokumentų jo išvežimui iš Europos sąjungos, patyrė nuostolių ir koks buvo trečiojo asmens, jo užsakovo ir krovinio gavėjo susitarimas dėl patirtų išlaidų ar nuolaidų suteikimo, kas nėra šios bylos dalykas.
18.10. Net ir galiojant vežimo sutarčiai faktinis vežėjas turi pareigą įsitikinti ir gauti iš krovinio siuntėjo nurodymus dėl krovinio perdavimo. Ieškovės pateikiama CMR konvencijos nuostatų interpretacija dėl nurodymų gavimo tik per vežėjų grandinę neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos. Vienintelės sutarties institutas lemia, kad faktinis vežėjas įsipareigoja pradiniam krovinio siuntėjui įvykdyti krovinio pervežimą CMR važtaraštyje numatytomis sąlygomis.
18.11. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nurodyta: „<...> Užsakovas (Ieškovė), veikiantis kaip ekspeditorius tarpininkas, įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti Vežėjui (Atsakovei) Sutartyje nustatytą užmokestį. Užsakovas, vykdant šią Sutartį, veikia tik kaip ekspeditorius tarpininkas (t.y. krovinio siuntėjo agentas) <...>“. Taigi būtent Atsakovė šiuo atveju galėjo pagrįstai tikėti, kad ieškovė veikia tik kaip ekspeditorius. Ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio atsiskaitymo klausimas yra ne šios bylos ginčo dalykas, dėl to šie ieškovės iškelti klausimai dėl jos traktavimo ekspeditoriumi ar ieškovės apmokėjimo gavimo iš trečiojo asmens nėra aktualūs.
18.12. Ieškovė nurodo, kad ji byloje teikė prašymus išreikalauti iš atsakovės dokumentus, kurių pagrindu atsakovės valdomo muitinės sandėlio darbuotojai atidavė krovinį; visus ir bet kokius neredaguotus susirašinėjimus tarp ieškovės ir trečiojo asmens; atsakovės visas ataskaitas, teiktas Latvijos valstybės pajamų tarnybai. Ieškovė laiko, kad atsisakydamas tenkinti Ieškovės prašymus dėl dokumentų išreikalavimo teismas pažeidė proceso teisės normas. Atsakovės manymu, teismas pagrįstai netenkino tokio ieškovės prašymo, nes ieškovė jo tinkamai nepagrindė ir kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtino ieškovės nepagrįstų įtarimų, kad atsakovė teikė trečiajam asmeniui vežimo paslaugas.
18.13. Byloje yra pateikti įrodymai, kad krovinys buvo perduotas krovinio gavėjui, kurį atstovavo trečiasis asmuo pagal 2023 m. birželio 26 d. krovinio perdavimo aktą Nr. 12/1 . Kroviniui nebuvo taikoma muitinės procedūra ir atsakovė nei kaip siuntėjas, nei kaip vežėjas toliau nedalyvavo šio krovinio vežime, todėl jai nebuvo pareigos rūpintis ir dokumentuoti su krovinio vežimu susijusių vykių, fiksuoti krovinį vežančią transporto priemonę.
18.14. Įpareigojus atsakovę į bylą pateikti nurodytas ataskaitas, būtų atskleista atsakovei svarbi ir jos komercinę paslaptį sudaranti informacija – atsakovės klientai, pajamos, užsakymai, – dėl ko ieškovė galėtų įgyti konkurencinį pranašumą prieš atsakovę.
18.15. Pagal prie apeliacinio skundo pridedamus įrodymus ieškovė apeliacinio skundo pateikimo metu nėra realiai apmokėjusi PVM sąskaitos faktūros, ir jei į bylą nepateiks tokių įrodymų, vadinasi, šios bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos realiai patirtomis. Tuo remiantis bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę, šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nes neatitinka patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijaus.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, užsienio bendrovė SIA „Reval Group“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Tai, kad ieškovė su atsakove tęsė derybas dėl galimybės krovinį iš muitinės terminalo nugabenti į Rusijos Federaciją, nereiškia, kad jų sudaryta sutartis – užsakymas buvo galiojantis ir kad sutarties šalys siekė tęsti šio krovinio vežimą. Jeigu šalys būtų susitarusios dėl kainos, bet kuriuo atveju jos jau būtų sudariusios kitą krovinio vežimo sutartį. Apeliantės bandymas skaidyti krovinio transportavimo maršrutą į dvi dalis ir teigti, kad pirmoji krovinio vežimo dalis Vokietija-Latvija yra įvykdyta tinkamai, neturi teisinio pagrindimo. Tai labiau schematiniai ir geografiniai ieškovės samprotavimai. Teisinis situacijos vertinimas yra tas, kad paminėta sutartis negalėjo būti įvykdyta, vežėjas gavo kroviniu disponuojančio asmens instrukcijas iškrauti krovinį Daugpilyje, kur krovinys buvo saugomas taip ilgai, jog, atsižvelgiant į krovinio pristatymo terminus, krovinys gali būti paskelbtas prarastu.
19.2. A. S. vežimo sutartyje tarp trečiojo asmens ir ieškovės nurodomas kaip krovinio gavėjas ir ekspeditorius (labiau tiktų vertimas siuntėjas). Krovinio vežimo CMR važtaraštyje A. S. taip pat nurodomas ir siuntėju, ir gavėju. Pagal sutartį-užsakymą krovinys gavėjui turėjo būti pristatytas ir perduotas 2023 m. balandžio 14 d. Pagal vežimo sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali laikyti krovinį prarastu, jeigu jis pasibaigus sutarytam pristatymo terminui per 30 dienų nepristatytas (CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalis); įgaliojimus turintis asmuo, gavęs pranešimą apie tai, kad krovinys rastas, per 30 dienų gali pareikalauti, kad krovinys jam būtų grąžintas, apmokėjus važtaraštyje nurodytus mokėjimo įsiskolinimus (CMR konvencijos 20 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad krovinys nebuvo perduotas gavėjui daugiau kaip 30 dienų nuo sutarto pristatymo termino. Byloje nustatyta, kad su vežėja (atsakove), kuri kartu buvo atsakinga ir už krovinio saugojimą, buvo atsiskaityta prieš gavėjui atsiimant krovinį, jai buvo sumokėtas vežimo užmokestis už tą krovinio transportavimo maršruto atkarpą, kurią vežėja galėjo įvykdyti vykdydamas vežimo sutartį-užsakymą, taip pat už krovinio pakrovimo iškrovimo paslaugas bei sandėliavimą (saugojimą). Atiduodama saugomą krovinį, atsakovė veikė ne kaip vežėja, bet kaip atsakingas už krovinio saugojimą asmuo. Atsakovė toliau krovinio nevežė ir jau vien tuo požiūriu ji nebuvo nesąžininga konkurentė ieškovei. Atsakovė išsaugojo gabentą krovinį, kadangi vežimas pagal tą sutartį-užsakymą buvo užbaigtas, perdavė išsaugotą krovinį jo savininkui ir niekaip nepažeidė prisiimtų įsipareigojimų nekonkuruoti su ieškove.
Šalies argumentai
19.3. Apeliantės argumentai, kad ne bet kas gali duoti nurodymus vežėjui, yra neteisingi. Apeliantė klaidingai tvirtina, kad trečiasis asmuo arba savininkas A. S. negalėjo reikalauti iš atsakovės krovinio. Krovinio siuntėjas, gavėjas ar savininkas A. S., taip pat jo įgaliotas atstovas trečiasis asmuo galėtų reikalauti atsakovės perduoti jos saugomą krovinį.
19.4. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų perdavusi atsakovei informaciją apie savo klientą (trečiąjį asmenį). Informacija apie siuntėją (gavėją) A. S. atsakovei tapo žinoma vykdant sutartį-užsakymą; A. S. duomenys buvo nurodyti tiek sutartyje-užsakyme, tiek ir CMR važtaraštyje. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad atsakovė būtų žinojusi ir pasinaudojusi informacija apie kitus klientus, krovinių gabenimo maršrutus, krovinių srautus, transportavimo paslaugų poreikį. Vieninteliai duomenys yra trečiojo asmens ir A. S. pavadinimai ir kontaktiniai jų ar atstovų duomenys. Ieškovė byloje nenurodė, kad būtų perdavusi atsakovei trečiojo asmens arba krovinio siuntėjo kontaktus.
19.5. Byloje nebuvo įrodinėjami nuostoliai. Apeliantė neteisi teigdama, kad šioje byloje reikalaujama 50 000 Eur baudos sumokėjimo. 50 000 Eur yra iš anksto sutartyje aptarta nuostolių suma. Ieškovė neturi įrodinėti nuostolių dydžio, tačiau turėtų būti nustatytas pats nuostolių kilimo faktas. Jeigu tokie hipotetiniai nuostoliai ir galėjo kilti, juos pirmiausiai priežastiniu ryšiu reikia susieti su atsakovės neteisėtais veiksmais, sutarties pažeidimu.
19.6. Atsakovė nesužinojo apie užsakovės klientą ir nepasinaudojo šia informacija, nekontaktavo su šiuo asmeniu, bet šis asmuo kontaktavo su atsakovės atstove. Trečiojo asmens kontaktavimas su atsakove vyko ne sudarius ir (ar) vykdant sutartį, bet pasibaigus vežimui, kai krovinys buvo iškrautas ir vežimas pagal pradinę vežimo sutartį buvo užbaigtas.
19.7. Ieškovės, kaip pirmosios vežėjos, šiame procese nebuvo ir ji nedalyvavo sudarant aktą bei perduodant krovinį. Atsakovės ir trečiojo asmens kontaktavimas vyko siekiant tinkamai užbaigti krovinio transportavimą, bet ne siekiant sudaryti kitas vežimo sutartis nesąžiningai konkuruojant su ieškove. Be to, pati ieškovė 2023 m. birželio 15 d. elektroniniu laišku pranešė trečiajam asmeniui, kad krovinys ieškovei nereikalingas. Kaip trečiajam asmeniui būtų įmanoma organizuoti tolimesnį išvežimą nekontaktuojant dėl šio krovinio su vežėju, kuris, užbaigus vežimą, toliau sandėliavo krovinį savo muitinės terminale ir mielai sutiko jį perduoti teisėtam savininkui. Šitokiu būdu buvo rasta išeitis iš padėties, kai pradinė krovinio vežimo sutartis negalėjo būti įvykdyta.
19.8. Apeliantės argumentai, kad ji nekomunikavo su atsakove dėl krovinio tolimesnio vežimo dėl to, kad negavo apmokėjimo iš trečiojo asmens, vertintini kritiškai. Užmokesčio už vežimo paslaugas negavimas neužkerta galimybės rūpintis krovinio tolimesniu gabenimu, siūlyti savo paslaugas. Be to, jau minėtu 2023 m. birželio 15 d. elektroniniu laišku ieškovė parodė, kad neturi intereso gabenti krovinį toliau.
19.9. Apeliantė nurodė, kad perduodama krovinį teisės jį perimti neturinčiam asmeniui, atsakovė paneigė turimą krovinio sulaikymo teisę. Trečiojo asmens manymu, CMR konvencijos 13 straipsnis šioje situacijoje netaikomas, kadangi jis reglamentuoja šalių elgesį pristačius krovinį į paskirties vietą. Ginčo situacijoje krovinys buvo iškrautas maršruto pusiaukelėje, jis nepasiekė paskirties vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
22. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. kovo 30 d. tarp ieškovės UAB „Essential Logistics“ ir trečiojo asmens Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės SIA „Reval Group“ (užsakovės) buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis–užsakymas Nr. RG3003-03 (toliau – Sutartis Nr. RG3003-03), pagal kurią ieškovė įsipareigojo paimti ekspeditoriumi nurodyto asmens A. S. krovinį (du konteinerius asmeninių daiktų) iš Noiso (vok. Neuss), Vokietijos Federacinės Respublikos, ir jį nugabenti į Maskvos regioną Rusijoje, o trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovei sumokėti 5 500 Eur. Iš byloje pateikto krovinio važtaraščio CMR 001 matyti, kad krovinys turėjo būti pristatytas į Stavropolio sritį.
24. 2023 m. kovo 30 d. ieškovė ir atsakovė SIA „PIK“ sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. EL/6242 (toliau – Sutartis Nr. EL/6242), pagal kurią atsakovė įsipareigojo nugabenti jai patikėtą krovinį į paskirties vietą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui (gavėjui), o ieškovė (Sutartyje Nr. EL/6242 vadinama ekspeditore tarpininke) įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti atsakovei paminėtoje Sutartyje Nr. EL/6242 nustatytą užmokestį (4 000 Eur).
25. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad krovinio pervežimo metu kilo nesklandumų dėl netinkamai paruoštų transportavimo dokumentų, todėl krovinio išvežti iš Europos Sąjungos teritorijos į Rusiją nebuvo galimybės. Krovinys buvo pristatytas į atsakovės sandėlį, esantį Daugpilyje, Latvijos Respublikoje. Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. balandžio 19 d. aktą Nr. 12, kuriame nurodyta, jog 2023 m. balandžio 19 d., dalyvaujant atsakovės sandėlio atstovui, krovinys buvo specialiu kranu iškrautas į atsakovės sandėlį, siekiant krovinį sandėliuoti ir vėliau vežti gavėjo adresu.
26. Iš byloje pateikto 2023 m. birželio 26 d. krovinio perdavimo akto Nr. 12/1 matyti, kad trečiojo asmens pareikalavimu ir krovinio gavėjo išduoto įgaliojimo pagrindu atsakovės muitinės sandėlis perdavė krovinį į krovinio gavėjo pateiktą transporto priemonę.
27. 2023 m. birželio 26 d. atsakovė išrašė trečiajam asmeniui sąskaitą 3 100 Eur (be PVM) (su PVM – 3 751 Eur) už transporto paslaugas (pakrovimo vieta – Vokietija, iškrovimo vieta – Latvija).
28. Tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydama, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens kilus ginčui dėl krovinio pervežimo kainos, ieškovė 2023 m. birželio 15 d. el. paštu buvo informuota, jog tolimesnį krovinio pervežimą tiesiogiai vykdys atsakovė, o ieškovei nebus mokamas sutartas 2 750 Eur atlygis už krovinio pervežimą maršrutu Vokietija-Latvija, taip pat kad už krovinio pervežimą trečiasis asmuo atsiskaitys tiesiogiai su atsakove. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją, ieškovė teigė, kad atsakovė neteisėtai užmezgė tiesioginius ryšius su trečiuoju asmeniu, apie kurį atsakovei tapo žinoma vykdant tarptautinį krovinio pervežimą pagal su ieškove sudarytą Sutartį Nr. EL/6242, kadangi jokie verslo teisiniai santykiai atsakovės ir trečiojo asmens nesiejo. Ieškovės manymu, žinodama tokią ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, atsakovė galėjo trečiajam asmeniui pasiūlyti geresnes krovinių pervežimo sąlygas ir pradėti tiesioginį bendradarbiavimą su ieškovės kliente. Ieškovė rėmėsi Sutarties Nr. EL/6242 2.14 ir 2.15 punktų nuostatomis, nurodydama, kad atsakovė už Sutarties Nr. EL/6242 pažeidimą privalo sumokėti ieškovei 50 000 Eur dydžio netesybas, kurios yra pripažintinos minimaliais atsakovės dėl tokio pažeidimo patirtais nuostoliais.
29. Sutarties Nr. EL/6242 2.14 punkte, kuriuo rėmėsi ieškovė, nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog sudarius ir (ar) vykdant šią Sutartį vežėjui yra atskleidžiama ir tampa žinoma užsakovo komercinę paslaptį sudaranti konfidenciali informacija apie jo klientą (-us), įskaitant kontaktinius jo (-ų) / jo (-ų) atstovų duomenis, užsakovo klientų (užsakovų) krovinių gabenimo maršrutus, srautus ir transportavimo paslaugų poreikį, užsakovo paslaugų teikimo principus ir sąlygas, vežėjas įsipareigoja užsakovo klientų ir susijusių asmenų – faktinių krovinių siuntėjų / jų agentų, krovinių gavėjų / jų agentų ar ekspeditorių atžvilgiu laikytis konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimų, t. y. vienerius metus nuo krovinio pervežimo atlikimo nekontaktuoti (turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį) su užsakovo klientais ar susijusiais asmenimis, apie kuriuos tapo žinoma atliekant krovinio pervežimą. Nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimą pažeidęs vežėjas privalo kompensuoti užsakovo nuostolius, sumokant 50 000 Eur sumą, kuri yra laikoma šalių iš anksto aptartais užsakovo minimaliais ir neišvengiamais nuostoliais, kurių užsakovui nereikia atskirai įrodinėti. Pagal Sutarties Nr. EL/6242 2.15 punktą preziumuojama, kad vežėjas pažeidė konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimus, jeigu nustatomos konfidencialios informacijos atskleidimo pasekmės, t. y. vežėjui bandant susisiekti su užsakovo klientais ar aptartais susijusiais asmenimis, turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį (pavyzdžiui, užsakovo klientams ar verslo partneriams pateikus duomenis, kad galiojant nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimams vežėjas (pats ar per susijusius asmenis – motinines, dukterines ar asocijuotas įmones) siūlė jiems bendradarbiauti ir teikti vežimo paslaugas tiesiogiai) arba nustačius konkuravimo faktą (pavyzdžiui, užsakovo klientams ar verslo partneriams, galiojant nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimams, pradėjus tiesiogiai dirbti su vežėju ar su juo susijusiais asmenimis – motininėmis, dukterinėmis ar asocijuotomis įmonėmis).
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinio netenkino, nustatęs, kad nebuvo įrodytas nekonkuravimo susitarimo pažeidimo faktas ir žalos faktas, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, civilinės atsakomybės taikymas ginčo situacijoje negalimas. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
31. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, be kita ko, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė, kaip faktinis vežėjas, neturėjo teisės priimti jokių su kroviniu susijusių nurodymų iš jokių kitų asmenų, išskyrus ieškovę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė, užuot klausiusi ieškovės tiesioginių nurodymų, susisiekė su trečiuoju asmeniu, išrašė sąskaitą faktūrą už krovinio pervežimo paslaugas tiesiogiai trečiajam asmeniui bei krovinį atidavė nežinomiems ir byloje nenustatytiems asmenims, tokiais savo veiksmais pašalindama ieškovę iš krovinio pervežimo grandinės. Ieškovė siekė šias aplinkybes pagrįsti įrodymais, kuriuos prašė teismo išreikalauti iš atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos prašymo netenkino, taip apribodamas ieškovės galimybę įrodyti atsakovės atliktą nekonkuravimo susitarimo pažeidimą, galiausiai paminėtų įrodymų nepateikimu grindė ieškovei nepalankų teismo sprendimą.
32. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties Nr. EL/6242 2.14 ir 2.15 punktais, kuriuose nustatytas susitarimas dėl nekonkuravimo, pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Sutartyje Nr. EL/6242 nustatytas netesybas – 50 000 Eur dydžio baudą, atsakovei neteisėtai užmezgus tiesioginius ryšius su trečiuoju asmeniu, apie kurį atsakovei tapo žinoma vykdant tarptautinį krovinio pervežimą pagal su ieškove sudarytą Sutartį Nr. EL/6242.
34. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
35. Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).
36. Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
37. Vertinant neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteisėtus atsakovės veiksmus apibūdina kaip tarp ginčo šalių sudarytos Sutarties Nr. EL/6242 2.14 ir 2.15 punktų, kuriuose įtvirtintas ginčo šalių susitarimas dėl nekonkuravimo, pažeidimą. Paminėtuose punktuose nustatyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog sudarius ir (ar) vykdant šią Sutartį vežėjui yra atskleidžiama ir tampa žinoma užsakovo komercinę paslaptį sudaranti konfidenciali informacija apie jo klientą (-us), įskaitant kontaktinius jo (-ų) / jo (-ų) atstovų duomenis, užsakovo klientų (užsakovų) krovinių gabenimo maršrutus, srautus ir transportavimo paslaugų poreikį, užsakovo paslaugų teikimo principus ir sąlygas, vežėjas įsipareigoja užsakovo klientų ir susijusių asmenų – faktinių krovinių siuntėjų / jų agentų, krovinių gavėjų / jų agentų ar ekspeditorių atžvilgiu laikytis konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimų, t. y. vienerius metus nuo krovinio pervežimo atlikimo nekontaktuoti (turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį) su užsakovo klientais ar susijusiais asmenimis, apie kuriuos tapo žinoma atliekant krovinio pervežimą. Nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimą pažeidęs vežėjas privalo kompensuoti Užsakovo nuostolius, sumokant 50 000 Eur sumą, kuri yra laikoma šalių iš anksto aptartais užsakovo minimaliais ir neišvengiamais nuostoliais, kurių užsakovui nereikia atskirai įrodinėti (Sutarties Nr. EL/6242 2.14 punktas). Preziumuojama, kad vežėjas pažeidė konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimus, jeigu nustatomos konfidencialios informacijos atskleidimo pasekmės, t. y. vežėjui bandant susisiekti su užsakovo klientais ar aptartais susijusiais asmenimis, turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį (pavyzdžiui, užsakovo klientams ar verslo partneriams pateikus duomenis, kad galiojant nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimams vežėjas (pats ar per susijusius asmenis – motinines, dukterines ar asocijuotas įmones) siūlė jiems bendradarbiauti ir teikti vežimo paslaugas tiesiogiai) arba nustačius konkuravimo faktą (pavyzdžiui, užsakovo klientams ar verslo partneriams, galiojant nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimams, pradėjus tiesiogiai dirbti su vežėju ar su juo susijusiais asmenimis – motininėmis, dukterinėmis ar asocijuotomis įmonėmis) (Sutarties Nr. EL/6242 2.15 punktas).
39. Kaip matyti iš ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, atsakovės veiksmai, kuriuos ieškovė vertina kaip paminėtų Sutarties Nr. EL/6242 nuostatų pažeidimą, pasireiškė, ieškovės teigimu, tuo, kad atsakovė užmezgė komercinius teisinius santykius su trečiuoju asmeniu ir gavo užmokestį už krovinio pervežimą, kurio trečiasis asmuo atsakovės atlikti neužsakė (užsakė ieškovė). Ieškovė teigia, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų atsakovė gavo komercinę naudą – 3 751 Eur užmokestį už krovinio pervežimą iš trečiojo asmens, su kuriuo atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai, nors iš ieškovės už šį krovinio pervežimą atsakovė būtų gavusi tik 2 790 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su paminėtais ieškovės argumentais.
40. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė 2023 m. birželio 26 d. iš tiesų išrašė trečiajam asmeniui 3 751 Eur sąskaitą už transportavimo paslaugas, tačiau byloje esančių įrodymų visumos kontekste ši aplinkybė pati savaime nepagrindžia, kad paminėta sąskaita buvo išrašyta atsakovei pažeidus tarp ginčo šalių sudarytą nekonkuravimo susitarimą. Kaip matyti iš Sutarties Nr. EL/6242 nuostatų, numatyta krovinio iškrovimo Rusijoje diena buvo 2023 m. balandžio 17 d. Kaip nustatyta byloje, paaiškėjus, kad dėl netinkamai paruoštų dokumentų krovinys negalės būti pristatytas į numatytą vietą, 2023 m. balandžio 19 d. krovinys buvo iškrautas atsakovei priklausančiame muitinės sandėlyje Daugpilyje, Latvijoje, kur buvo laikomas iki 2023 m. birželio 26 d. Į bylą pateikta byloje dalyvaujančių asmenų susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad 2023 m. birželio 15 d. trečiojo asmens vadovas V. T. pranešė ieškovei, jog užsakymas atšauktas ir kad krovinio savininkas susisieks su vežėju bei apmokės išlaidas. Tą pačią dieną trečiojo asmens vadovas apie susiklosčiusią situaciją pranešė atsakovei bei paprašė išrašyti sąskaitą už atsakovės atliktus darbus (frachtą Vokietija-Daugpilis, krovinio saugojimą ir pakrovimą/iškrovimą). Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad antrąją sąskaitą atsakovė išrašytų iš karto, kai krovinys bus pristatytas į Sebežą, tačiau, kaip matyti iš atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, atsakovė nesutiko toliau vykdyti pervežimo. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui derantis dėl apmokėjimo, trečiasis asmuo 2023 m. birželio 15 d. elektroniniame laiške nurodė ieškovei, kad ji neteko pasitikėjimo ir kad trečiasis asmuo nutraukia visus jų santykius vienašale tvarka, taip pat kad geriausiu atveju ieškovė iš trečiojo asmens gali reikalauti 250 Eur už pakrovimo nutraukimą; trečiasis asmuo ieškovei nurodė, kad visos tolimesnės išlaidos bus apmokėtos tiesiogiai atsakovei be ieškovės dalyvavimo. 2023 m. birželio 15 d. ieškovės atstovas M. B. trečiajam asmeniui ir atsakovei išsiuntė elektroninį laišką, nurodydamas, kad jiems krovinys nereikalingas, pažymėjo, kad turi atsiskaityti su ieškove iki krovinio išsiuntimo, taip pat kad toliau gali krovinį toliau vežti patys. Kaip minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. birželio 26 d. krovinys iš atsakovės sandėlio buvo perduotas į krovinio gavėjo pateiktą transporto priemonę trečiojo asmens, kuris turėjo krovinio gavėjo A. S. 2023 m. kovo 20 d. išduotą įgaliojimą tiesiogiai atstovauti nurodytam asmeniui muitinėje atliekant prekių eksporto procedūros formalumus, taip pat prireikus organizuoti krovinio gabenimą ir perkrovimą. Iš šių rašytinių įrodymų ir jų pagrindu byloje nustatytų faktinių aplinkybių nematyti, kad atsakovė būtų siekusi su trečiuoju asmeniu sudaryti vežimo sutartis ar būtų jas sudariusi, kaip nustatyta ginčo šalių Sutarties Nr. EL/6242 2.14 ir 2.15 punktuose. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad susiklosčiusioje situacijoje net ne atsakovė rodė iniciatyvą komunikuoti su trečiuoju asmeniu, o pirmasis su atsakove susisiekė trečiasis asmuo, būdamas krovinio gavėjo įgaliotas, siekė su atsakove suderinti krovinio perdavimo gavėjui klausimą. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo 2023 m. birželio 15 d. elektroniniame laiške buvo pranešęs ieškovei, kad krovinio savininkas susisieks su vežėju bei apmokės išlaidas, kas, kaip matyti iš paminėtos 2023 m. birželio 26 d. atsakovės trečiajam asmeniui išrašytos sąskaitos, ir buvo atlikta.
41. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad atsakovės ir trečiojo asmens komunikavimas dėl krovinio perdavimo gavėjui kokiu nors būdu sąlygojo ieškovės nesąžiningą pašalinimą iš krovinio pervežimo grandinės. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 15 d. trečiasis asmuo pranešė ieškovei, jog nutraukia su ieškove tarp jų sudaryto užsakymo pagrindu susiklosčiusius santykius dėl prarasto pasitikėjimo ieškove. Pastebėtina, kad CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, trečiajam asmeniui nutraukus ieškovei pateiktą užsakymą, ieškovė neturėjo pagrindo tęsti su atsakove sudarytos Sutarties Nr. EL/6242 dėl ginčo krovinio vežimo. Trečiajam asmeniui nutraukus su ieškove vežimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė buvo sudariusi vežimo sutartį su atsakove, atsakovei atsirado pareiga atiduoti krovinį krovinio savininko įgaliotam asmeniui.
42. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų turinio ir bylos nagrinėjimo metu teisme išdėstytos pozicijos, ieškovė, šioje byloje išreikšdama abejones dėl atsakovės atlikto nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, be paminėtos 2023 m. birželio 26 d. atsakovės trečiajam asmeniui išrašytos sąskaitos, iš esmės nenurodė, kokius kitus konkrečius nekonkuravimo veiksmus atsakovė atliko, kaip jie apibūdinami Sutarties Nr. EL/6242 12.4 ir 12.5 punktuose, ir kokie konkretūs įrodymai tai pagrindžia (CPK 12, 178 straipsniai). Šioje byloje ieškovės išreikštą abstrakčią abejonę, kad krovinį iš Latvijos į Rusiją išvežė atsakovė, tiesiogiai paneigė į bylą pateikta ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga, taip pat teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, atskleidžiantys visų byloje dalyvaujančių asmenų komunikavimą dėl susidariusios situacijos, kuomet krovinys negalėjo būti pristatytas į važtaraštyje nurodytą vietą, išsprendimo, o ne, kaip siekia pagrįsti ieškovė, atsakovės siekį sudaryti vežimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad krovinio gavėjo įgaliotam trečiajam asmeniui iš atsakovės sandėlio perduotą krovinį į Rusiją faktiškai išvežė atsakovė, kaip nepateikė jokių duomenų ir apie tai, kad atsakovė vėliau būtų pradėjusi bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu, sudarydama su ja krovinių vežimo sutartis. Pastebėtina, kad pagal Sutarties Nr. EL/6242 12.4 punkte įtvirtintą nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimą atsakovė įsipareigojo vienerius metus nuo krovinio pervežimo atlikimo nekontaktuoti (turint tikslą tiesiogiai sudaryti vežimo sutartį) su užsakovo klientais ar susijusiais asmenimis, apie kuriuos tapo žinoma atliekant krovinio pervežimą, šios nuostatos nenustatė atsakovei draudimo vengti bet kokio komunikavimo su paminėtais asmenimis dėl pagal atitinkamą sutartį jau į sandėlį pristatyto krovinio, siekiant užtikrinti jo perdavimą gavėjui.
43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, nepagrįstai apribojo ieškovės galimybes įrodyti ieškinyje išdėstytą poziciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovės visus ir bet kokius neredaguotus ir neiškarpytus susirašinėjimus tarp jos ir trečiojo asmens; krovinio važtaraštį ar kitą dokumentą, kurio pagrindu atsakovės valdomo sandėlio darbuotojai atidavė krovinį išvežimui iš sandėlio ir kuriame būtų nurodyti krovinį priėmusio asmens ir transporto priemonės, į kurią tas krovinys buvo pakrautas, duomenys; visas atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras trečiajam asmeniui ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; visas atsakovės ataskaitas, jos teiktas Latvijos valstybės pajamų tarnybai, kuriose atsispindėtų išrašytos sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos. Byloje esant pateiktiems įrodymams (be kita ko, 2023 m. birželio 26 d. krovinio perdavimo aktui Nr. 12/1, kuriame užfiksuotas krovinio perdavimas iš atsakovės sandėlio į krovinio gavėjo pateiktą transporto priemonę), pagrindžiantiems, kad atsakovė ir trečiasis asmuo komunikavo dėl krovinio perdavimo jo gavėjui iš atsakovės sandėlio, taip pat kad atsakovė atsisakė toliau vežti krovinį, ieškovės prašomų įrodymų išreikalavimas būtų buvęs perteklinis ir nebūtų atitikęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), juolab įvertinus aplinkybę, kad ieškovės prašymas net nebuvo grindžiamas konkrečiais ieškovės nurodytais atsakovės veiksmais, kuriais atsakovė būtų galėjusi pažeisti nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimą, o subjektyviu pačios ieškovės manymu, kaip pažymėta ieškinyje, kad atsakovė „galėjo Užsakovei pasiūlyti geresnes krovinių pervežimo sąlygas ir pradėti tiesioginį bendradarbiavimą su Ieškovės klientu“. Atsižvelgiant į ieškovės prašomų išreikalauti įrodymų turinį, pastebėtina ir tai, kad tokių įrodymų išreikalavimas vien remiantis abstraktaus pobūdžio ieškovės abejone nebūtų atitikęs proporcingumo principo, kadangi tokiu būdu būtų atskleista atsakovei svarbi informacija apie atsakovės klientus ir jiems taikytus įkainius, kas, kaip matyti iš pačios ieškovės vertinimo, yra komercinę paslaptį sudaranti informacija.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė šioje byloje neįrodė, kad atsakovė pažeidė ginčo šalių sudarytą susitarimą dėl nekonkuravimo, todėl nebuvo sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, tinkamai vertino įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos, spręstinas atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovė pateikė duomenis apie turėtas 1 000 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o trečiasis asmuo už analogiškas teisines paslaugas patyrė 1 239,57 Eur išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos (pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys duomenys), be to, jos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą priteistino užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl atitinkamai priteistinos atsakovei ir trečiajam asmeniui iš apeliantės.
48. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei SIA „PIK“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essential Logistics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui SIA „Reval Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Essential Logistics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 239,57 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.