Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. I. (I. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo I. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. I. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, I. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio VW Passat, Valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 1 980 Eur valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. I. nuteistas už tai, kad, jis, 2021 m. rugpjūčio 9 d., apie 19.47 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 3,10 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama I. I. kaltė bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

5. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016 ir kt.).

6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad jis savo veiksmais padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, jog I. I. anksčiau jau buvo teistas už analogiškos veikos padarymą baudžiamuoju įsakymu, baudos nesumokėjęs, teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl vairavimo esant neblaiviam, kas rodo sistemiškumą, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus, tame tarpe ir KET pažeidimus.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog tiek šios, tiek kitų nusikalstamų veikų priežastis buvo priklausomybė alkoholiui, tačiau dėl šios pastarasis jau kreipėsi į specialistus, todėl jam atsikračius priklausomybės bausmės tikslai, bus pasiekti ir neskiriant jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Vis tik, nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu skirti švelnesnę bausmę. Apeliantas kartu su skundu nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, jog būtų pradėjęs gydymą pas specialistus, be kita ko, ir po ankstesnės analogiškos veikos padarymo nuteistasis nurodė, jog gailisi dėl padarytos veikos, tačiau akivaizdu, jog jokių išvadų dėl to nepadarė. Skundžiamu nuosprendžiu vėl buvo nuteistas už analogiškos veikos padarymą. Be kita ko iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog už tapataus nusikaltimo padarymą I. I. yra nuteistas ir trečią kartą, tačiau nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka. Nurodytų aplinkybių kontekste, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog egzistuoja nuteistojo veiksmų tendencingumas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirta bausmė jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam skiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

9. Nepaskyrus švelnesnės bausmės, apeliantas prašo BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija nors ir sutinka, jog nuteistasis atitinka formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau nesutinka, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant šį institutą.

10. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016 ir kt.).

11. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. tai, jog I. I. jau buvo teistas už 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, veikos padarymo aplinkybės vis sunkėja, pirmuoju nuosprendžiu paskirtos baudos vis dar nėra sumokėjęs, apie už administracinius nusižengimus paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra, nuteistasis nesistengia sumokėti baudas, keisti savo elgesį, todėl konstatuotina, jog, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės nuteistajam I. I. skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė ir jos dydis, yra teisinga, nėra aiškiai per griežta ir leis užtikrinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

13. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė I. I. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokią pareigą teismui nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) (TAR, 2019, Nr. 2019-11177) buvo panaikinta. Nors byloje nėra skundų dėl paskirtos bausmės atlikimo vietos, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje patikslinamas panaikinant nuorodą dėl bausmės atlikimo vietos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnyje numatyta, jog atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Nuteistasis atitinka BVK 90 straipsnyje nurodytas sąlygas ir neatitinka kitose pataisos įstaigose laikomų asmenų kriterijų, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinus nuorodą į bausmės atlikimo vietą, nuteistojo padėtis nebus pabloginta, kadangi ji nepasikeis, be kita ko, tai nekeičia priimto nuosprendžio esmės ir neturi reikšmės bylos baigčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo I. I. (I. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, pašalinant nuorodą dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje.