- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-672-1104/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01983-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- J. S., A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. A., R. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. A., R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipdamiesi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo brolio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir sūnėno V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti. Šis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimams gauti ir nuosavybės teisei įregistruoti.
2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų dėdė – pareiškėjos tėčio M. P. ir pareiškėjo motinos J. K. brolis T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). T. P. sutuoktinės ir vaikų neturėjo. Mirusysis paliko testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį ir jo vardu registruotą turtą – 775/1084 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paliko: 1/2 dalį - J. S., 1/4 dalį A. K., 1/4 dalį V. K. (5-os eilės įpėdiniams pagal įstatymą, brolio M. P. ir sesers J. K. vaikams). Kadangi V. K. mirė anksčiau nei T. P., V. testamentu paskirtą turto dalį paveldėjo pagal įstatymą aukštesnės eilės įpėdinė V. mama J. K. (šiuo metu jau mirusi) ir perleido savo paveldėjimo teisę sūnui A. K., paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas A. K.. Tokiu būdu T. P. turtą paveldėjo dviese – J. S. ir A. K. lygiomis dalimis. Pareiškėjai, T. P. įpėdiniai, mirusiojo palikimą priėmė pateikę rašytinius pareiškimus notarui, gavo paveldėjimo teisės liudijimus.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai nurodė, kad po T. P. mirties liko faktiškai jo valdyto turto dalis – 309/1084 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį jis valdė po savo brolio V. P. ir brolio V. P. sūnaus V. P. mirties, priėmęs palikimą po šių asmenų mirties faktiniu valdymu, tačiau nebuvo tinkamai susitvarkęs paveldėjimo, neįregistravęs savo nuosavybės teisės į mirusiesiems V. ir V. priklausiusias dalis žemės sklypo. Kadangi T. P. niekas šio turto valdyti netrukdė, niekas į šį turtą nepretendavo, todėl jis neturėjo tokio poreikio susitvarkyti teisinę nuosavybės teisės įregistravimo pusę, nesikreipė į notarą gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Iki pat savo mirties T. P. vienas prižiūrėjo visą žemės sklypą, įskaitant ir V. bei V. iki jų mirties priklausiusias dalis, dirbo žemę, rūpinosi jos agrarinio stovio palaikymu, prižiūrėjo. Be T. P. žemės sklypo niekas daugiau neprižiūrėjo, juo nesirūpino. Net ir patį žemės grąžinimo procesą kuravo jau T. P., rūpinosi žemės grąžinimu, jos atmatavimu vietoje ir kitais procedūriniais dalykais. Nei V. P., nei V. P. aukštesnės eilės įpėdiniai (vaikai) niekada nereiškė T. P. jokių pretenzijų ir neprieštaravo tam, jog jis priėmė palikimą faktiniu valdymu po savo brolio bei brolio sūnaus mirties, valdė žemės sklypą pats vienas savo nuožiūra, nes patys į palikimą nepretendavo, sutiko, kad turtas atitektų T. P..
4. Pareiškėjai nurodė, kad po T. P. mirties šiuo turtu rūpinasi pareiškėja J. S.. Kadangi šios sklypo dalys teisiškai nebuvo įteisintos T. P. vardu, jos ir nebuvo paveldėtos, ir negali būti paveldėtos tol, kol nebus nustatytas juridinis faktas, kad T. P. priėmė palikimą po savo brolio ir sūnėno mirties. Šiuo metu J. S. kyla keblumų valdant šį žemės sklypą, nes tam tikriems veiksmams atlikti yra reikalingas visų turto bendraturčių susitarimas raštu, o nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendraturčiai yra seniai mirę, jų turtas paveldėtas, tačiau dokumentai nesutvarkyti, todėl pareiškėja siekia sutvarkyti nuosavybės dokumentus ir tuo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad T. P. buvo priėmęs palikimą faktiniu valdymu po V. P. ir V. P. mirties. Nurodo, kad kaip matyti iš testamentų registro išrašo, notarės J. Mockuvienės atsakymo, VĮ Registrų centras NTR išrašo, V. P. 2002 m. sausio 4 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko dukrai A. P. (A.), gimusiai (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tačiau dar iki savo mirties (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi šį butą dukrai padovanojo. Aukščiau nurodyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jam priklausiusi 154/1084 dalis testamentu nebuvo paskirstyta. Po V. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) jo palikimo oficialiai paduotu notarui pareiškimu niekas nepriėmė, iš pridėto testamentų registro išrašo matyti, kad palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota. Faktiniu valdymu palikimą priėmė T. P., ėmęs tvarkyti nurodytas žemės sklypo dalis kaip savo turtą, juo rūpintis, prižiūrėti, dirbti ir pan. Tačiau, kadangi nėra įregistruota palikimo atsisakymo faktų, mirusiojo dukra A. A. (P.), kaip pirmos eilės V. P. įpėdinė, trauktina į bylą suinteresuotu asmeniu. Siekiant išsiaiškinti jos nuomonę bei faktines aplinkybes šiuo klausimu, ji patvirtino, kad palikimo po tėvo mirties ji nepriėmė ir nesieks jo priimti įstatymų nustatyta tvarka.
5. Pareiškėjai nurodė, kad mirusiojo V. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kuri ir yra palikimo atsiradimo vieta. V. P. (V. P., skirtinguose dokumentuose vartojama skirtinga „i“ raidė), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jau po jo mirties, 1999 m. kovo 23 d. buvo priimtas Apskrities viršininko sprendimas Nr. 81-9817 dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įregistruota jo nuosavybės teisė į 155/1084 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Mirties dieną sutuoktinės jis neturėjo, jo vienintelis sūnus R. P. tėvo mirties dieną buvo vos sulaukęs pilnametystės, palikimo (kurį sudarė turtinė teisė į nuosavybės teisės atkūrimą, daugiau jokio turto mirusysis V. P. neturėjo) nepriėmė, vėliau, pradėjus pareiškėjai J. S. tvarkytis dokumentus, raštu patvirtino, kad palikimo nepriėmė, raštu atsisakė priimti tėvo palikimą. Testamentų registre palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo, testamentų sudarymo faktų nėra registruota. V. P. sūnus R. P., kaip pirmos eilės įpėdinis trauktinas į bylą suinteresuotu asmeniu. Mirusiajam priklausiusią turtinę teisę dėl nuosavybės teisių atkūrimo faktiniu valdymu paveldėjo T. P. – būtent jis toliau aktyviais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo, bendravo ir bendradarbiavo su žemėtvarkos skyriumi, teikė reikiamus dokumentus nuosavybei į žemės sklypą atkurti, dalyvavo žemės sklypo atmatavime, paženklinime vietoje. Taip pat vėliau, jau atkūrus nuosavybės teisę, mirusiajam V. P. priklausančią žemės sklypo dalį faktiškai valdė T. P., ją dirbo, prižiūrėjo, rūpinosi jos agrariniu stoviu. Kadangi T. P. paveldėjimo teisės liudijimas po V. ir V. P. mirties nebuvo išduotas ir jo nuosavybės teisė nebuvo įregistruota, nes po brolio V. P. ir sūnėno V. P. mirties jis nesikreipė į notarus dėl palikimo priėmimo, pas notarus nebuvo pradėtos paveldėjimo bylos, nebuvo užfiksuoti palikimo priėmimo faktai, nėra galimas ir paskesnis paveldėjimas jau po T. P. mirties. Susidarė tokia situacija, kai T. P. įpėdiniai priėmę jo palikimą, faktiškai valdo visą žemės sklypą, tačiau į jo dalį negali įregistruoti savo nuosavybės teisių, nors niekas daugiau į tą žemės sklypo dalį nepretenduoja, jiems valdyti netrukdo.
6. Pareiškime nurodoma, kad po savo brolio V. P. bei sūnėno V. P. mirties T. P. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldėtą po jų mirties turtą, žemės sklypo dalį valdyti. Jam nebuvo jokių trukdžių paveldėtą turtą valdyti kaip savo, tvarkyti, ūkininkauti, gauti iš jo pajamas ir pan. Ginčų dėl šio turto tarp jo ir galimų aukštesnės eilės įpėdinių niekada nekilo ir, pareiškėjų žiniomis, nėra dabar. Kadangi palikimo priėmimas nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka pas notarus dabar privalu teismo keliu nusistatyti juridinį faktą, kad T. P. priėmė palikimą faktiškai pradėję paveldėtą turtą valdyti po savo brolio V. P. bei sūnėno V. P. mirties. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti ir T. P. nuosavybės teisei į 155/1084 ir 154/1084 dalis žemės sklypo įregistruoti, nes susidarė tokia situacija, kai T. P. įpėdiniai negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į visą T. P. valdytą turtą, nors palikimą priėmė, padavę pareiškimus notarui įstatymų nustatyta tvarka, kadangi nėra juridiškai sutvarkyti T. P. nuosavybės teisės dokumentai, jam nesikreipus dėl paveldėjimo dokumentų, negavus paveldėjimo liudijimų po V. ir V. mirties.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. P. ir V. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. ir V. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių, pareiškėjų pareiškime nurodytas V. P. ir V. P. palikimo priėmimo aplinkybes ir neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Jei išnagrinėjus bylą iš esmės, pasitvirtintų pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės ir byloje neatsirastų jas paneigiančių duomenų, tai pareiškėjų pareiškimas galėtų būti tenkinamas.
9. Suinteresuoti asmenys A. A. ir R. P. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė neprieštaraujantys pateiktam pareiškimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
10. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
11. Dėl palikimo priėmimo po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – 1964 CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
12. Dėl palikimo priėmimo po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
13. Kadangi tiek CK, tiek 1964 CK paveldėjimo nuostatos dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą valdyti yra iš esmės analogiškos (išskyrus terminą), toliau cituojama kasacinio teismo praktika yra aktuali tiek 1964 CK, tiek CK nuostatų, susijusių su palikimo priėmimo pradėjus turtą valdyti, aiškinimui ir taikymui.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
16. Nagrinėjamu atveju po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) ir V. P. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjų dėdė T. P. paveldėjo V. P. ir V. P. priklausiusį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2023 m. rugsėjo 13 d. išrašo matyti, kad V. P. testamento nepaliko. V. P. 2002 m. sausio 7 d. surašė Oficialųjį testamentą, tačiau iš pridėto testamentų registro išrašo matyti, kad palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota. Pareiškėjo A. K. motina J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai J. S. ir A. K. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo pagal Testamentą liudijimą paveldėjo atitinkamai po ½ ir ¼ dalis T. P. Turto. Taip pat pareiškėjas A. K. pagal 2019 m. birželio 18 d. Paveldėjimo pagal Įstatymą liudijimą, paveldėjo ¼ dalį T. P. turto. Gyventojų registro 2024 m. rugpjūčio 28 d. pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad V. P. mirė būdamas našliu. V. P. dukra V. P. mirė (duomenys neskelbtini), o dukra A. A., kuri yra suinteresuotas asmuo byloje, atsiliepime nurodė neprieštaraujanti pateiktam pareiškimui. Pareiškėjos tėvas, T. P. brolis, M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. birželio 2 d. išrašas patvirtina, kad V. P. vardu vis dar registruota nuosavybės teisė į 154/1084 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2019 m. liepos 5 d. pareiškimo „Dėl palikimo nepriėmimo“ matyti, kad V. P. sūnus, suinteresuotas asmuo byloje R. P., atsisakė jam priklausančio palikimo po tėvo mirties.
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. P. po brolio V. P. ir V. P. mirties priėmė jų palikimą, t. y. toliau rūpinosi likusiu turtu: po V. P. mirties aktyviais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo, bendravo ir bendradarbiavo su žemėtvarkos skyriumi, teikė reikiamus dokumentus, taip pat, po V. P. mirties palikimą priėmė likusį palikimą, ėmęs tvarkyti nurodytas žemės sklypo dalis kaip savo turtą, juo rūpintis, prižiūrėti, dirbti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad T. P. veiksmuose nustatytini tiek veiksmų faktas, tiek veiksmų pobūdis, todėl darytina išvada, kad T. P. po brolio V. P. mirties (duomenys neskelbtini), ir po sūnėno V. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
18. T. P. buvo atitinkamai ketvirtos ir penktos eilės įpėdinis po V. P. ir V. P. mirties. Suinteresuotas asmuo A. A. yra pirmos eilės įpėdinė po V. P. mirties, o suinteresuotas asmuo R. P. yra pirmos eilės įpėdinis po V. P. mirties, tačiau suinteresuotiems asmenims nepateikus teismui prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo, konstatuotina, kad T. P. atitenka visas palikimas, atsiradęs po V. P. ir V. P. mirties.
19. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 17 punkte, T. P. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjai teigia, kad T. P. toliau rūpinosi po V. P. ir V. P. mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t. y. T. P. perėmė mirusiųjų V. P. ir V. P. turtą ir pradėjo jį valdyti.
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 19 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. T. P. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių buvo matoma, kad jis perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
21. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. P. priėmė palikimą po savo brolio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir sūnėno V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. P. ir V. P. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Byloje teismas patyrė 31,72 Eur bylinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjų J. S. ir A. K. priteistina po 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo brolio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir sūnėno V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti iš pareiškėjų J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 centus) iš kiekvieno pašto išlaidų valstybės naudai.
Informuoti pareiškėjus, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.