- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-510-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14513-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, AB, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-24232-812/2022 pagal ieškovės NEO Finance, AB, ieškinį atsakovui J. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NEO Finance, AB, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (Kauno rūmus), prašydama priteisti iš atsakovo J. D. 3 366,35 Eur negrąžintą kredito dalį, 123,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 64,26 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.), 9,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 8 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 227,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 31,87 Eur delspinigius, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2022 m. kovo 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K767666703 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovui 3 500,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 337,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 9,00 proc.), 303,17 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. sausio 8 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į ieškovės siųstus raginimus vykdyti sutartį nereagavo. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, 2022 m. rugsėjo 20 d. išankstiniu pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį. Nutraukus sutartį, atsakovas ieškovei liko skolinga 3 366,35 Eur vartojimo kredito, kitas iš sutarties kylančias ir ieškiniu reikalaujamas priteisti sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio, t. y. priteisė ieškovei NEO Finance, AB, iš atsakovo J. D. 3 366,35 Eur negrąžintą kredito dalį, 123,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 82,17 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 27 d.), 9,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 8 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 64,26 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 31,87 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 273,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškinio reikalavimus teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo J. D. valstybei 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
4. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs suteiktą vartojimo kreditą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 3 366,35 Eur negrąžintą kredito dalį, 123,66 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) ir 31,87 Eur delspinigius.
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti tik 64,26 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, o reikalavimo dėl 227,16 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos tenkinti nėra pagrindo. Anot teismo, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo – nagrinėjamu atveju iki 2022 m. rugsėjo 20 d. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje.
6. Kita vertus, teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo dienos 2022 m. rugsėjo 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, galėjo tikėtis gauti 9,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Tokia teismo išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Dėl to teismas šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisė 82,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 9,00 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 366,35 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) (3 366,35 Eur negrąžinta kredito dalis × 9,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma/365 dienų per metus × 99 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos) ir 9,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), taikant sutartinę 9,00 procentų metinę palūkanų normą nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2022 m. gruodžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 8 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės ieškinyje dėl šios reikalavimo dalies nurodyta, kad sutarties termino pabaiga – 2023 m. sausio 8 d., bet iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad faktinė sutarties termino pabaiga – 2024 m. kovo 8 d., todėl teismas šią aplinkybę laikė rašymo apsirikimu ir priteisė sumą iki realaus termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. kovo 8 d.
7. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 90,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies (94,32 proc.), ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Be to, iš atsakovo valstybei priteisė 13,28 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB, apeliacinės instancijos teismo prašo:
9.1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą (i) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB, iš atsakovo J. D. 227,16 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 20 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. sausio 8 d.), (ii) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą, (iii) kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;
9.2. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB, iš atsakovo J. D. 21,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą;
9.3. Priteisti apeliantui NEO Finance, AB, iš atsakovo J. D. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apelianto pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Apeliantė pažymi, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio dėl VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinto ribojimo, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos. Todėl atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ši praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną;
11.2. Apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Apeliantė akcentuoja, kad nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Tuo tarpu apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Tarpininkavimo mokestis yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti;
11.3. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, išaiškino, kad negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos yra laikomos patirtais nuostoliais. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo;
11.1. Pirmosios instancijos teismas spendime nepagrįstai tenkino ieškinį iš dalies ir dėl to proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Remiantis aukščiau nurodyta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista atitinkamai.
11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės (apeliantės) prašymas priteisti 227,16 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 20 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. sausio 8 d.).
12. Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. kovo 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K767666703, kuria ieškovė suteikė atsakovui 3 500 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 4 140,77 Eur, iš kurių 303,17 Eur tarpininkavimo mokestis. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutraukė sutartį. Likusi negrąžinto kredito dalis – 3 366,35 Eur.
13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jai iš atsakovo 227,16 Eur tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos kaip ieškovės negautas pajamas, apeliacinį skundą argumentuodama tuo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl tarpininkavimo mokestis yra vienintelė galimybė ieškovei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus).
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
15. Vartojimo kredito sutarties 1.28 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties 5.3 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 7,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).
16. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties 5.8 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (pagal grafiką) ir dengti 5.3.1. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. 5.3.1. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3 punktas).
17. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame sutarties bendrųjų sąlygų punkte numatyta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, pripažįstamos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai.
18. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo padengti.
19. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovė nebeatliks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakovu formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022).
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. rugsėjo 20 d. Taigi, ieškovės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, pripažintinas nepagrįstu.
21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-198-657/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-390/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-775/2023 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.