Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-424-755/2018

teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00775-2017-4

2018 m. lapkričio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P. ir I. P. bei atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-649/2018 pagal ieškovų M. P. ir I. P. ieškinį atsakovams A. K. ir J. K., trečiajam asmeniui G. K. dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo, žemės sklypų atlaisvinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Apeliaciniai skundai tenkinami dalinai, teismo sprendimas keičiamas.

38. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

39. Iš apeliacinių skundų teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantai prašo įvertinti: A. K. – ar 1.) teismui buvo faktinis pagrindas įpareigoti jį atlaisvinti žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (4573/6573 dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini); 2.) teismas tinkamai aiškino žemės nuomos sutarties sąlygas dėl galimybės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ; 3.) buvo pagrindas priteisti ieškovų naudai nuostolius už 2016 -2017 metus; 4.) buvo pagrindas priteisti nuomos mokestį už neatlaisvintus sklypus iki jų atlaisvinimo dienos. M. ir I. P. prašo įvertinti - ar 5.) buvo tinkamai apskaičiuotas žemės nuomos mokesčio dydis; 6.) buvo pagrindas priteisti ieškovų naudai už 2016 -2017 metus tik teismo nustatyto dydžio, o ne didesnius nuostolius;7.) pagrįsta teismo išvada dėl riboženklių sunaikinimo neįrodytumo; 8.) buvo pagrindas priteisti tik 2,67 Eur dydžio už dieną nuomos mokestį už neatlaisvintus sklypus iki jų atlaisvinimo dienos; 9.) buvo pagrindas mažinti atstovavimo išlaidas. Kadangi apeliantų skundų kai kurie argumentai teikiami dėl sprendimo išvadų analogiškais klausimais, teismas pasisako dėl jų bendrai, atskirai negrupuodamas pagal skundus.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir sklypų atlaisvinimo

40. A. K. ginčija sprendimą dalį, kuria jis įpareigotas atlaisvinti ir perduoti ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šiems priklausančius žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (4573/6573 dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nes , nurodo, tokiu būdu teismas be teisėto pagrindo atleido ieškovus nuo jiems nepalankių 2014 m. spalio 25 d. žemės sklypų nuomos sutarties nutraukimo sąlygų laikymosi. Neaišku, kokią reikšmę teismas suteikė aplinkybei, kad atsakovas yra profesionalus teisininkas. Ieškovai nenurodė, kad M. P. sutartį būtų sudaręs dėl suklydimo, nesuprasdamas jos sąlygų esmės ar pan. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas taip pat yra baigęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, dirba Europos auditorių rūmuose, todėl neįtikėtina, kad jis būtų galėjęs nesuprasti elementarios žemės nuomos sutarties sąlygų.

41. Kolegijos vertinimu, šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pastebima, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovų ir atsakovo A. K. sutartis dėl žemės sklypų nuomos buvo nutraukta 2016 m. kovo 25 d. Šios teismo išvados nė vienas apeliantų neginčija. Kadangi nuo to laiko sutartis buvo nutraukta, atsakovui neliko teisinio pagrindo toliau naudotis šiais žemės sklypais ( CK 6.449 straipsnis).

42. Nors atsakovas ginčija sutarties nutraukimo teisinį pagrindą( dėl nuomos mokesčio nemokėjimo) ir teigia ,jog žemės nuomos sutarties galioja iki jos termino pabaigos 2019 m. gruodžio 31 d., bet kolegija šiam jo teiginiui nepritaria ir pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovai turėjo teisinį pagrindą sutarčiai vienašališkai nutraukti. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovai galėjo nutraukti žemės nuomos sutartį, sudarytą su A. K., remdamiesi ne tik sutarties sąlygomis (sutartyje nurodyti tik du jos nutraukimo būdai – suėjus nuomos terminui ir šalių susitarimu), bet ir atitinkamai( papildomai) ir sutartis reguliuojančių teisės normų pagrindu . Tai, jog sutartyje numatyti tik du sutarties priešlaikinio nutraukimo pagrindai, joje atskirai nenumatytas sutarties nutraukimas nevykdant esminio įsipareigojimo – įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį ( nėra ginčo, jog atsakovai nuomos mokesčio už 2016-17 m. nemokėjo), tas nepašalina įstatyminio reglamentavimo, kad tokiu atveju sutarties nutraukimas įstatymo ( ne sutarties) pagrindu nuomotojo iniciatyva leidžiamas( CK 6. 562 straipsnio 5 punktas, 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Tokiu atveju neturi teisinės reikšmės šalių išsilavinimo pobūdis, sutarties apimtis ar jos sudarymo aplinkybės, todėl dėl šių argumentų nepasisakoma.

43. Žemės nuomos sutartis sudaryta rašytine forma. Tas atitinka CK 6.547 straipsnio reikalavimui.

Pagal šalių sutartį nėra nustatyta kokia forma turi būti įforminimas sklypų perdavimas nuomotojui ( sutarties 6.1 aptarta tik sklypo perdavimo nuomininkui procedūra ir reikalavimai). Dėl šios sprendimo dalies A. K. patiekė apeliacinį skundą, šį skundo reikalavimą palaikė ir nagrinėjant skundus žodine tvarka, kas reikštų, jog jis tebelaiko save teisėtu šių žemės sklypų naudotoju. Sprendžiama , jog tai, kad nuomos sutartis sudaryta rašytine forma, sklypų perdavimo nuomotojui forma neaptarta, tai turi būti atlikta įforminant šį veiksmą raštu. Sykiu kolegija pastebi, jog ieškovų atstovas pripažįsta, jog šiuo metu sklypais A. K. nesinaudoja. Nors pastarasis nepateikė teismui dokumentų ,kurie patvirtintų sklypų perdavimo ieškovams faktą dėl faktinio penkių sklypų atlaisvinimo, bet ši faktinė aplinkybė, kolegijos vertinimu, teisinės reikšmės teismo įpareigojimui neturi.

Dėl atlyginimo už naudojimąsį žeme, nuomos mokesčio už 2016,2017 m. ir iki ieškinio pareiškimo

44. Ieškovai nurodo,jog teismas priteisė iš viso 1334,24 Eur nuomos mokesčio. M. ir I. P. teigia, jog teismas neteisingai vertino ir nepagrįstai sumažinimo ieškovų reikalavimą (1 070,78 Eur) dėl žemės nuomos mokesčio skolos už 2016 m. bei reikalavimą (1 348,58 Eur) dėl žemės nuomos mokesčio skolos už 2017 m. priteisimo iš atsakovo A. K.. Teismas netinkamai interpretavo teisinį reglamentavimą ir šalių gera valia sudarytos sutarties sąlygas, be pagrindo sprendė, kad ieškovai turi teisę reikalauti nuomos mokesčio, kurio dydis yra tik ½ pagrindinės išmokos, kurios dydis buvo teisės aktuose naujai apibrėžtas jau po sutarties sudarymo, dėl ko nusprendė, kad A. K. ieškovams turėjo mokėti tik maždaug 30 Eur nuomos mokestį už vieną nuomojamą hektarą. Atsižvelgiant į žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojusį reglamentavimą, žemės nuomos mokestis už 1 ha turėjo būti apie 65 Eur, t. y. panašiai taip, kaip buvo nurodyta ieškinyje. Nepagrįstai atmestas reikalavimus priteisti nuomos mokesčio 1 187,12 Eur sumos dalį, kuri apskaičiuojama ir kaip ½ dalis išmokos už pirmuosius 30 ha ir kuri nuomos sutarties sudarymo momentu buvo įskaičiuota į pagrindinę išmoką.

45. Kolegija kaip nepagrįstus atmeta šiuos apeliantų argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis , kad atsakovas A. K. turi mokėti žemės nuomos mokestį, sudarantį ½ dalį pagrindinės išmokos, nes sutarties 1.4 punkte nurodytas nuomos mokesčio dydžio pagrindas – ½ dalis pagrindinės išmokos už 1 ha. Sprendžia, jog reikalavimą kaip nuomos mokesčio dalį priteisti ir ½ dalį išmokos už pirmuosius 30 hektarų teismas atmetė pagrįstai.

46. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties 1.4 punkto aiškinimo kaip apskaičiuotinas mokamo mokesčio dydis –tik kaip ½ dalis pagrindinės išmokos ar papildomai ir kaip ½ dalis išmokos už pirmuosius 30 hektarų. Teismų praktikoje konstatuota,jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius jos dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-686/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo nenustatė. Minėta, šalių sutarties 1.4 punkte nustatyta, jog žemės nuomos mokestis sudaro ½ pagrindinės išmokos ir žemės mokesčio. Ieškovai atskirai nenurodo koks būtų žemės mokesčio, kuris galėtų būti žemės nuomos mokesčio dalimi, dydis, todėl dėl šio duomens nepasisakoma.Teismas motyvavo kodėl žemės nuomos mokestis skaičiuojamas tik kaip ½ pagrindinės išmokos ir su šia motyvacija kolegija sutinka. Papildomai pastebima, jog šaliai, įrodinėjančiai kitokį nei sutartyje raštu užfiksuota šalių valia turinį, tenka to įrodinėjimo pareiga. Kolegijos vertinimu, apeliantų ieškovų ir atsakovo A. K. nuomos mokestį, sudarantį tik ½ dalį pagrindinės išmokos ,kitokia nei raštu 1.4 punkte fiksuota sąlyga šalių valia dėl mokesčio skaičiavimo principo, nenustatyta. Šiuo atveju reikšmingu laikoma tai, jog nuomos sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių. Atsakovas A. K. ir ieškovė I. P. yra tėvas ir duktė. M. P. - A. K. žentas. Sutarties sudarymo laiku šalių santykiai buvo geri, apeliantai jungė bendras jėgas, dėjo pastangas įgyti žemės, vertėsi žemės ūkio verslu. Kolegijos vertinimu, tarp artimų ir vienas kitu tuo metu pasitikėjusių, kartais ir vieningai veikusių, asmenų susiklostę santykiai dėl naudojimosi žemės sklypu nuomos sutarties pagrindu sąlygų galėjo būti ir išskirtiniai , neatitinkantys įprastinių žemės nuomos rinkos, t.y. siekio gauti maksimalią įmanomą naudą, sąlygų. Sutartiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi nepaisant vėliau pakeistos vienos iš šalių nuomonės dėl kai kurių sąlygų pagrįstumo arba šųalių valia jie modifikuojami . Ieškovai ir A. K. išsilavinę, teisiškai išprusę asmenys. Neįtikėtina, jog jie būtų susitarę dėl tokių sąlygų, kurios raštu sutartyje nefiksuotos. Tai, jog 2015 metų pabaigoje šalių santykiai , tikėtina dėl A. K. ir G. K. ištuokos proceso, radikaliai pablogėjo, jos pradėjo tarpusavyje įvairius teisminius ginčus dėl turto , nereiškia, jog sutarties sąlygos turi būti pradėtos aiškinti kitaip nei buvo sutarta. Pastebima, jog nėra duomenų, jog iki šio teisminio proceso pradžios ieškovai būtų reikalavę atsakovus mokėti žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal jų skaičiavimus. Teisės aktai, iš dalies pakeitę žemės ūkio išmokų sudėtį, buvo priimti po nuomos sutarties sudarymo, bet nėra duomenų , kad iki tarpusavio nesutarimų ar šio teisminio proceso pradžios šalys būtų siekę pakeisti, papildyti, patikslinti ar pan. sutartį. Mažai tikėtina, jog šalys kaip ankstesniais laikotarpiais gaudavusios žemės ūkio išmokas, nebūtų sekę išmokų teisinio reglamentavimo pokyčių ir, esant sutarimui, neinicijavę atitinkamo sutarties keitimo. Pastebima, jog sutarties sąlygų keitimas irgi neinicijuotas, to neprašoma. Dėl pasakyto sprendžiama, jog šalys kaip išsilavinę ir informuoti asmenys sutarė dėl tokių žemės nuomos mokesčio dydžio, koks nustatytas ir įvardytas pagrindinės išmokos įvardijimu sutarties 1.4 punkte.

48. Dėl 47 nutarties punkte išvardytų argumentų nepagrįstais laikomi apeliantų argumentai, jog paprastai mokestis skaičiuojamas pagal platesnę nei pagrindinė išmoka apibrėžimą. Pastebima, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad įprastinėje verslo praktikoje mokestinė bazė yra suprantama ir taikoma plačiau. Tai, jog pats A. K. sutartyse su kitais asmenimis galimai nustato kitokias ( didesnio mokesčio) žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo sąlygas, savaime nereiškia, jog tik toks susitarimas turėjęs būti ir tarp ieškovų ir atsakovo.

49. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl jo pasirinkto skaičiavimo pagrindo-pagrindinės tiesioginės išmokos dydžio, pagal kurį skaičiuotas žemės mokesčio dydis 2016 ir 2017 metais( sklypai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (4573/6573 dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini)). Už be sutartinio pagrindo naudotais žemės sklypais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovai prašė priteisti mokestį , kurio dydį susiejo su kitų žemės nuomos pagal sutartį dydžiu- ½ dalis pagrindinės išmokos ir ½ dalis išmokos už pirmuosius 30 ha. Nė viena šalių neginčijo atlyginimo už ne pagal sutartį naudotų sklypų dydžio susiejimo su nuomos mokesčiu, kuris savo ruožtu susietas su žemės ūkio išmokų dydžiu, dydžio, todėl pagrįsta teismo išvada jį ( atlyginimą už naudojimąsį) skaičiuoti priklausiamai nuo žemės nuomos mokesčio dydžio. Nenustatyta priežasčių dėl kurių apskaičiuojant atlyginimą reiktų nukrypti nuo teismo nustatyto principo pagal kurį apskaičiuotas nuomos mokesčio dydis – tik atsižvelgiant į pagrindinės išmokos dydį (59,37 Eur už ha) ir neimant domėn išmokos už pirmuosius 30 ha dydžio. Aukščiau šioje nutartyje jau buvo pasisakyta dėl to pagal kokį kriterijų apskaičiuotas žemės nuomos mokesčio dydis, tas pats dydis naudotinas ir toliau naudojantis žeme ( po nuomos sutarties termino pabaigos) bei už naudojimąsį sklypais be sutarties , todėl šie argumentai nebekartojami.

Dėl žalos kaip negautų pajamų atlyginimo

50. A. K. skundo dalis dėl sprendimo dalies šiuo klausimu tenkinama, atitinkama atmetama ieškovų-apeliantų skundas tuo pačiu klausimu, sprendimas keičiamas ir šis ieškovų reikalavimas atmetamas. Kolegijos vertinimu, šioje dalyje teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei padarė nepagrįstą išvadą dėl šios reikalavimo dalies įrodytumo.

51. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovai grindė tuo ,jog patyrė nuostolių , kurie pasireiškė tuo, jog atsakovai dėl savo neteisėtų veiksmų gavo naudos. Kreditoriaus reikalavimu gauta nauda gali būti pripažinta nuostoliais ( CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas šią normą nevertino to,jog ji turi būti taikoma sykiu su CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

52.Įstatyme nenumatyta, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties pažeidėjo nauda galėtų būti pripažinta atlygintinais kreditoriaus nuostoliais, neatsižvelgiant į to paties straipsnio 1 dalies sąlygas( aptarta nutarties 50 punkte), tad jos turi būti vertinamos. Kolegijos požiūriu, tikimybė, kad ieškovai realiai tikėjosi ir galėjo gauti tiesioginės žemės ūkio išmokas už 2016-17 metus ( atsakovai jas gavo) yra labai mažai tikėtina, todėl jos vertinamos kaip hipotetinės, nerealios, jos daugiau abejotinos nei realiai tikėtinos, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo jas ( jų dalį, atėmus mokėtiną nuomos mokestį) priteisti.

53. Ieškovai išnuomojo žemę, taigi jų interesas buvo gauti žemės nuomos mokestį. Apeliantai nenurodo, jog išnuomojant žemę jie tikėjosi papildomai gauti ir žemės ūkio išmokas. Šias išmokas už dirbamą žemę galima gauti tik vieną kartą ir jos, esant norminiais aktais nustatytų sąlygų visumai, mokamos ją deklaravusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis( troliau-Taisyklės), jos mokamos aktyviai ūkininkaujantiems asmenims. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktos 2018-08 rašte Nr.BR6- informacijos matyti, jog paraiškas išmokoms už 2016 metus gauti atsakovai pateikė 2016 m.birželio 6 d. Pagal tai datai galiojusį teisinį Taisyklių reglamentavimą jų tikslas – nustatyti 2016–2020 metų laikotarpiui reikalavimus aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas (pagrindinę tiesioginę išmoką, žalinimo išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, išmoką už pirmuosius hektarus, susietąją paramą už plotą ir (arba) gyvulius), šių reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką ir nustatyti bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką. Pagal Taisyklių 3 punktą aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones (toliau – KPP priemonės) ir administruojama atitinkamų žemės ūkio ministro įsakymų nustatyta tvarka. Parama už plotus mokama pagal šias KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.Pagal Taisyklių 4.1. aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris vykdo žemės ūkio veiklą ir (arba) aktyviai ūkininkauja, vadovaudamasis žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijais, ir nevykdo tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos, išskyrus numatytas išlygas. Pagal 5.2.3 punktą tiesiogines išmokas gali gauti tik aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas, kurio pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas. 6.3. pareiškėjas (fizinis asmuo), siekiantis įrodyti, kad jo pagrindinė veikla yra žemės ūkio veiklos vykdymas, pagal 5.2.3 papunktį, paraiškos pateikimo metu privalo būti įregistravęs ūkininko ūkį teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Pareiškėjams taip pat taikoma bendroji duomenų pateikimo, vertinimo ir reikalavimų įgyvendinimo tvarka: 7.1. pareiškėjo, kaip žemės ūkio valdos valdytojo, žemės ūkio valda (toliau – valda) turi būti įregistruota Valdų registre.

55. Rašytiniuose paaiškinimuose ir jų prieduose ieškovai nurodė, jog už 2016 metus paraiškos išmokoms gauti neteikė, o 2016 m. liepos 29 d. žemės ūkio valda buvo išregistruota, šiuo metu A. P. nėra žemės ūkio valdos nariu . Ieškovai aktualiu ginčui laikotarpiu 2016-17 metais nebuvo registravę ūkininko ūkio. Pasakyta leidžia spręsti, jog 2016 metais M. P. ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų gauti išmokas( nepateikė paraiškos ), bet ir mažai tikėtina, jog jos pateikimo atveju būtų ją gavęs. 2017 m. jis apskritai neturėjo registruotos žemės ūkio valdos, tad nebūtų galėjęs gauti išmokų kaip neatitinkantis aktyvaus žemės ūkio subjekto reikalavimo.

56. Kiek tai liečia už žemės sklypus, kurių ieškovai atsakovui A. K. neišnuomojo ir pastarasis jais ėmė naudotis be sutartinio pagrindo, pagrindo priteisti žalą, atitinkančią negautų tiesioginių žemės ūkio išmokų dydį, taip pat nėra. Kaip minėta 54 ir 55 p., 2016-17 metais ieškovai neatitiko sąlygų tokioms išmokoms gauti , tad neturėjo realaus pagrindo tikėtis jas gauti, nepaisant to, kad A. K. žeme naudojosi ir be sutartinio pagrindo, kad jis, J. K. žemės ūkio išmokas gavo.

57. Kadangi reikalavimas dėl žalos, pasireiškusios negautomis žemės ūkio išmokomis, atlyginimo atmetamas, neturi teisinės reikšmės deklaruotų paramai gauti sklypų dydžiai, faktiškai gautos paramos dydis, todėl dėl šių teismo sprendimo , apeliacinio skundo , atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma.

Dėl mokesčio už žemės naudojimą jos neatlaisvinus

59. Kolegija nepagrįstais vertina ieškovų argumentus dėl mokesčio dydžio nustatymo ir su teismo išvadomis šiuo klausimu sutinka. Pirmos instancijos teismas už pagal sutartį nuomotų ir savalaikiai neatlaisvintų sklypų perdavimą nustatė 1,57 Eur per dieną ir ne pagal sutartį naudotus (trijų) sklypų žemę 1,10 Eur už dieną ( ieškovai atitinkamai prašė 2,93 ir 2,10 Eur) mokestį. Savo išvadas teismas motyvavo tuo, jog, nustatant dienos įkainį, turi būti atsižvelgiama į nuomos mokestį, apskaičiuotą tik pagal pagrindinės išmokos dydį, o apeliantų vertinimu turėjo būti įvertintas ir išmokos už pirmus 30 ha dydis. Su teismo išvadomis kolegija sutinka, dėl to jau pasisakyta aukščiau, todėl pakartotinai dėl taikytino skaičiavimo principo nebepasisakoma.

60. Sykiu kolegija pastebi, jog teismas priteisė bendrą 2,67 Eur ( 1,57 Eur +1,10 Eur) per dieną sumą už visus sklypus , nors galimai neatlaisvinami žemės sklypai naudoti skirtingai pagrindais ir nevienodu atlygiu-unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)po 1,10 Eur už dieną, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (4573/6573 dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini) po 1,57 Eur už dieną. Galima situacija, jog bus ( buvo) atlaisvinti tik dalis iš visų sklypų, todėl gali kilti painiava apskaičiuojant už galimai dar neatlaisvintus sklypus mokėjimų dydį ir tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Siekiant to išvengti, tikslinga teismo sprendimą patikslinti, nurodant ne bendrą mokėjimo dydį, o jį išskirstant pagal sklypus ir nustatant, jog nuo 2018-01-01 neatlaisvinant žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) mokama po 1,10 Eur už dieną, neatlaisvinant žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (4573/6573 dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini) mokama po 1,57 Eur už dieną. Kolegija pastebi, jog šia nutartimi nėra pasisakoma dėl to iki kada ir kokie sklypai buvo neatlaisvinti. Šalys nepateikė žemės sklypų perdavimo aktų ar pan. dokumentų iš kurių būtų galima nustatyti ar ir kada sklypai buvo perduoti ieškovams. Tikslus šių duomenų nustatymas būtų galimas teismo sprendimo vykdymo stadijoje.

Dėl žalos neišsaugojus riboženklių atlyginimo

61. Kaip nepagrįsta atmetama apeliantų kritika sprendimui, jog teismo išvados, kad neįrodytas sklypų riboženklių buvimas sutarties sudarymo laikui, atsakovų kaltė dėl jų sunaikinimo, nepagrįstos, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovai, nepareiškę apie trūkumus dėl riboženklių priimant nuomai sklypus ir savavališkai užvaldant dar tris sklypus, turėjo įrodyti , kad sklypai jau tada turėjo trūkumų( nebuvo riboženklių) .

62. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

63. CK 6.500 straipsnis numato nuomininko pareigą atlyginti dėl daikto pabloginimo atsiradusius nuostolius. Reikalaujant priteisti žalą už riboženklių neišsaugojimą, ieškovai turėtų įrodyti,jog sklypų perdavimo( užvaldymo) metu jie faktiškai buvo. Įstatymas nenumato, jog perduodant turtą nuomininkui ir atsiimant jį sklypuose privalo būti riboženkliai. Perduodant žemę nuomai, sklypų perdavimo dokumentai nebuvo sudaryti, todėl atsakovui teigiant, jog riboženklių nebuvo, nesant kitų patikimų priešingų šiam teiginiai įrodymų, nustatyti ar tuo metu sklypuose buvo riboženkliai negalima. Tokia pat situacija iš dėl sklypų ,kuriuos be sutarties pradėjo naudoti atsakovai.Šio reikalavimo neįrodžius teismas pagrįstai jį atmetė.

Dėl atlygintinų atstovavimo išlaidų dydžio

64. Apeliantų vertinimu nebuvo teisinio pagrindo, atsižvelgiant į kitos šalies atstovų išlaidų dydį, mažinti atlygintinų jų atstovavimo išlaidų dydį nuo 3569,5 Eur iki 2000 Eur Ši apeliantų ieškovų skundo dalis pripažįstama pagrįsta. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nustatant jų dydį , atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas, sykiu jos negali būti didesnės nei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų apmokėjimo dydžiai.

65. Minėtų rekomendacijų 2 punktas numato kriterijus į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistino užmokesčio dydį. Sutiktina su apeliantais ,kad tarp tokių kriterijų nenumatytas kitos šalies atstovavimo išlaidų dydžio kriterijus, bet savaime tai nereiškia, jog jokiomis aplinkybėmis į jį nebūtų galima atsižvelgti ( 2.10 punktas –kitos svarbios aplinkybės). Vienok, šiuo atveju atsakovų atstovo atlygio dydis nėra tokia aplinkybė , kad ją pripažinti svarbia sprendžiant dėl kitos šalies išlaidų dydžio. Atsakovams buvo teikta valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, tad šios pagalbos įkainio ir maksimalus dydžiai yra nustatyti įstatymu, jie niekaip nepriklauso nuo ieškovų procesinio elgesio ir jų išlaidų dydžio. Atsižvelgus į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dydį kaip į pagrindą mažinti kitos šalies išlaidų dydį, kitos bylos šalys , kurioms tokia pagalba nebuvo teikta, gali kilti situacija, kad ji patirs neatlyginamų išlaidų, nors bylos procesinė baigtis jai ir palanki, pačios išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir protingos, neviršija maksimalių dydžių. Tokia situacija neatitiktų principui “pralaimėjęs moka“. Atsižvelgiant į šiuo argumentus, konkrečios bylos medžiagą, ginčo pobūdį, prieštaringus įrodymus kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo vertinti ieškovų patirtas atstovavimo išlaidas ir jas mažinti. Jų bendras 3569,5 Eur dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, išlaidų ir paslaugų pobūdis nurodytas, paslaugos suteiktos, tad pripažįstamos pagrįstomos. Kadangi teismo sprendimas keičiamas – iš atsakovo priteista suma mažinama, atitinkamai perskaičiuojamas atstovavimo išlaidų paskirstymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Pakeitus teismo sprendimo dalį, keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos teismo procese dydžiai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, ieškinio reikalavimus suskirstė dalimis –įpareigojimas atlaisvinti žemės sklypus sudaro 50 proc. ieškinio reikalavimų, likę turtiniai reikalavimai taip pat sudaro 50 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl šio principo apeliantai prieštaravimų neteikė, todėl jis taikomas ir išlaidas perskaičiuojant.

67. Sprendimą pakeitus, iš atsakovų priteista suma turtinio reikalavimo suma nuo prašytų 8066,94Eur sumažinta iki 1334,24 Eur. Tai sudaro 16,5 proc. turtinio reikalavimo. Kadangi neturtinis reikalavimas sudaro 50 proc. ir jis pilnai patenkintas, tad viso patenkinta 58,25 proc. ( 50 proc.+(16,5:2) reikalavimų, atmesta 41,75 proc. Ieškovai sumokėjo 262 Eur ( 224+38) žyminio mokesčio. Jo dalis 152,6 Eur priteisiama iš A. K. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui. Iš jo tai pat priteisiama ir 2079 Eur atstovavimo pirmos instancijos teismo procese išlaidų.Valstybė patyrė 424,85 Eur atsakovų atstovavimo pirmos instancijos teisme išlaidų. Pagal atmestų reikalavimų santykį iš ieškovų valstybei priteisiama 177,4 Eur ( po 88,70 Eur) atstovavimo išlaidų.

68. Apeliantų ieškovų apeliacinis skundas tenkinta tik dalinai- dėl bylinėjimosi ( atstovavimo) išlaidų skaičiavimo, bet šis reikalavimas žyminiu mokesčio neapmokamas, kiti reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos šiems apeliantams neatlyginamos.

69. Apeliantų atsakovų apeliacinis skundas tenkintas dalinai- pakeista sprendimo dalis dėl 3148,39 Eur priteisimo, tad iš ieškovų valstybei priteistina 71 Eur ( po 35,5 Eur) žyminio mokesčio ( 3148,39 Eur x 3 proc. x 75 proc.).Valstybės suteikta atsakovams antrinės teisinė pagalba apeliaciniame procese valstybei kainavo 162,5 Eur , turtinė skundo dalis patenkinta , tad iš ieškovų valstybei priteistina pusė- 81 Eur ( po 40,5 Eur ) atstovavimo išlaidų .

70. Atsakovas A. K. prašė ieškinio patenkinimo atveju jo turtinės dalies vykdymą dėl jo turtinės padėties išdėstyti bent dviems metams. Kolegijos vertinimu pagrindo tokiam prašymui tenkinti nėra. Priteista sumokėti suma santykinai nėra didelė, atsakovas 2016-2017 metais , tikėtina ir 2018 metais, gavo ženklias žemės ūkio išmokas, jis neteigė teismui nebetęsiantis ūkininkavimo veiklos, tad abejojama dėl negalėjimo priteista sumą sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti dalinai, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 3-6 dalis išdėstyti taip:

„Priteisti Ieškovams M. P. ir I. P. iš Atsakovo A. K. 1334, 24 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1334,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2017-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2079 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 152,6 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti Ieškovams M. P. ir I. P. iš Atsakovo A. K. nuo 2018-01-01 neatlaisvinant žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) po 1,10 Eur už dieną, neatlaisvinant žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (4573/6573 dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini) po 1,57 Eur už dieną

Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį Atsakovo A. K. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti valstybei iš Ieškovų M. P. ir I. P. po 88,70 Eur Atsakovams A. K. ir J. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (iš M. P. ir I. P. po 124,84 Eur).“.

Priteisti iš M. P. ir I. P. valstybei po 35,5 Eur žyminio mokesčio ir po 40,5 Eur valstybės suteiktos atsakovams antrinės teisinės apeliaciniame procese valstybei atstovavimo išlaidų.