Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-55-649/2018

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-29
Bylos Nr.: e2-55-649/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-26-3-00775-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Vanagas
Ieškovas: M. P., I. P.
Atsakovas: A. K., J. K.
Trečiasis asmuo: G. K.
Advokatai: Irmantas Tumas, Povilas Juzikis

Civilinė byla Nr. e2-55-649/2018

Procesinio spr. kategorija 2.6.10.5.1; 2.6.1.5; 2.6.1.3.6; 2.6.16.8; 2.4.2.10;

Proceso Nr. 2-26-3-00775-2017-4

(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 29 d.

Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant Ieškovų M. P. ir I. P. atstovui advokatui Povilui Juzikiui, Atsakovų A. K. ir J. K. atstovui advokatui Irmantui Tumui, trečiajam asmeniui G. K. (2017-11-30 posėdyje), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ieškovų M. P. ir I. P. ieškinį Atsakovams A. K. ir J. K. dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo, žemės sklypų atlaisvinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovų atstovas palaikė ieškinį ir ieškiniu prašė: 1) įpareigoti Atsakovus A. K. ir J. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) priteisti Ieškovų naudai iš Atsakovo A. K. 1070,78 Eur dydžio žemės nuomos mokesčio skolą už 2016 m.; 3) priteisti Ieškovų naudai iš Atsakovo A. K. 1348,58 Eur dydžio žemės nuomos mokesčio skolą; 4) priteisti Ieškovų naudai solidariai iš Atsakovų A. K. ir J. K. 102 Eur dydžio žemės nuomos mokestį; 5) priteisti Ieškovų naudai iš Atsakovo A. K. 1498,92 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už 2016 m.; 6) priteisti Ieškovų naudai iš Atsakovės J. K. 548,14 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 7) priteisti Ieškovų naudai solidariai iš Atsakovų A. K. ir iš Atsakovės J. K. 2998,52 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už 2017 m.; 8) Priteisti Ieškovų naudai solidariai iš Atsakovų A. K. ir J. K. 500 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už riboženklių atstatymą; 9) priteisti Ieškovų naudai solidariai iš Atsakovų A. K. ir J. K. nuostolius už neatlaisvintus žemės sklypus po 5,03 Eur už kiekvieną dieną nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 10) paskirti Atsakovams A. K. ir J. K. baudą po 100 Eur už kiekvieną dieną, kurią praleidžiamas teismo sprendimu nustatytas terminas atlaisvinti žemės sklypus; 11) priteisti Ieškovų naudai 5 % dydžio metines palūkanas už priteisiamą 8066,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 12) priteisti iš Atsakovų A. K. ir J. K. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad tarp Ieškovų ir ūkininko A. V. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis (toliau – Žemės nuomos sutartis/1), kurioje buvo numatyta, kad Ieškovai išnuomoja šešis jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos sutartį/1 Ieškovai su A. V. nutraukė 2015 m. pavasarį su teise nusiimti žemės sklypuose esantį derlių 2015 m. rudenį.

Žemės nuomos sutartį/1 Ieškovai su A. V. papildomai pakeitė 2015 m. birželio 10 d. Šalys susitarė (nuo 2015 m. birželio 10 d.) nutraukti trijų žemės sklypų nuomos sutartį: unikalūs Nr. 7(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). A. V. iki 2015 m. gruodžio 31 d. disponavo trimis sklypais: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). A. V. visus įsipareigojimus pagal Žemės nuomos sutartį/1 įvykdė – sumokėjo nuomos mokestį už 2015 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. perdavė tris Ieškovams jam išnuomotus sklypus.

Tarp Ieškovų ir Atsakovo A. K. 2014 m. spalio 25 d. buvo sudaryta Žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis (toliau – Žemės nuomos sutartis/2), kuria Ieškovai išnuomojo Atsakovui A. K. žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 25 d. minėti sklypai buvo suarti, paruošti sėjai. Ieškovai ir Atsakovas A. K. susitarė, kad Ieškovai A. K. Žemės nuomos sutarties/2 sąlygomis papildomai išnuomos žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pagal Žemės nuomos sutarties/2 sąlygas už kiekvieną kalendoriniais metais nuomojamą ir tinkamą deklaruoti arba deklaruotą paramai hektarą Atsakovas sumoka Ieškovams sumą, kuri yra lygi pusei einamųjų metų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės išmokos už plotus dydžio sumos ir ½ žemės mokesčio. Nuomos mokestis mokamas bankiniu pavedimu ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 25 d. Atsakovui iki 2015 m. gruodžio 25 d. nesumokėjus nuomos mokesčio už 2015 m., Ieškovai 2016 m. sausio 6 d. pranešimu informavo atsakovą A. K., kad nutraukia su juo Žemės nuomos sutartį/2, nurodant, kad po derliaus nuėmimo 2016 m. rudenį Žemės nuomos sutartimi/2 išnuomotais žemės sklypais Atsakovas A. K. naudotis nebegalės (dėl sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės mėn., buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis su A. K.. Ieškovams buvo sumokėtas avansas, todėl Ieškovai nuomos sutarties nenutraukė 2016 m. sausio 6 d. pranešimu. Preliminarioji pirkimo pardavimo-sutartis nutrūko 2016 m. spalio 27 d., o šio sklypo nuomos sutartis nutraukta 2017 m. sausio 30 d. pranešimu). Atitinkamai 2016 m. birželio 8 d. Ieškovai pateikė pakartotinį priminimą Atsakovui A. K. dėl Žemės nuomos sutarties/2 nutraukimo ir iš minėtos sutarties nutraukimo kylančių padarinių. Tačiau Atsakovas A. K. ir toliau naudojasi jam Žemės nuomos sutartimi/2 išnuomotais žemės sklypais, nors nuomos teisiniai santykiai faktiškai jau yra nutrūkę nuo 2016 m. gruodžio 31 d.

2016 m. birželio mėn., Ieškovams nuvykus apžiūrėti žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad Ieškovams priklausantys žemės sklypai yra apsėti vasariniais pasėliais. Po šio įvykio Ieškovai kreipėsi į Atsakovą A. K., jog pastarasis sumokėtų žemės nuomos mokestį už 2016 m., tačiau jokio atsakymo iš Atsakovo A. K. nebuvo gauta. Ieškovai 2016 m. rugsėjo 24 d. nuvyko apžiūrėti Žemės sklypų, apžiūros metu paaiškėjo, kad dalis Žemės sklypų jau yra apsėti žieminiais pasėliais arba laikoma daugiametė pieva, nors sudarant nuomos sutartį 2014 m. spalio 25 d. sklypai buvo suarti, žieminiai pasėliai nebuvo pasėti, nebuvo daugiamečių pievų. 2016 m. rugsėjo 24 d. tapo aišku, kad Ieškovai ir iki 2017 m. rudens negalės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia žemės ūkio paskirties žeme (8 sklypais). Dėl tokių A. K. savavališkų veiksmų Ieškovai, 2016 m. spalio 17 d. pareiškimu „Dėl savavališkai užimtų ir naudojamų žemės sklypų“ kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydami nustatyti kas savavališkai užėmė ir naudojasi Ieškovams priklausančiais Žemės sklypais bei patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriui ir Anykščių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriui atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad Žemės sklypuose yra pasėti ir sudygę žieminiai pasėliai arba yra daugiametė pieva. Taip pat Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) informavo, kad Atsakovas A. K. 2016 m. deklaravo šiuos sklypus: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Atsakovė J. K. deklaravo sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojasi Ieškovams priklausančiais Žemės sklypais ir gauna iš to materialinę naudą. Nutraukus Žemės nuomos sutartį/2 Atsakovas A. K. nesilaiko Žemės nuomos sutartimi/2 prisiimtų įsipareigojamų ir toliau naudojasi žemės sklypais, kuriais kartu naudojasi ir Atsakovė J. K.. Atsakovą A. K. ir Atsakovę J. K. sieja šeiminiai santykiai, t. y. Atsakovė J. K. yra A. K. motina, kuri atsakovui A. K. yra suteikusi įgaliojimą atstovauti ją kaip ūkininkę. Ieškovų ir Atsakovės J. K. apskritai nesiejo ir nesieja jokie žemės nuomos ar kitokie sutartiniai teisiniai santykiai, kas reiškia, jog Atsakovė J. K. savo iniciatyva ir laisva valia bei siekdama kartu su Atsakovu A. K. asmeninės naudos pradėjo valdyti ir naudoti Ieškovams priklausančius žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas A. K. už 2016 m. turėjo sumokėti nuomos mokestį – 1070,78 Eur ir nuo 2017 m. sausio mėn. 1 d. turėjo grąžinti nuomos objektą pagal Žemės nuomos sutartį/2 (išskyrus sklypą, kurio unikalus Nr. 7335 0003 0078), tačiau lig šiol nuomos mokesčio už 2016 m. nesumokėjo ir toliau savavališkai naudojasi nuomos objektu, Atsakovas A. K. turi atlyginti 1450,58 Eur dydžio Ieškovų patirtus nuostolius už naudojimąsi nuomos objektu pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui. Nuostolių dydis už naudojimąsi žemės sklypais: (i) pagal Žemės nuomos sutartį/2 yra apskaičiuotas nuo Žemės nuomos sutarties/2 pabaigos (2017 m. sausio 1 d). iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2017 m. gegužės 16 d.), iš viso yra 136 diena; (ii) pagal Žemės nuomos sutartį/1 yra apskaičiuotas nuo 2016 m. sausio 1 d. (A. V. faktiškai atlaisvino Žemės nuomos sutartimi/1 išnuomotus žemės sklypus 2015 m. gruodžio 31 d.) iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2017 m. gegužės 16 d.), iš viso yra 501 diena. Pagal Žemės nuomos sutarties/2 sąlygas per metus Atsakovas A. K. turėjo sumokėti 1070,87 Eur dydžio žemės nuomos mokestį už 2016 m.:

Eil. Žemės sklypo unikalus Nr. Žemės sklypo adresas Žemės sklypo plotas (be miško) ½ pagrindinės išmokos (59,37 Eur) už hektarą ½ išmokos už pirmuosius 30 hektarų (51,81 Eur) Viso 1 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 0.9948 ha 29,53 Eur 25,77 Eur 55,3 Eur 2 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 11.0523 ha 328,09 Eur 286,31 Eur 614,4 Eur 3 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2.5278 ha 75,04 Eur 65,48 Eur 140,52 Eur 4 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1.1691 ha 34,7 Eur 30,29 Eur 64,99 Eur 5 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2.2865 ha (4573/6573 dalis) 67,87 Eur 59,23 Eur 127,1 Eur 6 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 1.2333 ha 36,61 Eur 31,95 Eur 68,56 Eur Viso 19.2638 ha 571,84 Eur 499,03 Eur 1070,87 Eur

Per metus mokamas 1070,87 Eur žemės nuomos mokestis, tai per dieną yra mokamas 2,93 Eur (1070,87 Eur/365 d.) žemės nuomos mokestis, todėl 2,93 Eur × 136 diena yra gaunamas 398,48 Eur dydžio mokestis už naudojimąsi nuomos objektu pasibaigus sutarties terminui.

Pagal Žemės nuomos sutarties/1 sąlygas per metus nuomininkas turėjo sumokėti 749,46 Eur dydžio žemės nuomos mokestį:

Per metus mokamas 749,46 Eur žemės nuomos mokestis, tai per dieną yra mokamas 2,1 Eur (749,46 Eur/365 d.) žemės nuomos mokestis, todėl 2,1 Eur × 501 diena yra gaunamas 1052,10 Eur dydžio mokestis. Bendrai Atsakovas A. K. turi sumokėti Ieškovams 1450,58 Eur (398,48 Eur + 1052,10 Eur) dydžio mokestį už naudojimąsi Ieškovams nuosavybes teise priklausančiais Žemės sklypais. Kadangi dalimi Žemės nuomos sutartimi/2 išnuomotų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) naudojasi ir Atsakovė J. K., tai jai, kaip minėtų žemės sklypų naudotojai, solidariai su Atsakovu A. K., atitinkamai irgi kyla pareiga mokėti Žemės nuomos sutartimi/2 nustatytą žemės nuomos mokestį už žemės sklypus. Per metus atsakovė J. K. turėjo sumokėti 274,07 Eur dydžio žemės nuomos mokestį:

Per metus mokamas 274,07 Eur žemės nuomos mokestis, tai per dieną yra mokamas 0,75 Eur (274,07 Eur/365 d.) žemės nuomos mokestis, todėl 0,75 Eur × 136 dienų yra gaunamas 102,00 Eur dydžio mokestis. Taigi Atsakovui A. K. kyla pareiga sumokėti 1348,58 Eur (1450,58 Eur – 102 Eur) dydžio mokestį už naudojimąsi Žemės sklypais ir Atsakovei J. K. solidariai su Atsakovu A. K. kyla pareiga sumokėti 102,00 Eur dydžio mokestį. Taip pat Ieškovai turi pagrįstą teisę reikalauti jiems atlyginti nuostolius, atsirandančius laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, po 2,93 Eur už naudojimąsi Žemės nuomos sutarties/2 nuomos objektu už kiekvieną dieną ir po 2,1 Eur už naudojimąsi buvusiais Žemės nuomos sutarties/1 nuomos objektais už kiekvieną dieną, viso po 5,03 Eur už kiekvieną dieną, kadangi Ieškovai negalės naudotis jiems priklausančiomis nuosavybės teisėmis į Žemės sklypus visa apimtimi, kol teismo sprendimu Žemės sklypai nebus grąžinti Ieškovams ir įvykdytas pats teismo sprendimas.

Ieškovai dėl Atsakovų neteisėtų veiksmų negalėdami valdyti, naudotis ir disponuoti jiems priklausančiais Žemės sklypais negalėjo gauti iš minėtų Žemės sklypų ir materialinės naudos, t. y. užsėti pasėliais ir deklaruoti Žemės sklypus dėl paramos tiesioginėms išmokoms gauti pagal 2016 m. lapkričio 18 d. Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-682 „Dėl vienkartinės išmokos už plotus, išmokos už pirmuosius hektarus, išmokos jauniesiems ūkininkams, žalinimo išmokos bei susietosios paramos už baltyminius augalus mokėjimo 2016 m.“, kurio 2.1 punkte yra nustatyta, kad už 2016 m deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotu bus mokama: pagrindinė išmoka – 59,37 Eur už hektarą, išmoka už pirmuosius 30 ha – 51,81 Eur už hektarą. Atsakovui A. K. už 2016 m. tris (3) deklaruotus žemės sklypus galimai buvo išmokėta mažiausiai 1498,92 Eur dydžio išmoka:

Eil. Žemės sklypo unikalus Nr. Žemės sklypo adresas Žemės sklypo plotas (be miško) Pagrindinė išmoka (59,37 Eur) už hektarą Išmoka už pirmuosius 30 hektarų (51,81 Eur) Viso 1 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 8.1317 ha 482,78 Eur 421,3 Eur 904,08 Eur 2 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 3.7402 ha 222,06 Eur 193,78 Eur 415,84 Eur 3 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1.6100 ha 95,59 Eur 83,41 Eur 179 Eur Viso 13.4819 ha 800,43 Eur 698,49Eur 1498, 92 Eur

Atsakovei J. K. už 2016 m. deklaruotus žemės sklypus galimai buvo išmokėta mažiausiai - 548,14 Eur dydžio išmoka:

Eil. Žemės sklypo unikalus Nr. Žemės sklypo adresas Žemės sklypo plotas (be miško) Pagrindinė išmoka (59,37 Eur) už hektarą Išmoka už pirmuosius 30 hektarų (51,81 Eur) Viso 3 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2.5278 ha 150,08 Eur 130,96 Eur 281,04 Eur 4 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 1.1691 ha 69,4 Eur 60,58 Eur 129,98 Eur 6 (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) 1.2333 ha 73,22 Eur 63,9 Eur 137,12 Eur Viso 4.9302 ha 292,7 Eur 255,44 Eur 548,14 Eur

Kadangi yra nustatyta, kad Žemės sklypuose yra pasėti ir sudygę žieminiai pasėliai arba yra daugiametė pieva, tiek Atsakovas A. K., tiek Atsakovė J. K. už naudojimąsi Žemės sklypais 2017 m. už aštuonis (8) deklaruotus žemės sklypus, kurių bendras plotas 26,97 ha (visi sklypai, išskyrus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galės gauti ne mažiau kaip 2 998,52 Eur dydžio išmoką. Taigi Ieškovai, negalėdami valdyti, naudotis ir disponuoti jiems priklausančiais Žemės sklypais, negali gauti iš minėtų Žemės sklypų ir materialinės naudos, dėl neteisėtų Atsakovų veiksmų patirs 2 998,52 Eur dydžio nuostolių, kurie Ieškovams turi būti atlyginami. Be to, dėl savavališkų Atsakovų veiksmų ir netinkamo naudojimosi Žemės sklypais Žemės sklypuose yra panaikinti riboženkliai. Ieškovams, kaip Žemės sklypų savininkams, kyla pareiga atstatyti dėl Atsakovų netinkamo / savavališko naudojimosi Žemės sklypais panaikintus riboženklius, dėl ko Ieškovai patirs tiesioginių išlaidų. Tokiu būdu Atsakovams, kaip savavališkiems Žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, kyla pareiga atstatyti riboženklius. Pagal UAB „Geodema“ pateiktą komercinį pasiūlymą dėl Atsakovų veiksmais sukeltų neigiamų padarinių dėl riboženklių panaikinimo Ieškovų nuostoliai yra 500 Eur, kuriuos sudaro riboženklių atstatymo išlaidos ir kuriuos turi atlyginti Atsakovai. Bendra Ieškovų patirta nuostolių suma sudaro 8066,94 Eur (1070,78 Eur nesumokėtas nuomos mokestis už 2016 m. ir 1450,58 Eur už naudojimąsi Žemės sklypais pasibaigus Žemės nuomos sutarties/1 ir Žemės nuomos sutarties/2 terminui iš atsakovo A. K. ir dalyje 102 Eur solidariai iš atsakovės J. K. + 5045,59 Eur išmokos Atsakovams už deklaruotus Žemės sklypus + 500 Eur už riboženklių atstatymą).

Atsiliepimas

Ieškovai pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad su Atsakovų atsiliepimuose į ieškinį nurodytais argumentais nesutinka. Atsiliepimuose nurodyti teiginiai ir padarytos nepagrįstos išvados neatitinka tikrovės ir galiojančio teisinio reglamentavimo. Atsakovai savo atsiliepimuose nesutikimą su pareikštu ieškiniu pagrindžia tuo, jog yra galiojanti 2014-10-25 žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išnuomojimo Atsakovui A. K. ir jos galiojimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs, nes sklypų nuomos terminas yra iki 2019-12-31. Be to, Atsakovai pareiškia, kad nuomos santykiai tarp Ieškovų ir Atsakovo A. K. susiklostė ir dėl žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalys) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos Ieškovai su A. K. susitarė išnuomoti tokiomis pat sąlygomis, kurios buvo aptartos 2014-10-25 sutartyje. Atsakovai Ieškovo M. P. 2016-01-06 priminimo siuntimą vertina, kad buvo susiklostę nuomos santykiai, taip pat nuomos santykių egzistavimą dėl minėtų žemės sklypų patvirtina ir 2016-10-17 pareiškimas policijos departamentui dėl savavališkai užimtų ir naudojamų žemės sklypų.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, kad pagal 2014-10-25 žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp Ieškovų ir A. K., buvo išnuomoti žemės sklypai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovai su Atsakovu A. K. papildomai susitarė išnuomoti žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalys) ir (duomenys neskelbtini) tomis pačiomis sąlygomis kaip ir 2014-10-25 sutartimi, tačiau sutartis nebuvo sudaryta ir įforminta CK nustatyta tvarka (CK 6.547 str. 1 d. nustato privalomą rašytinę formą). Kitų sutarčių dėl Žemės sklypų nuomos nei su Atsakovu A. K., nei su Atsakove J. K. sudaryta nebuvo. Tačiau 2014-10-25 sutartis, išskyrus dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra vienašališkai nutraukta Ieškovų iniciatyva dėl sutarties pažeidimo (nesumokėjus žemės nuomos mokesčio už 2015 metus), išsiunčiant 2016-01-06 atsakovui A. K. priminimą su pranešimu dėl sutarties nutraukimo dėl žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Laikoma, kad nuo 2016-12-31 nuomos santykiai pagal 2014-10-25 žemės nuomos sutartį jau yra pasibaigę. Žemės nuomos susitarimas dėl sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal tą pačią 2014-10-25 žemės nuomos sutartį, 2016-01-06 pranešimu nebuvo nutrauktas. Sutartis dėl minėto Žemės sklypo dėl tos pačios priežasties (nuomos mokesčio nemokėjimo) nutraukta 2017-01-30 pranešimu. Atitinkamai 2016-06-08 Atsakovui A. K. elektroniniu paštu taip pat buvo pateiktas pakartotinis priminimas dėl nuomos mokesčio sumokėjimo ir 2014-10-25 žemės nuomos sutarties (įskaitant papildomą susitarimą) nutraukimo. Ieškovai laiko, kad 2016-12-31 nuomos santykiai, kilę iš 2014-10-25 žemės nuomos sutarties, turėjo būti pasibaigę, ir Žemės sklypai jau turėjo būti atlaisvinti.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad net ir Žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam buvo išnuomoti, nes Atsakovai jais naudojasi ir deklaruoja pasėlius. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nuomos santykių egzistavimą dėl minėtų žemės sklypų patvirtina ir 2016-10-17 pareiškimas policijos departamentui dėl savavališkai užimtų ir naudojamų žemės sklypų. Priešingai, minėtame pareiškime nebuvo nurodyta, jog minėti žemės sklypai Atsakovui buvo išnuomoti, tačiau nurodyta, jog jie buvo savavališkai užvaldyti. Faktas, kad Atsakovas yra deklaravęs šiuos Žemės sklypus, nepatvirtina, kad jam šie Žemės sklypai buvo teisėtai perleisti.

Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies norma, kurioje įsakmiai nurodyti žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai, yra dispozityvi. Priešingai, CK 6.564 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nustatyti atvejai, kuomet nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Atsakovas A. K. visiškai nepasisako dėl jo tinkamo pareigų pagal sutartį vykdymo, nepateikia jokių duomenų apie nuomos mokesčio sumokėjimą. Ieškovai pažymi, kad toks savavališkas turto užvaldymas sukelia didelių finansinių nuostolių, kadangi Ieškovai negali nei patys dirbti žemės sklypų, nei jų išnuomoti gaunant atlygį. Šiai dienai Atsakovas A. K. ir toliau naudojasi Žemės sklypais, dalyje sklypų 2016 m. rudenį pasėjo žieminius pasėlius, kuriuos nuimti bus galima tik 2017 m. rudenį. Atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu grindžia ir tuo, kad pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Tuo tarpu nuomininkas A. K. nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2015-12-25 (2014-10-25 žemės nuomos sutarties 1.4 punktas), o nuomotojas M. P., kaip nurodo, negavęs nuomos mokesčio, sutartį nutraukti ėmėsi jau 2016-01-06. Pagal Atsakovus 2014-10-25 nuomos sutarties nutraukimas nebūtų buvęs teisėtas netgi tuo atveju, jeigu sutarties nutraukimo sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. Remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Ieškovai įgijo teisę nutraukti nuomos sutartį tik 2016-03-25 (trys mėnesiai nuo mokesčio mokėjimo termino), Atsakovas A. K. iki šio termino nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl 2016-01-06 pateiktas priminimas sumokėti nuomos mokestį, kuriame buvo nurodyta, kad sutartis nutraukiama, šioje situacijoje neturi jokios įtakos Ieškovų pareikšto ieškinio teisėtiems reikalavimams. 2016-01-06 priminime buvo nurodyta, kad Žemės sklypais nuomininkas negalės naudotis po derliaus nuėmimo 2016 m. rudenį. Be to, priminimas apmokėti žemės nuomos mokestį ir pareiškimas dėl nuomos santykių nutraukimo ir priminimo apmokėti žemės nuomos mokestį buvo pareikštas ir 2016-06-08. Ieškovai ne kartą išreiškė valią nutraukti 2014-10-25 sutartį. Nors ir Atsakovas A. K. ginčija sutarties nutraukimą, net ir praėjus beveik dvejiems metams po nuomos mokesčio apmokėjimo termino nėra sumokėjęs nuomos mokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime nurodo, jog bendraatsakovė J. K. nebuvo 2014-10-25 žemės nuomos sutarties šalimi ir jokių prievolių Ieškovų naudai neprisiėmė. J. K. nesant sutartiniuose santykiuose su Ieškovais dėl žemės sklypų nuomos, Ieškovai jai tiesiogiai negali reikšti reikalavimų mokėti nuomos mokestį. Ieškovai pažymi, kad anksčiau paminėti Atsakovų argumentai teisiškai visiškai nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp Atsakovų susiklostė subnuomos santykiai. Jokio rašytinio ar žodinio Ieškovų sutikimo subnuomos sutarčiai nebuvo (CK 6.490 str. 1 dalyje), todėl nors ir mažai tikėtina, kad tarp Atsakovų subnuomos sutartis buvo sudaryta, ji būtų negaliojanti. Ieškovų nesaisto jokie galimi subnuomos santykiai tarp Atsakovų. Tokiu atveju Ieškovai vertina, kad Atsakovė J. K. neteisėtai užvaldė žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kuriuos deklaravo siekdama gauti paramą, ir gavo Ieškovų sąskaita iš to materialinės naudos. Kadangi Atsakovai bendrai neteisėtai naudojosi Žemės sklypais unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir dėl to Ieškovai patyrė nuostolį, pagristai kyla solidarioji atsakomybė dėl dalies ieškinyje nurodytų nuostolių atsiradimo (CK 6.6 str.).

Atsakovai atsiliepimuose nesutinka su reikalavimu priteisti nuostolius, kuriuos sudaro Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtos sumos: iš J. K. 548,14 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už 2016 metais deklaruotus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už kuriuos jai išmokėta ne mažiau nei tokia jų paskaičiuota suma, tiesioginių išmokų; iš J. K. ir A. K. solidariai dar 2998,52 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos Nacionalinė mokėjimo Agentūra išmokės už pasėlių jiems priklausančiuose žemės sklypuose deklaravimą 2017 metais. Atsakovai nurodo, kad į Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas Ieškovai pretenduoti neturi pagrindo, be to, neaišku, kuo Ieškovai grindžia savo įsitikinimą, kad lėšų ryšium su pasėlių deklaravimu iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gaus ir už 2017 metus. Aplinkybė, kad 2016 metų pabaigoje ginčo sklypuose jau buvo sudygę žiemkenčiai, pati savaime nerodo, kas galbūt gaus lėšas už jų deklaravimai. Atsakovai, nesutikdami su reikalavimu atlyginti netiesioginius nuostolius, nepaneigia aplinkybės, jog už 2016 metus tokias išmokas gavo, taip pat neneigia fakto, jog 2017 metais jau deklaravo/ar deklaruos Žemės sklypus, kas sudaro pagrindą gauti teisės aktų nustatyta tvarka paramą. Šios aplinkybės patvirtina, kad Atsakovai neteisėtai naudojasi Ieškovams priklausančiais Žemės sklypais, ir gauna iš to tiesioginę naudą Ieškovų sąskaita. Ieškovai atitinkamai negalėjo patys gauti išmokų ar išnuomoti žemės sklypus analogiškomis sąlygomis kitiems asmenims ir tai sudaro prašomus priteisti nuostolius.

Atsakovai taip pat atsiliepimuose nurodo, kad Ieškovų reikalavimas priteisti iš Atsakovų solidariai 500 Eur dėl sunaikintų riboženklių nepagrįstas, nes už tai įstatymas numato administracinę atsakomybę, tačiau Atsakovai nebuvo patraukti atsakomybėn už riboženklių sunaikinimą, be to, juos panaikino Ieškovai. Ieškovai pažymi, kad Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl riboženklių sunaikinimo neatitinka tikrovės. Žemės sklypus Ieškovai įsigijo 2012-2014 metais. Visiems sklypams reikėjo atlikti kadastrinius matavimus, ko pagrindu UAB „Geodema“ sklypus pažymėjo riboženkliais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrintos kadastrinės bylos buvo užregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 2014-10-25 žemės nuomos sutartyje nurodyti Žemės sklypai buvo perduoti atsakovui A. K. su riboženkliais. Atsakovas A. K. per visą sutarties galiojimo laiką jokių pretenzijų dėl riboženklių nepareiškė. Niekas kitas be Atsakovų Žemės sklypais nesinaudojo. Patys Atsakovai atsiliepimuose nenurodo ir nepagrindžia aplinkybių, jog Žemės sklypais naudojosi tretieji asmenys. Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš buvusio Žemės sklypų nuomininko Ieškovai atgavo 2015 m. kovo mėnesį kartu su Žemės sklypuose buvusiais riboženkliais. Pats Atsakovas savo atliepime nurodo, kad jis šiais Žemės sklypais naudojosi iš karto po to, kai juos perdavė ankstesnis Žemės sklypų nuomininkas. Ieškovams, kaip Žemės sklypų savininkams, kyla pareiga atstatyti dėl Atsakovų netinkamo / savavališko naudojimosi Žemės sklypais panaikintus riboženklius, dėl ko Ieškovai patirs tiesioginių išlaidų. Tokiu būdu, Atsakovams, kaip savavališkiems Žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, kyla pareiga atstatyti riboženklius. Šiuo atveju Atsakovai, valdydami žemės sklypus ir įstatymų nustatyta tvarka deklaravę pasėlius, turėjo užtikrinti tinkamą žemės sklypų valdymą.

Pagal 2014-10-25 sutarties 2.1.2 punktą nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomininkui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių (jei tokie yra) smulkius priežiūros darbus, kurių sąmatinė vertė ne didesnė kaip 200 litų/ha, saugoti įrenginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus. Atsakovai, naudojantys ir deklaravę žemės sklypus, nesaugojo riboženklių, dėl ko Ieškovai patyrė papildomus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovai A. K., J. K. ir jų atstovas advokatas Irmantas Tumas pateikė atsiliepimus į Ieškovų ieškinį, kurių turinys iš esmės identiškas. Pateiktais atsiliepimais Atsakovai ir atstovas prašo atmesti Atsakovams pareikštus Ieškovų reikalavimus, su Ieškovų pareikštais reikalavimais visiškai nesutinka. Nurodo, kad reikalavimas atlaisvinti nurodytus žemės sklypus visų pirma yra neteisėtas dėl to, kad yra galiojanti jų nuomos sutartis. Ieškovai negalės vėl patys valdyti šių sklypų ir jais naudotis, kol nepasibaigs nuomos sutarties galiojimo terminas. Taip pat Ieškovai pripažįsta, kad jie su A. K. sutarė papildomai išnuomoti žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalys) ir (duomenys neskelbtini), kurie iki 2015 metų pavasario buvo išnuomoti kitam ūkininkui, tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo aptartos 2014 m. spalio 25 d. sutartyje. Tačiau, M. P. reikalavo, kad A. K. sumokėtų šių nuomos mokestį siųsdamas 2016 m. sausio 6 d. priminimą, kad buvo susiklostę šių sklypų nuomos santykiai nurodė siųsdamas 2016 m. spalio 17 d. pareiškimą policijos departamentui dėl esą savavališkai užimtų ir naudojamų sklypų. Vadinasi, šie sklypai A. K. taip pat buvo išnuomoti laikotarpiui iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas A. K. nurodo, kad Ieškovai jam buvo/yra išnuomoję sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Atsakovas jais naudojasi, juose esančius pasėlius deklaruoja Nacionalinei žemės tarnybai. Atsakovė J. K. atsiliepime nurodo, kad jai nėra žinoma, ar Ieškovai A. K. buvo/yra išnuomoję žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau, jai šie sklypai tikrai nebuvo išnuomoti, ji jais nesinaudoja, juose esančių pasėlių Nacionalinei žemės tarnybai nedeklaruoja ir tiesioginių išmokų negauna.

Atsakovai mano, kad 2014 m. spalio 25 d. žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs. Todėl Ieškovų reikalavimas, kad jie per 30 dienų nuo būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvintų pagal juos išnuomotus sklypus, yra aiškiai nepagrįstas. Atsakovai nurodo, kad Ieškovai remiasi aplinkybe, kad A. K. iki 2015 m. gruodžio 25 d. nesumokėjus nuomos mokesčio, 2016 m. sausio 6 d. pranešimu 2014 m. spalio 25 d. žemės nuomos sutartį nutraukė. Toks tariamas sutarties nutraukimas yra niekinis ir negalioja. Ieškovai, sudarydami žemės nuomos sutartį su Atsakovu, susitarė, kad sutartis baigiasi: 1) kai sueina Sutarties 1 straipsnio 1.3 punkte nustatytas nuomos terminas; 2) kai sutartis nutraukiama prieš terminą abipusiu susitarimu. Kadangi nėra suėję terminas, t. y. 2019 m. gruodžio 31 d., nei šalys abipusiai sutarė sutartį nutraukti, todėl 2014 m. spalio 25 d. nuomos sutartis yra nenutraukta ir galiojanti. CK 6.564 straipsnio 1 dalis, išvardijanti žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindus, nėra imperatyvi. Tas reiškia, kad žemės nuomos sutarties šalys gali susitarti ir dėl kitokių sutarties nutraukimo sąlygų. Ieškovė I. P. yra atsakovo A. K. dukra, o ieškovas M. P. - jos sutuoktinis. Kadangi šalis sieja giminystės santykiai, nenuostabu, kad šalys susitarė netaikyti sutarties sąlygas nustatančios dispozityviosios teisės normos ir susitarė dėl kitokių žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Mano, kad žemės nuomos sutarties nutraukimo sutarties sąlygos, nurodomos jos 3.1.1 p. ir 3.1.2 p., pagerino nuomininko A. K. ir pablogino nuomotojo M. P. teisinę padėtį. Pasirašydamas tokią sutartį nuomotojas prarado teisę, inter alia, reikalauti nutraukti nuomos sutartį jei nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio. Tačiau su tokia sąlyga jis buvo laisvas nesutikti. Tuo labiau, kad 2014 m. spalio 25 d. žemės nuomos sutarties 4.1.6 p. nurodyta, kad sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant apgaulės ar spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šį sandorį, šalys buvo geranoriškos ir sąžiningos viena kitos atžvilgiu. Sutarties 3.1.1 p. ir 3.1.2 p. nepalieka teisės nuomotojams vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą jokiomis aplinkybėmis. Bet tas nereiškia, kad dabar jie gali persigalvoti ir pakeisti savo valią, buvusią sutarties sudarymo metu. Nuomininkas A. K. nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2015 m. gruodžio 25 d. (sutarties 1.4 p.), o nuomotojas M. P., negavęs nuomos mokesčio, sutartį nutraukti ėmėsi jau 2016 m. sausio 6 d. (nepraėjus trims mėnesiams). Todėl, 2014 m. spalio 25 d. nuomos sutarties nutraukimas nebūtų buvęs teisėtas netgi tuo atveju, jeigu sutarties nutraukimo sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. Reikalavimas atlaisvinti Ieškovams priklausančius sklypus nepagrįstas, nes jie nėra jų užėmę. Ieškovai nepateikė motyvų, kodėl laiko, kad jie yra užėmę likusius ginčo sklypus, o atlaisvinti, ko asmuo iš viso nėra užėmęs, neįmanoma.

Reikalavimai priteisti iš atsakovų solidariai, nuostolius už neatlaisvintus žemės sklypus po 5,03 Eur/dienai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo bei skirti Atsakovams baudą po 100,00 Eur/dienai, kiek praleidžiamas teismo sprendimu nustatytas terminas atlaisvinti žemės sklypus, yra išvestiniai iš reikalavimo atlaisvinti žemės sklypus. Kadangi Ieškovai patys išnuomojo šiuos sklypus A. K., nuomos sutarties galiojimas nepasibaigęs ir nėra pagrindo Atsakovus įpareigoti šiuos sklypus atlaisvinti, tai naudojimasis jais Ieškovų teisėtiems interesams žalos nedaro, ir bauda už jų neatlaisvinimą negali būti skiriama.

Šalies argumentai

Ieškovai prašo iš Atsakovų solidariai jų naudai priteisti 102,00 Eur žemės nuomos mokestį. Tokį reikalavimą Ieškovai grindžia aplinkybe, nes sklypais unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Atsakovai naudojasi bendrai. Tačiau Atsakovė J. K. nurodo, kad ji nebuvo 2014 m. spalio 25 d. žemės nuomos sutarties šalimi ir jokių prievolių Ieškovų naudai neprisiėmė. Atsakovei nesant sutartiniuose santykiuose su Ieškovais dėl ginčo žemės sklypų, jie atsakovei J. K. tiesiogiai negali reikšti reikalavimų mokėti nuomos mokestį. Tačiau šie motyvai neturėtų būti interpretuojami kaip jos pritarimas, kad teismas Ieškovų naudai priteistų nuomos mokestį iš bendraatsakovo A. K..

Ieškovai prašo iš Atsakovės jų naudai priteisti 548,14 eurų dydžio nuostolių atlygimą. Nurodo, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra jai už 2016 metais deklaruotus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), išmokėjo ne mažiau nei tokia jų paskaičiuota suma, tiesioginių išmokų. Be to, Ieškovai prašo iš Atsakovų priteisti solidariai dar 2998,52 Eur nuostolių atlyginimą. Tokią sumą Nacionalinė mokėjimų agentūra jiems išmokės už pasėlių jiems priklausančiuose sklypuose deklaravimą 2017 metais. Šie Ieškovų reikalavimai irgi atmestini jau aukščiau išdėstytais motyvais. Kadangi A. K. yra teisėtas ginčo žemės sklypų (bent jau sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); 7(duomenys neskelbtini)) nuomininkas, ar jis pasėlius, esančius šiuose sklypuose, deklaruoja savo, ar atsakovės J. K. vardu, yra tik jų abiejų privatus reikalas, kuris Ieškovų teisių ir pareigų apimčiai jokios įtakos neturi. Iš to seka, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokas J. K. gavo ir gaus teisėtai, todėl Ieškovai į jas pretenduoti neturi pagrindo. Neaišku, kuo Ieškovai grindžia savo įsitikinimą, kad lėšų, ryšium su pasėlių deklaravimu iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, J. K. gaus ir už 2017 metus. Ta aplinkybė, kad 2016 metų pabaigoje ginčo sklypuose jau buvo sudygę žiemkenčiai, pati savaime nerodo kas galbūt gaus lėšas už jų deklaravimą.

Ieškovų reikalavimas priteisti iš Atsakovų solidariai 500,00 Eurų dėl sunaikintų riboženklių taip pat yra nepagrįstas ir neįrodytas. Už pastovių (nuolatinių) riboženklių sunaikinimą arba gadinimą (sugadinimą) įstatymas numato administracinę atsakomybę. Atsakovai nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn už riboženklių naikinimą ar gadinimą. Kitokių leistinų įrodymų, patvirtinančių jų kaltumą, Ieškovai taip pat nepateikia. Todėl, šiuo atveju, lieka visiškai neaišku ir objektyviai nesuprantama, kodėl Ieškovai nusprendė, kad tai būtent Atsakovai yra kalti dėl jų sklypų riboženklių sunaikinimo, ir kad jie turi atlyginti jų išlaidas šių riboženklių atstatymui.

Atsakovai pateikė teismui tripliką, kuriuo prašo Ieškovų Reikalavimą Nr. 1 - tenkinti dalinai, t. y. įpareigoti A. K. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atlaisvinti sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius Ažubalių kaime ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, likusioje dalyje prašo reikalavimą atmesti; Reikalavimus Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 - tenkinti dalinai, t. y. priteisti iš A. K. 1121,17 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 17 ct) nuomos mokesčio, likusioje dalyje prašo reikalavimą atmesti, taip pat atidėti sprendimo vykdymą iki 2019 m. gruodžio 25 d.; Reikalavimus Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 atmesti; Reikalavimą Nr. 9 - tenkinti dalinai, t. y. už naudojimąsi trimis sklypais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. spalio 31 d. priteisti iš A. K. 184,80 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 80 ct) nuomos mokesčio; Reikalavimą Nr. 10 - atmesti; Reikalavimą Nr. 11 - tenkinti dalinai, t. y. priteisti 5 % palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo tik nuo 1305,97 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkių eurų 97 ct).

Triplike nurodoma, kad Ieškovai dublike pabrėžia, kad sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalys) ir (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis nebuvo sudaryta - ir įforminta įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.547 straipsnio 1 dalis). Tačiau, pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Todėl, kad šių trijų sklypų nuomos sutartis buvo sudaryta tik žodžiu, jos nedaro negaliojančios, nes to įsakmiai nenurodo įstatymas. Nors dabar jie ir negalėtų remtis liudytojų parodymais dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto, tačiau Ieškovams pripažinus sandorio sudarymo faktą, ši aplinkybė tapo neįrodinėtina, kaip pripažinta priešingos šalies.

Žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaime ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, A. K. neužvaldė savavališkai, bet pradėjo jais naudotis Ieškovui M. P. leidus. Tačiau, neturėdamas galimybių įrodyti buvus sudarytą šių sklypų žodinę nuomos sutartį, A. K. sutinka šiuos sklypus atlaisvinti, kai tik nuims šių metų derlių iki 2017 m. spalio 31 d.

Atsakovas A. K. neginčija savo prievolės mokėti nuomos mokestį egzistavimo, tik negali jos vykdyti dėl objektyvių, iš anksto nenumatytų, ir nuo jo nepriklausančių priežasčių. Tačiau Ieškovai, sudarydami 2014 m. spalio 25 d. žemės sklypų nuomos sutartį, į kurią įtraukti 3.1.1 ir 3.1.2 punktai, patys atsisakė galimybės taikyti savigyną - vienašališkai nutraukti sutartį - nuomininkui žemės nuomos mokesčio nemokant. Tas nepaneigia žemės nuomos sutarties atlygintinumo, tik riboja priemones, kuriomis Ieškovai gali ginti iš sutarties kylančias savo kaip nuomotojų teises.

Šalies argumentai

Ieškovai taip pat prašo jų naudai skirti Atsakovams po 100 Eur/dienai baudą, kiek praleidžiamas teismo sprendimu nustatytas terminas atlaisvinti žemės sklypus, nors savo parengiamuosiuose dokumentuose prašomos skirti baudos dydžio ir nemotyvuoja. Jei teismas visgi tenkintų Atsakovams pareikštus reikalavimus, sprendimą vykdytų. Tačiau tas nereiškia, kad sprendime būtų galima nustatyti bet kokias, kad ir neprotingas jo neįvykdymo pasekmes. Todėl šį reikalavimą prašo atmesti. Nurodo, kad prašoma nustatyti bauda yra absurdiškai didelė. Per metus ji sudarytų 73000,00 Eur, kas ženkliai viršytų ginčo sklypų vidutinę rinkos vertę ir sudarytų prielaidas Ieškovams be pagrindo pasipelnyti Atsakovų sąskaita.

A. K. iš dalies sutinka su Ieškovų reikalavimu sumokėti žemės nuomos mokestį. Netrukus po 2014 m. spalio 25 d. žemės nuomos sutarties sudarymo, A. K. sutuoktinė G. K. pareiškė jam ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Kupiškio rajono apylinkės teismas šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones - 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi areštavo visus jam priklausančius žemės sklypus, o 2016 m. sausio 7 d. nutartimi - iš asmeninės sąskaitos leido laisvai disponuoti tik 1 MMA dydžio lėšomis pragyvenimui. Kol nebus įsiteisėjęs sprendimas Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėti Ieškovams jų reikalaujamo žemės nuomos mokesčio jis negalės. Mano, kad 2019 m. gruodžio 25 d. - 2014 m. spalio 25 d. sutarties pasibaigimo dieną - savo lėšomis jis vėl galės disponuoti laisvai, iki tada Ieškovams ir sumokės jiems priklausantį nuomos mokestį. Todėl prašo sprendimo dalies priteisti nuomos mokestį vykdymą atidėti iki šios datos. Atsakovai nurodo, kad Ieškovai nepagrįstai, ir, galbūt, nesąžiningai skaičiuoja jiems priklausančio žemės nuomos mokesčio dydį. 2014 m. spalio 25 d. žemės sklypų nuomos sutarties 1.4 p. susitarta, kad už kiekvieną kalendoriniais metais (pradedant nuo 2015 m.) nuomojamą ir tinkamą deklaruoti arba deklaruotą paramai hektarą Nuomininkas sumoka Nuomotojui sumą, kuri yra lygi pusei einamųjų metų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės išmokos už plotus dydžio sumos. Sutarties tekste yra aiškiai aptarta, kad nuomos mokestis sudarys tik ½ dalį „pagrindinės išmokos už plotus“. Tačiau Ieškovai taip pat reikalauja jiems mokėti ir ½ dalį „išmokos už pirmuosius 30 hektarų“. Pastarasis reikalavimas yra Ieškovų išsigalvotas ir neparemtas sutarties sąlygomis. Skaičiuodami „žemės nuomos mokesčio skolą už 2016 m.“, ieškovai daro išvadą, kad A. K. už šešių sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nuomą šiuo laikotarpiu jiems skolingas 571,84 Eur „pagrindinės išmokos“ ir 499,03 Eur „išmokos už pirmuosius 30 hektarų“. Kadangi 2014 m. spalio 25 d. sutartimi sulygtas nuomos mokestis apima tik „pagrindinės išmokos“, tai, sprendžiant dėl šio reikalavimo tenkinimo, Ieškovų naudai ir galėtų būti priteista tik 571,84 Eur. Tačiau, prievolės mokėti už šio sklypo nuomą už 2017-us metus terminas sueis tik 2017 m. gruodžio 25 d., todėl reikalavimas jau dabar priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. negali būti tenkinamas.

Metinį nuomos mokestį, kurį turėtų mokėti už esą savavališkai užvaldytus sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Ieškovai skaičiuoja analogiškai. Metinį mokestį sudarytų 400,21 Eur „1/2 pagrindinės išmokos“ bei 349,25 Eur „1/2 išmokos už. pirmuosius 30 hektarų“. Tačiau, iš tikrų šis metinis mokestis sudarytų tik 400,21 Eur. Ieškovai reikalauja priteisti nuomos mokestį už naudojimąsi šiais sklypais laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., t. y. 501 dieną. Kadangi už naudojimąsi šiais sklypais, metinis mokestis turėtų sudaryti tik 400,21 Eur, tas reikštų 1,0965 Eur/dienai ir, vadinasi, mokestis už 501 dieną – 549,33 Eur. Sutinka, kad ši suma galėtų būti priteista. Kadangi sklypų nuomos sutarties šalimi buvo tik A. K., o ne J. K., tai A. K. ir turi vienas atsiskaityti su Ieškovais. Viso nuomos mokestis, kurį A. K. sumokėtų Ieškovams, turi sudaryti tik 1121,17 Eur (571,84 Eur + 549,33 Eur).

Šalies argumentai

Ieškovai prašo iš A. K. priteisti 1498,92 Eur dydžio nuotolių atlyginimą už 2016 metus, iš J. K. jų naudai priteisti 548,14 Eur dydžio nuostolių atlygimą ir iš Atsakovų priteisti solidariai dar 2998,52 Eur nuostolių atlyginimą. Laikosi pozicijos, jog A. K. yra teisėtas žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) nuomininkas ir bus juo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovai, sudarydami 2014 m. spalio 25 d. žemės nuomos sutartį, turėjo suprasti, kad penkerius artimiausius metus turės teisę iš jo gauti tik šių sklypų nuomos mokestį, tačiau, negalės gauti Nacionalinės mokėjimų agentūros mokamų išmokų. Šias išmokas Atsakovai gavo ir gaus teisėtai, ir Ieškovai neturi jokio pagrindo į jas pretenduoti. Jeigu Ieškovai būtų pasirinkę šių sklypų nenuomoti, o patys juos dirbti ir deklaruoti pasėlius, jie būtų turėję teisę gauti teisės aktais nustatytas išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, tačiau nebūtų gavę nuomos mokesčio. Ieškovų siekis už tuos pačius sklypus ir už tą patį laikotarpį gauti tiek iš Atsakovų nuomos mokestį, tiek ir Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokas yra visiškai nepagrįstas, ir neturėtų būti ginamas.

Analogiškai vertintinas ir ieškovų reikalavimas dėl nuostolių (ieškovų negautų Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokų) už sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, priteisimo. Ieškovai pasirinko iš Atsakovų reikalauti mokėti nuomos mokestį, su šiuo reikalavimu iš esmės sutiko, todėl jie nebegali tikėtis gauti dar ir Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokas. Pažymi, kad skaičiuodami pinigų sumas, kurias Atsakovai gaus iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, Ieškovai be pagrindo vėl įtraukia „išmoką už pirmuosius 30 hektarų“. Šių išmokų už ginčo sklypus Atsakovai negaus, nes yra deklaravę ir eilę kitų sklypų, kurių plotas ženkliai viršija 30 hektarų ribą.

Su reikalavimu priteisti kompensaciją dėl nesamų riboženklių Atsakovai nesutinka todėl, kad A. K. perimant sklypus, jų ribas žyminčių riboženklių jau nebebuvo. Nors Ieškovai deklaratyviai tvirtina priešingai, bet įrodymų, kad perdavė riboženkliais pažymėtus ginčo sklypus, nepateikia. Kad šių sklypų ribos perdavimo metu būtų buvusios tinkamai paženklintos, nėra fiksuota nei 2014 m. spalio 25 d. nuomos sutartyje, nei kokiame nors kitame dokumente. Todėl nuomotojų pageidavimas, kad Atsakovai grąžintų jiems sklypus su riboženkliais (konkrečiau - sumokėtų už jų atstatymą), kai tie sklypai buvo perduoti be riboženklių, reiškia jų ketinimą nesąžiningai pasipelnyti nuomininkų sąskaita. Nesutinka ir su Ieškovų nurodoma suma - 500,00 Eur. Nors Ieškovai šią sumą motyvuoja UAB „Geodema“ komerciniu pasiūlymu, tačiau toks pasiūlymas į bylą nėra pateiktas.

Šalies argumentai

Ieškovai taip pat prašo priteisti iš Atsakovų po 5,03 Eur/dienai nuostolius už naudojimąsi ginčo sklypais nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, tačiau nuomos mokesčio dydį Ieškovai skaičiuoja nepagrįstai. Metinis mokestis už šešių sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nuomą, kaip jau aptarė aukščiau, sudarytų 571,84 euro, t. y. 1,56 euro/dienai. Tačiau, yra galiojanti šių sklypų nuomos sutartis. A. K. jau pasisakė dėl nuomos mokesčio (ne)mokėjimo už 2016-us metus, o mokestį už 2017-us metus jis turės sumokėti iki 2017 m. gruodžio 25 d. Ieškovai, prašydami priteisti mokėti už šių sklypų nuomą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, prašo priteisti vykdyti prievolę, kurios terminas dar nėra suėjęs. Jų teisė gauti nuomos mokestį už 2017-us metus dar negali būti pažeista, todėl toks jų reikalavimas atmestinas.

Už likusius tris sklypus, kuriuos sutinka iki 2017 spalio 31 d. grąžinti ieškovams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), nuomos mokestis sudarytų 400,21 Eur, t. y. 1.10 euro/ dienai. Sutinka, kad už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki sklypų atlaisvinimo 2017 m. spalio 31 d., viso už 168 dienas, sumokėti 184,8 Eur (168 dienos x 1,10 euro/dienai) mokestį.

Ieškovų piniginiai reikalavimai bendrai 8066,95 sumai tenkintini tik gana nedidele dalimi. A. K. sutinka sumokėti 571,84 Eur žemės nuomos mokesčio už šešių sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nuomą, skolą už 2016-us metus; 549,33 Eur žemės nuomos mokestį už trijų sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) nuomą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. bei už pastarųjų trijų sklypų nuomą dar 184,8 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Taigi, viso 1305,97 Eur. Tik nuo šios sumos ir gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Trečiasis asmuo G. K. į bylos nagrinėjimą įtraukta 2017-10-31 nutartimi. Pateiktu prašymu pašalinti iš bylos, kuris nebuvo patenkintas, G. K. trumpai išdėstė savo nuomonę dėl ginčo tarp Ieškovų ir Atsakovų. G. K. nurodė, kad santuokos nutraukimo su Atsakovu A. K. byla užvesta 2015 m. rugsėjo mėnesį, ir nuo to laiko ji su Atsakovu nebeveda bendro ūkio. Nuomos mokesčio skolos už 2015 metus pagal 2014-10-25 sutartį nėra, nes dar 2016-10-24 buvo atliktas įskaitymas. Todėl, nors 2014-10-25 Sutartis ir sudaryta G. K. ir A. K. santuokos metu, šios bylos išsprendimas G. K. teisėms ir pareigoms neturės įtakos.

Ieškovų atstovas advokatas P. Juzikis teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir nurodė, kad visi Ieškovų argumentai ir reikalavimai išdėstyti ieškinyje ir dublike. Pabrėžė, kad Ieškovai pasinaudojo civiliniame kodekse nustatyta teise nutraukti nuomos sutartį ir tą sutartį nutraukė.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas advokatas I. Tumas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu tiek, kiek nurodyta triplike. Pripažino, kad Atsakovas A. K. negalėjo dėl įvairių aplinkybių mokėti Ieškovams nuomos mokesčio. Tačiau Ieškovai negalėjo nutraukti žemės sklypų nuomos sutarties, nes tokia sąlyga nebuvo numatyta sutartyje – sutartis gali būti nutraukta tik pasibaigus terminui arba abipusiu susitarimu. Visi Atsakovų argumentai dėl nesitikimo su ieškiniu išdėstyti atsiliepime ir triplike.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės.

Ieškovas M. P. ir Atsakovas A. K. 2014 m. spalio 25 d. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį ( toliau Sutartis), pagal kurią Ieškovas nuo 2014-10-25 iki 2019-12-31 išnuomojo Atsakovui 11, 0523 ha, 2, 5278 ha ir 0,9948 ha ploto žemės sklypus ( ieškinio 9 psl., sklypai Nr. 1, 2, 3). Sutarties 1. 4 punkte šalys nustatė, kad už kiekvieną kalendoriniais metais nuomojamą ir tinkamą deklaruoti arba deklaruotą paramai hektarą Atsakovas sumoka Ieškovams sumą, kuri yra lygi pusei einamųjų metų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės išmokos už plotus dydžio sumos. Nuomos mokestis mokamas bankiniu pavedimu ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 25 d.

Sutarties 3 punkte šalys nurodė, kad Sutartis baigiasi: 1) kai sueina Sutartyje nustatytas nuomos terminas; 2) kai Sutartis nutraukiama prieš terminą abipusiu susitarimu.

Kaip nurodyta ieškinyje, Ieškovai ir Atsakovas A. K. žodžiu sutarė, kad Sutarties sąlygomis Ieškovai Atsakovui A. K. išnuomos dar tris sklypus - 1, 1691 ha, 2, 2865 ha (4573/6573dalys) ir 1,2333 ha ploto žemės sklypus ( ieškinio 9 psl., sklypai Nr. 4, 5, 6).

Ieškovas M. P. Atsakovui A. K. 2016-01-06 išsiuntė priminimą, kuriame nurodė, kad nesumokėtas žemės nuomos mokestis už 2015 m. už penkis sklypus, taip pat priminta, kad Atsakovas negali naudotis trimis sklypais, kurie 2014-2015 m. buvo išnuomoti A. V.. Ieškovas M. P. Atsakovui 2016-06-08 dar kartą išsiuntė elektroninį laišką su priminimu, kad Atsakovas negali naudotis trimis sklypais, kurie iki 2015-12-31 buvo išnuomoti ūkininkui A. V.. Ieškovas M. P. 2016-06-08 rašte nurodė, jog pakartotinai atkreipia dėmesį, kad po derliaus nuėmimo 2016 m. rudenį sklypais, dėl kurių sudarytos nuomos sutartys, Atsakovas negalės naudotis. Apie nuomos sutarčių nutraukimą Atsakovas buvo informuotas 2016-01-06 raštu.

Ieškovai 2016-10-17 pareiškimu kreipėsi į policiją ir nurodė, kad Atsakovas A. K. Ieškovams negrąžina žemės sklypų, kuriuos Atsakovui buvo išnuomoję ( nes nuomos sutartį nutraukė) arba kuriuos Atsakovas užėmęs savavališkai. Ieškovai prašė nustatyti, kas savavališkai užėmė sklypus ir jais naudojasi bei patraukti atsakingus asmenis atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka. Reaguojant į Ieškovų 2016-10-17 pareiškimą, Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyrius patikrino Ieškovų žemės sklypą, esantį Anykščių rajone, ir 2016 -12- raštu „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir pareiškimo nagrinėjimo“ nustatė, kad sklypas naudojamas ir deklaruojamas A. K.. Sklypo savininkui M. P. nurodyta, jog jis dėl pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Nacionalinės Žemės tarnybos Rokiškio skyrius 2016-12- raštu „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ nustatė, kad M. P. ir I. P. nuosavybės teise priklausančius sklypus 2016 metais deklaravo A. K. ( 4 sklypus) ir J. K. ( 3 sklypus).

Ieškovai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo 2017-01- raštą „Dėl atsakymo į pareiškimą“, kuriame nurodyta, kad Ieškovams priklausančius žemės sklypus 2016 m. deklaravo A. K. ir J. K..

Ieškovas M. P. Atsakovui A. K. 2017-01-30 išsiuntė pranešimą Dėl žemės nuomos mokesčio ir sutarties nutraukimo. Pranešime Ieškovas nurodė, kad Atsakovas A. K. nesumokėjęs žemės nuomos mokesčio už 2016 metus už 5 sklypus, ir primenama, kad 2016-01-06 raštu Atsakovas buvo informuotas, jog nuomos sutartis dėl paminėtų 5 sklypų nutraukiama ir po 2016 m. derliaus nuėmimo sklypais Atsakovas nebegalės naudotis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius 2017-02-02 raštu informavo M. P. ir A. K. apie žemės sklypų patikrinimo rezultatus. Rašte nurodyta, kad žemės sklypų savininkai I. P. ir M. P. ginčą su A. K. turėtų spręsti vadovaudamiesi civilinio proceso tvarka. Analogiškai Ieškovams ir Atsakovui A. K. atsakė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius - 2017-03-15 rašte nurodyta, kad ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovai nuosavybės teise valdo šiuos sklypus: 1) 11, 0523 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ., esantį (duomenys neskelbtini).; 2) 1, 6100 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 8, 1317 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini).; 4) 4, 4502 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) 4, 7391 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) 3, 2865 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 7) 0, 9948 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį J(duomenys neskelbtini); 8) 1, 2333 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini).; 9) 2, 5278 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš pranešimo dėl valdos perdavimo matyti, kad A. K. 2017-08-08 perėmė J. K. valdą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Ieškovų 2016-10-24 pranešimo G. K. ir A. K. matyti, kad Ieškovai neturi pretenzijų Atsakovui A. K. dėl žemės sklypų nuomos mokesčio už 2015 metus.

Iš A. K. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos matyti, kad Atsakovas 2017-05-31 deklaravo 226, 20 ha ploto naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. Iš J. K. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos matyti, kad Atsakovė 2017-06-06 deklaravo 172, 45 ha ploto naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pasisako dėl visų ieškinio reikalavimų.

Dėl Atsakovų A. K. ir J. K. įpareigojimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas A. K. sutinka grąžinti Ieškovams sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad šiuos sklypus naudojo Ieškovui M. P. leidus, tačiau šiuo metu neturi galimybės įrodyti žodinės nuomos sutarties. Tačiau Atsakovas nesutinka grąžinti Ieškovams kitų penkių žemės sklypų, iš kurių du –unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo iš Ieškovo M. P. išsinuomojęs pagal 2014-10-25 Sutartį, o kitus tris – unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo išsinuomojęs tokiomis pat sąlygomis kaip nurodyta Sutartyje.

Teismas laiko, kad visi 5 sklypai Atsakovui išnuomoti pagal Sutarties sąlygas, nes Ieškovai ieškinyje ( 2 psl.) nurodė, kad „Ieškovai ir Atsakovas A. K. susitarė, kad Ieškovai A. K. Sutarties sąlygomis papildomai išnuomos žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo) ir Nr. (duomenys neskelbtini)“. Darytina išvada, dalis sklypų Atsakovui A. K. buvo išnuomota žodine sutartimi, tačiau Sutarties sąlygomis.

Atsakovas A. K. neneigia, kad nuo Sutarties galiojimo pradžios nėra mokėję Ieškovams žemės nuomos mokesčio, 2015 metų nuomos mokestis sumokėtas įskaitymu. Atsakovų atstovas nurodo, kad Ieškovai privalo vykdyti sutartį, nes nenumatė tokio Sutarties nutraukimo pagrindo – kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Tokiu atveju nuomos mokestį iš Atsakovų Ieškovai privalo prisiteisti teismo keliu, tačiau Sutarties vis tiek negali nutraukti.

Nagrinėjamu atveju iškilęs ginčas – ar, esant Sutarties pažeidimui, Ieškovai turi teisę naudotis ne tik Sutartyje nustatytais teisių gynimo būdais, bet ir įstatymo nurodytais pažeistų teisių gynimo būdais.

Kaip minėta, Sutartyje nurodyti tik du Sutarties nutraukimo būdai – suėjus nuomos terminui ir šalių susitarimu. CK 6.564 str. numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jei žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka.

Teismų praktikoje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti bei kt.

Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata - šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į CK 6. 217 str. 2 dalies nuostatas.

Taigi, teismas konstatuoja, kad Ieškovai galėjo nutraukti žemės nuomos Sutartį, sudarytą su Atsakovu A. K., remdamiesi ne tik Sutarties sąlygomis, bet ir atitinkamas sutartis reguliuojančiomis teisės normomis. Teismas remiasi ir CK 1. 5 str. nurodytais teisingumo, protingumo iš sąžiningumo principais bei CK 6.158 str. 1 d. nuostata, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Ieškovai I. P. ir M. P. yra atitinkamai Atsakovo A. K. duktė ir žentas, ir šalys, sudarydamos 2014-10-25 Sutartį, dar nebuvo pradėjusios kitų teisinių ginčų tarp šeimos narių. Atsakovas A. K., būdamas profesionaliu teisininku, galėjo sudaryti ir sudarė tokią Sutartį, kurioje nebūtų numatytas Sutarties nutraukimas nevykdant esminio įsipareigojimo – įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį. Truputį kontroversiškai skamba Atsakovo A. K. ir jo atstovo teiginiai, kad Atsakovas neginčija prievolės mokėti nuomos mokestį, tačiau Ieškovai, pasirašydami 2014-10-25 Sutartį, patys atsisakė galimybės taikyti savigyną – vienašališkai nutraukti sutartį nuomininkui nemokant žemės nuomos mokesčio. Teismas nepritaria Atsakovo A. K. ir jo atstovo teiginiams, kad Ieškovai turi kreiptis į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo iš Atsakovų, tačiau negali nutraukti ginčo Sutarties. Jei nebūtų galimybės nutraukti Sutartį esant esminiam pažeidimui, situacija būtų visiškai kurioziška, jei žemės nuomos Sutartis būtų sudaryta 20 metų ar ilgesniam laikotarpiui.

Kitas klausimas- nuo kurio laiko, Atsakovui A. K. nemokant nuomos mokesčio, Ieškovai galėjo nutraukti Sutartį. Kaip minėta, Atsakovas A. K. nuomos mokestį už 2015 metus Ieškovams privalėjo sumokėti iki 2015 m. gruodžio mėnesio 25 d. ( Sutarties 1.4 p.). Ieškovas M. P. 2016-01-06 priminimu informavo Atsakovą A. K., jog Atsakovas dar nesumokėjęs žemės nuomos mokesčio už 2015 metus, bei informavo, kad po derliaus nuėmimo 2016 metų rudenį žemės sklypais Atsakovas nebegalės naudotis, Sutartis nutraukiama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, Ieškovas M. P. 2016-01-06 priminimu negalėjo nutraukti Sutarties. Remiantis CK 6.564 str. 1 d. 2 p., Ieškovas M. P. Sutartį galėjo su Atsakovu nutraukti praėjus trims mėnesiams nuo Sutartyje numatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino – nuo 2016-03-25. Teismas laiko, kad Ieškovai vienašališkai, Atsakovui nevykdant Sutarties sąlygų, Sutartį nutraukė 2016-06-08, išsiųsdami Atsakovui elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad po derliaus nuėmimo 2016 m. rudenį sklypais, dėl kurių sudarytos nuomos sutartys, negalės naudotis.

Teismas konstatuoja, kad Ieškovai, Atsakovui nevykdant Sutarties sąlygų, turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir tai padarė 2016-06-08 išsiųsdami Atsakovui elektroninį laišką.

Teismo nuomone, įpareigojimą atlaisvinti sklypus turėtų vykdyti Atsakovas A. K., nes jis buvo Sutarties šalis. Ieškovai reiškia reikalavimą atlaisvinti žemės sklypus A. K. ir J. K. remdamiesi faktu, jog J. K. 2016 metais, siekdama išmokų, deklaravo žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ( mažą dalį sklypo) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėti sklypai Sutartimi buvo išnuomoti A. K., todėl tuos sklypus A. K. ir privalo grąžinti Ieškovams. Atsakovė J. K. yra A. K. motina, deklaravimas Atsakovės vardu, manytina, yra gaunamos paramos išskaidymas, abejotina, kad Atsakovė, būdama garbingo amžiaus ( gimusi 1928-01-02), galėtų tinkamai rūpintis ūkiu. Tuo labiau, kad A. K. pateikė teismui pranešimą dėl valdos perdavimo, kuriuo 2017-08-08 perėmė J. K. valdą. Be to, Atsakovas A. K. nurodo, kad jis yra Sutarties šalis, dirbo žemę ir deklaravo naudmenas visuose žemės sklypuose, dėl kurių su Ieškovais iškilęs ginčas. Dėl dalies Ieškovams priklausančių žemės sklypų, kuriuos deklaravo A. K., jis neturėjo rašytinės nuomos sutarties, tačiau sėkmingai deklaravo. Vadinasi, nenustatyta griežta tvarka, jog deklaruojant ne savo žemės plotus privaloma pateikti rašytinę žemės nuomos sutartį. Žemės ūkio naudmenų deklaravimas automatiškai nereiškia, kad būtent deklaruotojas dirba ir valdo deklaruojamus plotus. Nacionalinei mokėjimų agentūrai lemiamą reikšmę turi aplinkybė, jog sklypai būtų deklaruojami vieną kartą. Teismas laiko, kad žemės sklypus Ieškovams grąžinti privalo būtent Atsakovas A. K..

Tokiu būdu reikalavimas tenkinamas, Atsakovas A. K. įpareigotinas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Teismas pasisako dėl ieškinyje išdėstytų 2-4 punktuose pateiktų reikalavimų. Atsakovas A. K. iš principo neneigia pareigos mokėti nuomos mokestį pagal Sutartį, tačiau šalys mokesčio dydį skaičiuoja skirtingai. Teismas laiko, kad mokėti žemės nuomos mokestį pagal Sutartį ir kitas prievoles vykdyti pagal Sutartį turėtų Atsakovas A. K. asmeniškai, o ne su bendraatsakove J. K., kuri, teismo nuomone, į bylą įtraukta nepagrįstai.

Sutarties 1.4 p. nustatytas metinio nuomos mokesčio dydis – mokestis lygus pusei einamųjų metų LR žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagrindinės išmokos už plotus dydžio sumos. LR žemės ūkio ministro 2016-11-18 įsakymo Nr. 3D-682 2.1 punkte nustatytas už 2016 metais deklaruotus plotus išmokų dydis: pagrindinė išmoka – 59,37 Eur už 1 ha; išmoka už pirmuosius hektarus, kuri mokama už pirmuosius 30 hektarų- 51,81 už 1 ha; išmoka jaunajam ūkininkui, kuri mokama už pirmuosius 90 hektarų – 45,82 Eur už 1 ha; susietoji parama už baltyminių augalų auginimą – 60,14 Eur už 1 ha; žalinimo išmoka – 46,57 Eur už 1 ha. Ieškovai laiko, kad Atsakovai privalėtų mokėti tokį nuomos mokestį - ½ dalį pagrindinės išmokos ir ½ dalį išmokos už pirmuosius 30 hektarų.

Teismo nuomone, toks Ieškovų reikalavimas nepagrįstas. Sutarties 1.4 p. aiškiai nurodytas nuomos mokesčio dydis – pusė pagrindinės išmokos už 1 ha. Teismas atmeta Ieškovų atstovo teiginius, kad išmoka už pirmuosius 30 ha yra pagrindinės išmokos dalis. LR žemės ūkio ministro 2016-11-18 įsakymo Nr. 3D-682 2.2 punkte nurodyta, kad išmokos mokamos dviem etapais, o tos išmokos yra pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, išmoka jaunajam ūkininkui bei susietoji parama.

Ieškovų reikalavimas Atsakovams mokėti ½ dalį pagrindinės išmokos ir ½ dalį išmokos už pirmuosius 30 ha gal ir būtų logiškas, jei Atsakovų deklaruoti žemės plotai ( kartu su Ieškovų išnuomotais Atsakovams ar Atsakovų užvaldytais Ieškovų sklypais) neviršytų 30 ha ploto. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad A. K. 2017 metais deklaravo 226,20 ha naudmenas, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, o J. K. 2017 metais deklaravo 172,45 ha naudmenas, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. Ieškovų Atstovas argumentuotai nepagrindžia, kodėl iš Atsakovų prašo ½ dalies išmokos už pirmuosius 30 ha, tačiau neprašo, pavyzdžiui, ½ dalies žalinimo išmokos. Jei Atsakovai didelę dalį deklaruojamų plotų yra išsinuomoję panašiomis sąlygomis ( už ½ dalį pagrindinės išmokos) iš kitų asmenų, tai kiti nuomotojai, plečiamai aiškindami pagrindinės išmokos sąvoką, taip pat galėtų iš Atsakovų reikalauti išmokų, kurių Atsakovai negavo. Duomenys apie Atsakovų deklaruotas naudmenas 2016 metais nepateikti, tačiau tikėtina, kad buvo deklaruoti panašūs plotai, tačiau Ieškovų atstovas nepagrindžia, kodėl būtent Ieškovams turi priklausyti kaip nuomos mokestis ½ išmokos už pirmuosius 30 ha, nes atmetus pirmuosius 30 ha, už likusius plotus tokia išmoka nebemokama. Lieka neaišku, kodėl būtent iš Ieškovų išnuomota žemė turėtų patekti į pirmųjų 30 ha kategoriją.

Kaip aukščiau minėta, Atsakovė J. K. šioje byloje dalyvauja tik todėl, kad 2016 m. deklaravo žemės naudmenų plotus, priklausančius Ieškovams. Pritartina Atsakovų pozicijai triplike, jog nuomos mokestį turėtų mokėti Atsakovas A. K., nes jis buvo Sutarties šalis, žodžiu tarėsi su Ieškovais dėl papildomų žemės sklypų nuomos ar, kaip nurodo Ieškovai, savavališkai užėmė žemės sklypus.

Ieškovams iš Atsakovo A. K. priteistinas už 2016 ir 2017 metus toks žemės nuomos mokestis - už 9 žemės sklypus ( ieškinio 9-10 psl.) Atsakovas A. K. turėjo sumokėti Ieškovams 972,05 ( 571,84 Eur + 400,21 Eur) Eur nuomos mokesčio už 2016 metus ( ½ dalis pagrindinės išmokos).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Atsakovas A. K. turėjo grąžinti nuomos objektą Ieškovams pagal Sutartį ( išskyrus sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, Atsakovas A. K. be Ieškovų leidimo naudojosi kitais Ieškovams priklausančiais žemės sklypais, kurie iki 2015-12-31 buvo išnuomoti A. V. (trys žemės sklypai).

Nuo 2016 m. pabaigos iki ieškinio surašymo dienos ( 2017-05-16) praėjo 136 dienos, nuomos mokestis už naudojimąsi pagal Sutartį išnuomotais sklypais būtų: 571,84 : 365 x 136 = 213,07 Eur. Už tris savavališkai Atsakovo A. K. užimtus sklypus nuomos mokestis už 2017 metų 136 dienas būtų: 400,21 : 365 x 136 = 149,12 Eur.

Ieškovai nurodo, kad dalimi pagal Sutartį išnuomotų žemės sklypų naudojosi ir Atsakovė J. K., todėl ir jai kyla pareiga mokėti žemės nuomos mokestį už sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaip aukščiau minėta, žemės nuomos mokestį turėtų mokėti Atsakovas A. K., iš jo žemės nuomos mokesčio suma ir priteisiama. Juk žemės sklypus deklaravo arba A. K., arba J. K., todėl žemės nuomos mokestis turėtų būti mokamas vieną kartą. Tačiau Sutarties šalis buvo A. K., todėl atmetamas reikalavimas priteisti iš A. K. ir J. K. solidariai 102 Eur nuomos mokesčio už 2017 m. 136 dienas už sklypus, kuriuos 2016 m. deklaravo J. K.. Kaip minėta, visas prievoles pagal Sutartį ar susijusias su savavališku sklypų užėmimu turėtų vykdyti vienas Atsakovas A. K., o ne kartu su bendradeklaruotoja J. K..

Ieškovų reikalavimas priteisti žemės nuomos mokesčio skolą, kuris išdėstytas ieškinio 2-4 reikalavime, tenkinamas iš dalies: Ieškovų reikalavimas 2521,36 Eur dydžio, Ieškovams iš Atsakovo A. K. priteisiama 1334,24 Eur žemės nuomos mokesčio skola. Atsakovas A. K. prašo atidėti sprendimo vykdymą iki 2019-12-25, tačiau nepateikia pagrįstų argumentų. Atsakovas A. K. yra nurodęs, kad jo bendrasantuokinis turtas su G. K. yra areštuotas ištuokos byloje, tačiau pagal LITEKO duomenis, sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo priimtas 2017-11-29 ir paminėtu sprendimu panaikintos visos pritaikytos laikinosios priemonės. Iš esmės šioje byloje ginčas kilęs dėl ne itin didelių piniginių sumų, o A. K. nėra pateikęs jokių dokumentų, patvirtinančių jo blogą finansinę padėtį.

Dėl nuostolių priteisimo.

Teismas pasisako dėl ieškinyje išdėstytų 5-7 punktuose pateiktų reikalavimų. Atsakovai A. K. ir J. K. triplike prašo šiuos reikalavimus atmesti.

Ieškovai remiasi CK 6.499 str. 2 dalimi, kuri nurodo – jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Remiantis CK 6.249 str. 1 d., piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Ieškovai prašo priteisti Iš Atsakovo A. K. 1498,92 Eur nuostolių atlyginimą už 2016 metus. Nurodo, kad Atsakovai be jokio pagrindo naudojosi sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir deklaruodami šiuo sklypus gavo mažiausiai 1498,92 Eur išmokų. Ieškovas nurodė, kad Atsakovui A. K. turėjo priklausyti pagrindinė išmoka ir išmoka už pirmuosius 30 ha. Kadangi A. K. deklaruodavo žymiai didesnius už 30 ha žemės plotus, abejotina, ar jam būtų priklausiusi išmoka už pirmuosius 30 ha. Tačiau jei Atsakovas nebūtų savavališkai užėmęs paminėtų sklypų, Ieškovai, deklaruodami turimus sklypus, manytina, būtų gavę ir išmokos dalį už pirmuosius 30 ha. Tačiau teismas už 2016 m. Ieškovams jau priteisė 400,21 Eur žemės nuomos mokesčio už savavališkai naudojamus žemės sklypus, todėl šia suma mažinami nuostoliai. Teismo nuomone, neteisinga, jei už savavališkai A. K. užimtus žemės sklypus Ieškovams būtų priteisiama ir žemės nuomos mokestis, ir potencialiai gautinos išmokos. Juk nesant pažeidimo, tai yra paminėtus tris sklypus deklaruojant Ieškovams, jie būtų gavę 1498, 92 Eur išmokų, tačiau būtų negavę nuomos mokesčio. Kadangi Ieškovų negautų pajamų negalėjo sudaryti išmokos už deklaruotus pasėlius ir žemės nuomos mokestis, Ieškovams už Atsakovo A. K. savavališkai užimtus sklypus priteisiama 1098,71 Eur nuostolių ( 1498,92-400,21 = 1098, 71 Eur ).

Taip pat Ieškovai prašo priteisti Iš Atsakovės J. K. 548,14 Eur nuostolių atlyginimą už 2016 metus. Nurodo, kad J. K. už deklaruotus sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavo 548,14 Eur išmokų, o tai sudaro Ieškovų nuostolius.

Prašymas priteisti 548,14 Eur nuostolius atmetamas. Sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas pagal Sutartį, o sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovai išnuomojo Atsakovui A. K. žodiniu susitarimu tokiomis pat sąlygomis kaip nurodyta Sutartyje (šią aplinkybę Ieškovai patvirtino ieškinio 2-ame puslapyje priešpaskutinėje pastraipoje). Teismas laiko, kad visus paminėtus žemės sklypus Ieškovai Atsakovui A. K. išnuomojo pagal Sutarties sąlygas. Kaip aukščiau minėta, Ieškovas M. P. 2016-01-06 priminimu negalėjo nutraukti Sutarties. Remiantis CK 6.564 str. 1 d. 2 p., Ieškovas M. P. Sutartį galėjo su Atsakovu nutraukti praėjus trims mėnesiams nuo Sutartyje numatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino – nuo 2016-03-25. Teismas laiko, kad Ieškovai vienašališkai, Atsakovui nevykdant Sutarties sąlygų, Sutartį nutraukė 2016-06-08, išsiųsdami Atsakovui elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad po derliaus nuėmimo 2016 m. rudenį sklypais, dėl kurių sudarytos nuomos sutartys, negalės naudotis. Žemės nuomos mokestis už 2015 m. išsiunčiant 2016-06-08 nebuvo sumokėtas, todėl ir Sutartis laikoma nutraukta 2016-06-08. Atsakovai Ieškovams žemės nuomos mokestį už 2015 m. sumokėjo 2016-10-24 pranešimu, kai Ieškovai informavo A. K. apie atliktą įskaitymą.

Atsakovai pagal Sutartį išsinuomotus iš Ieškovų žemės sklypus iki 2016-06-08 ( iki Sutarties nutraukimo) buvo apsėję ir deklaravę arba pasėlius, arba pievas, todėl, teismo nuomone, už 2016 m. turėjo teisę gauti išmokas. Kadangi žemės sklypai iki 2016-06-08 buvo išnuomoti Atsakovui A. K., Ieškovai nebūtų galėję deklaruoti naudmenų ir gauti išmokų, todėl Atsakovų gautos 548,14 Eur dydžio išmokos negali būti laikomos Ieškovų nuostoliais.

Dar Ieškovai prašo priteisti iš Atsakovų 2998,52 Eur nuostolių atlyginimą už 2017 metus. Nurodo, kad Atsakovai už deklaruotus sklypus, kurių plotas 26,97 ha ( išskyrus sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galės gauti ne mažiau kaip 2998,52 Eur išmoką, o tai sudaro Ieškovų nuostolius. Ieškovai nuostolius apskaičiavo sekančiai – 26,97 ha x ( 59, 37 Eur + 51,81 Eur, tai yra pagrindinė išmoka ir išmoka už pirmuosius 30 ha) = 2998,52 Eur.

Pagal Ieškovų ieškinyje pateiktus duomenis, pagal Sutartį Atsakovams išnuomotų žemės sklypų plotas yra 19,2638 ha, o savavališkai užimti plotai sudaro 13,4819 ha – viso 32,7457 ha. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad nereikalauja nuostolių už 2017 m. už sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėto sklypo plotas 11, 0523 ha, todėl neaišku, kokiu būdu Ieškovai likusių sklypų plotą nuostoliams apskaičiuoti gauna 26,97 ha. Teismo nuomone, skaičiuotinas žemės sklypų plotas 2017 m. nuostoliams apskaičiuoti yra 21, 6934 ha ( 32, 7457- 11, 0523 = 21,6934). Tokių būdu Ieškovų skaičiuotina nuostolių suma sudarytų 2411,87 Eur ( 21, 6934 x ( 59,37 + 51,81) = 2411,87 ).

Kaip aukščiau minėta, neteisinga būtų iš Atsakovo A. K. priteisti Ieškovams jų negautas pajamas, kurios pasireiškė negautomis išmokomis už galimas deklaruoti naudmenas, ir nuomos mokestį. CK 6.499 str. 2 d. leidžia nuomotojui teisę reikalauti, jei nuomotojas grąžina daiktą pavėluotai, kad nuomininkas mokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Teismo nuomone, Ieškovų nuostolių negali sudaryti jų negautos išmokos ir negautas žemės nuomos mokestis, nes nesant pažeidimo ( jei Ieškovams žemės sklypai būtų laiku grąžinti) Ieškovai negalėjo šių sumų gauti kartu. Priešingu atveju, esant galimybei gauti ir išmokas, ir žemės nuomos mokestį, susidarytų paradoksali situacija, kai Ieškovai galėtų siekti, jog Atsakovas A. K. tęstų pažeidimą negrąžindamas sklypų, nes tik tokiu atveju būtų galimybė gauti maksimalią naudą.

Kadangi Ieškovams už 2017 m. iki ieškinio pareiškimo ( už 136 dienas) jau priteista 362,19 Eur nuomos mokesčio (213,07 + 149,12 = 362,19), šia suma mažinami iš Atsakovo A. K. Ieškovams priteisiami nuostoliai ir galutinai priteisiama 2049,68 Eur nuostolių už 2017 metus ( 2411,87-362,19 =2049,68).

Dėl nuostolių už riboženklių sugadinimą priteisimo.

Teismas pasisako dėl ieškinyje išdėstyto 8 punkte pateikto reikalavimo. Ieškovai prašo iš Atsakovų priteisti 500 Eur nuostolių už riboženklių atstatymą, nurodo, kad riboženklius sunaikino Atsakovai. Atsakovai nesutinka atlyginti 500 Eur nuostolių ir teigia, kad A. K. perimant sklypus, jų ribas žyminčių riboženklių jau nebebuvo.

Prašymas priteisti iš Atsakovų 500 Eur nuostolių už riboženklių atstatymą atmetamas. Teismas mano, kad Ieškovai neįrodė žalos dydžio ir Atsakovų kaltės dėl riboženklių sunaikinimo. Sutartyje dėl žemės sklypų išnuomojimo Ieškovas M. P. ir Atsakovas A. K. nepasisakė dėl riboženklių buvimo ar nebuvimo. Nors Ieškovai ieškinyje nurodė, kad Ieškovams UAB „Geodema“ pateikė komercinį 500 Eur vertės pasiūlymą dėl riboženklių atstatymo, pats komercinis pasiūlymas į bylą nepateiktas, iš ieškinio nėra aišku, kiek riboženklių sunaikinta ir kokia vieno riboženklio atstatymo kaina. Ieškovų atstovas nurodė, kad apžiūrint vietoje sklypus nustatyta, kad riboženkliai sunaikinti, ir A. K. juos turi atstatyti. Ieškovai ieškinyje yra išdėstę nuostatą, kad, remiantis norminiais aktais, už riboženklių apsaugą, priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Praktiškai visuose į bylą pateiktuose žemės naudojimo patikrinimo aktuose nurodyta, kad sklypuose nėra žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių, taip pat niekur nėra užsiminta, nuo kada tų riboženklių nėra. Tačiau nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius 2017-02-02 rašte Ieškovui M. P. ir Atsakovui A. K. yra nurodęs, kad „visi tikrinami sklypai faktiškai naudojami kaip didžiulis bendras masyvas, kurį sudaro tiek M. P. ir I. P., tiek A. K. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai“. Darytina išvada, kad Atsakovui A. K. ir Ieškovams priklausantys žemės sklypai buvo dirbami bendrai, todėl natūralu, kad neišliko riboženkliai. Žemės sklypai buvo dirbami ir iki Sutarties sudarymo, o kadangi Ieškovai ir Atsakovai yra giminaičiai, tikėtina, kad bendrai. Todėl, teismo nuomone, Atsakovai negali atsakyti už riboženklių panaikinimą, nes neįrodytas jų buvimas Sutarties sudarymo metu, be to, neįrodyta Atsakovų kaltė. Nors CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nustato nuostolių dydį, jei šalis to negali įrodyti, nagrinėjamu atveju teismas negali nustatyti nuostolių dydžio.

Dėl nuostolių už neatlaisvintus žemės sklypus po 5,03 Eur už kiekvieną dieną nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Teismas pasisako dėl ieškinyje išdėstyto 9 punkte pateikto reikalavimo. Ieškovai reikalaujamos nuostolių sumos už dieną dydį yra aprašę ieškinio 10-ame puslapyje. Ieškovas skaičiavo žemės sklypų nuomos dydį nuo ½ dalies pagrindinės išmokos ir ½ dalies išmokos už pirmuosius 30 ha ir už sklypus, išnuomotus pagal Sutartį buvo gavęs 2,93 Eur nuomos mokestį dienai, o už savavališkai užimtus žemės sklypus po 2,1 Eur dienai. Teismas nuomos mokestį už žemės sklypus skaičiavo tik nuo ½ dalies pagrindinės išmokos, ir atitinkamai gavo už išnuomotus pagal Sutartį sklypus 1,57 Eur nuomos mokestį dienai, o už savavališkai užimtus žemės sklypus po 1,10 Eur dienai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas remiasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais ir teigia, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti priteisiamas ir žemės nuomos mokestis, ir išmokos už deklaruotas žemės naudmenas.

Ieškovams kaip nuostoliai už 2017 m. iš atsakovo A. K. jau priteisti 2049,68 Eur, šią sumą sudaro pagrindinė išmoka ir išmoka už pirmuosius 30 ha už 21, 6934 ha. Paminėti nuostoliai buvo apskaičiuoti mažinant nuostolių sumą nuomos mokesčiu, kuris apskaičiuotas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl priteisti nuomos mokestį nuo kreipimosi į teismą dienos nėra pagrindo, nes, kaip anksčiau teismas yra minėjęs, Ieškovai neturėtų reikalauti ir nuomos mokesčio, ir išmokų.

Kaip aukščiau minėta, Atsakovas A. K. mano, kad Sutarties Ieškovas M. P. neturėjo teisės nutraukti, Sutartis nenutraukta ir turėtų galioti iki 2019-12-31. Teismas mano, kad Sutartį Ieškovai turėjo teisę nutraukti ir ją nutraukė 2016-06-08 pareiškimu. Kadangi Ieškovams nuostoliai už 2017 m. priteisti, nuo 2018 m. sausio 1 d., jei Atsakovas A. K. neatlaisvina Ieškovams priklausančių žemės sklypų, turėtų mokėti žemės nuomos mokestį (CK 6.499 str. 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas A. K. savavališkai užimtus sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), triplike yra įsipareigojęs iš karto po 2017 m. derliaus nuėmimo atlaisvinti ir perduoti Ieškovams. Jei Atsakovas A. K. neperduotų Ieškovams paminėtų sklypų, iš jo Ieškovams už neatlaisvintus paminėtus sklypus priteisiama po 1,10 Eur už kiekvieną dieną nuo 2018-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas A. K. žemės sklypų, kuriuos buvo išsinuomojęs pagal Sutartį – unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)- gera valia neketina Ieškovams perduoti, todėl iš Atsakovo A. K. Ieškovams už neatlaisvintus paminėtus sklypus priteisiama po 1,57 Eur už kiekvieną dieną nuo 2018-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu būdu Ieškovams iš Atsakovo A. K. priteisiama po 2,67 Eur už kiekvieną dieną nuo 2018-01-01 iki teismo sprendimo atlaisvinti žemės sklypus visiško įvykdymo.

Dėl baudos Atsakovams paskyrimo ir 5 % dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Teismas pasisako dėl ieškinyje išdėstytų 10 ir 11 punktuose pateiktų reikalavimų. Ieškovai prašo Atsakovams paskirti baudą po 100 Eur už kiekvieną dieną, kurią praleidžiamas teismo sprendimu nustatytas terminas atlaisvinti žemės sklypus.

Prašymas atmetamas, nes yra perteklinis. Ieškovų atstovas nurodo, kad Atsakovas A. K. žemės sklypų neatlaisvins, tiesiog tai būtų drausminanti priemonė. Ieškovų atstovas mano, kad prasidės ginčai dėl antstolių veiksmų ir sprendimas bus nevykdomas. Atsakovų atstovas nurodo, kad bauda neprotingai didelė, vykdant galimą sprendimą gali kilti visokių nesklandumų, kurie bus išspręsti vykdymo procese, kur antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, jei sprendimas nevykdomas.

CPK 273 str. 3 d. teismui suteikta teisė skirti baudą Atsakovui, kuris neįvykdys sprendimo per nustatytą terminą, jei nurodytus teismo sprendime veiksmus turi atlikti arba nutraukti tik Atsakovas. Tačiau nagrinėjamu atveju skirti baudą už sprendimo nevykdymą netikslinga, nes Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-08-18 nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - Atsakovams A. K. ir J. K., uždrausta apsėti ar užsiimti bet kokia kita žemės ūkio veikla ieškovams M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). sav., išskyrus teisę nusiimti 2017 metų derlių. Iš paminėtos nutarties matyti, kad Atsakovams uždrausta atlikti tam tikrus veiksmus, o laikinosios apsaugos priemonės privalo būti vykdomos. CPK 145 str. 9 dalyje numatyta, kad už įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, nevykdymą ar pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Gresianti sankcija tikrai didelė, todėl svarstyti apie papildomos baudos už sprendimo nevykdymą skyrimą Atsakovams netikslinga.

Pagal nuomos sutartį viena šalis ( nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.). Nagrinėjamu atveju Atsakovas A. K. – nuomininkas- nepilnai atsiskaitė už žemės sklypų nuomą su Ieškovais – nuomotojais. Nuomos mokestį pagal Sutartį Atsakovas A. K. turėjo mokėti iki einamųjų metų gruodžio 25 d., o Ieškovui M. P. nutraukus Sutartį ir Atsakovui A. K. negrąžinant išsinuomoto turto, Atsakovas nuomos mokestį turi mokėti už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. CK 6.38 str. nurodo – prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, ir vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 str. nurodo – šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, o CK 6.210 str.1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Atsakovas A. K. netinkamai vykdė Sutartį, nes laiku nemokėjo nuomos mokesčio, Ieškovui M. P. nutraukus Sutartį, žemės sklypų neperdavė nuomotojui, dėl ko Ieškovai patyrė nuostolių, todėl Ieškovams iš Atsakovo A. K. priteisiama 1334,24 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 3148,39 Eur nuostolių bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4482,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2017-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, siekdamas išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, ieškinio reikalavimus suskirsto procentinėmis dalimis – laikoma, kad įpareigojimas atlaisvinti Ieškovams priklausančius žemės sklypus sudaro 50 proc. ieškinio reikalavimų, likę turtiniai reikalavimai taip pat sudaro 50 proc. ieškinio reikalavimų. Pirmajam reikalavimui ( dėl sklypų atlaisvinimo) suteikiama didelė reikšmė todėl, kad nuo reikalavimo patenkinimo arba nepatenkinimo iš esmės priklauso likusių turtinių klausimų išsprendimas.

Teismas ieškinio reikalavimus J. K. atžvilgiu atmeta pilnai, ieškinį A. K. atžvilgiu tenkina iš dalies.

Reikalavimas dėl sklypų atlaisvinimo tenkinamas pilnai, ieškinio turtinis reikalavimas -8066,94 Eur - tenkinamas iš dalies, tai yra 4482,63 Eur sumai, o tai reiškia 55,57 proc. nuo pradinio turtinio reikalavimo. Laikant, kad 8066,94 Eur sudaro 50 proc. reikalavimų, tai ieškinio tenkinimas 4482,63 Eur sumai reiškia 27,78 proc. turtinės dalies ieškinio tenkinimą. Tokiu būdu laikoma, kad visas ieškinys tenkinamas 77,78 proc. ir remiantis tokia proporcija išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovai, pateikdami ieškinį, sumokėjo 224 Eur dydžio žyminį mokestį, proceso eigoje sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos). Ieškovams iš Atsakovo A. K. priteisiama 203,78 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovai advokato pagalbai apmokėti sumokėjo 3569,5 Eur, Atsakovams antrinę teisinę pagalbą teikė valstybė ( Atsakovus atstovavo advokatas I. Tumas) - Atsakovo A. K. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra 225,20 Eur, Atsakovės J. K. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra 199,65 Eur.

Teismo nuomone, Ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos yra per didelės bei nepagrįstos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir ginčo dydį, taip pat nedidelį posėdžių skaičių bei Atsakovų patirtas atstovavimo išlaidas, todėl teismas visų išlaidų nepriteisia. Manytina, kad teisingos ir sąžiningos Ieškovų atstovavimo išlaidos tokioje byloje galėtų būti 2000 Eur, atsižvelgiant į dalinį ieškinio patenkinimą iš Atsakovo A. K. Ieškovams priteisiama 1555,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš Ieškovų valstybei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos Atsakovo A. K. atstovavimo išlaidos ( 22,22 proc. nuo visų išlaidų) ir visos J. K. atstovavimo išlaidos – 249,68 Eur ( 50,03 + 199,65 = 249,68).

Byla elektroninė, todėl nedidelės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu per pašto įstaigas, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovų M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį Atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tenkinti iš dalies, Atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.

Įpareigoti Atsakovą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti Ieškovams M. P. ir I. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti Ieškovams M. P. ir I. P. iš Atsakovo A. K. 1334, 24 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 3148, 39 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4482,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2017-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1555,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 203,78 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti Ieškovams M. P. ir I. P. iš Atsakovo A. K. nuo 2018-01-01 po 2,67 Eur už kiekvieną dieną iki teismo sprendimo atlaisvinti Ieškovams priklausančius žemės sklypus įvykdymo.

Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį Atsakovo A. K. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti valstybei iš Ieškovų M. P. ir I. P. 249,68 Eur Atsakovams A. K. ir J. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (iš M. P. ir I. P. po 124,84 Eur).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas