- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-883-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01092-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- A. T.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-883-730/2016
2016 m. birželio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 300,00 Lt, kas sudaro 86,89 Eur, išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui N. T., patvirtintą Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-06 sprendimu nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, priteisiant iš atsakovo po 160,00 Eur išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės. Nurodė, kad po 2011-10-06 teismo sprendimo priėmimo pasikeitė augančio vaiko poreikiai, vaikui pablogėjo sveikata, pradėjo lankyti mokyklą, be to, ieškovė sukūrė kitą šeimą, augina mažametį vaiką, todėl jos turtinė padėtis pablogėjo. Nurodė, kad atsakovas papildomai neprisideda prie vaiko išlaikymo, perka vaikui daiktus, kurie nėra būtini, todėl vaiko tiesioginiams poreikiams tenkinti reikalingas didesnio dydžio išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-03-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-06 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą 86,89 Eur (300,00 Lt) išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui N. T. ir priteisė iš atsakovo A. T. po 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nepilnamečio vaiko N. T. išlaikymui iki jo pilnametystės. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus vaiko, kuriam reikalingas išlaikymas, amžių, poreikius, atitinkančius jo amžių, vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes, yra pagrindas padidinti vaiko išlaikymo dydį, siekiant užtikrinti tinkamas jo augimui, auklėjimui ir vystymuisi reikalingas sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė, todėl ji turi galimybes išlaidas paskirstyti taip, kad užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius ir jo interesų patenkinimą. Duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis po 2011-10-06 teismo sprendimo pagerėjo, nėra. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, pakeičiant atsakovo teikiamo vaikui išlaikymo dydį iki 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šį išlaikymo dydį vertinant pakankamu, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį bei pasikeitusius vaiko poreikius.Netinkamai paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus surinktus įrodymus, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl nėra pagrindo sprendimą naikinti. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovės tariamai pablogėjusią turtinę padėtį, kadangi pati ieškovė prisiėmė riziką sudaryti naują santuoką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, ieškovė prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-06 sprendimu priteistą vaikui 300,00 Lt išlaikymo dydį ir jį padidinti iki 160,00 Eur dydžio mokamų mėnesinių periodinių išmokų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, padidino šalių nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 110,00 Eur. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė nesutinka motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tai yra netinkamai įvertino pasikeitusius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį. Sutiktina su apeliantės argumentais.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad N. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. T., ir R. A. (T.). Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-10-06 sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui po 300,00 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-01 iki sūnaus pilnametystės.
Dėl pagrindo padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei ieškovės finansine padėtimi.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad vaikui augant didėja vaiko poreikiai: vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikalinga uniforma, mokymosi reikmenys, sportinė apranga, lanko karatė būrelį, kuris yra mokamas, turi regos sutrikimų, dėl kurių tenka nuolat lankytis pas okulistą, kurio paslaugos yra mokamos, dėl pasikeitusios ekonominės situacijos padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos maistui, rūbams, pramogoms. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra 8 metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, baigė 1 klasę. Vaikas 2 kartus per savaitę lanko sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ karatė kiokušin (kyokushin) užsiėmimus, mėnesinis mokestis sudaro 20,00 Eur, vasaros metu berniukas lanko specializuotas karatė treniruotas 2–3 kartus per savaitę, kurių vienos kaina 2,00 Eur. Per vienerius metus du kartus vyksta kvalifikaciniai „diržų laikymosi“ egzaminai, kurių kaina 18,00 Eur, taip pat varžybos, kurių kaina nuo 29–35 Eur. Sprendimo, kuriuo vaiko išlaikymui buvo priteista po 86,89 Eur, priėmimo metu vaikui buvo 3 metai, kadangi per minėtą laikotarpį nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokymo įstaigą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo.
Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad vaikas turi regos sutrikimų, lankosi gydymo įstaigoje, jam išrašyti akiniai. Gydytojas A. Ž., kuris prižiūri nepilnamečio vaiko sveikatą, pranešime nurodė, kad berniukas pirmą kartą pas gydytoją apsilankė 2012-11-22, vaikui nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), regėjimo sutrikimai su koreguojami akinių pagalba, operuotas dėl akių patologijos. Už akinių rėmelius bei lęšius ieškovė sumokėjo 40,00 Eur. Išklausius 2016-02-15 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog ieškovė paaiškino, kad akių operacija vaikui atlikta 2012 metais, po jos nuolatos tenka lankytis pas akių gydytoją, kuris stebi akių būklę, dažnai tenka keisti akinių lęšius. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog vaikui regos sutrikimai gydomi nuo 2012 metų, tačiau sveikatos sutrikimai nėra išgydyti, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko sveikatos sutrikimams gydyti skiriamos išlaidos nėra nuolatinės ir esminės.
Be to, įvertinus tai, kad nutraukiant šalių santuoką vaikui buvo 3 metai, o šiuo metu jam 8 metai, darytina išvada, kad išlaidos maistui, rūbams neabejotinai išaugo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog abu tėvai vaiko išlaikymui turėtų skirti po 160,00 Eur.
Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikams grindė ir savo finansine padėtimi. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas (duomenys neskelbtini), įgytas 2014-03-21 dovanojimo sutartimi. Kito registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę „M.“. Ieškovė 2015-07-04 sudarė santuoką su E. A., šiuo metu ieškovė yra motinystės atostogose, jos pajamas sudaro 179,81 Eur motinystės pašalpa. Ieškovė turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką L. A., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su šeima nuomojasi butą Palangoje, kurio mėnesinės nuomos mokestis 150,00 Eur.
Atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Iš pateiktos pažymos apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį matyti, kad atsakovas dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutiniškai gauna 179,24 Eur darbo užmokestį. Iš 2016-02-15 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovo pajamos sudaro apie 250,00–300,00 Eur, gyvena su mama. Paaiškino, jog papildomai dirba Danijoje periodais apie 2–3 savaites.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus apie šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, kadangi ieškovė sudarė naują santuoką, įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jos gyvenimo bei buities sąlygos santuokoje yra geresnės, todėl ieškovė turi galimybę skirti daugiau lėšų dukters ir sūnaus poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų.
Nors ieškovė po santuokos su atsakovu nutraukimu savo vardu įregistravo transporto priemonę, tačiau 2016-02-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad transporto priemonei įgyti buvo panaudotos ieškovės dukters tėvo lėšos. Esant aplinkybėms, jog ieškovės sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir retai automobiliu naudojasi, automobilis registruotas ieškovės vardu, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip ieškovės finansinės padėties pagerėjimas. Ieškovė dėl Jonavoje turimo nekilnojamojo turto (1 kambario buto) apeliaciniame skunde paaiškino, kad butas yra nuomojamas neatlygintinai, siekiant išvengti buto išlaikymo išlaidų, kadangi Jonavoje sudėtinga išnuomoti būstą. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį, todėl esant šių aplinkybių visumai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei sudarius santuoką, ji turi geresnes sąlygas išlaikyti abu nepilnamečius vaikus, kadangi įstatyme numatyta, jog nepilnametį vaiką išlaikyti turi pareigą tik nepilnamečio vaiko tėvai. Šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo pareiga tenka tik jo tėvams, o ne ieškovės sutuoktiniui (CK 3.192 straipsnis).
Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pagal atsakovo pateiktą pažymą apie gaunamą darbo užmokestį matyti, kad atsakovas 2015 metais vidutiniškai dirbo 12 dienų per mėnesį. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas, būdamas jaunas, darbingas asmuo, nededa pakankamai pastangų gauti pakankamai mokamą darbą, kad teiktų nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė aplinkybę, jog periodiškai dirba užsienyje, tačiau įrodymų apie gaunamą darbo užmokestį teismui neteikė (CPK 178 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, jog atsakovas neginčija aplinkybės, jog periodiškai dirba Danijoje, Lietuvoje vidutiniškai dirba apie 12 dienų per mėnesį, įvertinus tai, jog ieškovės pajamas sudaro gaunama motinystės pašalpa, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių finansinė padėtis yra panaši.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinusi tai, jog, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.), kuris bylos nagrinėjimo metu nuo 2016-01-01 patvirtintas 350,00 Eur, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei 86,89 Eur, nei pirmosios instancijos teismo priteistas 110,00 Eur išlaikymas vaikui nėra pakankamas patekinti padidėjusius vaiko būtinuosius poreikius, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaiko poreikius visiškai patenkinti.
Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovas yra pajėgus teikti 160,00 Eur išlaikymą kas mėnesį savo nepilnamečiam vaikui, o šis dydis neviršija teismų praktikoje nustatyto vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio.
Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas 110,00 Eur išlaikymo dydis prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms yra pagrindas padidinti išlaikymą iki 160,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl didesnio išlaikymo priteisimo momento.
Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika dėl didesnio išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė išlaikymo priteisimo momento, todėl pažymėtina, kad 160,00 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2015-12-17.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), tačiau netinkamai įvertino visus surinktus byloje įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas sprendimui priimti aplinkybes, todėl pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-06 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą 86,89 Eur N. T. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. T. po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko N. T. išlaikymui nuo 2015-12-17 iki jo pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios patenkinus ieškinį visiškai priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 58,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės turėtos 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą.
Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-06 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą N. T. 86,89 Eur išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. T. nepilnamečio vaiko N. T. išlaikymui po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-17 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo A. T. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. A., patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. T. 58,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą už ieškinį.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. T. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. A., patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. T. 18,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą už apeliacinį skundą.