- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-386-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01086-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-655-476/2020 pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo matininkas A. K., dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nutraukti jos subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus ir parduoti jai asmeninėn nuosavybėn 546 kv. m žemės sklypą, esantį tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėtą pridedamame matininko A. K. plane mėlyna spalva bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje, taip pat ji bei jos atstovė advokatė D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teisėmis įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Vėliau, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn dovanų gavo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir 1,89 ha žemės sklypą, žemės sklypai buvo vientisi. Kadangi per žemės sklypą buvo įvažiavimas prie namų, ji savo lėšomis nusprendė įsirengti tinkamą važiuoti kelią iki savo namų. Be trikdžių naudojosi savo lėšomis įrengtu keliu daugiau nei dešimt metų. Tačiau kaimynystėje gyvenantys žmonės, pamatę gerai sutvarkytą pravažiavimo kelią, ėmė juo naudotis, nors į savo sodybas jie turi kitus privažiavimo kelius. Prašė prisidėti prie kelio remonto darbų, kaimynai nesutiko. Ieškovė pagalbos kreipėsi į seniūniją, bet jos nesulaukė. Tada kreipėsi pagalbos į rajono žemėtvarkos tarnybą, ten jos vadovo buvo nuraminta, kad, esant kitiems privažiavimo keliams, jai niekas neturėtų trukdyti naudotis savo įrengtu privažiavimu. Tačiau padėtis nesikeitė, buvo nubausta administracine tvarka už tai, kad neleido pravažiuoti per jos žemę einančiu pravažiavimu.
(duomenys neskelbtini) metais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, jai buvo atsakyta, kad kelias, esantis šalia jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nėra įskaičiuotas į jos žemės sklypų plotą, todėl jai nepriklauso. Toks atsakymas nustebino, nes įsigijo vientisą žemės sklypą, kuriame nebuvo valstybinių kelių. Pasidomėjus VĮ Registrų centre, paaiškėjo, kad privažiavimas, dėl kurio vyksta ginčas, nėra įregistruotas, kaip kelias. Ieškovės turimas 1,89 ha žemės plotas, atlikus kadastrinius matavimus, buvo padalytas į du žemės sklypus – 1,3856 ha ir 0,5044 ha. Ieškovės turimo vientiso 1,89 ha žemės sklypo dydis nepasikeitė, tačiau iš vieno sklypo atsirado du. Ieškovė įsigijo vientisą žemės sklypą be jame esančių viešajame registre registruotų kelių, o dabar šis sklypas padalytas į du ir per jos turimus žemės sklypus eina niekur neregistruota pravažiavimo atkarpa.
Tokiais veiksmais atsakovė suvaržė ieškovės turimo turto valdymo teises, jai atsirado daug nepatogumų, į ieškovės kiemą einančiu pravažiavimu naudojasi ne tik ji, bet ir kaimynai. Kadangi įsigijo 1,89 ha žemės sklypą vientisą, be jokių valstybės kelių ar pravažiavimų, tikėjosi viena juo ir naudotis. Dėl to savo lėšomis įsirengė privažiavimą prie namų. Suskaldžius žemės sklypą į du, situacija tapo visiškai kitokia, nei buvo iki dovanojimo sutarties sudarymo. Kadangi du žemės sklypai jau įregistruoti viešajame registre, jos turimo 1,89 ha žemės sklypo dydis nepasikeitė. Ji prašo šią situaciją išspręsti ir įpareigoti atsakovą nutraukti jos subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus ir parduoti jai asmeninėn nuosavybėn minėtą tarp jos sklypų esantį kelią. Ieškovė patyrė ir neturtinę žalą, tačiau tikisi, kad atsakovė sutiks su jos ieškiniu, todėl savo patirtos neturtinės žalos kol kas nereikalauja, bet tokią teisę pasilieka sau ir ketina ja ateityje pasinaudoti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, savo atsiliepime bei jo atstovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi D. G. buvo parduoti du 0,25 ha ir 1,89 ha asmeninio ūkio žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Prieš parduodant nurodytus žemės sklypus, jie buvo suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Formuojant šiuos žemės sklypus buvo parengti dokumentai: D. G. asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys, (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas, (duomenys neskelbtini) valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektai, R. Š. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) parengtas bendras žemės sklypų planas ir kiti reikalingi dokumentai. 1,89 ha žemės sklypo formavimo dokumentuose yra pažymėtas kelias, kuris eina per šį sklypą, tačiau jo plotas į bendrą sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Anksčiau nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) papunktyje buvo nustatyta, kad pro sklypus einantys keliai turi būti naudojami bendrai.
(duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi D. G. nurodytus žemės sklypus padovanojo A. J.. (duomenys neskelbtini) rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės dalies, esančios (duomenys neskelbtini), žemės reformos žemėtvarkos projektą, šių žemės sklypų ribos buvo pažymėtos žemėtvarkos projekto žemėlapyje. Šiame žemėtvarkos projekte taip pat yra pažymėtas 6 m pločio kelias, einantis per 1,89 ha žemės sklypą. Pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės patvirtintą (duomenys neskelbtini) kelių išdėstymo schemą šis kelias priskirtas vietinės reikšmės keliui, kuris jungiasi su rajoniniais keliais. Todėl jis yra skirtas bendrai naudotis. A. J. prašymu D. G. įmonės matininkė (duomenys neskelbtini) atliko šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atlikus 1,89 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, šis sklypas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, buvo padalytas į du žemės sklypus: 1,3856 ha ir 0,5044 ha, po kadastrinių matavimų bendras sklypų plotas liko nepakitęs. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Remiantis šiuo sprendimu, nurodyti žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Žemės sklypų kadastrinius matavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos kadastro nuostatai, patvirtintos ir Nekilnojamojo turto-objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Nurodytuose teisės aktuose yra įtvirtinta, kad žemės sklypų ribos turi eiti šalia kelio ribos, o jei sklypą skiria kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į sklypo plotą, atliekant kadastrinius matavimus turi būti formuojami atskiri žemės sklypai. Kadangi A. J. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentuose buvo nurodyta, kad per sklypą eina kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą, (duomenys neskelbtini) atliekant šio sklypo kadastrinius matavimus, jis, laikantis teisės aktų reikalavimų, teisėtai buvo padalytas į du sklypus, sklypų plotas liko nepakitęs. Nurodytas bendro naudojimo kelias, einantis per 1,89 ha žemės sklypą, jau buvo prieš pradedant formuoti šį žemės sklypą, tačiau jo plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą. Žemės plotas, kurį užima per sklypą einantis kelias, niekada nepriklausė nuosavybės teise nei D. G., nei A. J.. Tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris buvo nurodytoje vietoje prieš parduodant žemės sklypą D. G.. Todėl ieškovės teiginys, kad žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn metu šio kelio nebuvo, o ji pati įsirengė šį kelią, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, su A. J. ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. K. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas pažymėjo, kad nebuvo pažeistos ieškovės teisės, nes buvo atlikti ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, ieškovės žemės sklypas nepaimtas, nesujungtas su kito savininko sklypu. Kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – Nuostatai) keliamais reikalavimais, jų 22 punkte įtvirtinta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, bei Nekilnojamojo turto-objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), kurių 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Nurodytuose teisės aktuose yra įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų ribos turi eiti šalia kelio ribos, o jei sklypą skiria kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į sklypo plotą, atliekant kadastrinius matavimus turi būti formuojami atskiri žemės sklypai, tai ir buvo padaryta ginčo sklypo atveju.
Ieškovei ginčo sklypą padovanojo D. G.. Atsakovė byloje pateikė (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria D. G. iš valstybės įsigijo 1,89 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad pro sklypus einantys keliai turi būti naudojami bendrai. Iš to išplaukia, kad D. G., iš valstybės įsigydama 1,89 ha žemės sklypą, žinojo apie per jį einantį bendrai naudojamą kelią. Ieškovė nėra byloje pateikusi žemės sklypo dovanojimo sutarties, todėl teismui nėra žinoma, ar minėti apribojimui buvo įrašyti į dovanojimo sutartį. Byloje taip pat yra pateiktas Valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektas bei R. Š. parengtas žemės sklypo planas, Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas, D. G. asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys, kuriuose pažymėtas per sklypą einantis pravažiavimas. Teismas pripažino, kad byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad keliai turi būti naudojami bendrai, bei byloje pateikti sklypų planai, paneigia ieškovės teiginį, kad žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn metu šio kelio nebuvo. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai R. J., V. M., E. D.. Jie patvirtino, kad ieškovei įgijus sodybą su žemės sklypu buvo „arklio kelias“, tik juo nėjo pravažiuoti automobiliu, todėl A. J. šį kelią tvarkėsi. Ieškovė ginčo žemės sklype esantį kelią savinosi faktiškai juo naudodamasi, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, nenurodydama kelio savinimosi bei jo tvarkymo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad žemės plotas, kurį užima per ieškovės žemės sklypą einantis kelias, nepriklausė nuosavybės teise nei D. G., nei A. J.. Tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris buvo nurodytoje vietoje prieš parduodant žemės sklypą D. G., t. y. egzistavo nuo senų laikų ir buvo pravažiuojamas. A. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeista, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti nutraukti tariamus nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus.
Šalies argumentai
Ieškovė, gindama savo pažeistas teises, prašė jai parduoti per jos sklypus einantį kelią. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas darė išvadą, kad įsiterpusi valstybinė žemė – kelias, einantis tarp ieškovei priklausančių žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias ir negali būti parduodamas ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 655-476/2020 ir priimti naują sprendimą: patikslintą ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių nutraukti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus ir parduoti ieškovės asmeninėn nuosavybėn 546 kv. m. žemės sklypo plotą, esantį tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėtą pridedamame matininko A. K. (duomenys neskelbtini) plane mėlyna spalva, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad tarp ieškovei priklausančių žemės sklypų įsiterpusi žemė yra valstybinė ir tai vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, tačiau byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio šias išvadas. Atsakovės – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus – atstovė tik žodžiu teismo posėdyje paaiškino, kad tai vietinės reikšmė kelias ir jis yra planuose, bet nėra jokio oficialaus šiuos teiginius patvirtinančio dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) LR (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ((duomenys neskelbtini))“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šių žemės sklypų ribos buvo pažymėtos žemėtvarkos projekto žemėlapyje ir šiame žemėtvarkos projekte pažymėtas 6 metrų pločio kelias, einantis per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono kelių išdėstymo schemą priskirtas vietinės reikšmės keliui, besijungiančiam su rajoniniais keliais. Tačiau LR (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ((duomenys neskelbtini))“ priimtas (duomenys neskelbtini), o žemės sklypų dovanojimo ieškovei sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. žymiai anksčiau.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl privažiavimo prie sodybos (duomenys neskelbtini) kaime“ nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ privažiavimo (kelio) prie ieškovės sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), patvirtiname sąraše nėra (privažiavimas neinventorizuotas). Pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija prižiūri tik inventorizuotus, esančius sąraše kelius. Valstybinės žemės ruožas tarp dirbamų žemės ūkio paskirties sklypų, laisvoje valstybinėje žemėje, nėra (duomenys neskelbtini) seniūnijos prižiūrimas kelias. Negalima teigti, jog tai yra bendro naudojimo kelias, kadangi juo niekas nesirūpina.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovės A. J. apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 655-476/2020 palikti nepakeistą, o A. J. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, oficialaus dokumento, patvirtinančio, kad tarp pirmiau nurodytų žemės sklypų įsiterpusi žemė yra valstybinė ir tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, civilinėje byloje yra pateikta rašytinių įrodymų, oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad iki kadastrinių matavimų per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ėjo, o šiuo metu atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), eina bendro naudojimo kelias, kuris pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono kelių išdėstymo schemą yra priskirtas vietinės reikšmės vidaus keliui, kuris jungiasi su rajoniniais keliais. Rašytiniai įrodymai yra šie: D. G. asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys, R. Š. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) parengtas bendras žemės sklypų planas, (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ištrauka iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ((duomenys neskelbtini))“, ištrauka iš (duomenys neskelbtini) rajono vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ištrauka iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodė, kad tos vietovės žemėtvarkos projektas patvirtintas (duomenys neskelbtini), o dovanojimo sutartis sudaryta anksčiau – (duomenys neskelbtini) Žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami vadovaujantis tuo metu galiojusia Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Pagal Metodikos 5.1. ir 6 punktus žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami turint kadastrinių vietovių žemėlapius, kurie buvo naudojami žemėtvarkos projekto planui rengti. Šiuose žemėlapiuose buvo pažymėti jau esami bendro naudojimo keliai. Kadangi žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir per jį einantis bendro naudojimo kelias sklypo suformavimo dokumentuose pažymėtas (duomenys neskelbtini), o pirmasis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo pradėtas rengti vėliau – tik (duomenys neskelbtini), per sklypą einantis 6 metrų pločio kelias jau buvo pažymėtas šios kadastro vietovės žemėlapyje dar prieš pradedant rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Todėl ištrauka iš minėto žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame nurodytas kelias, einantis per A. J. žemės sklypą, įrodo, kad tai yra tas pats bendro naudojimo vietinės reikšmės vidaus kelias, nurodytas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentuose, kuris jungiasi su rajoniniais keliais. Todėl apeliantės argumentai, jog nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp anksčiau nurodytų žemės sklypų įsiterpęs žemės plotas yra valstybinė žemė ir tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo atsakovą parduoti ieškovei asmeninėn nuosavybėn 546 kv. m žemės sklypo plotą, esantį tarp ieškovei priklausančių žemės sklypų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95-4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).
Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr. pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
Apeliantė skunde nurodė, kad byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad tarp ieškovei priklausančių sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įsiterpusi žemė yra valstybinė ir tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias. Taigi, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus, susijusius su netinkamu įrodymu vertinimu pirmosios instancijos teisme, atmeta.
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Be to, vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nepasisako dėl kiekvieno argumento ar rašytinio įrodymo, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama, taip pat įstatyme įtvirtinta pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą nereiškia, jog teismas privalo detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad žemės plotas, kurį užima per ieškovės žemės sklypą einantis kelias, niekada nepriklausė nuosavybės teise nei D. G., nei A. J., tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris buvo nurodytoje vietoje prieš parduodant žemės sklypą D. G., t. y. egzistavo nuo senų laikų ir jis buvo pravažiuojamas. A. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeista ir ji neturi teisės reikalauti nutraukti tariamus nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė įvertinęs tai, kad ieškovei 1,89 ha žemės sklypas buvo padovanotas pagal sklypo planą (kuris yra neatsiejama žemės sklypo dovanojimo sutarties dalis), kuriame per minėtą žemės sklypą buvo pažymėtas pravažiavimas (b. l .8), taip pat į tai, kad minėtas pravažiavimas yra pažymėtas visuose byloje esančiuose žemės sklypų planuose (b. l. 8, 14, 16, 30, 76, 77, 85). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovei ginčo sklypą padovanojo D. G., o (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria D. G. iš valstybės įsigijo 1,89 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad pro sklypus einantys keliai turi būti naudojami bendrai. Iš to teismas sprendė, kad D. G. įsigydama 1,89 ha žemės sklypą žinojo apie per jį einantį bendrai naudojamą kelią, todėl apie jį turėjo būti žinoma ir A. J.. Byloje taip pat yra pateiktas Valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektas bei R. Š. parengtas žemės sklypo planas, Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas, D. G. asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys, kuriuose pažymėtas per sklypą einantis pravažiavimas (b. l. 82–85). Teismas priimdamas sprendimą taip pat įvertino, jog byloje apklausti liudytojai, R. J., V. M., E. D., patvirtino, kad ieškovei įgijus sodybą su žemės sklypu buvo „arklio kelias“, tik juo nėjo pravažiuoti automobiliu, todėl A. J. šį kelią tvarkėsi nenurodydama kelio savinimosi bei jo tvarkymo teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad po (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų, kai ieškovei priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalytas, bendras sklypų plotas liko nepakitęs, tai patvirtina, kad pravažiavimo plotas (kelio plotas) niekada nebuvo įskaičiuotas į bendrą ieškovės sklypo plotą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ginčo kelio nuosavybės teisė priklausė D. G. arba A. J..
Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių duomenų ir faktinių aplinkybių įvertinimu sutinka ir sprendžia, jog byloje esantys duomenys yra nuoseklūs bei leidžia pagrįstai spręsti, jog tarp ieškovei priklausančių sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), esantis žemės plotas, kurį užima per ieškovės žemės sklypą einantis kelias, nepriklausė nuosavybės teise nei D. G., nei A. J., tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris buvo nurodytoje vietoje prieš parduodant žemės sklypą D. G., t. y. egzistavo nuo senų laikų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė pirmosios negatorinio ieškinio taikymo sąlygos, kad ji buvo ar yra įgijusi nuosavybės teisę į 546 kv. m žemės sklypą, esantį tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėtą pridedamame matininko A. K. plane mėlyna spalva, todėl nėra pagrindo tenkinti jos pareikšto ieškinio reikalavimo.
Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl privažiavimo prie sodybos (duomenys neskelbtini) kaime“ nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ privažiavimo (kelio) prie ieškovės sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), patvirtiname sąraše nėra (privažiavimas neinventorizuotas). Pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija prižiūri tik inventorizuotus, esančius sąraše kelius. Valstybinės žemės ruožas tarp dirbamų žemės ūkio paskirties sklypų, laisvoje valstybinėje žemėje, nėra (duomenys neskelbtini) seniūnijos prižiūrimas kelias. Apeliantė mano, kad negalima teigti, jog tai yra bendro naudojimo kelias, kadangi juo niekas nesirūpina.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog niekas kelio neprižiūri, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog kelias nėra bendro naudojimo, ir papildomai nurodo, kad klausimas dėl kelio netinkamos priežiūros nėra šios bylos dalykas, todėl nenagrinėtinas.
Dėl procesinės bylos baigties
Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmesdama apeliacinį skundą teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad šioje byloje A. J. suformuluotas ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei asmeninėn nuosavybėn 546 kv. m žemės sklypą – paneigia apeliantės teiginius dėl jos nuosavybės teisę pažeidžiančių atsakovės veiksmų, nes, reikšdama tokį reikalavimą, ieškovė pati pripažįsta neturinti nuosavybės teisių į šį žemės sklypą (CK 4.47 str., 4.40 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
1. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.