Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Matukaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretysis asmuo matininkas A. K., dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nutraukti jos subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus ir parduoti jai asmeninėn nuosavybėn 546 kv.m. žemės sklypo plotą, esantį tarp žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), pažymėtą pridedamame matininko A. K. plane mėlyna spalva bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje, ji bei jos atstovė advokatė D. Činčiuvienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1995 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teisėmis įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Vėliau, 1997 m. kovo 7 d. dovanojimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn dovanų gavo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir 1,89 ha žemės sklypą, žemės sklypai buvo vientisi. Kadangi per žemės sklypą buvo įvažiavimas prie namų, ji savo lėšomis nusprendė įsirengti tinkamą važiavimui kelią iki savo namų. Be trikdžių naudojosi savo lėšomis įrengtu keliu daugiau nei dešimt metų. Tačiau kaimynystėje gyvenantys žmonės, pamatę gerai sutvarkytą pravažiavimo kelią, ėmė juo naudotis, nors į savo sodybas jie turi kitus privažiavimo kelius. Prašė prisidėti prie kelio remonto darbų, kaimynai nesutiko. Ieškovė pagalbos kreipėsi į seniūniją, bet jos nesulaukė. Tada kreipėsi pagalbos į rajono žemėtvarkos tarnybą, kur jos vadovo buvo nuraminta, kad, esant kitiems privažiavimo keliams, jai niekas neturėtų trukdyti naudotis savo įrengtu privažiavimu. Tačiau padėtis nesikeitė, buvo nubausta administracine tvarka už tai, kad neleido pravažiuoti per jos žemę einančiu pravažiavimu.

2013 metais su pareiškimu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atsakyme jai buvo pranešta, kad kelias, esantis šalia jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nėra įskaičiuotas į jos žemės sklypų plotą, todėl jai nepriklauso. Toks atsakymas nustebino, nes įsigijo vientisą žemės sklypą, kuriame nebuvo valstybinių kelių. Pasidomėjus VĮ Registrų centre, paaiškėjo, kad privažiavimas, dėl kurio vyksta ginčas, nėra įregistruotas, kaip kelias. Ieškovės turimas 1,89 ha žemės, atlikus kadastrinius matavimus buvo padalintas į du žemės sklypus - 1,3856 ha ir 0,5044 ha. Ieškovės turimo vientiso 1,89 ha žemės sklypo dydis nepasikeitė, tačiau iš vieno sklypo atsirado du. Ieškovė įsigijo vientisą žemės sklypą be jame esančių viešajame registre registruotų kelių, o dabar šis sklypas padalintas į du, ir per jos turimus žemės sklypus eina niekur neregistruota pravažiavimo atkarpa.

Tokiais veiksmais atsakovas suvaržė ieškovės turimo turto valdymo teises, jai atsirado daug nepatogumų, į ieškovės kiemą einančiu pravažiavimu naudojasi ne tik ji, bet ir kaimynai. Kadangi įsigijo 1,89 ha žemės sklypą vientisą, be jokių valstybės kelių ar pravažiavimų, tikėjosi viena juo ir naudotis. Dėl to savo lėšomis įsirengė privažiavimą prie namų. Suskaldžius žemės sklypą į du, situacija tapo visiškai kitokia, nei iki dovanojimo sutarties sudarymo. Kadangi du žemės sklypai jau įregistruoti viešajame registre, jos turimo 1,89 ha žemės sklypo dydis nepasikeitė. Ji prašo šią situaciją išspręsti ir įpareigoti atsakovą nutraukti jos subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus ir parduoti jai asmeninėn nuosavybėn minėtą tarp jos sklypų esantį kelią. Ieškovė patyrė ir neturtinę žalą, tačiau tikisi, kad atsakovas sutiks su jos ieškiniu, todėl savo patirtos neturtinės žalos kol kas nereikalauja, bet tokią teisę pasilieka sau ir ketina ja ateityje pasinaudoti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, savo atsiliepime bei jo atstovė Lina Matukaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1997 m. sausio 16 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi D. G. buvo parduoti du 0,25 ha ir 1,89 ha asmeninio ūkio žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Prieš parduodant nurodytus žemės sklypus, jie buvo suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Formuojant šiuos žemės sklypus buvo parengti dokumentai: D. G. asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys, 1996-10-25 asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas, 1996-10-25 valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektai, R. Š. individualios įmonės 1997 m. sausio mėnesį parengtas bendras žemės sklypų planas ir kiti reikalingi dokumentai. 1,89 ha žemės sklypo formavimo dokumentuose yra pažymėtas kelias, kuris eina per šį sklypą, tačiau jo plotas į bendrą sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Aukščiau nurodytos pirkimo - pardavimo sutarties 3.4. papunktyje buvo nustatyta, kad pro sklypus einantys keliai turi būti naudojami bendrai.

1997 m. kovo 7 d. dovanojimo sutartimi D. G. nurodytus žemės sklypus padovanojo A. J.. 2000 m. rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės dalies, esančios Ariogalos sen., Raseinių r., žemės reformos žemėtvarkos projektą, šių žemės sklypų ribos buvo pažymėtos žemėtvarkos projekto žemėlapyje. Šiame žemėtvarkos projekte taip pat yra pažymėtas 6 m. pločio kelias, einantis per 1,89 ha žemės sklypą. Pagal Raseinių savivaldybės patvirtintą Raseinių rajono kelių išdėstymo schemą šis kelias priskirtas vietinės reikšmės keliui, kuris jungiasi su rajoniniais keliais. Todėl jis yra skirtas bendram naudojimui. A. J. prašymu D. G. įmonės matininke 2016 m. spalio mėnesį atliko šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atlikus 1,89 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, šis sklypas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, buvo padalytas į du žemės sklypus: 1,3856 ha ir 0,5044 ha, po kadastrinių matavimų bendras sklypų plotas liko nepakitęs. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 14 d priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Remiantis šiuo sprendimu, nurodyti žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Žemės sklypų kadastrinius matavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos kadastro nuostatai, patvirtinti ir Nekilnojamojo turto-objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Nurodytuose teisės aktuose yra įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų ribos turi eiti šalia kelio ribos, o jei sklypą skiria kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į sklypo plotą, atliekant kadastrinius matavimus turi būti formuojami atskiri žemės sklypai. Kadangi A. J. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentuose buvo nurodyta, kad per sklypą eina kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą, 2016 m. atliekant šio sklypo kadastrinius matavimus, jis, laikantis teisės aktų reikalavimų, teisėtai buvo padalintas į du sklypus, sklypų plotas liko nepakitęs. Nurodytas bendro naudojimo kelias, einantis per 1,89 ha žemės sklypą, jau buvo prieš pradedant formuoti šį žemės sklypą, tačiau jo plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą. Žemės plotas, kurį užima per sklypą einantis kelias, niekada nepriklausė nuosavybės teise nei D. G., nei A. J.. Tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris buvo nurodytoje vietoje prieš parduodant žemės sklypą D. G.. Todėl ieškovės teiginys, kad žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn metu šio kelio nebuvo, o jį įsirengė pati yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, su A. J. ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Tretysis asmuo A. K. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio paaiškino, kad jis yra ieškovės sutuoktinis, kad jo sutuoktinė A. J. 1995 metais įsigijo pastatus (duomenys neskelbtini), o 1997 metais įgijo du žemės sklypus. Įsikėlus gyventi, jam reikėjo kasdien važiuoti į darbą, kelias iki sodybos buvo prastas, „arklio kelias“. Juo pravažiuoti buvo sudėtinga, todėl jie kreipėsi pagalbos dėl kelio sutvarkymo į tuometinės valdžios įstaigas. Jiems buvo pasiūlyta rašyti prašymą ir laukti eilės dėl kelio tvarkymo. Vėliau dar prašė seniūnijos žvyro, tačiau ir jo negavo. Nesulaukę pagalbos, savo lėšomis kelią tvarkė patys: samdė buldozerį, grederį, formavo kelią, vežė žvyrą. Kai pirko sodybą, matė, kad plane yra kelias, nors jis ir nebuvo normalus, galvojo, kad pasidarys kelią ir vieni juo naudosis. Kad kelias jiems nepriklauso, sužinojo po kokių dešimt metų. Prie kelio tvarkymo kaimynai neprisideda, jie neturi kito kelio, kuriuo galėtų pasiekti savo sodybą.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiaškino, kad 1992 metais pradėjo ūkininkauti (duomenys neskelbtini). 1995 metais, nusipirkę sodybą, į kaimą atsikėlė j.. Kelio link jų sodybos kaip ir nebuvo, buvo kelias – takas, keliu buvo įmanoma pravažiuoti tik traktoriumi ar arkliu. Bandė kelią taisyti akmenimis, vėliau padėjo Jokūbaičiams tvarkyti kelią, vežė žvyrą, smalą. Pas Jokūbaičius palikdavo savo techniką, šiuo metu ten nedirba.

Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu paaiaškino, kad padėjo Jokūbaičiams tvarkyti kelią, lygino kelią, dirbo su buldozeriu. Išsipylė gruntą ir lygino. Kelias buvo tik arkliu pravažiuojamas. Darbus organizavo Romualdas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 1995 m. rugsėjo 6 d. sutartimi A. J. iš D. G. įsigijo gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, kiemo įrenginius, esančius Aukšlaukio kaime, Ariogalos apyl., Raseinių r. (b. l. 7). Iš Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos duomenų registre pažymėjimo (b. l. 9) matyti, kad A. J. vardu registruotas 1,89 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pridėtas žemės sklypo planas, kuriame nurodytas pravažiavimas (b. l. 8). Iš Pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teise į juos ir Valstybinės įmonės Registrų centro išrašo (b. l. 10, 11, 12) matyti, kad A. J. vardu registruotas gyvenamasis namas, kurio UN (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio UN (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios UN (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio UN (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, šulinys, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. rugsėjo 6 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės įmonės Registrų centro išrašo (b. l. 13, 14) matyti, kad 1,3856 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso A. J. pagal 1997 m. kovo 7 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės įmonės Registrų centro išrašo (b. l. 15, 16) matyti, kad 0,5044 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. J. pagal 1997 m. kovo 7 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo Sprendimo Nr. 11SK-405-(14.11.110.) matyti, kad buvo patvirtintos parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos dėl 1,3856 ha žemės sklypo ir dėl 0,5044 ha žemės sklypo (b. l. 17). Iš Valstybinės įmonės Registrų centro išrašo (b. l. 18, 19) matyti, kad 0,2500 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. J. pagal 1997 m. kovo 7 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš prašymo (b. l. 20) matyti, kad A. J. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merą, kad leistų uždėti atitvarą ant kelio. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos dėl prašymo kelio atitvarui (b. l. 21) matyti, kad A. J. buvo išaiškinta, kad kelio uždaryti negalima. Iš 2014 m. rugsėjo 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimo (b. l.22), matyti, kad G. K. buvo nubaustas pagal ATPK 174 straipnį, nes iškeikė A. J., kuri prašė negadinti kelio. Iš 2018 m. liepso 23 d. A. J. prašymo Raseinių rajono savivaldybės administarcijos direktoriui (b. l. 23) matyti, kad buvo prašoma leisti uždėti kelio ženklą ribojantį svorį. 2018 m. birželio 15 d. A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo prtokolas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nes ji užtvėrė kelią tvora (b. l. 24). Iš A. J. prašymo Nacionalinei žemės tarnybai (b. l. 25) matyti, kad ji prašo padėti užsidėti kelio atitvarą. Iš 2013 m. vasario 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl prašymo nagrinėjimo (b. l. 26, 27) matyti, kad A. J. buvo išaiškinta, kad ji neturi teisės užtverti kelią, kuris jai nepriklauso. Iš 2018 m. gegužės 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo įsakymo dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti (b. l. 28, 29) matyti, kad A. J. buvo leista naudotis 0,18 ha valstybinės žemės plotu Nr. (duomenys neskelbtini) N. Iš įsiterpusios valstybinės žemės tarp registruotų sklypų schemos (b. l.30) matyti, kad yra įsiterusi valstybinė žemė. Pateiktos kelio nuotraukos (b. l. 33). Iš 1,3856 ha žemės sklypo ir 0,5044 ha žemės sklypo planų (b. l. 76, 77) matyti, kad tarp šių žemės sklypų yra pavaizduotas pravažiavimas. Iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro (b. l. 79, 80) matyti, kad 1,89 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklauso D. G. pagal 1997 m. sausio 16 d. Valstybinės žemės Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81), kurioje nurodyta, kad pro sklypus einantys keliai turi būti naudojami bendrai. Iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro projekto matyti, kad buvo parengtas žemės sklypo planas, jame nurodytas pravažiavimas (b. l. 82, 83). Iš asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto (b. l. 84, 85) matyti, kad D. G. buvo suteikti naudotis du žemės sklypai: 0,25 ha ir 1,89 ha. 2000 m. vasario 29 Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Raseinių r.) matyti, kad buvo patvirtintas Raseinių r., Ariogalos sen. Žemės reformos žemėtvrakos projektas (b. l. 86-93), iš projekto ištraukos matyti, kad per ieškovės sklypą eina kelias.

Nagrinėjamu atveju ieškovė A. J. prašo nutraukti jos subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus ir įpareigoti atsakovą parduoti jai asmeninėn nuosavybėn 546 kv. m. žemės sklypo plotą, esantį tarp jai priklausančių žemės sklypų, nurodydama, kad ieškovei iš D. G. 1995 metais įsigijus pastatus, o 1997 metais gavus dovanų 1,89 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), per jos įsigytą žemės sklypą nebuvo tinkamo privažiavimo iki jos namų, todėl ji savo lėšomis nusprendė įsirengti tinkamą važiavimui kelią. Minėtu keliu be trikdžių naudojosi daugiau nei dešimt metų, tačiau kaimynystėje gyvenantiems žmonėms pradėjus juo naudotis ir nesaugoti, paaiškėjo, kad šis kelias ieškovei nepriklauso, kad yra įsiterpusi valstybinė žemė, o jos sklypas buvo padalintas į dvi dalis.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nesutikdamas su ieškovės ieškiniu prašė jį atmesti nurodydamas, kad įsiterpusi valstybinė žemė – tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris buvo nurodytoje vietoje dar prieš D. G. padovanojant žemės sklypą ieškovei, todėl ji neturi teisės reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus ir parduoti minėtą žemės sklypą.

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pareikšdamas teisme negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Taigi, negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 1995 m. rugsėjo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi A. J. iš D. G. įsigijo gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), vėliau 1997 m. kovo 7 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 1,89 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos duomenų registre pažymėjimas (b. l. 9). Ieškovė A. J. teismo posėdžio metu neginčijo, kad įgydama minėtą žemės sklypą, ji matė pridėtą žemės sklypo planą, tačiau tikėjo, kad per jai priklausantį žemės sklypą pažymėtas pravažiavimas priklauso jai, todėl ten buvusį pažymėtą kelią įsirengė ir tvarkė savo lėšomis. Ieškovės teigimu, minėtu keliu be trikdžių ji naudojosi apie 10 metų, kol juo pradėjo važinėti ir gadinti aplinkinai ūkininkai, nenorėdami prisidėti prie kelio remonto. Ieškovė tikėdama, kad kelias nuosavybės teise priklauso jai, bandė jį užtverti, už ką A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nes ji užtvėrė kelią tvora (b. l. 24). Ieškovė, norėdama apginti savo teises, kreipėsi į Raseinio rajono savivaldybę ir į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama leidimo leisti uždėti atitvarą ant kelio ar uždėti kelio ženklą, ribojantį svorį (b. l. 20, 23). Bylos duomenimis ieškovei 2013 m. vasario 27 d. (b. l. 21, 26, 27) Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministrijos pateikė atsakymą „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame ieškovė buvo išsamiai informuota apie bendro naudojimo kelią, einantį per jos žemės sklypą (kadastro (7243/0001:68)), kuris jai nepriklauso ir nėra įskaičiuotas į jos žemės sklypų plotą. 2016 metais ieškovei užsakius kadastrinius matavimus, kuriuos atliko D. G. įmonės matininkė, 1,89 ha žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 1,3856 ha žemės sklypą, suteikiant jam UN (duomenys neskelbtini), ir 0,5044 ha žemės sklypą, suteikiant jam UN (duomenys neskelbtini), kuriuos skyrė pravažiavimas (b. l. 17, 13, 15). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 14 d priėmė sprendimą Nr. 11SK-405-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo", kuriuo patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis (b. l. 75). Remiantis šiuo sprendimu, nurodyti žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovės atstovės advokatės D. Činčiuvienės teigimu, padalijus ieškovės įgytą vientisą žemės sklypą į du, buvo pažeistos jos teisės, nes ji įgijo vientisą žemės sklypą ir savo lėšomis įsirengė kelią. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Raseinių žemėtvarkos skyriaus atstovė Lina Matukaitienė paaiškino, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes sklypas buvo padalintas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o pravažiavimas niekada nepriklausė ieškovei ir nebuvo įskaičiuotas į ieškovės įgytų žemės sklypų plotą.

Teismas pažymi, kad nebuvo pažeistos ieškovės teisės, nes ieškovės žemės sklypo į du sklypus nepadalijo, o tik atliko jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovės žemės sklypas nepaimtas, nesujungtas su kito savininko sklypu. Kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - Nuostatai) patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose keliamais reikalavimais, jų 22 punkte įtvirtinta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, bei Nekilnojamojo turto-objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau - Taisyklės), kurių 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Nurodytuose teisės aktuose yra įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų ribos turi eiti šalia kelio ribos, o jei sklypą skiria kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į sklypo plotą, atliekant kadastrinius matavimus turi būti formuojami atskiri žemės sklypai, kas ir buvo padaryta ginčo sklypo atveju.

Šioje byloje yra būtina nustatyti aplinkybę, ar ginčo žemės sklype ieškovės įsigijimo metu (1997 m. kovo 7 d.) buvo kelias, kuriuo naudojasi ieškovė ir kiti asmenys patekdami į jiems priklausančius žemės sklypus, ar šis kelias visa apimtimi buvo įskaičiuotas į ginčo žemės sklypą ir žemės sklypo dovanojimo pagrindu kartu su juo pateko privačion A. J. nuosavybėn. Byloje nustatyta ir to neginčija ieškovė, kad jai 1,89 ha žemės sklypas buvo padovanotas pagal sklypo planą (kuris yra neatsiejama žemės sklypo dovanojimo sutarties dalis), kuriame per minėtą žemės sklypą buvo pažymėtas pravažiavimas (b. l .8). Teismas pažymi, kad minėtas pravažiavimas yra pažymėtas visuose byloje esančiuose žemės sklypų planuose (b. l. 8, 14, 16, 30, 76, 77, 85). Ieškovei ginčo sklypą padovanojo D. G.. Atsakovas byloje pateikė 1997 m. sausio 16 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria D. G. iš valstybės įsigijo 1,89 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šios sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad pro sklypus einantys keliai turi būti naudojami bendrai. Iš to seka, kad D. G., iš valstybės įsigydama 1,89 ha žemės sklypą, žinojo apie per jį einantį bendrai naudojamą kelią. Ieškovė nėra byloje pateikusi pačios žemės sklypo dovanojimo sutarties, todėl teismui nėra žinoma, ar minėti apribojimui buvo įrašyti į dovanojimo sutartį. Byloje taip pat yra pateiktas Valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektas bei R. Š. parengtas žemės sklypo planas, Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas, D. G. asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys, kuriuose pažymėtas per sklypą einantis pravažiavimas (b. l. 82-85). Teismas pripažįsta, kad byloje pateikta 1997 m. sausio 16 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad keliai turi būti naudojami bendrai, bei byloje pateikti sklypų planai, paneigia ieškovės teiginį, kad žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn metu šio kelio nebuvo. Ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai: R. J., V. M., E. D. J. patvirtino, kad ieškovei įgijus sodybą su žemės sklypu buvo „arklio kelias“, tik juo nėjo pravažiuoti automobiliu, todėl A. J. šį kelią tvarkėsi. Ieškovė ginčo žemės sklype esantį kelią savinosi faktiškai juo naudodamasi, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, nenurodydama kelio savinimosi bei jo tvarkymo teisinio pagrindo. Bylos duomenimis po 2016 metais atliktų kadastrinių matavimų bendras sklypų plotas liko nepakitęs, kas patvirtina, kad pravažiavimo plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą (b. l. 76, 77). Žemės sklypo planuose nurodyta, kad žemės sklypo riba atitinka R. Š. įm. 1997 m. sausio 17 d. parengtam sklypo planui ir įregistruotam Nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad žemės plotas, kurį užima per ieškovės žemės sklypą einantis kelias nepriklausė nuosavybės teise nei D. G., nei A. J.. Tai yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris buvo nurodytoje vietoje prieš parduodant žemės sklypą D. G., t. y. egzistavo nuo senų laikų ir jis buvo pravažiuojamas. A. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą kadastro Nr. 7243/0001:68 nebuvo pažeista ir ji neturi teisės reikalauti nutraukti tariamus nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus.

Ieškovė, gindama savo pažeistas teises, prašė jai parduoti per jos sklypus einantį kelią, pažymėtą pridedamame matininko A. K. plane mėlyna spalva. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus atstovė Lina Matukaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal dabartinius įstatymus keliai negali būti įsigijami privačion nuosavybėn.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai, o turto patikėjimo teise juos valdo įgaliotos valstybės įmonės ar Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančių kelių įsigyti privatinei nuosavybei negalima. Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, jog, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, nepriskirtus valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius, kurie naudojami juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, kurių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

2000 m. vasario 29 Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos Įsakymu Nr. 02-08-1619 Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ((duomenys neskelbtini))buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (b. l. 86-93), šių žemės sklypų ribos buvo pažymėtos žemėtvarkos projekto žemėlapyje. Šiame žemėtvarkos projekte taip pat yra pažymėtas 6 m. pločio kelias, einantis per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Raseinių savivaldybės patvirtintą Raseinių rajono kelių išdėstymo schemą šis kelias priskirtas vietinės reikšmės keliui, kuris jungiasi su rajoniniais keliais.

Todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad įsiterpusi valstybinė žemė – kelias, einantis tarp ieškovei priklausančių žemės sklypų UN (duomenys neskelbtini) ir UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias ir negali būti parduodamas ieškovei. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Iš ieškovės A. J. priteistinos 8,44 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,44 Eur (aštuonis eurus 44 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.