- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-187-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22069-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mantuva“
- Advokatai
- Vytautas Ptašinskis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mantuva“ dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. (toliau – ieškovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. DGKS-2712 darbo byloje Nr. APS-131-10745, kuriuo Darbo ginčų komisija nusprendė atmesti ieškovo prašymą atsakovei UAB „Mantuva“ (toliau – atsakovė, bendrovė, darbdavė) dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išieškojimo kaip nepagrįstą, pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Mantuva“ (toliau – atsakovė, bendrovė, darbdavė) 377,75 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 361,23 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybas (449,01 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį per mėnesį padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių) ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. kovo 8 d. bendrovėje dirbo darbų vadovu. Darbo sutartį nutraukė savo noru. Atleidimo dieną su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta, atsakovei nesumokėjus 377,75 Eur darbo užmokesčio ir 361,23 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nuo darbo sutarties sudarymo pradžios iki 2020 m. gruodžio 22 d. atsakovė kiekvieną mėnesį sumokėdavo darbo užmokestį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Paskutinis mokėjimas atliktas 2020 m. gruodžio 22 d., mokėjimo paskirtyje nurodant: „Atlyginimas 2020/11“. 2021 m. vasario 22 d. atsakovė pervedė 1 091,76 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „atlyginimas“. Ieškovui turėjo būti išmokėta: už 2020 metų gruodžio mėnesį – 448,94 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, už 2021 metų sausio mėnesį – 449,05 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis; už 2021 metų vasario mėnesį – 449,05 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis; už 2021 metų kovo mėnesį (dirbta 6 d.) – 122,47 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, iš viso – 1 469,51 Eur. Taigi nesumokėto darbo užmokesčio skola sudaro 377,75 Eur (1 469,51 Eur – 1 091,76 Eur). Atsakovė nesumokėjo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Kadangi ieškovo vienos darbo dienos užmokestis – 22,08 Eur (448,94 Eur + 449,05 Eur + 449,05 Eur) : 61 d. d.), dirbta pilnus devynis mėnesius, nepanaudotų atostogų trukmė – 16,36 dienos, mokėtina kompensacijos suma – 361,23 Eur (22,08 Eur x 16,36 dienos). Kadangi su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną, skaičiuotinos netesybos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbuotojo atleidimo dieną su juo buvo visiškai atsiskaityta. Iki 2020 metų gruodžio mėnesio darbdavė su darbuotoju kiekvieną mėnesį laiku ir tinkamai atsiskaitydavo, darbo užmokestis buvo išmokamas iki darbo sutartyje nustatytos datos. 2020 metų gruodžio mėnesio pabaigoje sunkiai susirgo bendrovės direktorius, ši liko be vadovo, todėl buvo apsunkintas bet koks sprendimų priėmimas ir / ar veiksmų atlikimas, įskaitant atsiskaitymą su darbuotojais. Bendrovės vadovui ir tuo pačiu vieninteliam akcininkui S. Š. nuo 2020 m. gruodžio 22 d. diagnozuota sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronaviruso-2 (SARS-CoV-2) sukeliama liga COVID-19. Vadovas buvo priverstas saviizoliuotis, o nuo 2020 m. gruodžio 29 d. – hospitalizuotas ir gydytas VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose“. S. Š. 2021 m. sausio 12 d. mirė dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo (virusų sukeltos pneumonijos). Dėl įvykusios nelaimės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi nustatytas UAB „Mantuva“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų visiškas administravimas, administratore paskiriant bendrovės vadovo S. Š. sutuoktinę R. Š.. Pastaroji, pasinaudojusi jai suteiktomis teisėmis, tik 2021 m. vasario 8 d. paskyrė naują vadovą. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. vasario 8 d. bendrovė neturėjo faktiškai veikiančio vadovo, kuris jos vardu būtų galėjęs priimti sprendimus, surašyti įsakymus, disponuoti bendrovės lėšomis bei atlikti mokėjimus, tame tarpe ir darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams. Miręs vadovas vienintelis turėjo prieiga prie bendrovės sąskaitos ir elektroninės bankininkystės. Dėl susiklosčiusių aplinkybių praktiškai visi bendrovės darbuotojai nuo 2021 metų pradžios išėjo kasmetinių atostogų arba pasiėmė neapmokamas atostogas, nes bendrovės veikla buvo sustojusi, darbdavė negalėjo suteikti darbuotojams darbų. Naujai paskirta bendrovės direktorė, mirusiojo sutuoktinė R. Š., iki tol neturėjusi jokios vadovavimo praktikos, 2021 metų vasario viduryje kreipėsi į banką dėl prieigos prie bendrovės sąskaitos suteikimo ir gavo prisijungimo generatorių, kad elektroninės bankininkystės pagalba galėtų disponuoti bendrovės lėšomis. Tik tuomet atsirado reali galimybė atsiskaityti su darbuotojais. 2021 m. vasario 22 d. galutinai atsiskaičius su ieškovu, šis 2021 m. kovo 5 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo.
4. Ieškovas 2020 metų gruodžio mėnesį dirbo 15 darbo dienų (arba 120 val.) bei 6 dienas atostogavo, kas užfiksuota bendrovės darbuotojų darbo laiko žiniaraštyje; už šį mėnesį darbuotojui priskaičiuota atlyginimo ir atostoginių – 448,43 Eur (atskaičius mokesčius), ką patvirtina atsiskaitymų lapelis. 2021 metų sausio mėnesį ieškovas dirbo 20 darbo dienų (arba 160 val.) (kaip užfiksuota įmonės darbuotojų darbo laiko žiniaraštyje); už šį mėnesį darbuotojui priskaičiuota – 470,11 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio (pagal atsiskaitymų lapelį). 2021 metų vasario mėnesį ieškovas dirbo 10 darbo dienų (arba 79 val.) bei 7 dienas atostogavo, kas užfiksuota bendrovės darbuotojų darbo laiko žiniaraštyje; už šį mėnesį darbuotojui priskaičiuota darbo užmokesčio ir atostoginių – 469,85 Eur (atskaičius mokesčius), ką patvirtina atsiskaitymų lapelis. 2021 metų kovo mėnesį ieškovas dirbo 6 darbo dienas (arba 48 val.), kas užfiksuota bendrovės darbuotojų darbo laiko žiniaraštyje; už šį mėnesį darbuotojui priskaičiuota 141,61 Eur (atskaičius mokesčius), ką patvirtina atsiskaitymų lapelis. Iš viso priskaičiuota 1 530,00 Eur darbo užmokesčio, išmokėta – 1 734,32 Eur, per du kartus. Pirmo mokėjimo – 642,56 Eur apskaičiuota taip: 2021 m. vasario 22 d. darbuotojui pervesta 3 677,00 Eur suma, kurios didžioji dalis skirta padengti jo, kaip atskaitingo asmens, išlaidas bendrovei; išlaidas viršijanti suma apskaityta ir sumokėta darbuotojui kaip mokėjimai, susiję su darbo teisiniais santykiais, t. y. iš faktiškai ieškovui bankiniu pavedimu sumokėtos 3 677,00 Eur sumos (išleistos bendrovės naudai) atskaityta 3 034,44 Eur, kaip atskaitingo asmens turėtų išlaidų suma, kurią darbuotojas pagrindė pirminės apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo kvitais, čekiais, kasos pajamų orderiais). Išlaidas viršijanti suma, t. y. 642,56 Eur, yra darbdavės atliktas mokėjimas, bendrovės pervestas sumokant darbo užmokestį ir galutinį atsiskaitymą darbuotojui.
5. 2021 metų vasario mėnesį naujai paskirta bendrovės vadovė paaiškino darbuotojams, kad dėl vadovo mirties bendrovė nebeturi galimybių tęsti įprastos veiklos, todėl su kiekvienu darbuotoju tartasi dėl darbo teisinių santykių pabaigos. Ieškovas pareiškė savo noru nutrauksiantis darbo santykius, jeigu su juo prieš tai bus pilnai atsiskaityta. Darbuotojas pareikalavo, kad jam būtų sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, padengtos bendrovės naudai patirtos išlaidos bei paskaičiuotos ir atlygintos nepanaudotos atostogos. Įgyvendinant iškeltą sąlygą, atsakovė 2021 m. vasario 20 d. sumokėjo ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį už 2020 metų gruodžio mėnesį, 2021 metų sausio, vasario mėnesius. Per kitas dvi dienas darbdavė paskaičiavo atskaitingo asmens išlaidas pagal darbuotojo pateiktus pirminės buhalterinės apskaitos mokėjimo dokumentus, taip pat likusias mokėtinas sumas. Abejoms šalims patvirtinus priskaičiuotas sumas, vėlesniu 2021 m. vasario 22 d. mokėjimu ieškovui atlygintos dokumentais pagrįstos išlaidos bei pervesta apskaičiuota suma – pilnas atsiskaitymas su darbo teisinius santykius nutraukiančiu darbuotoju. Tik įvykdžius paties ieškovo iškeltą sąlygą, jis 2021 m. kovo 5 d. pateikė prašymą dėl darbo sutartie nutraukimo.
6. Darbo teisinių santykių pabaigos dieną (2021 m. kovo 8 d.) ieškovui už ginčo laikotarpį priklausė 1 530,00 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei 46,28 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (už 2 darbo dienas nepanaudotų atostogų), faktiškai sumokėta – 1 734,32 Eur suma, kas reiškia, jog galutinio atsiskaitymo dieną buvo permoka. Per tris mėnesius po atleidimo ieškovas į buvusią darbdavę nesikreipė, jokių pretenzijų nereiškė.
7. Ieškovui atostogos 2020 m. gruodžio 22-31 d. buvo pažymėtos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Darbuotojo prašymas dėl kasmetinių atostogų suderintas su bendrovės vadovu, šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų šventinėmis dienomis. Direktoriaus nurodymu atostogų dienos atžymėtos darbo laiko žiniaraščiuose. Tik dėl staigios vadovo ligos ieškovo prašymas dėl kasmetinių atostogų liko bendrovės biuro patalpose, tačiau po švenčių administratorė jo neberado, o vadovui susirgus – negalėjo įforminti direktoriaus įsakymu. Ieškovas 2021 metų vasario mėnesį pasiėmė 7 d. d. jam priklausančių kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 11 d., kas pažymėta darbo laiko žiniaraštyje; tokia ieškovo valia išreikšta jo pateiktame prašyme. Tokiu būdu ieškovas darbo bendrovėje laikotarpiu buvo išnaudojęs 13 d. d. (6 d. d. 2020 metų gruodžio mėnesį ir 7 d. d. 2021 metų vasario mėnesį) iš jam priklausančių 15 d. d. kasmetinių atostogų, todėl darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovas turėjo neišnaudotas tik 2 d. d. kasmetinių atostogų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis – 23,14 Eur, atleidimo dieną jam priklausė 46,28 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (23,14 Eur/d. x 2 d. d.) ir ji buvo jam išmokėta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27458-727/2021 ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažino, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. DGKS-2712 darbo byloje Nr. APS-131-10745 netenka galios.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad lemiamą reikšmę atostogų suteikimui turi darbuotojo valia, išreikšta rašytiniu prašymu, o tokio ieškovo prašymo dėl atostogų suteikimo 2020 metų gruodžio mėnesį byloje nėra, pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad į 2020 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį buvo įtrauktos 6 d. d. kasmetinės atostogos.
Šalies argumentai
10. Teismas, įvertinęs toliau nurodytas aplinkybes, kad į bylą pateiktas ieškovo prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 11 d. (7 d. d.), duomenų apie jo atšaukimą nėra, tuo metu bendrovėje vadovas nebuvo paskirtas, atitinkamai ir nebuvus įgalioto pasirašyti įsakymą dėl atostogų suteikimo asmens, sprendė, kad 2021 metų vasario mėnesį ieškovas atostogavo (7 d. d.), o įsakymo nebuvimas – tik nežymus formalus pažeidimas. Už ginčo laikotarpį nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio ieškovui turėjo būti sumokėta 1 727,34 Eur (448,94 Eur + 470,11 Eur + 469,85 Eur + 338,44 Eur) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, jog šalys pripažino, kad ieškovas, kaip atskaitingas asmuo, savo piniginėmis lėšomis atsakovės reikmėms pirko statybines medžiagas. Iš atsakovės pateiktos ginčo laikotarpio, t. y. 2021 m. sausio 1 d. – kovo 8 d. avansinės apyskaitos matyti, kad ieškovas įmonės reikmėms išleido 3 034,44 Eur. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ši suma būtų apskaičiuota neteisingai, tuo tarpu prieš parengiamąjį teismo posėdį pateiktos ankstesnių laikotarpių avanso apyskaitos neturi sąsajų su ginčo laikotarpiu.
12. Teismas darė išvadą, jog už laikotarpį nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio atsakovė ieškovui turėjo išmokėti 4 761,78 Eur (1 727,34 Eur + 3 034,44 Eur) išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais būtent jo atleidimo iš darbo momentu.
13. Teismo nuomone, atsakovė, darbo sutarties su ieškovu nutraukimo momentu, pervesdama jam 3 677,00 Eur ,,už medžiagas“, sumokėjo darbuotojui ne tik skolą jam, kaip atskaitingam asmeniui, bet ir darbuotojui priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismo teigimu, sutikus su ieškovo atstovo nuomone, kad tai skirtingos paskirties įmokos, kurios negalėjo būti tapatinamos, būtų pagrindas teigti, jog ieškovas įgijo teisę į be pagrindo jam sumokėtą pinigų sumą ir akivaizdų materialinį pranašumą darbdavės sąskaita; ši aplinkybė suponuotų ieškovo neteisėtą praturtėjimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-27458-727/2021, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje kilusio ginčo laikotarpis yra nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio. Ieškovo pateiktame ieškinyje nurodytas laikotarpis nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio aktualus tik nustatant byloje pareikšto reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo ir netesybų dydį. Teismas nėra saistomas vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir darbo teisinių santykių bylose vertina visas aplinkybes, atsiradusias darbo teisinių santykių metu (konkrečiu atveju, nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. kovo 8 d.) ir turinčias reikšmės nustatant su darbo santykiais susijusias sumas ir išmokas. Tokio pobūdžio bylose teismas nėra saistomas ieškinio pagrindo.
14.2. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 21 d. į bylą pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų (avansinių apyskaitų už laikotarpį nuo 2020 metų liepos mėnesio iki 2021 metų sausio mėnesio) prijungimo, kuriais siekė įrodyti, kad atsakovės įsiskolinimas, nesusijęs su darbo užmokesčiu, sudarė 4 007,71 Eur. Teisėjos N. D. 2021 m. rugsėjo 21 d. rezoliucija ieškovo pateiktos avansinės apyskaitos prijungtos prie bylos medžiagos, tačiau nevertintos.
14.3. Įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo paneigta ieškovo reikalavimo teisė 4 007,71 Eur sumai pagal avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2020 metų liepos mėnesio iki 2021 metų sausio mėnesio.
14.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė su ieškovu iki darbo santykių pabaigos tinkamai neatsiskaitė ir nesusitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovui priklausančių su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų dydžius, netinkamai taikydamas materialiąsias darbo teisės normas, reglamentuojančias pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą.
14.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas atostogavo laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 11 d. (7 d. d.) nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad darbdavės įsakymo dėl atostogų nebuvimas tėra nežymus formalus pažeidimas. Ieškovas buvo pateikęs prašymą dėl atostogų suteikimo minėtu laikotarpiu, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas, nepriėmus įsakymo dėl atostogų suteikimo ir toliau nepertraukiamai dirbus atsakovės naudai. Kilusio ginčo atveju būtent darbdavei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 11 d. atostogavo, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Prašymo dėl atostogų suteikimo egzistavimas savaime neįrodo, kad toks prašymas buvo tenkintas, ieškovui pasinaudojus jam suteiktomis atostogomis. Nesant įrodymų, kad atsakovė ieškovui būtų suteikusi atostogas darbo teisinių santykių laikotarpiu (nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. kovo 8 d.), ieškovui priklausė 361,23 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.
14.6. Darbo ginčų komisijos nustatytos piniginės sumos nevertintinos, nes grindžiamos rašytiniais įrodymais, neatitinkančiais proceso įstatymo keliamų reikalavimų rašytiniams įrodymams – dokumentai nepasirašyti įgalioto asmens, nėra aiškus jų sudarytojas. Dėl šios priežasties Darbo ginčų komisijos sprendime padarytos išvados apie priteistinas sumas yra pagrįstos tik formaliu vienos iš šalies pateiktų įrodymų vertinimu. Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, šis negalėjo remtis Darbo ginčų komisijos nustatytomis aplinkybėmis
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
17. Remiantis bylos medžiaga, ieškovas ir atsakovė 2020 m. birželio 8 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 20-06-08 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią jis nuo 2020 m. birželio 8 d. buvo priimtas darbų vadovo pareigoms vykdyti (darbo sutarties 1.2 papunktis, 13 punktas). Darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui 610,00 Eur darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį, sumą pervedant į darbuotojo banko sąskaitą iki sekančio mėnesio 25 d. (darbo sutarties 3 punktas). Nuo 2021 m. kovo 8 d. ieškovas atleistas iš darbų vadovo pareigų pagal DK 55 straipsnį.
18. Ieškovas su 2021 m. birželio 2 d. prašymu dėl nesumoke?to darbo uz?mokesc?io, kompensacijos uz? nepanaudotas atostogas ir netesybu? is?ies?kojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš atsakovės 377,75 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 361,23 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 898,02 Eur netesybų (visos nurodytos sumos – atskaičius mokesčius).
19. Darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. DGKS-2712 darbo byloje Nr. APS-131-10745 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) nuspręsta atmesti ieškovo prašymą atsakovei.
20. Ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 377,75 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 361,23 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybas (449,01 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį per mėnesį padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių) ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, kad atleidimo iš darbų vadovo pareigų dieną su juo buvo visiškai atsiskaityta.
21. Visų pirma, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje kilusio ginčo laikotarpis yra nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, jog dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
23. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką turi ieškovas, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama byloje, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog reiškiant ieškinį pirmosios instancijos teismui, ieškovas, formuluodamas 2021 m. rugpjūčio 9 d. ieškinio dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo pagrindą, nurodęs, kad atsakovė kiekvieną mėnesį sumokėdavo darbo užmokestį už praėjusį kalendorinį mėnesį; paskutinis mokėjimas atliktas 2020 m. gruodžio 22 d., mokėjimo paskirtyje nurodant: „Atlyginimas 2020/11“; vėliau mokėjimai nebuvo atliekami; kadangi 2021 m. vasario 22 d. iš atsakovės buvo gautas 1 091,76 Eur mokėjimas, mokėjimo paskirtyje nurodant: „Atlyginimas“, likęs nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio sudaro 377,75 Eur (1 469,51 Eur – 1 091,76 Eur), o kompensacija už nepanaudotas atostogas – 361,23 Eur. 2021 m. rugsėjo 22 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Vytautas Ptašinskis nurodęs, kad ieškinio dalyką sudaro darbo užmokesčio įsiskolinimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir netesybos (2021 m. rugsėjo 22 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 7.22 min. iki 7.27 min.); darbo užmokesčio įsiskolinimo laikotarpis – nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio (dirbtos 6 darbo dienos) (2021 m. rugsėjo 22 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 16.54 min. iki 17.04 min.); ginčo dėl galimų išlaidų statybinėms medžiagoms šioje byloje nekelia, laiko, kad ginčas pagal avansines apyskaitas yra kitos bylos dalykas (2021 m. rugsėjo 22 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 18.18 min. iki 18.31 min.). Taigi laikytina, jog ginčas pagrįstai spręstas ieškovo pareikšto ieškinio ribose, neturint ne tik teisės, tačiau ir pareigų jų peržengti, ieškovo atstovui advokatui Vytautui Ptašinskiui konkretizavus tiek įsiskolinimo laikotarpį, tiek ir ginčo dalyką.
24. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovui priklausančių su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų dydžius, be kita ko, ir spręsdamas, kad ieškovas atostogavo laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 11 d. (7 d. d.).
25. Visų pirma, pasisakydamas dėl ginčijamo antrojo atostogų laikotarpio, t. y. nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 11 d., apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip pagrįstai nurodęs pirmosios instancijos teismas, ieškovas pasirašytinai pats teikęs 2021 m. vasario 2 d. prašymą tuo metu suteikti kasmetines atostogas; rašytiniais įrodymais / liudytojų parodymais ar kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pozicija, kad nurodytu laikotarpiu jis dirbo, nebuvo grindžiama. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs toliau nurodytas aplinkybes, kad: bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui S. Š. nuo 2020 m. gruodžio 22 d. diagnozuota sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronaviruso-2 (SARS-CoV-2) sukelta liga COVID-19; nuo 2020 m. gruodžio 29 d. – jis hospitalizuotas ir gydytas VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose“; 2021 m. sausio 12 d. mirė dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo (virusų sukeltos pneumonijos); mirusysis S. Š. vienintelis turėjo prieiga prie bendrovės sąskaitos ir elektroninės bankininkystės; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7390-534/2021 nustatytas bendrovės 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų visiškas administravimas, administratore paskiriant bendrovės vadovo S. Š. sutuoktinę R. Š.; ši, pasinaudojusi jai suteiktomis teisėmis, tik 2021 m. vasario 8 d. paskyrė naują vadovą, kreipėsi į banką dėl prieigos prie bendrovės sąskaitos suteikimo ir gavo prisijungimo generatorių, kad elektroninės bankininkystės pagalba galėtų disponuoti bendrovės lėšomis; ieškovo 2021 m. vasario 2 d. prašymo pateikimo momentu naujas vadovas paskirtas nebuvo, o apie suteiktus įgaliojimus kitam asmeniui pasirašyti įsakymą dėl kasmetinių atostogų duomenų nėra (CPK 178 straipsnis), pagrįstai sprendė, jog ieškovas pasinaudojo teise į kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 11 d. (7 d. d.). Taigi už ieškovo nurodytą ginčo laikotarpį nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio mokėtinas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudarė 1 727,34 Eur (448,94 Eur + 470,11 Eur + 469,85 Eur + 338,44 Eur) (atskaičius mokesčius).
26. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė 2021 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9MK sumokėjo ieškovui 1 091,76 Eur, mokėjimo paskirtis: ,,atlyginimas“, 2021 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12MK – 3 677,00 Eur, mokėjimo paskirtis: ,,už medžiagas“. Atsižvelgiant į tai, jog pagal 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. kovo 8 d. avansinę apyskaitą (suminę) atskaitingam asmeniui (ieškovui) priskaičiuota 3 034,44 Eur suma, o jos pagrįstumas – neginčytas; ieškovas, atsakovei pateikus tik vienintelę 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. kovo 8 d. avansinę apyskaitą (suminę), pagal kurią, jos teigimu, vykdytas atsiskaitymas, teise gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašytinius įrodymus iš atsakovės išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registrų nei už nurodytą 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. kovo 8 d. (kuriuo, sprendžiant iš paties ieškovo ranka pildytoje avansinėje apyskaitoje už 2021 metų sausio mėnesį (paskutinėje), jis patyręs 3 405,24 Eur išlaidų atsakovės reikmėms), nei už ankstesnius laikotarpius nepasinaudojo, jo atstovui 2021 m. rugsėjo 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodant, kad ginčas dėl galimų išlaidų statybinėms medžiagoms šioje byloje nekeliamas, tai – kitos bylos dalykas (nors bylos nagrinėjimo metu į Darbo ginčų komisiją kreiptasi nebuvo), laikytina, jog su ieškovu atleidimo iš darbo dieną, įvertinus jo reiškiamų reikalavimų apimtį, buvo visiškai atsiskaityta, sumokant iš viso 1 727,34 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (atskaičius mokesčius) bei 3 041,42 Eur ((1 091,76 Eur + 3 677,00 Eur) – 1 727,34 Eur) už statybines medžiagas.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
28. Kadangi kiti apeliaciniame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, atitinkamai nepatirdama su jo parengimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-27458-727/2021 palikti nepakeistą.