Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“ atstovui advokatui Vykintui Zulonui,

trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ atstovui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Baltic research“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos plieno sistemos“ dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo pripažintini negaliojančiais ex officio nuo sudarymo momento šiuos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Baltic research“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos plieno sistemos“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorius už bendrą 35603,32 (trisdešimt penkių tūkstančių šešių šimtų trijų ir trisdešimt dviejų šimtųjų) euro sumą:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-15 nutartimi iškėlė UAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (pakeistas jo teisių perėmėju UAB „Klaipėdos administratoriai“).

9. Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-808-796/2018 buvo patvirtintas 577 998,47 (penkių šimtų septyniasdešimt septynių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt aštuonių ir keturiasdešimt septynių šimtųjų) euro BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ finansinis reikalavimas UAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje.

12.1. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1187-459/2016 – UAB „Baltijos plieno sistemos“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jų nesant, ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, turtinių teisių, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą, neviršijant 89 564,08 euro sumos, areštas. Šios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1350-302/2016;

12.2. Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1901-163/2016 – UAB „Baltijos plieno sistemos“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jų nesant, ar esant nepakankamai - piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, turtinių teisių, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą, neviršijant 250 831,48 euro sumos, areštas. Šios laikinosios apsaugos priemonės išregistruotos iš Turto arešto aktų registro 2018-03-19;

Dėl teisės reikšti netiesioginį ieškinį

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Asmuo, kreipdamasis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, visų pirma privalo pagrįsti savo civilinį procesinį subjektiškumą, t. y. teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu turėjimą. Asmeniui neįrodžius pirmiau įvardytų prielaidų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės reikšti teismui netiesioginį ieškinį atsiradimą, tokio subjekto pateiktas netiesioginis ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022).

15. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

Dėl įskaitymo sandorių ginčijimo

17. CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015, 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

18. Kaip minėta aukščiau, BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, kurios teises ir pareigas 2019-12-17 perėmė ieškovas UAB „Stanlita“, Klaipėdos apygardos teisme buvo pareiškusi netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė trečiojo asmens BUAB „Baltijos plieno sistemos“ naudai priteisti iš atsakovės AB „Baltic research“ 53184,91 euro skolą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-534-450/2020) konstatuota, kad atsakovė (AB „Baltic research“) savo priešpriešinius reikalavimus į trečiojo asmens (BUAB „Baltijos plieno sistemos“) iš ginčo sąskaitų kylančius reikalavimus įskaitydavo tą pačią dieną, kai BUAB „Baltijos plieno sistemos“ išrašydavo konkrečią sąskaitą, šiuos įskaitymus pažymint bendrovių apskaitose. Atsakovė konkretų įskaitymą trečiojo asmens atžvilgiu atlikdavo ne pati išrašydama PVM sąskaitą faktūrą trečiajam asmeniui, o kuomet pats trečiasis asmuo išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą atsakovei, t. y. būtent po to, kai šios sąskaitos pagrindu atsirasdavo trečiojo asmens reikalavimas atsakovei. Iki konkrečios PVM sąskaitos faktūros išrašymo trečiasis asmuo atsakovės atžvilgiu neturėjo jokių reikalavimų; ir priešingai, atsakovė reikalavimų trečiajam asmeniui turėjo dar prieš jai išrašant konkrečią PVM sąskaitą faktūrą, ir šie priešpriešiniai atsakovės reikalavimai, minėta, egzistavo dar nuo 2013 m. Kai atsakovei buvo pateiktos pirmosios trečiojo asmens sąskaitos, trečiojo asmens atsakovei neįvykdytų įsipareigojimų suma siekė 468 273,84 Eur. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė (AB „Baltic research“) turėjo pagrindą įskaityti iš trečiojo asmens išrašytų ginčo sąskaitų kylančius trečiojo asmens piniginius reikalavimus atsakovei į atsakovės trečiajam asmeniui turimus priešpriešinius piniginius reikalavimus, atliko tokius įskaitymus ir toks atsiskaitymo būdas buvo vienintelė tarp šalių egzistavusi atsiskaitymo praktika. BUAB ,,Baltijos plieno sistemos“ ir AB ,,Baltic research“ teisiniai santykiai dėl ginčo sumos šioje byloje atitiko įskaitymo teisinį reglamentavimą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad skolų įskaitymo sandoriai buvo sudaryti.

20. Iš byloje pateiktų UAB „Baltijos plieno sistemos“ išrašytų sąskaitos žiniaraščių bei išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, atliktų darbų aktų matyti, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ laikotarpiu nuo 2016 metų balandžio mėnesio iki 2018 metų vasario mėnesio atliko darbų (suteikė paslaugų) AB „Baltic research“ iš viso už 53184,91 Eur.

21. Ieškovas nurodo, kad visos šios UAB „Baltijos plieno sistemos“ PVM sąskaitos – faktūros už AB „Baltic research“ naudai atliktus darbus, išskyrus 2016 04 29 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BPS201683 ir 2016 04 29 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BPS201682, buvo išrašytos galiojant arba Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-04 nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-1187-459/2016, arba Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-30 nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-1901 -163/2016 ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-10 nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-1030-459/2017. Bendra tokių UAB „Baltijos plieno sistemos“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų suma sudaro 35603,32 Eur, todėl šiai sumai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

22. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019). Be to, įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama CK 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais. Draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkrečius asmeniu ir kt. Įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus – pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktą įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.

23. Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto akto registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pagal TAARĮ 4 straipsnio 1 dalį turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013).

24. Iš byloje pateiktų teismo nutarčių, Turto arešto aktų registro archyvo išrašo matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1187-459/2016 taikė areštą UAB „Baltijos plieno sistemos“ turtui, piniginėms lėšoms 89 564,08 Eur sumai. Vykdant šią nutartį, 2016-05-04 įregistruotas turto arešto mastas 89564,08 Eur sumai ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ neteko teisės numatytos sumos apimtimi turtą, pinigines lėšas, turtines teises parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktas Nr. 2016020547, 7.4. p.; 7.5.3. p.). Turto arešto aktų registre 2016-05-05 antstolės padėjėja įregistravo Turto arešto akto pakeitimą, kuriuo identifikavo ir patikslino areštuoto turto dalis, priklausančias UAB „Baltijos plieno sistemos“ bei įregistravo areštą konkrečiam turtui (išrašo 7.1.2.1. – 7.1.2.10 p.) ir išregistravo iš Turto arešto aktų registro areštą neidentifikuotam turtui (išrašo 7.1.2.11 p.). Įregistruojant areštą konkrečiam turtui, antstolis komentare dėl laisvai disponuojamos sumos nurodė, kad atsakovei leista atsiskaityti su ieškove. Turto arešto pakeitimai buvo atlikti dar keturis kartus, patikslinant areštuotą turtą bei nurodant laisvai disponuojamas sumas bei komentarus dėl laisvai disponuojamų sumų (išrašo 7.2. – 7.5 p.). Turto arešto aktas išregistruotas 2016-10-23 (išrašo 7.6.1 p.).

25. Vykdant 2016-12-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1901-163/2016, 2017-01-02 įregistruotas turto arešto mastas 250 831,48 Eur sumai ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ neteko teisės numatytos sumos apimtimi turtą, pinigines lėšas, turtines teises parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktas Nr. 2017000105, 13.4.1 p.; 13.5.3. p.). Turto arešto aktų registre 2017-01-03 antstolio padėjėjas įregistravo Turto arešto akto pakeitimą, kuriuo identifikavo ir patikslino areštuoto turto dalis, priklausančias UAB „Baltijos plieno sistemos“ bei įregistravo areštą konkrečiam turtui (išrašo 13.1.2. – 13.1.2.10 p.) ir išregistravo iš Turto arešto aktų registro areštą neidentifikuotam turtui (išrašo 13.1.2.11 p.). Turto arešto pakeitimai buvo atlikti dar tris kartus, patikslinant areštuotą turtą bei nurodant laisvai disponuojamas sumas bei komentarus dėl laisvai disponuojamų sumų (išrašo 13.2. – 13.4 p.). Įregistruojant areštą konkrečiam turtui, antstolis komentare dėl laisvai disponuojamos sumos nurodė, kad atsakovei leisti atlikti mokėjimus valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Turto arešto aktas išregistruotas 2018-03-19 (išrašo 13.5.1 p.).

26. Vykdant 2017-02-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1030-459/2017, 2017-02-13 įregistruotas turto arešto mastas 193418,31 Eur sumai ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ neteko teisės numatytos sumos apimtimi turtą, pinigines lėšas, turtines teises parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktas Nr. 2017007574, 14.4.1 p.; 14.5.3. p.). Turto arešto aktų registre 2017-02-15 antstolio padėjėjas įregistravo Turto arešto akto pakeitimą, kuriuo identifikavo ir patikslino areštuoto turto dalis, priklausančias UAB „Baltijos plieno sistemos“ bei įregistravo areštą konkrečiam turtui (išrašo 14.1.2. – 14.1.2.4 p.) ir išregistravo iš Turto arešto aktų registro areštą neidentifikuotam turtui (išrašo 14.1.2.5 p.). Įregistruojant areštą piniginėms lėšoms, antstolis komentare dėl laisvai disponuojamos sumos nurodė, kad atsakovei pateikus duomenis leisti atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų mokesčių valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei kitų privalomųjų mokesčių (komunalinių), darbo užmokesčio mokėjimu bei atsiskaityti su ieškove (14.1.2.4. p.). Turto arešto aktas išregistruotas 2018-03-19 (išrašo 14.2.1 p.).

27. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis (sprendimo 24 – 26 punktai), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įskaitymais buvo pažeistos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas disponuoti ieškovei priklausančiu turtu, ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas dėl įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo, kas lemia nurodytų sandorių neteisėtumą. Pažymėtina, kad kiekviename turto arešto akte buvo identifikuotas areštuojamas UAB „Baltijos plieno sistemos“ turtas, tame tarme nurodyta, kad areštuojami automobiliai, piniginės lėšos bankuose, nurodytas jo mastas, be to, buvo konkrečiai įvardinta, ką leidžiama atlikti su laisvai disponuojamomis sumomis. Šiuo atveju pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras atsakovė turėjo pervesti UAB „Baltijos plieno sistemos“ pinigines lėšas, t. y. apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras ir gautos lėšos būtų areštuotos antstolio pagal taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir paskirstytos pagal antstolio patvarkymą. Tuo tarpu atsakovė atliko įskaitymus su areštuotu turtu, taip pažeisdama imperatyviąsias teises normas. Nors atsakovė nurodė, kad atsakovės įskaitymai buvo vykdomi iš turto, kuris buvo pas atsakovę ir nebuvo areštuotas, tačiau, atsakovė, žinodama, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ yra taikomas areštas, turėjo apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, o ne vykdyti įskaitymus kaip ji nurodo iš savo turto.

28. Teismas taip pat nepripažįsta pagrįstais atsakovės argumentų, jog apie arešto faktą ji negalėjo žinoti, kadangi vadovaujantis TAARĮ 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo ir išsiaiškinti, ar nesuvaržytos kitos sandorio šalies turtinės teisės. TAARĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre.

29. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio teisėtumo, teisinės reikšmės neturi sandorį sudariusio asmens sąžiningumo kriterijus. Bet kuriuo atveju apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: jos turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, atsiskaitymais su kreditoriais, ginčais teisme ir pan. Atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepaisė šių kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų. Be to, kaip minėta aukščiau, tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (CPK 675 straipsnio 4 dalis; TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė buvo susijusi įmonė su UAB „Baltijos plieno sistemos“, t. y. atsakovė buvo vieninteliu akcininku ir įskaitymo sandoriai vyko tarp dukterinės ir motininės įmonės. Be to, nuo 2013 m. birželio 1 d. atsakovė tvarkė trečiojo asmens buhalterinę apskaitą. Šias aplinkybes yra nustatęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020-10-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-534-450/2020. Taigi atsakovei neabejotinai buvo žinoma apie UAB „Baltijos plieno sistemos“ taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ginčijamų įskaitymo sandorių sudarymo metu UAB „Baltijos plieno sistemos“ turtui buvo pritaikytas areštas, atsakovė, pažeisdama imperatyviąsias TAARĮ nuostatas, neteisėtai atliko ginčijamus įskaitymus, kurie neabejotinai prieštaravo UAB „Baltijos plieno sistemos“ nustatytiems turto apribojimams, nes atsakovė iš esmės disponavo UAB „Baltijos plieno sistemos“ piniginėmis lėšomis, o tai imperatyviai buvo draudžiama daryti (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktas).

30. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ 2017-12-15 buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1731-796/2017). Klaipėdos apygardos teismo nutartyje iškelti bankroto bylą konstatavo, kad iš ieškovės pateikto atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ 2015-12-31 balanso matyti, jog atsakovės finansinė padėtis jau 2015 m. buvo sudėtinga. Nors UAB „Baltijos plieno sistemos” ir turėjo turto už 432 892,41 Eur, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 533 649,85 Eur, t. y. net 100 757,44 Eur viršijo turimo turto vertę. Pagal atsakovės pateiktą 2016-12-31 balansą matyti, jog atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos” finansinė padėtis 2016 metais dar labiau pablogėjo. Bendrovės turimas turtas sumažėjo iki 354172 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 599 942 Eur, t. y. net 245 770 Eur viršijo turimo turto vertę. Materialaus turto įmonė turėjo tik 6 už 3375 Eur (transporto priemonės), trumpalaikio turto už 38 920 Eur, finansinis turtas sudarė 311 877 Eur. Per 2015 m. buvo patirta 76 383 Eur nuostolio, o 2016 m. nuostolis išaugo iki 145 009 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-15 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1731-796/2017, 22 – 23 punktai). Taigi, atlikus įskaitymus buvo sumažintas ne tik UAB „Baltijos plieno sistemos“ turtas, bet sumažėjo ir kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą (atkreiptinas dėmesys, kad bankroto proceso metu su jais nebuvo atsiskaityta). Esant ir daugiau kreditorių, AB „Baltic research“ atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorius UAB „Baltijos plieno sistemoms“ nepagrįstai suteikė atsakovei AB „Baltic research“ pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai. Kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008, kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, tačiau toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, imperatyvioms statymų normoms prieštaraujantys ir jau vien dėl to pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį negaliojantys ginčo sandoriai nesudaro pagrindo konstatuoti šių sandorių šalių protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Sudarydamos šiuos sandorius atsakovė AB „Baltic research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo nesąžiningos, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujantys ginčo įskaitymai pažeis UAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių teises – minėta, jog atsiskaitymas pagal teismo nutartis dėl turto arešto bei turto arešto aktus buvo galimas tik su ieškovais, darbuotojais, privalomų mokesčių mokėjimais.

31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos netiesioginiam ieškiniui tenkinti. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad byloje ieškovės ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento įskaitymo sandorius pagal 2016-07-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016141 - už 6008,23 Eur; 2016-07-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016142 - už 8158,43 Eur; 2016-07-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016143 - už 1 880,28 Eur; 2016-08-02 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016144 - už 917,80 Eur; 2016-08-08 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BPS2016149 - už 792,14 Eur; 2016-08-11 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016152 - už 5197,87 Eur; 2016-08-11 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016153 - už 1 034,99 Eur; 2016-08-11 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016154 - už 1 037,24 Eur; 2016-09-13 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016166 - už 3296,48 Eur; 2016-09-21 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016167 - už 1638,95 Eur; 2016-09-27 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016173 - už 126,63 Eur; 2016-09-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016174 - už 117,39 Eur; 2016-10-05 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. BPS20161 77 - už 159,36 Eur; 2016-10-05 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. BPS2016178 - už 89,88 Eur; 2016-10-07 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016180 - už 479,16 Eur; 2017-01-26 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2017007 - už 178,89 Eur; 2017-02-15 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2017015 - už 131,51 Eur; 2017-02-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2017023 - už 4237,55 Eur; 2017-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BPS2017024 - už 120,54 Eur, tarp AB „Baltic research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ tenkinami.

Dėl restitucijos taikymo

32. CK 1.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Kadangi pagal ginčijamus sandorius buvo neteisėtai įskaitytos ieškovei mokėtinos sumos, todėl, taikant restituciją, iš atsakovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ naudai priteisiama 35603,32 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34. Iš byloje pateikto ieškovės atstovo advokato Vykinto Zulono prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, PVM sąskaitų – faktūrų, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 2420 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, yra būtinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jos priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

35. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 759 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento akcinės bendrovės „Baltic research“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorius pagal 2016-07-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016141 - už 6008,23 Eur; 2016-07-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016142 - už 8158,43 Eur; 2016-07-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016143 - už 1 880,28 Eur; 2016-08-02 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016144 - už 917,80 Eur; 2016-08-08 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BPS2016149 - už 792,14 Eur; 2016-08-11 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016152 - už 5197,87 Eur; 2016-08-11 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016153 - už 1 034,99 Eur; 2016-08-11 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016154 - už 1 037,24 Eur; 2016-09-13 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016166 - už 3296,48 Eur; 2016-09-21 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016167 - už 1638,95 Eur; 2016-09-27 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016173 - už 126,63 Eur; 2016-09-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016174 - už 117,39 Eur; 2016-10-05 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. BPS20161 77 - už 159,36 Eur; 2016-10-05 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. BPS2016178 - už 89,88 Eur; 2016-10-07 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2016180 - už 479,16 Eur; 2017-01-26 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2017007 - už 178,89 Eur; 2017-02-15 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2017015 - už 131,51 Eur; 2017-02-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BPS2017023 - už 4237,55 Eur; 2017-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BPS2017024 - už 120,54 Eur, t. y. už bendrą 35603,32 Eur sumą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Baltic research“ 35603,32 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus tris eurus 32 ct) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plieno sistemos“.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Baltic research“ 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stanlita“.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Baltic research“ 759 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.