Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-07-16 apie 23.00 val., tiksliai laiko neprisimena, jis atėjo į kavinę „Teatro bufetas“. Kadangi buvo girtas, tarp jo ir kavinės savininko įvyko konfliktas, kuris iškvietė policijos pareigūnus ir jį laikė, kol atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams jį perdavė jiems, ir tuo momentu, kai jį savininkas paleido ir jam policijos pareigūnai liepė eiti į jų automobilį, jis pradėjo bėgti. E. P. nubėgo į miesto centrinį parką ir pamatęs, kad jį atsiveja policijos pareigūnė, jis atsigulė ant žemės, kad pasislėptų, manydamas, kad ji jo nepastebės. Pareigūnė pribėgo prie jo ir bandė jį sulaikyti, o jis norėdamas ištrūkti, kumščiu trenkė jai į kairį petį, tačiau ji smūgio išvengė, o jis pabėgo. Toliau nubėgo į kažkokio namo kiemą ir pasislėpė po krūmais, jį pasivijo pareigūnė ir bandė vėl sulaikyti, tuomet jis ją pastūmė, bet tuo metu prie jo pribėgo policijos pareigūnas ir jį sulaikė. Įvykio metu buvo girtas, policijos pareigūnams jis nenorėjo suduoti, o tik norėjo pastumti ir pabėgti, kad nebūtų sulaikytas. Dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2012-07-16 apie 23.43 val. patruliuojant kartu su patruliu A. P. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad kavinėje „Teatro bufetas“ vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko kavinės savininkas, kuris buvo sulaikęs kaltinamąjį. Jiems artinantis prie kavinės savininko ir sulaikyto asmens E. P., pastarasis ištrūko iš kavinės savininko rankų ir nubėgo. Ji nubėgo paskui kaltinamąjį, o patrulis A. P. važiavo su tarnybiniu automobiliu. E. P. nubėgo į centrinį miesto parką, jį pamatė gulintį ant žemės. Jai artinantis prie E. P. ir bandant jį sulaikyti, jis pašoko nuo žemės ir kumščiu trenkė jai į kairį petį. Smūgio jai pavyko išvengti, jaunuolis vėl pabėgo. Ji su patruliu A. P. toliau persekiojo jaunuolį. Pastebėjo, kad jis įbėgo į S. Lukauskio gatvės 8 namo kiemą ir pasislėpė už krūmų. Jai prisiartinus prie jo ir bandant jį sulaikyti, jis aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui ir ją stumtelėjo, po ko ji pakrypo, tačiau nenugriuvo. Tuo metu šalia buvęs patrulis A. P. padėjo sulaikyti E. P., kurį pristatė į Šiaulių miesto policijos komisariatą. Jai padaryta moralinė žala, kadangi jai buvo pasipriešinta kaip valstybės tarnautojai, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Turtinė žala jai nėra padaryta. Jie su kolega buvo su policijos uniformomis, kaltinamajam buvo pasakyta, dėl ko jis sulaikomas, bet jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, nesėdo į tarnybinį automobilį ir vengė sulaikymo.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2012-07-16 apie 23.43 val. patruliuojant kartu su patrule V. P. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad kavinėje „Teatro bufetas“ vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko kavinės savininkas, kuris buvo sulaikęs kaltinamąjį, kuris ir kėlė triukšmą. Jiems prisiartinus prie E. P., jis ištrūko iš kavinės savininko rankų ir pabėgo. Jį nusivijo jo kolegė V. P., o jis iš paskos išvažiavo automobiliu. Jie bėglį pasivijo parke, kur jis matė, kaip E. P. užsimojo ir norėjo suduoti kumščiu V. P., tačiau jai pavyko smūgio išvengti. Jei ji būtų nepasitraukusi, tai E. P. būtų sudavęs V. P.. Po to E. P. vėl pabėgo, o jie jį nusivijo. S. Lukauskio gatvės 8 namo kieme V. P. sulaikant E. P., kaltinamasis ją pastūmė, po ko ji pakrypo, tačiau nenugriuvo. Jie sulaikė E. P. ir pristatė į policijos komisariatą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios V. P., liudytojo A. P. duotų parodymų, E. P. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulės V. P. ir patrulio A. P. tarnybiniais pranešimais (4, 5 b. l.), kuriuose užfiksuota, kad 2012-07-16 patruliams V. P. ir A. P. patruliuojant kartu Šiaulių mieste auto patrulyje „ALKSNA-13“, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Tilžės g. 155 vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu apie 23.43 val. juos pasitiko kavinės „Teatro bufetas“ savininkas S. K., kuris sulaikė E. P., kuris kaip teigė S. K., girtas rėkė, kabinėjosi prie lankytojų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, žadėjo visus sumušti, mosikavo rankomis, elgėsi labai įžūliai ir agresyviai, jo veiksmai buvo nenuspėjami. Policijos pareigūnams artinantis prie E. P., jis ištrūko iš S. K. rankų ir nubėgo. Jie pradėjo vytis jaunuolį Tilžės gatve, vėliau Varpo gatve iki Dvaro gatvės, kur pasuko į centrinį miesto parką. Patrulė V. P. nubėgo paskui bėglį, o A. P. nuvažiavo tarnybiniu automobiliu. V. P. parke pamatė ant žemės gulintį E. P. Jai artinantis, E. P. pašoko ir smūgiavo į pareigūnės petį, tačiau ji smūgio išvengė. Tuomet jaunuolis vėl nubėgo, o jie jį nusivijo. Lukausko g. 8 namo kieme E. P. aktyviais veiksmais pasipriešino, t.y., nustūmė V. P.. Tuo metu šalia buvęs patrulis A. P. padėjo sulaikyti E. P.;

- asmens blaivumo testu (10 b. l.), iš kurio matyti, kad 2012-07-16 23.12 val. E. P. nustatytas 2,54 promilių girtumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad E. P. 2012 m. liepos 16 d. apie 23.00 val., Šiauliuose, atėjo į kavinę „Teatro bufetas“, kur, būdamas neblaivus, konfliktavo su kavinės barmenu, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kibo prie kavinės lankytojų, todėl jį sulaikė kavinės savininkas, kuris iškvietė policijos pareigūnus ir laikė E. P. iki atvyko policijos pareigūnai. Pagal iškvietimą atvyko pareigūnai V. P. ir A. P., kuriems kavinės savininkas apibūdino susidariusią situaciją ir paleido E. P., kuriam policijos pareigūnai liepė eiti į tarnybinį automobilį, t.y., E. P. buvo aišku, kad jis yra sulaikomas policijos pareigūnų, kurie tuo metu vykdė savo tiesiogines pareigas, t. y., siekdami užkirsti kelią teisės pažeidimui, užtikrinti viešąją tvarką bei saugumą, įvykio vietoje pasirodė vilkėdami policijos pareigūnų uniformomis, davė nurodymus eiti į tarnybinį automobilį. Tačiau E. P. pradėjo bėgti, t.y., tokiu būdu aktyviais veiksmais nevykdė policijos pareigūnų nurodymų ir bandė išvengti sulaikymo. Byloje nustatyta, kad paskui E. P. nubėgo patrulė V. P., o A. P. nusivijo kaltinamąjį tarnybiniu automobiliu. Centriniame miesto parke E. P. atsigulė ant žemės tikėdamasis, kad jo nepastebės V. P., tačiau jai jį pastebėjus ir bandant sulaikyti, jis, panaudojo fizinį smurtą, t.y., kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairį petį, tačiau V. P. smūgio išvengė. Minėtą įvykį stebėjo pareigūnas A. P., iš kurio parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad V. P. E. P. būtų sudavęs smūgį, jei ji nebūtų pasilenkusi, be to, jei ji nebūtų išvengusi smūgio, tai neaišku, kokio sunkumo sveikatos sužalojimas jai būtų buvęs padarytas. Po to E. P. vėl pradėjo bėgti, o pareigūnai jį nusivijo. E. P. pasislėpė S. L. g. 8 kieme už krūmų. V. P. pribėgus ir vėl bandant sulaikyti, jis vėl panaudodamas fizinį smurtą, t.y., stumdamas V. P., po ko ji pakrypo, tačiau nenugriuvo, siekė išvengti sulaikymo, tačiau pribėgus pareigūnui A. P. ir padedant jį sulaikyti, E. P. buvo sulaikytas. E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu teigė, kad jis nenorėjo panaudoti fizinio smurto prieš policijos pareigūnę, tik siekė išvengti sulaikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai tokie veiksmai, kuriuos kaltininkas padaro tyčia, suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą – tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat jį panaudoti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Administracinė atsakomybė kyla, kai pasipriešindamas pažeidėjas nenaudoja fizinio smurto ir negrasina tuoj pat jį panaudoti; pavyzdžiui, grasina susidoroti ateityje, padaryti turtinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo nenutraukdamas viešosios tvarkos pažeidimo, spyriojasi, nesileidžia būti vedamas į policijos automobilį ir pan. Taigi pagrindinis kriterijus, atribojantis atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, yra kaltininko veiksmų pobūdis ir intensyvumas. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės, veikos kvalifikavimo klausimus, turi būti neginčijamai įrodytas fizinio smurto panaudojimas tyčia, siekiant pasipriešinti pareigūnų teisėtiems reikalavimams, veiksmų bei grasinimų žodžiu (taip pat necenzūrinių žodžių) pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–336/2007, 2K-802/2007, 2K–298/2009, 2K-614/2010, 2K–664/2010, 2K-56/2010, 2K-27/2012, 2K-70/2012 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų matyti, kad E. P. nusikalstamos veikos padarymo dieną aktyviai vengė sulaikymo, t.y. nuo kavinės „Teatro bufetas“ pasileido bėgti Tilžės gatve link SEB banko, po to pasuko link Varpo gatvės, o po to – į centrinį miesto parką, kur policijos pareigūnams nepavykus jo sulaikyti, jis nubėgo iki S. Lukauskio gatvės 8 namo kiemo, E. P. V. P. bandė sulaikyti du kartus ir abu kartus kaltinamasis jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y., pirmą kartą bandė suduoti kumščiu smūgį jai į kairį petį, tačiau ji smūgio išvengė, o antrą kartą jis ją pastūmė, po ko ji pakrypo, tačiau nenugriuvo, tačiau tiesioginis kontaktas, fizinis poveikis V. P. atžvilgiu buvo, todėl įvertinus E. P. nubėgtą atstumą, kad vengiant sulaikymo jis du kartus pasipriešino policijos pareigūnui, kad E. P. buvo sulaikytas tik padedant V. P. kolegai patruliui A. P., darytina išvada, kad E. P. veiksmai, kuriais jis priešinosi, buvo intensyvūs, fizinis smurtas buvo nukreiptas į moterį policijos pareigūnę, kuri tuo metu atliko tiesiogines savo pareigas. Nors E. P. teigė, kad jis nenorėjo panaudoti fizinio smurto prieš policijos pareigūnę, kad tik siekė išvengti sulaikymo, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių aišku, kad fizinis smurtas V. P. atžvilgiu buvo panaudotas du kartus, pirmą kartą panaudojus fizinį smurtą jis sėkmingai išvengė sulaikymo, antrą kartą E. P. vėl panaudojo fizinį smurtą, taigi analogiškoje situacijoje kaltinamasis elgėsi analogiškai, nebandė išvengti sulaikymo kitais būdais, nepanaudodamas fizinio smurto, todėl kaltinamojo teiginys, kad jis nesiekė panaudoti fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, o tik siekė išvengti sulaikymo, vertintinas kritiškai, laikytinas kaltinamojo gynybine pozicija ir atmestinas. Ištyręs visus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. P. kaltė dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojai - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulei V. P. yra įrodyta visiškai. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nukentėjusioji V. P. ir liudytojas A. P. davė nuoseklius ir iš esmės analogiškus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. V. P. ir A. P., būdami policijos pareigūnais ir siekdami užkirsti kelią pažeidimų padarymui, vykdė tiesiogines savo pareigas, o E. P. aktyviais veiksmais, pasireiškusiais sulaikymo vengimu, vieną kartą trenkiant V. P. į kairį petį, tačiau jai smūgio išvengus, po to antrą kartą ją pastūmus, dėl ko ji pakrypo, tačiau nenugriuvo, pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiai policijos pareigūnei, todėl teismas pripažįsta, kad priešindamasis policijos pareigūnei kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. E. P. veika atsižvelgiant į jo veiksmų pobūdį ir intensyvumą, į nukentėjusiojo statusą, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, o ne kaip administracinis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį.