- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2K-56/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- J. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal BK 286 straipsnį 10 MGL (1300 Lt) bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria J. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteistas už tai, kad jis pasipriešino valstybės tarnautojams: 2007 m. sausio 22 d., apie 12.25 val., Varėnos r., kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 90-ajame kilometre, dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo J. K. vairuojamą automobilį sustabdžius Alytaus miesto ir rajono PK Viešosios patrulių kuopos magistralinių kelių priežiūros būrio patruliams A. L. ir A. K., jis nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui bei panaudojo fizinį smurtą, t. y. A. L. vieną kartą spyrė į krūtinę, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos krūtinkaulio projekcijoje, bei spyrė A. K. du kartus į kairę koją, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės blauzdos šoniniame paviršiuje.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Be to, anot nuteistojo, teismai tinkamai nesilaikė BPK 20 straipsnio 3 – 5 dalių nuostatų, dėl to nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 286 straipsnį, taip netinkamai pritaikydami baudžiamąjį įstatymą. Aprašomoji nuosprendžio dalis, kasatoriaus nuomone, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose keliamų reikalavimų, nes joje detaliai nenurodyti nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas ir kiti objektyvieji požymiai. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai visiškai neanalizavo Policijos veiklos įstatymo, Kelių eismo taisyklių, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Policijos patrulių veiklos instrukcijų nuostatų siekiant išsiaiškinti, ar policijos pareigūnų veiksmai atitiko šių norminių aktų reikalavimus. Anot nuteistojo, tik teisingai įvertinus pareigūnų veiksmų teisėtumą, galima spręsti klausimą dėl jo atsakomybės, t. y. spręsti, ar jo veiksmai atitiko administracinio teisės pažeidimo sudėtį, ar nusikalstamos veikos sudėtį, ar buvo tik gynybinio pobūdžio – atlikti siekiant apsisaugoti nuo neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog jis pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius dar prieš šiems panaudojant fizinę prievartą, todėl vėlesni nukentėjusiųjų veiksmai neturi reikšmės nusikalstamos veikos vertinimui, yra padaryta grubiai pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes ji neparemta faktine bylos medžiaga. Kasatoriaus nuomone, byloje nustatyta, kad jis sėdėjo automobilyje, o nukentėjusieji jį pargriovė aukštielninką bei, pagriebę už drabužių, kojų, kitų kūno dalių, tempė iš automobilio. Todėl, esant tokiai situacijai, jis gynėsi nuo realaus, aktyvaus dviejų asmenų užpuolimo ir galbūt pataikė kojomis nukentėjusiesiems. Be to, nuteistasis pažymi, kad teismai nenurodė, kokius pasipriešinimo veiksmus, kuriais jis sužalojo nukentėjusiuosius, jis atliko iki to momento, kai policijos patruliai pradėjo jį traukti iš automobilio. Kasatorius mano, kad pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo naudoti prieš jį fizinį smurtą, o teismo išvada, jog jis pirmas panaudojo fizinį smurtą, prieštarauja bylos medžiagai. Kasaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė tokias faktines aplinkybes, kurios jam nebuvo inkriminuotos, t. y. „Galiausiai J. K. suduoda ranka per telefono aparatą, kuriuo buvo filmuojamas konfliktas.“ Cituodamas atskiras apeliacinės instancijos teismo nutarties frazes kasatorius skunde tvirtina, kad šio teismo argumentai dėl jo kaltės yra prieštaringi, be to, iš jų galima daryti išvadą, kad jis padarė ne nusikaltimą, o administracinį teisės pažeidimą, t. y. nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius prašo nuteitojo J. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad nuosprendyje aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės: vieta, laikas, būdas, padariniai, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Prokuroras pažymi, kad teismas motyvuotai pasisakė, kodėl J. K. veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui, vykdančiam viešojo administravimo funkcijas. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nukentėjusiuosius, nuteistąjį, peržiūrėjo vaizdo įrašus, išanalizavo visus pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek jų visetą, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, t. y. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, tinkamai argumentuodamas, nevertino policijos pareigūnų veiksmų, kuriuos jie atliko kasatoriaus atžvilgiu po pastarojo nusikalstamos veikos padarymo, teisėtumo, nes jie nėra susiję su nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymu. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiu dėl to, jog neva apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė naujas faktines aplinkybes, pažymėdamas, kad faktinės aplinkybės byloje buvo nustatytos teismui patikrinus kiekvieno byloje esančio įrodymo tikrumą, leistinumą, liečiamumą, pakankamumą ir jų tarpusavio ryšį. Įrodymų vertinimo taisyklės sprendžiant J. K. kaltės klausimą, prokuroro nuomone, nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 286 straipsnio taikymo
Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. K. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui bei pasipriešino policijos pareigūnams, panaudodamas fizinį smurtą: A. L. vieną kartą spirdamas į krūtinę, o A. K. spirdamas du kartus į kairę koją, taip padarydamas kiekvienam iš pareigūnų nežymų sveikatos sutrikdymą. Vertinant nuteistojo veiksmus atskirai, vieni iš jų užtrauktų administracinę atsakomybę, kiti – baudžiamąją. Policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas, šiuo atveju – atsisakymas pateikti dokumentus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, atitiktų ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tuo tarpu pasipriešinimas policijos pareigūnui panaudojant fizinį smurtą atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką įvairaus pobūdžio veiksmai kvalifikuojami pagal tą teisės normą, kuri numato griežčiausią atsakomybę. Todėl šiuo atveju visi kasatoriaus veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai. Kasatoriaus argumentai teigiant, kad teismas kai kuriuos įrodymus įvertino neteisingai, dėl to kai kurias faktines aplinkybes nustatė netinkamai (pavyzdžiui, kasatorius skunde tvirtina, kad pareigūnai veikė neteisėtai, o jis buvo priverstas nuo jų gintis ir kt.) paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas jau patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
Dėl BPK 20, 305, 320 straipsnių taikymo
Nuteistojo kasacinio skundo argumentai apie netinkamą įrodymų vertinimą nepagrįsti, nes teismo posėdžių protokolų, skundžiamų teismų sprendimų turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. atsižvelgęs į jų visetą. Nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas juos buvo įvertinęs teisingai. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis visiškai nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė naujas faktines aplinkybes. Sugretinus apeliacinės instancijos teismo nutarties ir apkaltinamojo nuosprendžio nustatomąsias dalis matyti, kad nutartyje išdėstytos tokios pačios faktinės aplinkybės kaip ir nuosprendyje. Tai, kad motyvuojamojoje nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo kai kurias papildomas aplinkybes, leidžiančias daryti atitinkamas išvadas, nereiškia, jog kasatoriui jos buvo inkriminuotos. Nuteistojo argumentai apie BPK 305 straipsnio nuostatų pažeidimus, laikytini formaliais, nes skunde kasatorius tik teigia, jog nuosprendyje nenurodyti nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas ir kiti objektyvieji požymiai, tačiau tų teiginių nedetalizuoja, o iš bylos medžiagos išplaukia priešinga išvada, t. y. išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas ir kiti objektyvieji požymiai nuosprendyje yra nurodyti. Taip pat nepagrįsti nuteistojo argumentai apie BPK 320 straipsnio nuostatų pažeidimus. Iš nuteistojo J. K. apeliacinio skundo matyti, kad prašymą jį išteisinti nuteistasis grindė tuo, kad policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, todėl nuteistasis neprivalėjęs tų pareigūnų reikalavimams paklusti, turėjęs teisę gintis nuo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, skundžiamos nutarties turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad šis ir visi kiti esminiai nuteistojo J. K. apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti, taip įvykdant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo J. K. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti.