Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-81-524/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2A-81-524/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
E. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-81-524/2014

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-11089-2012-5)

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. vasario 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-527-618/2013 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimu iš jo nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nuo 688 Lt iki 350 Lt kiekvienam vaikui. Nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo metu jis gyveno ir dirbo užsienyje, todėl turėjo galimybę mokėti nustatyto dydžio išlaikymą, tačiau dabar jo gyvenimo sąlygos pasikeitė – ieškovas neteko darbo užsienyje, todėl turėjo grįžti į Lietuvą, iš atsakovės išpirko buto dalį, vienas moka paskolą bankui, darbo užmokestis sudaro apie 1 700 Lt per mėnesį. Kadangi su atsakove norėjo kuo greičiau išsiskirti, sutiko su visomis jos pasiūlytomis sąlygomis. Nutraukiant santuoką butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys pasidalijo lygiomis dalimis, tačiau 2012 metais atsakovė atsisakė savo dalies buto, nes nebūtų gavusi Airijoje socialinio būsto, todėl ieškovas perėmė atsakovės buto dalį ir kartu visą paskolą bankui. Atsakovė Airijoje su vaikais gyvena socialiniame būste, už būstą beveik nieko nemoka, nes ten didelės kompensacijos, gyvena iš vaikų pašalpų, anksčiau dirbo ne visas darbo valandas viešbutyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimu priteistą išlaikymą ir nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo priteisė abiem nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; tai pat teismas nustatė, kad ieškovui sumokėjus visą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimas nutraukiamas nuo 2013-05-08 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o išieškojimas pagal 2013-05-08 teismo sprendimą pradedamas nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis (pajamos), lyginant ją su ta, kuri buvo 2010 metais iš jo priteisiant išlaikymą, tapo blogesnė, tačiau kartu pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų, nepateikė įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas siekdamas gauti didesnį darbo atlygį (ieškojo, bet nerado darbo ir pan.) ir negali teikti didesnio, nei jis prašo priteisti, išlaikymo kiekvienam vaikui. Teismas padarė išvadą, kad nė viena bylos šalių negali būti pripažinta silpnesniąja, ir ieškovas, ir atsakovė, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius, abi šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Spręsdamas dėl konkretaus išlaikymo dydžio teismas taip pat vadovavosi teismų praktika, kurioje pripažįstama, jog sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1 000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinant jo ieškinį visiškai, t. y. sumažinant iš jo priteistiną išlaikymą iki 350 Lt kiekvienam vaikui, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimo vykdymą, priteisiant laikiną išlaikymą vaikams po 350 Lt nuo apeliacinio skundo padavimo dienos iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Nurodo, kad proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų visas gaunamas pajamas, turimas santaupas ir turtą. Teismas netinkamai taikė ir aiškino vaikų išlaikymo dydį bei tvarką reglamentuojančias materialines teisės normas. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatyti vaikų poreikiai ir atsakovės turtinė padėtis. Tokio pobūdžio bylose teismas privalo būti aktyvus – atsakovei pasiūlyti pateikti įrodymus arba pats rinkti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės turtinės padėties, vaikų poreikių, formaliai išsprendė vaikų išlaikymo klausimą, susiedamas jo dydį su minimalia alga. Taip pat teismas nepagrįstai nustatė, kad išlaikymo dydis sumažinamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad sumažinti išlaikymą pagrindas atsirado dar 2012-08-21, kai jis pradėjo dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą gali būti esminis procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimas, t. y. netinkamas aiškinimas ar taikymas (CPK 329, 330 str.).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė išlaikymo dydį ir tvarką reglamentuojančias teisės normas. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. CK 3.201 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Ieškovas ieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad pablogėjo jo paties turtinė padėtis, t. y. neįrodinėjo, kad pagerėjo atsakovės turtinė padėtis ar kad sumažėjo nepilnamečių vaikų poreikiai. Taigi įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarė ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo iš naujo nustatinėti nepilnamečių vaikų poreikių ir atsakovės turtinės padėties bei rinkti su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų. Vaikų poreikių dydis buvo nustatytas šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimu, t. y. ši sutartis tapo teismo sprendimo dalimi. Ieškovui ieškinio pagrindu nenurodžius nepilnamečių vaikų poreikių sumažėjimo, teismui nebuvo jokio teisėto pagrindo jų revizuoti savo iniciatyva (CPK 182 str. 2 p.). Juo labiau kad teismų praktikoje pripažįstama, kad su amžiumi vaiko poreikiai didėja. Apelianto teiginiai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje jis sutiko su sutarties sąlygomis, tarp jų – dėl išlaikymo dydžio, tik todėl, kad norėjo kuo greičiau išsiskirti, yra teisiškai nereikšmingi, nes teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, negali revizuoti teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2003-03-19 Nr. 3K-3-369/2003, 2004-03-29 Nr. 3K-3-236/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad bet kokios abejonės būtino išlaikymo dydžio ar tėvų turtinės padėties klausimu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" 28 p., Teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos 14.4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010).

Vaiko išlaikymo būtinumas yra preziumuojamas (CK 3.192 str.), o šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju – pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl įrodyti priteisto išlaikymo sumažinimo pagrindus privalo ieškovas. Minėta, ieškinys grindžiamas vien jo turtinės padėties pablogėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt. Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Reikalaudamas iš jo priteisti mažesnę išlaikymo sumą, nei nustatyta teismų praktikoje, ieškovas turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius priteisto išlaikymo (500 Lt) būtinumą bei pagrindžiančius jos siūlomo dydžio (350 Lt) išlaikymo pakankamumą arba bent detalizuoti šią sumą pagal vaikų būtinus poreikius maistui, rūbams, būstui, komunaliniams, buitiniams, ūkiniams, transporto, ryšių, higienos ir sveikatos poreikiams, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas nepateikė pakankamai argumentų, kodėl iš jo priteistina išlaikymo suma turi būti mažesnė, nei pripažinta minimali teismų praktikoje. Aplinkybė, kad sumažėjo jo darbo užmokestis, yra tam nepakankama, kadangi pagal minimalios mėnesio algos orientacinį kriterijų nustatyto išlaikymo dydžio teismai nemažina net bedarbiams (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas neįrodė objektyvių aplinkybių, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų, kad dėjo maksimalias pastangas siekdamas gauti didesnį darbo atlygį (ieškojo, bet nerado darbo ir pan.) ir negali teikti didesnio nei prašomo priteisti (350 Lt) dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Įstatymo įtvirtinti bendri vaiko teisių ir interesų apsaugos principai bei nuostatos – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaiko teisės ir interesai ginami prioritetiškai (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.). Vadovaujantis šiais principais aiškintinos ir proceso įstatymo nuostatos (CPK 376 str.), suteikiančios teismui teisę veikti byloje aktyviai: šioje byloje konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys pareikštas ne vaikų interesais, todėl teismas neprivalėjo savo iniciatyva rinkti įrodymų – būtinumo sumažinti išlaikymo vaikams dydį įrodinėjimo pareiga teko ieškovui. Vadovaujantis minėtais principais atmestinas ir apelianto argumentas dėl sumažinto išlaikymo dydžio priteisimo momento. Įstatymas nenustato (CK 3.201 str.), kad sumažintas išlaikymas priteisiamas nuo faktinių aplinkybių, kurių pagrindu jis sumažintas, atsiradimo momento, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu atitinka tiek bendruosius teisės, tiek vaikų interesų apsaugos principus (CPK 3 str. 6 d.).

Apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimo vykdymą, priteisiant laikiną išlaikymą vaikams po 350 Lt nuo apeliacinio skundo padavimo dienos iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, netenkintas tuo pagrindu, kad įstatymas numato galimybę sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą tik kasacinės instancijos teismui (CPK 363 str. 1 d.) arba teismui, nagrinėjančiam prašymą atnaujinti byloje procesą (CPK 372 str. 2 d.). Sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdomi skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.), skubiai vykdytinų sprendimų negalima atidėti ar išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.). Be to, tenkinus tokį ieškovo prašymą, dar iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka būtų iš esmės pakeistas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad išieškojimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimą, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, nutraukiamas nuo šio (ieškovo skundžiamo) sprendimo įsiteisėjimo dienos, o išlaikymo išieškojimas pagal šį (ieškovo skundžiamą) teismo sprendimą pradedamas nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Rimvida ZubernienėAlmantas Padvelskis