- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- N2-527-618/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11089-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2010-12-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-16507-512/2010, priteisti iš ieškovo dukters K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo šio ieškinio priėmimo pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (b. l. 2-3). Nurodė, kad teismas 2010-12-01 sprendimu nustatė nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama E. K. ir priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 688,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Paaiškino, kad tuo metu, kai buvo priimtas teismo sprendimas, jis gyveno ir dirbo užsienyje, todėl jis turėjo galimybę mokėti nustatyto dydžio išlaikymą, tačiau dabar jo gyvenimo sąlygos pasikeitė – ieškovas neteko darbo užsienyje, todėl turėjo grįžti į Lietuvą, iš atsakovės išpirko buto dalį, vienas moka paskolą bankui, pajamos siekia 850,00 Lt per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas V. J. ieškovo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b. l. 112). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutraukiant santuoką su atsakove norėjo kuo greičiau išsiskirti, todėl sutiko su visom jos pasiūlytomis sąlygomis, be to, tuo metu gyveno ir dirbo Airijoje ir turėjo finansinę galimybę mokėti priteisto dydžio išlaikymą. Nurodė, kad 2012-08-21 grįžo gyventi į Lietuvą, Airijoje uždirbdavo apie 7000 Lt per mėnesį, tačiau įmonė bankrutavo, todėl teko grįžti į Lietuvą ir čia ieškotis darbo, grįžus į Lietuvą darbo užmokestis ženkliai sumažėjo, dabar vidutiniškai gauna apie 1700 Lt atskaičius mokesčiu, taigi jo turtinė padėtis pasikeitė. Taip pat nurodė, kad nutraukiant santuoką butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys pasidalino po 1/2 dalį, tačiau 2012 metais kovo mėnesį atsakovė atsisakė savo dalies buto, nes nebūtų gavusi Airijoje socialinio būsto, ieškovas perėmė atsakovės dalį buto ir tuo pačiu visą paskolą bankui. Paaiškino, kad, kiek jis žino, atsakovė Airijoje su vaikais gyvena socialiniame būste, už būstą beveik nieko nemoka, nes ten didelės kompensacijos, gyvena iš vaikų pašalpų, anksčiau dirbo nepilnas darbo valandas viešbutyje.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai (b. l. 105-108), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. K. ir E. K. (b. l. 7, 8). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16507-512/2010 nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove E. K., ieškovas įsipareigojo mokėti po 688,00 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (b. l. 5-6). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, ieškovo vardu registruotas butas, kurio bendras plotas 86.40 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 82, 84-85). VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 81). Pagal Gyventojų registro tarnybos išrašą apie asmenį atsakovė 2009-04-24 deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Airiją (b. l. 75). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė Lietuvoje nedirba, VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu registruotų juridinių asmenų nėra (b. l. 64, 80). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Gyvenamosios vietos deklaravimo skyriaus 2012-08-29 pažymą Nr. (2012-8PD)-4946 Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Tarp ieškovo ir UAB „Ekonovus“ 2012-08-31 sudaryta terminuota darbo sutartis darbui iki 2013-12-31, pagal kurią nustatyta už darbą ieškovui mokėti minimalų valandinį įkainį (b. l. 12-13). Pagal UAB „Ekonovus“ išduotas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovo darbo užmokestis yra nuo 1500 iki 1900 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius (b. l. 86-89). Pagal tarp AB „Citadele“ banko ir ieškovo 2012-03-19 sudarytą susitarimą Nr. BKS/14/324.2 Dėl 2003-12-19 Kreditavimo sutarties Nr. BKS/14/324 sąlygų pakeitimo, atsakovei E. K. perleidus ieškovui V. K. savo dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito gavėju liko tik ieškovas, kredito suma 51585,57 EUR (b. l. 14-26).
Ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš jo 350 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nurodo, kad nuo 2010-12-01 teismo sprendimo ženkliai pasikeitė jo turtinė padėtis, nes neteko darbo Airijoje ir jo pajamos per mėnesį sumažėjo nuo 7000 Lt iki vidutiniškai 1700 Lt. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ir savo argumentų teismui nepateikė, savo nuomonės dėl išlaikymo dydžio nenurodė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą būtina aiškinti atsižvelgiant į tai, ar vieno iš tėvų turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16507-512/2010 nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove E. K., ieškovas įsipareigojo mokėti po 688,00 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Iš teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, jog po santuokos nutraukimo šalims buvo priteista po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir pagal 2003-12-19 būsto kreditavimo sutartį, kuria buvo suteiktas kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, AB „Citadele“ bankui liko solidariai atsakingi abi šalys. Kito turto ar kreditorinių įsipareigojimų šalys neturėjo. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo nustatyta, kad 2012-03-19 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas įgijo nuosavybės teisę ir į kitą dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamai 2012-03-19 buvo padarytas 2003-12-19 būsto kreditavimo sutarties pakeitimas, pagal kurį už visą AB „Citadele“ banko suteiktą kreditą liko atsakingas tik ieškovas, taigi padidėjo ieškovo bankui mokėtinos įmokos. Kito nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ieškovas nuo išlaikymo priteisimo neįgijo. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad tarp jo ir UAB „Ekonovus“ 2012-08-31 sudaryta terminuota darbo sutartis darbui iki 2013-12-31, bei kad ieškovo darbo užmokestis yra nuo 1500 iki 1900 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad atsakovo turtinė padėtis nuo išlaikymo vaikams priteisimo momento pablogėjo ir yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus vaikų amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie jokias vaikų turimas sveikatos problemas ar kitas priežastis, dėl kurių vaikų poreikiai turėtų būti pripažinti didesniais nei įprastiniai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt, teismas pripažįsta, jog nepilnamečių vaikų K. K. ir G. K. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra po 1000 Lt.
Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės vardu Lietuvoje registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nėra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė Lietuvoje nedirba, įmonių neturi, Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė 2009-04-24 deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Airiją. Duomenų apie atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikomus asmenis byloje nėra. Ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam už banko suteiktą kreditą taikomas apribojimas, t. y. įregistruota hipoteka. Ieškovas turi įsipareigojimų AB „Citadele“ bankui pagal 2003-12-19 kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/324, pakeistą 2012-03-19 susitarimu Nr. BKS/14/324.2, pagal kurią bankas suteikė 51585,57 EUR kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Duomenų apie kitus ieškovo turimus kreditorinius įsipareigojimus ar išlaikomus asmenis byloje nėra. Ieškovas dirba UAB „Ekonovus“, darbo sutartis terminuota (iki 2013-12-31), darbo užmokestis kas mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 1500-1900 Lt. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas, nepateikė įrodymų, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas siekdamas gauti didesnį darbo atlygį (ieškojo, bet nerado darbo ir pan.) ir negali teikti didesnio nei prašomo priteisti 350 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovas, ir atsakovė, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K. ir G. K., taigi iš ieškovo priteistinas 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas kiekvienam vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai). Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti 2010-12-01 teismo sprendimą ir sumažinti nepilnamečiams vaikams K. K. ir G. K. mokėtino išlaikymo dydį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose expressis verbis nereglamentuojama, nuo kada būtent gali būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis (CK 3.201 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas tik išlaikymo padidinimas nuo papildomų išlaidų atsiradimo). Kadangi šios vaiko turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (CPK 18 straipsnis), tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Be to, nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Taigi netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą. Darytina išvada, kad, spręsdamas dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas mažesnio dydžio išlaikymą priteisia būtent nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18, 279, 281 straipsniai, 588 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-325/2011).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies, keistinas teismo 2010-12-01 sprendimu priteisto išlaikymo dydis, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. K. ir G. K. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Kita ieškinio dalis atmestina.
Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismui patenkinus 56 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 80,08 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Įrodymų apie kitas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 14,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Bylos duomenimis nustatyta, kad, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovei tenka 7,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovui tenka 6,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taigi šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimu priteistą išlaikymą iš ieškovo V. K. ir nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo V. K. priteisti dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimu priteistą išlaikymą iš ieškovo V. K. ir nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo V. K. priteisti sūnui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimą, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo sekančios dienos po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Paskirti atsakovę E. K. lėšų, skirtų dukters K. K. ir sūnaus G. K. išlaikymui, tvarkytoja.
Priteisti iš atsakovės E. K. 80,08 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.