Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. (K.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-812/2016 pagal ieškovės A. T. (K.) ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. T. (K.) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2724,17 Eur nuostolių atlyginimą, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 79,45 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. sudarė rangos sutartį su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ieškovei priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), gedimo nustatymo ir pašalinimo. Atsakovė atliko automobilio kuro sistemos diagnostiką ir nustatė, jog neveikia trečiojo cilindro purkštuvas ir jį pakeitė. Ieškovei sutikus dalyvauti akcijoje, nemokamai buvo pakeisti ir dar du purkštuvai. Tačiau automobilis gerai nevažiavo, todėl vėliau buvo pakeistas ir paskutinis likęs nepakeistas purkštuvas. Automobilis ir toliau tinkamai neveikė. Po ieškovės kreipimosi atsakovė nurodė, kad reikia remontuoti trečiojo cilindro pakaitinimo žvakę. Daugiau paslaugų iš atsakovės ieškovė nepirko ir automobilį diagnostikai atlikti nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje buvo nustatyta, kad neveikia atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti purkštuvai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo į automobilį jos įgytus padėvėtus purkštuvus ir automobilis nuo to laiko dirba gerai. Remdamasi techninės ekspertizės aktu Nr. 2015-12-09/1 mano, kad atsakovė į jos automobilį sumontavo netinkamos kokybės (susidėvėjusius) nenaujus purkštuvus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio diagnostiką ir darbą sumokėjo 242 Eur. Tuomet kreipėsi į atsakovę, kad ši patikrintų jos sudėtų purkštuvų tinkamumą ir pateikė purkštuvus, tačiau atsakovė už paslaugas (purkštuvų pakeitimą tinkamais ir patikrinimui sunaudotas tarpines ir varžtus) pareikalavo sumokėti 261,76 Eur. Kadangi atsakovė atsisakė nemokamai pašalinti į automobilį įdėtas netinkamos kokybės detales ir pakeisti jas tinkamomis, ji atsisakė vėl papildomai mokėti už netinkamos kokybės darbą. Mano, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, netinkamai atliko automobilio diagnostiką ir remontą, sumontavo netinkamos kokybės senas detales, nesutiko nemokamai pašalinti atlikto remonto trūkumų. Šalindama atsakovės atlikto automobilio remonto trūkumus, patyrė ne tik papildomų išlaidų, bet ir neturtinę žalą. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 str. 3 d., 6.680 str., 6.334 str., ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės visus jos patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 2482,17 Eur už nekokybiškai atliktus darbus, 242 Eur už nekokybiškai suremontuotos transporto priemonės remontą, viso 2724,17 Eur. Vadovaudamasi CK 6.210 str., ieškovė prašė priteisti iš atsakovės palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovė nurodė, kad nesąžiningi atsakovės veiksmai ir netinkamas sutarties vykdymas keičiant purkštuvus sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, emocinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus ne tik viso automobilio remonto metu, bet ir per visą dvejus metus trunkantį ginčą. Šiuo pagrindu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei A. T. (K.) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 972,21 Eur nuostolių atlyginimo, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1172,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai: liudytojų R. B., A. K. ir R. M. parodymai, rašytiniai įrodymai bei pačios atsakovės atstovo paaiškinimai - leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės atlikto ieškovės automobilio remonto darbų rezultatas buvo su trūkumais, kurie nustatyti garantiniu laikotarpiu, dėl kurių ieškovė negalėjo tinkamai eksploatuoti automobilio ir dėl ko yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtus nuostolius. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą už tris iš jos automobilio išimtus purkštuvus yra nepagrįstas, nes ji neįrodė, jog dėl priduotų atsakovei purkštuvų grąžinimo gamintojui patyrė nuostolių bei neįrodė iš jos automobilio išimtų purkštuvų vertės. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, byloje nustačius atsakovės darbo rezultato trūkumus, ieškovės reikalavimas priteisti jos sumokėtą kainą už remontą ir detales yra pagrįstas įstatymu, įrodymais ir nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo pagrindu ieškovei iš atsakovės buvo priteistas nuostolių atlyginimas: 2014 m. gruodžio 9 d. automobilio remonto (vieno purkštuvo, jo keitimo ir varžtų) vertė 464,80 Eur (1604,85 Lt), 2014 m. gruodžio 30 d. automobilio remonto vertė 507,41 Eur (1752 Lt). Teismas nurodė, kad ieškovė pripažįsta, jog jos automobiliui buvo reikalingas remontas ir jis tinkamai buvo suremontuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio remonto išlaidos sudarė 242 Eur ir vertė detalių, kurių kainos ieškovė nenurodė ir nekėlė reikalavimo dėl jų priteisimo. Kadangi ieškovė pasirinko teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės grąžinant sumokėtą kainą už atliktus darbus ir parduotas detales, todėl įstatymo numatytą alternatyvų reikalavimą (CK 6.680 str. 6.334 str. 1d. 3p., 6.665 str. 1d. 3p.) priteisti ir ieškovės patirtas automobilio remonto išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismas atmetė, nes tai nėra ieškovės patirti nuostoliai, o jos automobilio remonto, kuris buvo būtinas, kaina. Be to, ieškovės, kaip vartotojos, teisės yra ginamos tenkinant reikalavimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto automobilio remonto ir detalių kainos priteisimo. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą bei nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė aptariamu laikotarpiu automobiliu galėjo naudotis ir juo naudojosi, duomenų apie netinkamą automobilio važiavimą, traukos nebuvimą, trūkčiojimą ar kitus požymius, kuriuos ieškovė nurodė ankstesnių apsilankymų metu, kuomet buvo diagnozuoti purkštuvų gedimai, ieškovė atsakovei nenurodė ir dėl to į atsakovę nesikreipė. Tačiau atsakovės atlikto ieškovės automobilio remonto darbų rezultatas buvo su trūkumais, dėl kurių ieškovė negalėjo tinkamai visu pajėgumu eksploatuoti automobilio. Taigi, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, o taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės patirta neturtinė žala įvertinama 200 Eur.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. T. (K.) prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai nepriteista 2631,41 Eur dydžio suma ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kriterijų, kurie leistų suprasti, kodėl teismas nepriteisia visos prašomos neturtinės žalos dydžio, nors patikslintame ieškinyje buvo išsamiai išdėstyta, kokio masto ir kokiu būdu jai buvo daroma ir padaryta neturtinė žala. Mano, jog nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo atsižvelgta į tai, jog automobilio remontas pas atsakovę truko beveik pusę metų. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas, nes tarp šalių susiklostę teisiniai vartojimo rangos santykiai, dėl to tokio pobūdžio bylose teismas privalėjo būti aktyvus. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nedetalizavo, iš ko susideda reikalavimas priteisti 3803,62 Eur sumą. Nors teismas teisingai nustatė, kad iš ieškovės buvo paimti geri purkštukai ir pakeisti iš esmės netinkamais (restauruotais), tačiau nepagrįstai neteikė CK 6.249 str. 1 d. nuostatų, kadangi susiklosčiusi situacija rodo, jog ieškovės turtas sumažėjo realia purkštukų verte, kuri turėjo būti nustatyta pagal analogiškų purkštukų, esančių pas atsakovę, kainą. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos purkštukų kainos, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra silpnesnioji šalis procese, privalėjo priteisti ieškovės nurodytą sumą už pakeistus jos purkštuvus. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė automobilio remonto išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išlaidų už specialisto išvados surašymą, kadangi automobilio diagnostika bei problemų nustatymas buvo reikalingas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimų nepagrįstų reikalavimų ir pretenzijų įrodymui, o ekspertizė – galimam teisminiam bylinėjimuisi. Ekspertizės aktas yra parengtas tinkamai ir atitinka visas jam keliamus reikalavimus, jo turinio teisingumą įrodo kiti byloje esantys duomenys, kurie tarpusavyje sutampa. Minėti nuostoliai tiesiogiai susiję su atsakovės netinkamu remontu, todėl turi būti atlyginti. Kartu apeliantė nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės patirtus nuostolius, neatsižvelgė į priežastinį ryšį, t. y. kad visi ieškovės nuostoliai buvo patirti dėl atsakovės netinkamų veiksmų, o taip pat nepasisakė ir nevertino Vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktos išvados, kurioje nurodyta, jog ieškinys turi būti patenkintas visiškai.

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, kadangi atsakovė automobilį remontavo tik 2014 m. gruodžio 9 ir 30 dienomis, todėl galėjo vykti į jos nurodomus susitikimus bei suplanuotas išvykas. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad atsakovė atsisakė nemokamai pataisyti automobilio kuro sistemą, kadangi, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovė į atsakovę dėl neatlygintino trūkumo pašalinimo nebuvo kreipusis. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodė, kad purkštuvus pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors šios bendrovės vadovas tai paneigė. Toks ieškovės elgesys suteikia teisę jai išvis nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo, juo labiau, kad pakaitinės automobilio detalės, kurios buvo sumontuotos į ieškovės automobilį, suteikia tokį patį pirkimo saugumą, kaip ir visos originalios dalys. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepadarė išvados, kad iš atsakovės buvo paimti geri purkštuvai, tačiau pakankamai išsamiai ir argumentuotai išdėstė savo motyvus, kodėl ieškovės reikalavimas priteisti purkštuvų vertę yra atmetamas. Atsakovė nurodė, jog sutinka su teismo nuomone, kad ieškovė faktiškai yra pasirinkusi vieną iš alternatyvių savo teisių gynimo būtų, t. y. atsisakė sutarties ir pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą, o trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas yra alternatyvus teisių gynimo būdas. Priešingu atveju ieškovė nepagrįstai pasipelnytų.

Apeliacinis skundas atmetamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialines bei procesinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl nuostolių, kilusių iš sudarytos vartojimo rangos sutarties, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat šalių procesinius dokumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. T. (K.) 2014 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio remonto. Atsakovė ieškovės automobilį remontavo du kartus. Vėliau ieškovė dėl automobilio remonto kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendė, kad ieškovės reikalaujamas nuostolių atlyginimas grąžinant sumokėtą kainą už atliktus darbus ir parduotas detales, o taip pat 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nagrinėjamu atveju yra proporcingos, teisėtos ir tinkamos priemonės ieškovės patirtiems nuostoliams bei neturtinei žalai kompensuoti. Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai netenkino jos pareikšto ieškinio visa apimtimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu ir apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad skundžiamame sprendime nebuvo pateikta kriterijų, kurie lėmė mažesnės, nei buvo prašoma, neturtinės žalos priteisimą, nors ieškovė buvo detaliai išdėsčiusi argumentus, dėl kurių patirtą neturtinę žalą vertina būtent 1000 Eur. Tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai aptarė kriterijus bei aplinkybes, lėmusias prašomos neturtinės žalos dydžio sumažinimą. Matyti, kad nustatydamas 200 Eur neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, atsižvelgė į byloje esančių aplinkybių visumą, t. y. kad dėl pilnai tinkamai nesuremontuoto automobilio ieškovei nebuvo atimta galimybė naudotis automobiliu, ieškovė galėjo juo naudotis pagal paskirtį, vykti darbo reikalais, į susitikimus, tvarkyti asmeninius reikalus. Tą papildomai patvirtina byloje esantys ir skundžiamame sprendime įvardinti duomenys, jog nuo pirmojo iki antrojo ieškovės automobilio remonto pas atsakovę ieškovė nuvažiavo 2734 km, o laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2015-04-13 – 4489 km. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bylos duomenis 2015 m. sausio 2 d. ieškovei pasikreipus į atsakovę dėl automobilio patikrinimo (prietaisų skydelyje buvo įsijungęs užrašas „check“ ir simbolis, kuris reiškia, kad yra gedimas automobilio išmetamųjų dujų sistemoje), ji nepageidavo atlikti automobilio remonto darbų, kurie būtų susiję su netinkamu automobilio važiavimu, traukos nebuvimu, trūkčiojimu ar kitais požymiais, kuriuos ieškovė nurodė ankstesnių apsilankymų metu. Todėl ieškovės tvirtinimai, kad nepavykstant tinkamai suremontuoti automobilio jai prasidėjo nemiga, nugaros skausmai bei konfliktai su vyru, o taip pat kad ji turėjo vartoti raminamuosius vaistus, išties yra neįrodyti ir nepagrįsti, juo labiau, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodytą sveikatos sutrikimą ar medikamentų vartojimą būtent dėl šių priežasčių, faktą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovei atliktas automobilio remontas išties buvo su trūkumais, tai neleido pilnavertiškai naudotis automobiliu, transporto priemonė galutinai buvo suremontuota tik maždaug po keturių mėnesių, o atsakovė netinkamai informavo ieškovę apie tai, kad sumontuotos detalės yra ne naujos, o restauruotos. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovė nesutiko geranoriškai spręsti kilusio ginčo neteismine tvarka po to, kai ieškovė kreipėsi į ją pateikdama purkštuvus, į remonto laiką, į patirtą psichologinį diskomfortą ir kelis mėnesius trunkančius nepatogumus (neturtinė žalą). Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, jog faktiškai ieškovės automobilis buvo remontuojamas tik kelias dienas, todėl ji ne tik galėjo, tačiau ir naudojosi automobiliu visus tuos keturis mėnesius. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos bei jos dydžio nustatymo, išdėstė aiškius neturtinės žalos priteisimo kriterijus ir pagrindus, su kuriais teisėjų kolegija visiškai sutinka, o apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje vertina nepagrįstais.

Nors apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.249 str. 1 d. nuostatų ir jai kaip silpnesnei sutarties šaliai (vartotojai) nepriteisė patirtos turtinės žalos už jai perduotas detales, nors atsakovė net neginčijo jos nurodytos išimtų purkštuvų kainos, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė pati sutiko palikti visus keičiamus automobilio purkštuvus atsakovei, kadangi tokiu būdu buvo suteikta gamintojo taikoma nuolaida bei išrašyta mažesnės vertės remonto darbų sąskaita. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių iš jos automobilio išimtų purkštuvų vertę ar aplinkybę, jog jie remonto metu veikė tinkamai ir buvo pakankamos kokybės. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė CK 6.249 str. 1 d. numatytų aplinkybių. Tokių išvadų nepaneigia ir apeliantės nurodomi argumentai, kad ji yra silpnesnioji šalis, o atsakovė neginčijo ieškovės nustatytos purkštuvų kainos. Pabrėžtina, jog net ir tuo atveju, kai viena iš proceso šalių yra vartotojas (silpnesnioji šalis), abi šalys procesiniu požiūriu byloje yra lygios ir nei viena iš jų, net ir vartotoja, neatleidžiama nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Todėl, nors ir sutiktina su apeliantės tvirtinimu, jog viešojo intereso bylose teismas privalo būti aktyvus, nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad ieškovės, kaip silpnesniosios šalies interesai, nebuvo tinkamai ginami, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ar kad nebuvo apgintas viešasis interesas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu iš esmės išvis nepripažino ieškinio, todėl sutikti su apeliante, jog atsakovė neginčijo jos nurodytos purkštuvų kainos ir dėl to ši suma turi būti priteisiama, nėra pagrindo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra tie, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei nepriteisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos automobilio diagnostikos išlaidų (242 Eur) bei išlaidų už specialisto išvadą (320 Eur). Tačiau ir su šiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovė pati pasirinko teisę alternatyviai reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės grąžinant sumokėtą kainą už atliktus darbus ir parduotas detales. Taigi, nors sutiktina su ieškove, jog automobilio diagnostika UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su jos automobilio netinkamo funkcionavimo priežasčių nustatymu, tačiau šios išlaidos iš atsakovės negali būti priteistos dėl pačios ieškovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo, t. y. reikalaujant atsakovę grąžinti sumokėtą kainą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu Transporto mokslinio tiriamojo centro techninės ekspertizės aktas Nr. 2015-12-0911 buvo pripažintas nepatikimu rašytiniu įrodymu, kuriuo teismas nesiremia. Padarius šias išvadas bei atsižvelgiant į tai, kad tyrimas buvo atliktas ieškovės iniciatyva, kad nebuvo sudaryta galimybė atsakovei išreikšti savo poziciją kitai šaliai, kad tyrimą atlikę asmenys nėra pasirašę priesaikos teksto, kad nėra galimybės nustatyti ir patikrinti, ar ieškovė pateikė tyrimo atlikimui būtent atsakovės į automobilį įdėtus purkštuvus, nebuvo nustatyta teisėto ir pagrįsto pagrindo ieškinį tenkinti ir šioje dalyje.

Apeliaciniame skunde ieškovė pabrėžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje, neva, nurodyta, jog ieškovės pateiktas ieškinys turi būti tenkintas pilna apimtimi. Kaip matyti iš minėtos išvados (2 t., 76 – 79 b. l.), priešingai nei tvirtina apeliantė, šiame dokumente nėra nurodyta, jog ieškinys turi būti tenkintas visiškai. Išvadoje tenurodyta, jog ieškovės reikalavimas atlyginti žalą už nekokybiškai atlikus darbus yra teisėtas, tačiau reikalavimas atlyginti ieškovės įvardijimo dydžio nuostolius bus pagrįstas teismui nustačius, jog tokio dydžio nuostoliai buvo patirti, o Tarnyba nėra įgaliota pasisakyti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nagrinėjančiam bylą teismui jokie įrodymai neturi išankstinės privalomosios galios ir teismo yra vertinami kiekvienoje nagrinėjamoje byloje individualiai (CPK 185 str.). Vien subjektyvus apeliantės vertinimas ir išvados interpretavimas sau naudinga linkme nebuvo pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, galinčių įtakoti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakyta. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė naujus įrodymus – lankstinuką „Originalios Volkswagen dalys“, kuriuo yra grindžiami dalis atsiliepimo argumentų. Nors atsakovė nėra aiškiai suformulavusi prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodžiusi tokio prašymo pagrįstumo atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, o šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės A. T. (K.) apeliacinis skundas yra atmetamas, iš jos atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiama 180 Eur išlaidų už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kadangi šių išlaidų dydis neviršija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (148 b. l., CPK 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. T. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 148228566, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) teisinės pagalbos teikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.