- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1198-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07968-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė E
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – notarė E. K. ir G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. J. (toliau – pareiškėja) pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti, kad pareiškėjai jos motinos J. J. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir pripažinti pareiškėjos teisę į privalomąją palikimo dalį, atnaujinti pareiškėjai praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja yra mirusiosios J. J. įpėdinė (duktė). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai J. J., paaiškėjo, kad ji buvo sudariusi testamentą, kuris (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I., notarinio registro Nr. RI-3570. Pareiškėjos motinai mirties dienai buvo įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Turtą testamentu motina paliko savo sūnui G. J., o ne pareiškėjai, nors jai motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja tiek iki motinos mirties, tiek po jos mirties gyvena palikėjai priklausančiame bute, toliau faktiškai jį valdo. Tokie ne nuo pareiškėjos priklausantys veiksniai turėjo įtakos tam, jog pareiškėja nesikreipė į notarą priimti palikimo pagal įstatymą. Be to, ji neturi teisinio išsilavinimo, specialiųjų žinių, todėl net nežinojo, kad gali ir turi kreiptis į notarą dėl mamos palikimo priėmimo būtent per 3 mėnesius. Pareiškėja paskutinę dieną, t. y. 2023 m. balandžio 13 d., buvo nuvykusi į Kauno miesto 28-ąjį notaro biurą parašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarų biuro darbuotoja pareiškėjai nurodė, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebus priimamas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. J. pateiktu atsiliepimu nurodė, kad nesutinka, jog būtų svarstoma būtinoji palikimo dalis. Nurodė, jog antstolis areštavo pareiškėjos 50 ha žemės sklypą, kurį mama buvo padovanojusi pareiškėjai. Mama buvo adekvati rašydama testamentą 2014 metais. Kadangi sesuo turi bėdų su alkoholiu ir nuo 1995 m. negali susirasti darbo, dėl to palikimas yra paliktas jam, nes jis pažadėjo mamai rūpintis seserimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti nutraukė. Teismas kitą pareiškimo dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja jos motinos mirties dieną nebuvo ir šiuo metu nėra sulaukusi pensinio amžiaus, yra darbingo amžiaus. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad pareiškėjos darbingumas būtų apribotas, kad pareiškėja turėtų reikšmingų sveikatos problemų, kurios objektyviai kliudytų jai įsidarbinti ir gauti bent minimalias pajamas iš darbo santykių, kad ji savarankiškai būtų dėjusi protingas pastangas susirasti darbą, atitinkantį jos esamą kvalifikaciją, arba įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją. Teismas nurodė, kad iš pateiktos 2023 m. birželio 26 d. pažymos dėl registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo matyti, kad nuo 1995 m. pareiškėjos darbo paieškos užimtumo tarnyboje buvo nutrauktos 13 kartų, iš jų 1 kartą – pareiškėjai įsidarbinus savarankiškai, 6 kartus – be teisės registruotis 6 mėnesius, 4 kartus – pačios pareiškėjos pageidavimu, 2 kartus – dėl kitų priežasčių. Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjos nedarbą ir pastovių pajamų neturėjimą lėmė ne objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, o pareiškėjos pačios gyvenimo būdas, nenoras dėti pakankamas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėjos vienintelis pajamų šaltinis yra pajamos iš jai priklausančio žemės sklypo nuomos, kurios sudaro apie 260 Eur per metus, t. y. 21,67 Eur per mėnesį, ir nepadengia nė 10 procentų pareiškėjos poreikių. Teismas nurodė, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 2003 m. birželio 15 d., t. y. prieš daugiau kaip 20 metų. Per šį laikotarpį žemės sklypo vertė pasikeitė nuo 4 446 Eur (e. b. l. 183) iki 30 000 Eur, t. y. išaugo beveik 7 kartus. Tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji per šį laikotarpį ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama padidinti nuomos mokestį (tokia galimybė numatyta nuomos sutarties 9.4 punkte). Teismas nurodė, kad darant prielaidą, jog pareiškėjos poreikiai per mėnesį yra 300 Eur (pačios pareiškėjos nurodyta suma), o įskaitant komunalinius mokesčius - apie 383 Eur (suinteresuotas asmuo paaiškino, kad per metus buto, kuriame gyvena pareiškėja, komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 1 000 Eur, t. y. vidutiniškai apie 83 Eur per mėnesį), pareiškėjai pardavus minėtą žemės sklypą, ji už iš pardavimo gautas pajamas galėtų tenkinti savo poreikius ne mažiau kaip 78 mėnesius (30 000 / 383), t. y. apie 6,5 metus. Teismas vertino, kad iš sklypo nuomos gaunamos pareiškėjos pajamos nedengia nė 10 procentų jos poreikių, todėl jo pardavimas būtų buvusi racionalesnė alternatyva susiklosčiusioje situacijoje. Teismas sprendė, kas palikimo atsiradimo dieną pareiškėjos turtinė padėtis leido jai pačiai save išlaikyti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja šiuo metu viena gyvena ne jai priklausančiame 3 kambarių bute, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų dėjusi pastangas siekdama gauti jos turtinę padėtį ir finansines galimybes atitinkantį socialinį būstą, socialines išmokas, kitokią valstybės paramą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja neįrodė aplinkybės, jog palikimo atsiradimo dieną jai buvo reikalingas išlaikymas.
6. Teismas nustatė, kad palikėja J. J. Mirė (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas jos palikimui priimti suėjo(duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad liudytojo B. Z. parodymai bei VĮ Registrų centro raštas (e. b. l. 175) iš esmės patvirtina pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog ji termino palikimui priimti pabaigoje ((duomenys neskelbtini).) buvo nuvykusi pas notarą tikslu pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau jį pateikti jai nepavyko, nes vizitui pas notarą ji iš anksto nebuvo užsiregistravusi. Pareiškėja 2024 m. balandžio 13 d. sudarė atstovavimo sutartį su jos atstovu advokatu (e. b. l. 15). Teismas nurodė, kad tokie pareiškėjos veiksmai, atlikti termino eigoje, įrodo jos valią priimti palikimą. Tikėtina, kad šią valią įforminti nustatyta tvarka pareiškėjai sutrukdė susidėjusios individualios gyvenimo aplinkybės – teisinių žinių stoka, formalumų, susijusių su palikimo priėmimu, neišmanymas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Tačiau palikėja testamentu visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui G. J. ir nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog pareiškėjai palikimo atsiradimo dieną buvo reikalingas išlaikymas. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįgijo teisės į privalomąją palikimo dalį. Teismas nurodė, kad nesant palikimo, kurį pareiškėja galėtų paveldėti, termino palikimui priimti atnaujinimas nesukurtų jai jokių materialiųjų teisinių padarinių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti 2024 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėja yra palikėjos dukra, jai palikėja testamentu nepaliko jokio turto, visą turtą palikėja testamentu paliko tik savo sūnui. Pareiškėja atitinka pirmąją ir trečiąją teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė pareiškėjos atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai. Pareiškėjos gaunamos mėnesinės pajamos nesiekia net 50 Eur, šios pajamos žymiai mažesnės už sumą bent minimaliems, patiems būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalingą sumą. Pareiškėja neturi nei transporto priemonių, nei kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, išskyrus palikėjos butą. Pareiškėja tiek iki motinos mirties, tiek po palikėjos mirties, gyvena palikėjai priklausančiame bute, toliau faktiškai jį valdo. Pareiškėja neturi jokių kitų artimųjų, kurie galimai galėtų pasirūpinti ja (teikti išlaikymą ir pan.). Darytina išvada, jog jos motinos mirties dieną pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas.
7.2. Pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjos nedarbą ir pastovių pajamų neturėjimą lėmė jos pačios gyvenimo būdas, nenoras dėti pakankamas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti, neatitinka realios situacijos, yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Priešingai, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos pastovų registravimąsi užimtumo tarnyboje patvirtina, kad pareiškėja siekė įsidarbinti. Duomenų, kad jai buvo siūlomi darbai, o ji jų atsisakydavo, byloje nėra. Pareiškėja įsitikinusi, jog ji tyčiniais veiksmais nesukūrė savo tokios sunkios materialinės padėties. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo netenkino prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį.
7.3. Apeliantė termino palikimui priimti pabaigoje buvo nuvykusi pas notarą tikslu pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau jo pateikti jai nepavyko. Nepaisant to, tokie pareiškėjos veiksmai, atlikti termino eigoje, įrodo jos valią priimti palikimą. Išdėstytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja praleido CK 5.50 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimo priėmimui.
7.4. Apeliantė 2024 m. spalio 25 d. pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d. antstolio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuris patvirtina, kad antstolis pareiškėjai priklausantį 4,8 ha sklypą (duomenys neskelbtini) pardavė skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Kersida“ už 26 500 Eur. Prašo šį aktą prijungti prie bylos.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos nedarbą ir pastovių pajamų neturėjimą lėmė ne objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, o jos pačios gyvenimo būdas, nenoras dėti pakankamas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti, esamą pareiškėjos padėtį lėmė jos pačios pasyvumas, nenoras išnaudoti visas galimybes savo poreikiams patenkinti. Kaip pagrįstai konstatavo teismas, pareiškėja, turėdama nuosavybės teise turtą, būdama darbinga, tačiau dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo nedirbdama, pareiškėja savo turtinę padėtį sukūrė pačios pasyvumu, nenoru išnaudoti visas galimybes savo poreikiams patenkinti.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – pripažinimo, kad pareiškėjai jos motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir pripažinimo pareiškėjos teisę į privalomąją palikimo dalį priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas visapusiškai ištyrė bei įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei teismų praktiką tokio pobūdžio byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
10. Apeliantė pateikė naują įrodymą: 2024 m. rugpjūčio 8 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuris patvirtina, kad pareiškėjai priklausęs 4,84 ha žemės sklypas yra parduotas UAB „Kersida“ už 26 500 Eur. Apeliantė prašo prijungti šį įrodymą prie bylos, nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą šio įrodymo dar nebuvo, be to, teismas vertino, kad pareiškėja turi žemės sklypą, tačiau aplinkybės pasikeitė.
11. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, tuo siekiama optimizuoti bylos nagrinėjimą, skatinti šalis pateikti visus įrodymus pirmoje instancijoje. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014). Šiuo atveju įvertintina, kad naujai teikiamas įrodymas atsirado jau po bylos išnagrinėjimo, parodo pareiškėjos turto masės pakitimą, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl jos galimybės apsirūpinti pragyvenimo išlaidomis ateityje, todėl naujai teikiamas įrodymas priimamas ir bus vertinamas nagrinėjant apeliacinį skundą.
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo (CK 5.20 straipsnis) ir termino priimti palikimą atnaujinimo ( CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. J.. Pareiškėja (toliau - ir apeliantė) yra mirusiosios J. J. įpėdinė (duktė). Pareiškėja nurodė, kad palikėjos mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas. Palikėja visą savo turtą testamentu paliko atsakovui G. J., pareiškėjos broliui.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos nedarbą ir pastovių pajamų neturėjimą lėmė ne objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, o pareiškėjos pačios pasirinktas gyvenimo būdas, nenoras dėti pakankamas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja yra darbingo amžiaus, nors registravosi Darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje), tačiau darbo paieškas nutraukė 13 kartų, nededa pastangų įsidarbinti, piktnaudžiauja alkoholiu, nors turi nuosavybės teise 4,8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau jį išnuomojo prieš 20 metų už nedidelę kainą ir nesiima iniciatyvos padidinti nuomos mokestį, kad gautų daugiau pajamų. Teismas padarė išvadą, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjos turtinė padėtis leido jai pačiai save išlaikyti. Todėl teismas abu pareiškėjos reikalavimus atmetė.
15. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 16 punktas). Byloje nekilo ginčo, kad apeliantė yra pirmosios eilės mirusios J. J. įpėdinė (dukra) ir kad J. J. testamentu neskyrė apeliantei jokios turto dalies.
16. Analizuojant apeliantės situaciją (duomenys neskelbtini), t. y. palikimo atsiradimo dieną, pirmiausia pažymėtina, kad tą dieną apeliantė buvo 62 metų ir 6 mėn. amžiaus, t. y. iki senatvės pensijos amžiaus jai buvo likę 2 metai ir 10 mėn. (interneto prieiga https://www.sodra.lt/lt/senatves-pensijos-amziaus-lentele?lang=lt). Visuotinai žinoma, kad tokio amžiaus asmeniui susirasti darbą yra žymiai sunkiau, todėl teismo išvados, kad pareiškėja galėtų susirasti darbą ar įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją, yra pernelyg formalios, neatitinkančios realios situacijos darbo rinkoje. Užimtumo tarnybos pažyma parodo, kad apeliantė įvairiais laikotarpiais būdavo registruota užimtumo tarnyboje nuo 1995 m. vasario 20 d., taip pat buvo įregistruota ir palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)), tačiau šios tarnybos pastangos rezultatų nedavė, pareiškėja nebuvo įdarbinta ir neįgijo jokios naujos kvalifikacijos.
17. Teismas nustatė, kad apeliantė nuosavybės teise turi 4,8 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą(duomenys neskelbtini), kurį yra išnuomojusi UAB „Pasvagra“ nuo 2003 iki 2033 metų gruodžio 1 d., jos pačios teigimu, gauna 260 Eur per metus, t. y. 21,67 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Iš VSDFV pažymos matyti, kad pareiškėja nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 29 d. išmokų negavo. Atsakovas savo ruožtu nepateikė įrodymų, kad pareiškėja palikimo atsiradimo dieną gaudavo kokių nors kitų pajamų ar išmokų. Taigi, palikimo atsiradimo dieną, apeliantės gaunamos žemės nuomos pajamos buvo 21,67 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis buvo 354 eurai per mėnesį (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. A1-828 „Dėl 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“). Savo gyvenamosios vietos pareiškėja neturėjo, gyveno motinos J. J. Bute(duomenys neskelbtini), kuriame ir dabar gyvena. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai jos motinos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas.
18. Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo aplinkybes, kad pareiškėjos gaunamos pajamos buvo labai mažos, tačiau ėmėsi vertinti pareiškėjos gyvenimo būdą piktnaudžiavimo teise aspektu, ir darė išvadą, kad esamą pareiškėjos padėtį lėmė jos pačios pasyvumas, nenoras išnaudoti visas galimybes savo poreikiams patenkinti (neparduoda savo žemės sklypo, neieško socialinio būsto, neįsidarbina ir pan.). Kasacinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. išnagrinėtoje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024 yra pažymėta, kad CK 5.20 straipsnyje, reguliuojančiame teisę į privalomąją palikimo dalį, nėra nustatytos specialios taisyklės dėl piktnaudžiavimo teise instituto taikymo sprendžiant asmens teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo klausimą. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, piktnaudžiavimą teise turi įrodyti tas asmuo, kuris remiasi šia aplinkybe, o tai šio pobūdžio bylose paprastai būtų arba suinteresuotas asmuo, arba atsakovas, jei byla nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka. Ar yra pagrindas konstatuoti asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, piktnaudžiavimą teise, sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes.
19. Šios bylos situacijoje, kaip jau minėta, atkreiptinas dėmesys į pareiškėjos amžių, kuris ženkliai apsunkina jai galimybes susirasti darbą, o persikvalifikavimą ar naujos kvalifikacijos įsigijimą daro beveik neįmanomą. Teismo svarstymas, kad pareiškėja galėtų parduoti savo turimą žemės sklypą, ir gautos kainos jai užtektų pragyventi 6,5 metų, įvertinus naujai pateiktą įrodymą, kad žemės sklypas yra parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, netenka aktualumo. Apeliacinės instancijos teismui nepateikta duomenų, ar kokia nors kainos dalis už parduotą žemę teko pačiai skolininkei (pareiškėjai), tačiau akivaizdu, kad pareiškėja šios nuosavybės jau neturi ir ateityje negalės gauti jokio nuomos mokesčio už žemę.
20. Teismo teiginys, kad pareiškėja neieškojo socialinio būsto, taip pat nėra racionalus pareiškėjos situacijoje, nes jai gyvenamąjį būstą suteikė mama, bet koks socialinis būstas dar padidintų pareiškėjos išlaidas, nes reikėtų mokėti nuomą. Dėl teiginių, kad pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu, pažymėtina, kad šios problemos pareiškėja iš esmės neneigia, tačiau tokia priklausomybė yra susiformavusi jau seniai, pareiškėjos motina šią dukros priklausomybę toleravo, iš būsto jos neiškeldino.
21. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjos piktnaudžiavimas teise, dėl ko ji tapo asmeniu, reikalingu išlaikymo palikėjos mirties dieną, šioje byloje nebuvo nustatytas. Kažkiek faktinėmis aplinkybėmis panaši situacija buvo nagrinėta minėtoje kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024, kurioje į privalomąją palikimo dalį pretendavo mirusiojo sutuoktinė, ir kurioje kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, kad CK 5.20 straipsnis nereikalauja retrospektyvinio asmens turtinės ir socialinės padėties bei priežasčių, dėl kurių jo padėtis tokia tapo, vertinimo. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, viso gyvenimo vertinimas siekiant nustatyti, ar tam tikru gyvenimo momentu atlikti asmens poelgiai galėtų būti pripažinti piktnaudžiavimu teise, dėl kurio asmuo tapo nepajėgus apsirūpinti pragyventi būtinomis gyvenimo reikmėms lėšomis, neatitiktų CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo nustatyti asmens išlaikymo reikalingumą būtent palikėjo mirties momentu.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės padėtis, reikalaujanti išlaikymo(duomenys neskelbtini), yra nustatyta, o išvadai, kad tokią padėtį pati apeliantė sukūrė dėl savo piktnaudžiavimo, byloje nepakanka įrodymų. Todėl priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimą pareiškėjos reikalavimą patenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai jos motinos J. J., mirusios(duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
23. Apeliantė buvo pareiškusi ir antrąjį reikalavimą - atnaujinti jai praleistą terminą palikimui priimti. Teismas šioje dalyje bylą nutraukė, argumentavęs, kad nesant palikimo, kurį pareiškėja galėtų paveldėti, termino palikimui priimti atnaujinimas nesukurtų jai jokių materialiųjų teisinių padarinių (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas nustatė faktines aplinkybes, kad termino palikimui priimti pabaigoje (tikėtina, 2023 m. balandžio 12 d., nors teismas sprendime įrašė 2024 m. balandžio 12 d., tačiau iš teismo teiginio „palikimo termino pabaigoje“, pačios pareiškėjos bei liudytoju apklausto B. Z. parodymų spręstina, kad minima data yra ne 2024 m., o 2023 metų balandžio 12 d.) pareiškėja buvo nuvykusi į notarų biurą dėl paveldėjimo.
24. Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja lankėsi notarų biure 2023 m. balandžio 12 d., tikslu pateikti pareiškimą, kad priima palikimą, abejonių nekelia. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja nuo 2007 metų iki šiol nepertraukiamai gyvena mamos paliktame bute(duomenys neskelbtini), todėl ji ir faktiškai yra priėmusi mamos palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl ir šis pareiškėjos reikalavimas - atnaujinti jai terminą palikimui priimti yra tenkintinas.
25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normą, reglamentuojančią teisę į privalomąją palikimo dalį ( CK 5.20 straipsnio 1 dalis), netinkamai, nevisapusiškai įvertino įrodymus ( CPK 185 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą. Priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. J. jos motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir atnaujinti pareiškėjai terminą kreiptis dėl paveldėjimo po mamos J. J. mirties.
26. Apealintei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurios sudaro 110 Eur (du kartus mokėtas žyminis mokestis po 55 eurus). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo G. J. (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos motinos J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini)., mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Atnaujinti pareiškėjai D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis dėl palikimo po motinos J. J. mirties.
Priteisti pareiškėjai D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. J., gim.(duomenys neskelbtini), 110 Eur (šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.