Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2020-03-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-34-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
II-34-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00075-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Neringa Girnytė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-34-1095/2020Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00075-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 9 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant E. U.,dalyvaujant skundą padavusiam S. R. ir jo atstovui advokatui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 50-ANR?N-164-2020 S. R. nubaustas 500 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, jam taip pat skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Nutarime nurodyta, kad S. R. 2019 m. gruodžio 8 d. 21.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas tyčia, iš chuliganiškų paskatų, t. y. demonstruodamas savo išskirtinumą bei parodydamas aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių negerbimą, siekdamas sustabdyti priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, kelyje, kuriame viena važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos, lenkė anksčiau minėtą transporto priemonę kirsdamas kelių horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją, o grįždamas į savo važiavimo krypčiai skirtą gatvės pusę, nedavė kelio aplenkto automobilio vairuotojui, kuris, vengdamas eismo įvykio, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį į dešinę. Tokiu būdu S. R. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto, 140.5 papunkčio, 3 priedo 1 skyriaus 1.3 papunkčio reikalavimus, sukėlė pavojų eismo saugumui, taip pat savo ir kito eismo dalyvio saugumui.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas S. R. skundas dėl Tarnybos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriame prašoma jį panaikinti, taikyti ANK 16 straipsnį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Jeigu nebūtų tenkintas šis prašymas, prašoma veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir skirti sankcijoje numatytą baudą, netaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jeigu ir šis prašymas nebūtų tenkintas, prašoma skundžiamą nutarimą pakeisti ir panaikinti skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Skunde nurodyta, kad įvykio metu buvo veikta būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes prieš S. R. važiavęs „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sankryžoje, kurioje suko į kairę, „užkirtinėjo“ kelią, t. y. kelis kartus iš eilės nepagrįstai (be jokios objektyvios priežasties) staiga sustojo sankryžoje, priversdamas iš jo paskos važiavusį S. R. kelis kartus staigiai stabdyti, nerodė posūkio signalo. Kadangi „V.“ vairuotojo elgesys buvo neadekvatus eismo situacijai, S. R. įtarė, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus ir kelti tiesioginį pavojų aplinkiniams, todėl, nusprendęs jį skubiai sustabdyti, pradėjo lenkimo manevrą, kurio metu nedideliu atstumu išvažiavo į priešingą eismo juostą, susigretino su „Volvo“ automobiliu ir neintensyviai stabdydamas manevravo į dešinę, t. y. po truputį grįžo į savo eismo juostą, taip leisdamas „Volvo“ vairuotojui suprasti, kad jis sustotų, tai „Volvo“ vairuotojas ir padarė. S. R. veiksmai buvo atlikti ne iš chuliganiškų paskatų. „Volvo“ vairuotojas yra nubaustas dėl padaryto KET pažeidimo. S. R. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, nes jo veiksmai pavojingesnių pasekmių nesukėlė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl šeiminių aplinkybių – augina 3 nepilnamečius vaikus, kuriuos vežioja į būrelius, ugdymo įstaigas (b. l. 3–8).

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tarnybos nuomone, įvykio metu S. R. veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis, o KET pažeidimus padarė tyčia, chuliganiškai, skatinamas agresijos, kilusios dėl, jo supratimu, netinkamų kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Netgi darant prielaidą, kad „Volvo“ vairuotoją buvo būtina sulaikyti nedelsiant, S. R. turėjo galimybę pranešti apie įvykį tarnyboms, kurios turi teisę ir yra įgaliotos atlikti kelių transporto priemonių vairuotojų patikrinimus. Nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nes nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, S. R. savo veiksmų nelaikė netinkamais ar pavojingais (b. l. 2).

Šalies argumentai

S. R. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą, ir paaiškino, jog važiavo su šeima (duomenys neskelbtini), iš antros eismo juostos, iš kurios leidžiama tik sukti į kairę, suko į kairę, į Beržų g. Priekyje jo važiavo „Volvo“ automobilis, kurio vairuotojas sukdamas į kairę nerodė posūkio signalo, be to, „Volvo“ vairuotojas be jokios priežasties kelis kartus stabdė (buvo sustojęs sankryžoje, po to kelis (3–4) kartus stabdė jau užsukęs į (duomenys neskelbtini), taip blokuodamas jam, važiavusiam iš paskos, kelią, nors „Volvo“ vairuotojui nebuvo jokios kliūties, pėsčiųjų nebuvo. Dėl tokių „Volvo“ vairuotojo veiksmų pats vos neatsitrenkė į „Volvo“, kurio vairuotojas sukėlė avarinę situaciją. Baigė manevrą jau mirksint leidžiamam šviesoforo signalui. Įtarė, kad „Volvo“ vairuotojas gali būti neblaivus, (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje stovėjo automobiliai, „Volvo“ važiavo antra eismo juosta, todėl jį lenkė per kairę pusę (20–30 m nuo sankryžos), dalimi (puse ar trečdaliu) automobilio važiuodamas priešpriešine eismo juosta (priešpriešais jokių transporto priemonių nebuvo, „Volvo“ vairuotojas važiavo antra eismo juosta ir jam dar buvo erdvės pirmoje eismo juostoje, kurioje prie šaligatvio stovėjo automobiliai) ir grįždamas į antrą eismo juostą leido suprasti „Volvo“ vairuotojui, kad sustotų, tai jis ir padarė, jam staigiai stabdyti nereikėjo, automobilių greitis nebuvo didelis. Vaizdo įraše vaizdas nėra geras. Važiavo ne chuliganiškai. Gailisi dėl to, kas įvyko, ateityje taip nebesielgs. Rūpinasi 3 nepilnamečiais vaikais.

Liudytoja K. R. teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d. apie 22 val. važiavo kartu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini), vairavo sutuoktinis, automobilio gale sėdėjo nepilnamečiai vaikai. Sutuoktinis norėjo sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini). Sutuoktinio vairuojamas automobilis ir priešais jį važiavęs „Volvo“ automobilis stovėjo prie raudono šviesoforo signalo. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, pajudėjo „Volvo“ automobilis ir iš paskos sutuoktinio vairuojamas automobilis. Priekyje važiavęs „Volvo“ automobilis taip pat suko į kairę, tačiau nerodydamas posūkio signalo. Sankryžoje „Volvo“ vairuotojas 3–4 kartus stabdė (pradėdamas važiuoti, viduryje sankryžos buvo sustojęs (tuo metu matė atvažiuojantį autobusą)), todėl ir sutuoktinis buvo priverstas stabdyti, „Volvo“ trukdė jiems važiuoti, pėsčiųjų, kuriuos „Volvo“ turėtų praleisti, nebuvo. Su sutuoktiniu pagalvojo, kad „Volvo“ vairuotojas gali būti neblaivus. Beržų g. „Volvo“ ir jie važiavo antra eismo juosta (pirmoje eismo juostoje stovėjo automobiliai, buvo autobusų stotelė, t. y. buvo erdvės „Volvo“ vairuotojui). Sutuoktinis lyg naudojo garso signalą, kad „Volvo“ pasitrauktų. Sutuoktinis lenkė „Volvo“ automobilį, tai darydamas buvo dalimi automobilio išvažiavęs į priepriešinę eismo juostą. Po to sutuoktinis sustabdė „Volvo“ vairuotoją, bet jam nereikėjo staigiai stabdyti, ir iš karto prie sustojusių automobilių privažiavo policijos pareigūnai, kurie sakė, kad nematė, kaip viskas įvyko. Jų šeimoje gyvena 2 nepilnamečiai vaikai, bet sutuoktinis dar rūpinasi ir 1 vaiku iš ankstesnės santuokos. Ji nuveža ryte vaikus į ugdymo įstaigas, o sutuoktinis juos paima po pietų, veža į būrelius.

Iš T. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 8 d. dirbant ekipaže ,,1708“ kartu A. G., važiuodami (duomenys neskelbtini), link J. B. gatvės, artėdami link sankryžos, apie 21.30 val., pastebėjo kaip J. B. gatve nuo Kauno važiuoja du automobiliai, kurie sankryžoje suka į kairę pusę, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Antras automobilis, kuris važiavo paskutinis, pravažiavęs sankryžą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir užkirto kelią priekyje jo važiavusiam automobiliui. Privažiavus prie automobilių, automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipęs iš automobilio, priėjo prie automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kažką aiškino automobilio „Volvo“ vairuotojui. Automobilį „Audi“ vairavo S. R., o „Volvo“ – M. G.. M. G. aiškino, jog važiavo J. B. gatve ir sankryžoje suko į kairę, į Beržų gatvę, link Ramygalos gatvės. Iš paskos važiavęs automobilis nesilaikė nuo jo saugaus atstumo, naudojo garsinį signalą, ir, kirtęs dvigubą ištisinę liniją, jį lenkė, stūmė link dešinio kelkraščio, kuriame buvo pristatyta eilė automobilių, dėl ko jis turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tokie vairuotojo manevrai jam sukėlė avarinę situaciją. „Audi“ automobilio vairuotojas S. R. aiškino, jog taip pat važiavo J. B. gatve nuo Kauno ir sankryžoje suko į kairę, į Beržų gatvę, link Ramygalos gatvės, priekyje jo važiavęs automobilis „Volvo“ nerodė kairio posūkio signalo, nebaigęs manevro jis sustojo viduryje sankryžos, taip trukdydamas jam pasukti į kairę. Kadangi konflikto neišėjo išspręsti vietoje, M. G. turėjo pretenzijų dėl S. R. vairavimo, iš abiejų konflikto pusių buvo paimti pareiškimai / paaiškinimai. Patikrinus abiejų vairuotojų blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, abu vairuotojai buvo blaivūs (skundo medžiagos l. 4).

Šalies argumentai

M. G. 2019 m. gruodžio 8 d. pareiškime nurodė, kad apie 21.30 val. važiavo J. B. g. (nuo Kauno pusės). Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. iš antros eismo juostos degant leidžiamam šviesoforo signalui suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) g. Už jo važiavęs automobilis „Audi“ nesilaikė saugaus atstumo ir nuolat naudojo garso signalą, lenkė jį kirsdamas dvigubą ištisinę liniją ir spaudė jį prie dešinės pusės kelkraščio, taip priversdamas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. M. G. 2019 m. gruodžio 13 d. papildomai paaiškino, kad ties (duomenys neskelbtini) g. kapinėmis jį, važiavusį antra eismo juosta, pasivijo „Audi“ automobilis, kuris nesilaikė saugaus atstumo, nuolat spaudė ir naudojo garsinį signalą. Sankryžoje suko į kairę galbūt nerodydamas posūkio signalo, dėl saugumo sumažino greitį, tačiau sustojęs sankryžoje ar prie jos nebuvo. Po manevro važiavo antra eismo juosta. Staiga iš paskos važiavęs automobilis, naudodamas garsinį signalą, kirsdamas dvigubą ištisinę juostą, jį aplenkė ir manevruodamas ėmė spausti prie dešinės kelio pusės. Dėl šios priežasties turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. (duomenys neskelbtini) g. važiavo arti maksimalaus leistino greičio mieste (skundo medžiagos l. 9).

2019 m. gruodžio 13 d. M. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 8 d. 21.30 val. (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nerodė įspėjamojo posūkio signalo (skundo medžiagos l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal (duomenys neskelbtini) punktą vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta ((duomenys neskelbtini)5 papunktis). Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama (KET 3 priedo 1 skyriaus 1.3 papunktis).

Pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur.

Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje ANK 34 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta ir nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

S. R. pateiktame skunde teigia, kad nutarimą surašiusi policija neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir vertindama susiklosčiusią situaciją nukrypo nuo teismų praktikos. S. R. skundo argumentus galima būtų suskirstyti į tris pagrindines grupes: 1) jo veiksmai atlikti būtinojo reikalingumo situacijoje; 2) jo veika neteisingai kvalifikuota; 3) jis nubaustas per griežtai, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės taikymu. Atsižvelgęs į tai, teismas šioje nutartyje visų pirma pasisakys dėl situacijos faktinių aplinkybių, dėl būtinojo reikalingumo (ne)buvimo, ir jeigu būtų nustatyta, kad būtinojo reikalingumo situacijos nebuvo, dėl veikos kvalifikavimo ir dėl taikytų poveikio priemonių individualizavimo.

Dėl susiklosčiusios situacijos pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių: 2019 m. gruodžio 8 d. 21.30 val. (tamsiu paros metu) M. G., vairavęs „Volvo“ automobilį, bei „Audi“ automobilį vairavęs S. R. važiavo J. B. g. (nuo Kauno ir Vilniaus pusės link Panevėžio centro) ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) iš antros eismo juostos, iš kurios leidžiama sukti tik į kairę, suko į kairę, pirmasis iš jų važiavo „Volvo“ automobilį vairavęs M. G., o S. R. važiavo „Volvo“ automobiliui iš paskos, abu automobiliai sankryžoje pasukę į kairę Beržų g. važiavo antra eismo juosta, nes pirmoje eismo juostoje prie šaligatvio buvo palikti stovėti automobiliai; S. R., nurodytoje sankryžoje pasukęs į kairę (į (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas iš paskos „Volvo“ automobiliui, netoli nuo sankryžos lenkė „Volvo“ automobilį kirsdamas kelių horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją ir grįžinėjo į savo važiavimo krypčiai skirtą Beržų gatvės pusę (antrą eismo juostą) tokiu būdu, kad „Volvo“ vairuotojas sustotų, „Volvo“ vairuotojui sustojus, S. R. savo automobilį sustabdė prieš „Volvo“ automobilį ir išlipo iš automobilio; tuo momentu prie antroje eismo juostoje ties (duomenys neskelbtini) sustojusių automobilių (S. R. automobilis stovėjo priekyje „Volvo“ automobilio) privažiavo policijos pareigūnų ekipažas, kurio vaizdo registratoriumi yra užfiksuota įvykio situacija.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo (aktualus laikas nuo 21.30.40 val.) matyti, kad policijos ekipažas tuo momentu, kai anksčiau aptarti abu automobiliai suko į kairę, važiavo (duomenys neskelbtini) g. link Ramygalos g. ir artėjo link sankryžos, prie kurios sustojo, nes jam degė draudžiamas šviesoforo signalas. Kai „Volvo“ ir „Audi“ vairuotojai suko į kairę, jiems degė žalias šviesoforo signalas, kuris pradėjo mirksėti tik jiems jau užsisukus į Beržų g. Kaip savo rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs M. G., jis prieš pasukdamas sumažino greitį, nes (duomenys neskelbtini) g. važiavo arti maksimalaus leistino greičio mieste. Tai, kad sankryžoje į kairę pasukti ketinantis vairuotojas sumažina greitį, yra visiškai įprastas veiksmas, nes vairuotojas, sukdamas į kairę, privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, ir eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas ((duomenys neskelbtini) ir 158 punktai). S. R., sankryžoje prieš pasukdamas į kairę, taip pat privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę (šiuo atveju J. B. g. nuo miesto centro pusės tiesiai važiavo autobusas, kuris sankryžą pravažiavo iš karto po to, kai tik posūkio manevrą baigė S. R.), ir eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suko, eismo juostas, jeigu tokių buvo, be to, privalėjo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio. S. R. galėjo sankryžoje sukti į kairę tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir kad toks jo manevras netrukdys kitiems eismo dalyviams, kuriems jis pagal KET privalėjo duoti kelią.

Priešingai nei teigia S. R. ir K. R., iš vaizdo įrašo matyti, kad „Volvo“ automobilio vairuotojas prieš sankryžą ar sankryžoje sustojęs nebuvo. Vaizdo įrašas tik patvirtina, kad „Volvo“ vairuotojas, jau užsukęs į (duomenys neskelbtini) g., stabdė, dėl to buvo priverstas stabdyti ir iš paskos važiavęs S. R.. Tačiau tokį „Volvo“ vairuotojo elgesį galima paaiškinti jau minėtu reikalavimu sukant sankryžoje į kairę arba į dešinę duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, t. y. sankryžoje sukantis vairuotojas turi įsitikinti, ar jam nėra kliūčių tai saugiai daryti. Kas vyko po to (duomenys neskelbtini) g., t. y. paties „Volvo“ automobilio lenkimo ir jo stabdymo, iš vaizdo įrašo nebesimato dėl priešpriešais sankryžoje stovėjusio automobilio žibintų šviesos, tačiau aplinkybes, kad S. R. lenkė „Volvo“ automobilį kirsdamas kelių horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją, o grįždamas į savo važiavimo krypčiai skirtą gatvės pusę, nedavė kelio aplenkto automobilio vairuotojui, kuris dėl to sustojo, patvirtina policijos pareigūno T. D. tarnybinis pranešimas, M. G. rašytiniai paaiškinimai, paties S. R. ir liudytojos K. R. parodymai.

S. R. teismo posėdyje pripažino, kad lenkė Beržų g. antra eismo juosta važiuojantį „Volvo“ automobilį dalimi savo automobilio (puse ar trečdaliu) važiuodamas priešpriešine eismo juosta, nes iš „Volvo“ vairuotojo elgesio sankryžoje sukant į kairę sprendė, kad „Volvo“ vairuotojas gali būti neblaivus. S. R. teigimu, jis, grįždamas į savo važiavimo krypties antrą eismo juostą, leido suprasti „Volvo“ vairuotojui, kad jis sustotų. Tą patį patvirtino ir liudytoja K. R.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. R. nurodomas leidimas suprasti „Volvo“ vairuotojui, kad jis sustotų, pasireiškė tuo, jog S. R., dar lenkdamas „Volvo“ automobilį, dalimi savo automobilio važiavo eismo juosta, kuria važiavo „Volvo“ automobilis, taip priversdamas „Volvo“ vairuotoją keisti važiavimo kryptį į dešinę, kad neįvyktų eismo įvykis. Kaip yra nurodęs M. G. rašytiniuose paaiškinimuose, jį aplenkęs „Audi“ vairuotojas taip manevravo, kad ėmė jį spausti prie dešinės kelio pusės. Tarnybiniame pranešime ši situacija apibūdinta kaip „Volvo“ automobilio stūmimas link dešinio kelkraščio. Dėl nurodyto „Audi“ vairuotojo lenkimo būdo ir manevravimo artėjant prie važiuojančio „Volvo“ automobilio susidūrimas tarp „Audi“ ir „Volvo“ automobilių neįvyko tik dėl to, kad „Volvo“ vairuotojas sustojo. Akivaizdu, kad „Audi“ vairuotojas Beržų g. nedavė kelio aplenkto „Volvo“ automobilio vairuotojui, kuris, vengdamas eismo įvykio, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį į dešinę.

Jokių įrodymų apie eismo situacijai neadekvatų „Volvo“ vairuotojo elgesį ar dėl jo kaltės sukeltą avarinę situaciją, kaip tvirtina S. R. ir K. R., dėl kurios jiems galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl „Volvo“ vairuotojo blaivumo, byloje nėra. „Volvo“ vairavusiam M. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis aptariamoje situacijoje sankryžoje sukdamas į kairę nerodė įspėjamojo posūkio signalo, tačiau jis važiavo ta eismo juosta, iš kurios leidžiama tik sukti į kairę (taigi S. R. galėjo tikėtis tokio „Volvo“ manevro (sukimo į kairę) net jam ir nerodant įspėjamojo posūkio signalo), o kitų „Volvo“ vairuotojo KET pažeidimų neužfiksuota. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad abu vairuotojai buvo blaivūs. Taigi jokio gresiančio pavojaus, kurį reikėtų šalinti šiurkščiai pažeidžiant KET, nebuvo. „Volvo“ vairuotojo sukimas sankryžoje į kairę nerodant įspėjamojo posūkio signalo ar jau aptartas stabdymas įsukus į Beržų g. jokiu būdu nepateisina S. R. padarytų KET pažeidimų. Be to, net jeigu „Audi“ vairuotojas iš tikrųjų įtarė, kad „Volvo“ vairuotojas gali būti neblaivus ar padarė KET pažeidimą, galėjo apie tai pranešti policijai, o ne pats, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, stabdyti „Volvo“ automobilį. Šiuo atveju buvo pasirinktas KET reikalavimams prieštaraujantis „Volvo“ automobilio stabdymo būdas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad S. R. veiksmai būtų atlikti esant būtinojo reikalingumo situacijai.

S. R. veiksmų kvalifikavimo, kaip chuliganiško vairavimo, aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-357-360/2019). Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu pripažįstamos įvairios situacijos, jos vertinamos individualiai (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-334-795/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-462/2019 (nurodytoje byloje nagrinėta situacija tiek, kiek susiję su chuliganišku vairavimu, labai panaši į šioje byloje susiklosčiusią situaciją)).

Įvertinęs nustatytas ir jau aptartas faktines įvykio aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra abejonių, jog S. R. skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku pažeidė šiame nutarime nurodytus (duomenys neskelbtini) punkto, 140.5 papunkčio, 3 priedo 1 skyriaus 1.3 papunkčio reikalavimus ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui, taip pat savo ir kitų žmonių (su juo pačiu ir „Volvo“ automobilyje važiavusių asmenų) saugumui. S. R. pripažįsta, kad siekė sustabdyti priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Volvo“, kurio vairuotojas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, pažeidė KET reikalavimus, galėjo būti neblaivus, tačiau kategoriškai neigia, jog KET pažeidė dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau, kaip jau minėta, šioje byloje neadekvatus, avarinę situaciją keliantis „Volvo“ vairuotojo elgesys nenustatytas. Priešingai, tai S. R., sankryžoje sukdamas į kairę, tinkamai neįvertino eismo situacijos ir vos spėjo baigti posūkio į kairę manevrą iki į sankryžą įvažiuojant autobusui, kuriam jis turėjo duoti kelią, o po to iš karto padarė KET pažeidimus, kurie buvo kvalifikuoti kaip chuliganiškas vairavimas.

Pagal teismų praktiką chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį; konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo; nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019).

Teismas konstatuoja, kad S. R., subjektyviai įvertinęs „Volvo“ vairuotojo veiksmus kaip keliančius grėsmę eismo saugumui, savo KET šiurkščiai pažeidžiančiu elgesiu sąmoningai ir tyčia kelyje iš esmės bandė atlikti policijos pareigūnų funkcijas užtikrinti saugumą kelyje, jeigu yra tam pagrindas, stabdyti transporto priemones. S. R., šioje nutartyje jau aptartu būdu stabdydamas kitą eismo dalyvį, demonstravo savo išskirtinumą bei parodė aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių negerbimą dėl iš esmės mažareikšmės priežasties (įtarimo, kad kitas vairuotojas padarė KET pažeidimą (-us)), o tai pagrįstai laikyta chuliganiškomis paskatomis. Netoleruotina situacija, kad vairuotojai vieni kitus bandytų kelyje sustabdyti šiurkščiai pažeisdami KET ir taip patys keldami grėsmę eismo saugumui. Taigi S. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo ją perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (šioje dalyje įtvirtintas pažeidimas yra sietinas ne su asmens tyčia, o su jo neatsargumu (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-548-290/2019)) ar kitus ANK straipsnius. Nors skunde cituojama daug teismų praktikos, tačiau pateikti tik bendro pobūdžio išaiškinimai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nėra pagrindo teigti, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nes nėra nurodyta jokia konkreti byla, kuri nagrinėjamoje situacijoje galėtų turėti precedento galią ir nuo kurioje suformuotos praktikos būtų nukrypta.

Dėl skundo argumentų, kad S. R. buvo nubaustas per griežtai, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės taikymu, t. y. su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, teismas atkreipia dėmesį, jog už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis). S. R. buvo skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda (500 Eur) ir minimaliam įstatyme nustatytam terminui (1 metams) atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad S. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą S. R. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau 2016 m. ir 2017 m. būdamas baustas už KET pažeidimus. Realių neigiamų S. R. elgesio pasekmių pavyko išvengti tik dėl to, kad priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo automobilių, o „Volvo“ vairuotojas, pastebėjęs pavojų keliantį S. R. manevravimą, sustojo, kaip to ir siekė savo manevravimu S. R.. Visas šias tiek pažeidimą, tiek pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes nutarimą priėmusi institucija, skirdama baudą ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę, jau įvertino.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Nors pažeidėjas cituoja daug teismų praktikos, akcentuotina, kad tokio pobūdžio bylose nustatomos aplinkybės nėra identiškos, todėl dėl iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios ANK 34 straipsnio 5 dalies (galiojančios redakcijos ANK 34 straipsnio 6 dalies) nuostatų taikymo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju pagal toje byloje nustatytą situaciją. Įvertinęs skundo argumentus ir nustatytų aplinkybių visumą, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas švelnesnės negu numato įstatymas atsakomybės taikymas, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

Vien dėl to, kad nebuvo sukeltas eismo įvykis, tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui tam tikras neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeimos poreikiais (vežioti vaikus į / iš ugdymo įstaigas, būrelius), nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, juolab, kad šeima gyvena mieste, kuriame galima naudotis įvairiomis susisiekimo priemonėmis (viešuoju transportu, taksi paslaugomis ir pan.), be to, S. R. sutuoktinė turi teisę vairuoti. Įvertinęs tai, kad pažeidėjui skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių), teismas daro išvadą, jog dar labiau švelninti policijos paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo dėl S. R. skunde nurodytų motyvų panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. R. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. sausio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė