- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-703-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- J. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui J. K. dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) (toliau - ir nepilnametė dukra), priteisiant iš atsakovo J. K. (toliau – ir atsakovas) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis kas mėnesį mokamomis 260 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti nepilnametės dukters motinai (ieškovei).
2. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-131-179/2010 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) iki dukters pilnametystės. Nuo teismo sprendimo praėjo daugiau nei 12 metų ir šiuo metu nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis neatitinka įstatymo nuostatų, yra pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis. Kai buvo priteistas šis išlaikymas, atsakovas turėjo dar dvi nepilnametes dukras, kurios šiuo metu yra sulaukusios pilnametystės ir joms iš tėvo išlaikymas nėra reikalingas, vienintelė išlaikytinė yra likusi nepilnametė dukra M.. Priteistas 86,89 Eur išlaikymas jai per mažas. Jokios kitos materialinės paramos atsakovas dukrai neteikia, nesidomi jos poreikiais, jos mokymosi rezultatais, sveikata ir pan. Atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigos tinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nemoka dukrai priteisto išlaikymo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) sprendimu nepilnametei dukrai yra skirta vaiko išlaikymo išmoka po 75,60 Eur kaip atsakovo išlaikymo dalis. Dukros išlaikymo išlaidas kiekvieną mėnesį sudaro: 250 Eur maistui, 70 Eur drabužiams ir avalynei, 40 Eur mokyklinėms reikmenims, 25 Eur buities higienos prekėms, 100 Eur būstui išlaikyti bei mokestis už jos telefoną, 30 Eur vaistams ir vitaminams, 50 Eur kišenpinigiams, 25 Eur laisvalaikiui, įskaitant mokykloje organizuojamas ekskursijas. Minimaliems vaiko poreikiams tenkinti dukrai reikalinga bent 600 Eur per mėnesį. Dalį pinigų, reikalingų dukros išlaikymui, padengia išmokos vaikams, t. y. 80,50 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos yra nedidelės, ji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, įsidarbinti nepavyksta, nes turi sveikatos problemų, dėl to taikomi tam tikri apribojimai. Ieškovė gauna socialinę pašalpą. Su dukra gyvena dviejų kambarių socialiniame būste, jokių nekilnojamųjų ir registruotinų kilnojamųjų (transporto priemonių) daiktų neturi. Atsakovas vykdo individualią veiklą, yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių, išskyrus šalių bendrą dukrą, neturi. Mano, kad atsakovas prie dukros išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi, t. y. po 260 Eur.
3. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, t. y. sutiko dukros priteisto išlaikymo dydį padidinti iki 160 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutiko, kad per laikotarpį, kai buvo priteistas dukters išlaikymas, jos poreikiai padidėjo ir išlaikymui reikalinga skirti didesnę išlaikymo sumą, tačiau nesutiko dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Dukros išlaikymui skirti per mėnesį po 600 Eur nėra būtina, ieškovė yra užaukštinusi dukros poreikiams reikalingas skirti sumas. Atsakovas negali skirti dukrai kas mėnesį po 260 Eur, nes jo pajamos yra minimalios. Šiuo metu jis užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą (butų apdaila) ir per mėnesį jo gaunamos pajamos sudaro 600 Eur – 700 Eur. Pats turi ieškotis darbų, pastovaus darbo neturi. Nei nekilnojamojo turto, nei kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi, taip pat neturi santaupų banke. Iš gaunamų pajamų kas mėnesį atsakovas turi skirti apie 200 Eur gyvenamojo būsto išlaikymui, apie 150 Eur važiavimui (kurui) į darbą, apie 50-70 Eur įrankių nuomai ir pirkimui, likusius pinigus išleidžia maistui, drabužiams. Taip pat turi įsiskolinimų, antstolių kontorose jo atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos. Atsakovas 2 – 3 kartus per metus kartu su dukra vyksta į parduotuves ir perka jai drabužius bei kitus daiktus, pvz. mobilųjį telefoną, ausinuką, taip pat ne kartą yra davęs jai grynųjų. Atsakovas gyvena ūkiškai, užsiaugina daržovių, vaisių, todėl prie dukros išlaikymo prisideda ir tokiu būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-131-179/2010 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai. Sprendimą nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 47,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos) ir 291,89 Eur sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteisė iš ieškovės 75 Eur atsakovo naudai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-131-179/2010, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesta tvarkyti uzufrukto teise ieškovei. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo pakeistas priteisto išlaikymo dydis kitoms atsakovo nepilnametėms dukroms: I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteistas kiekvienai po 300 Lt (86,89 Eur).
6. Teismas sprendė, kad priteistas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 86,89 Eur (300 Lt) Eur kas mėnesį jo būtiniausiems poreikiams patenkinti yra neabejotinai nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.
7. Nustatė, kad ieškovė jokio nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi, nedirba, jos pajamas sudaro 235,41 Eur socialinė pašalpa bei 127,88 Eur išmoka vaikui, ji registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. gegužės 4 d. Ieškovė dirbti gali, išskyrus darbą, susijusį su sunkių daiktų kilnojimu (daugiau kaip 10 kg), taip pat negali dirbti šaltoje, drėgnoje aplinkoje. Ieškovė turi skolinių įsipareigojimų bendrai 648,39 Eur sumai. Atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą nuo 2020 m. spalio 2 d., veiklos rūšis – grindų ir sienų dengimas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur – 600 Eur per mėnesį. Jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, įregistruotų jo vardu, atsakovas neturi. Atsakovas pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. medicininį dokumentą (diagnostinio tyrimo aprašymas), kuriame nurodyta, kad jam diagnozuota radikulopatija, įvairios stuburo sritys. Atsakovas turi vieną išlaikytinę. Jis turėjo labai daug skolinių įsipareigojimų (didelė dalis susijusi su administraciniais teisės pažeidimais, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolės nevykdymu), tačiau didžiąją dalį prievolių yra įvykdęs, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra susidaręs 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai. Tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Teismas sprendė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas. Kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, jis gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovui išnyko prievolė mokėti kitoms nepilnametėms dukroms (abi tapo pilnametėmis), kurių išlaikymui buvo priteista kiekvienai po 86,89 Eur, todėl atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams tokių sumų skirti nereikia, nes tam tikrą dalį vaiko poreikiams užtikrinti dengia valstybė (nemokamas maitinimas mokykloje, vienkartinė išmoka mokinio reikmėms įsigyti), teismo vertinimu, jau šiuo metu yra susiklosčiusi netoleruotina situacija, kuomet atsakovo prievolė išlaikyti savo nepilnametį vaiką netiesiogiai perkeliama valstybei. Teismas vertino, kad šiuo atveju, nors ieškovė niekur nedirbanti, tačiau ji ir nesistengia įsidarbinti, dirbti ir gauti didesnes, negu valstybės mokamos socialinės išmokos, pajamas. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėti yra panaši (abu jokio turto neturi, ieškovė neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, kuri turėtų būti kur kas didesnė, abu turi sveikatos problemų dėl stuburo ligų, nedarbingumai nenustatyti), todėl lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo dukros išlaikymo.
8. Teismas padarė išvadą, kad šalių vaiko būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimui reikalinga apie 525 Eur per mėnesį suma. Šiuo metu valstybės išmokos vaikui sudaro 85,75 Eur. Atėmus šią sumą, abiejų šalių vaikui teiktino išlaikymo dydis siektų apie 439,25 Eur (525 Eur - 85,75 Eur) per mėnesį. Teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki vaiko pilnametystės priteisė išlaikymą 220 Eur dydžio per mėnesį periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31d. sprendimu priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas dukros išlaikymo klausimas, praėjo daugiau nei dvylika metų, per tuos metus pasikeitė ne tik dukros poreikiai, bet pakilo maisto, drabužių, avalynės, higienos prekių, mokyklinių reikmenų, o taip pat ir komunalinių paslaugų kainos. Šiuo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.
9.2. Dukrai šiuo metu keturiolika metų, todėl jos poreikiai pasikeitė vien dėl jos amžiaus. Dukra paauglė, lanko mokyklą, todėl dėl jos greito augimo būtina kasmet pirkti mokyklinę uniformą, kuri kainuoja virš 100 Eur.
9.3. Per laikotarpį nuo išlaikymo dukrai priteisimo atsakovui pasibaigė prievolė mokėti priteistą išlaikymą kitoms dviem dukroms, kurio bendra suma sudarė 173,78 Eur, todėl jo turtinė padėtis pagerėjo ir šias lėšas jis galėtų skirti nepilnametės dukros išlaikymui.
9.4. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių), kartu su nepilnamete dukra gyvena dviejų kambarių socialiniame būste, yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, darbo jai nebuvo pasiūlyta dėl sveikatos būklės, kadangi ji negali dirbti darbų, susijusių su sunkių daiktų kilnojimu (daugiau kaip 10 kg), šaltoje, drėgnoje aplinkoje, taip pat negali dirbti darbų, susijusių su įtemptu žiūrėjimu. Teismas padarė išvadą, jog būdama darbingo amžiaus bei turėdama paklausią siuvėjos specialybę, ji galėjo susirasti darbą ir taip užtikrinti dukros poreikius. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šeimos gydytojas ruošia dokumentus netekto darbingumo nustatymui. 2023 m. vasario mėn. ji buvo nusiųsta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos netekto darbingumo nustatymui, tačiau sprendimo dėl netekto darbingumo lygio nėra gavusi, nes sprendimas bus priimtas tik 2023 m. kovo mėn.
Atsiliepimas
9.5. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad jis vykdo individualią veiklą, bei paaiškino, kad jo darbo užmokestis sudaro apie 500-600 Eur per mėnesį. Atsakovas jokio privalomo registruoti turto neturi, tačiau teismo posėdžio metu teigė nemažai pinigų išleidžiantis kurui. Iš tokių atsakovo paaiškinimų galima daryti išvadą, jog jis turi transporto priemonę, tik ji registruota kito asmens vardu. Teismas iš Antstolių informacinės sistemos nustatė, kad atsakovas turėjo labai daug skolinių įsipareigojimų (didelė dalis susijusi su administraciniais teisės pažeidimais, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolės nevykdymu) ir didžiąją dalį prievolių yra įvykdęs. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovo pajamos yra žymiai didesnės, nei jis nurodė teisme, nes priešingu atveju nebūtų galėjęs padengti tokių didelių, kelis tūkstančius siekiančių įsiskolinimų per trumpą laikotarpį.
9.6. Atsakovas yra darbingo amžiaus, gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametę dukrą. Atsakovas nepateikė duomenų, jog negali dirbti, tiksliau – pateikė 14 metų senumo medicininius dokumentus apie praeityje nustatytą 50 procentų netektą darbingumą, kuris vėliau nebuvo pratęstas. Atsakovas teigė, jog sumažėjo darbų, tačiau jo turima specialybė yra paklausi ir labai gerai apmokama, dirbant pagal darbo sutartį galima uždirbti 1000-1500 Eur. Atsakovas teigė, jog neturi užsakymų, bet neieško darbo pagal darbo sutartį su mažiausiai dvigubai didesniu darbo užmokesčiu, nei nurodo gaunantis pagal verslo liudijimą.
9.7. Nesutiktina su teismo išvada, kad nepilnametės dukros būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimui reikalinga apie 525 Eur per mėnesį suma. Jai yra reikalinga ne mažesnė nei 600 Eur suma, todėl iš atsakovo turi būti priteistas 260 Eur nepilnametės dukters išlaikymas.
10. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą teisme negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
16. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
17. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnametei dukrai nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais bei pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi (atsakovui pasibaigė prievolė mokėti priteistą išlaikymą kitoms dviem dukroms, kurio bendra suma sudarė 173,78 Eur), todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas ir atsakovo galimybė teikti vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.
18. Nagrinėjamu atveju dėl esminių aplinkybių pasikeitimo po Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo priėmimo ginčo nėra – atsakovas pripažįsta, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai yra išaugę ir sutinka dukrai teikti didesnį išlaikymą, nei jis buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu. Tačiau byloje keliamas klausimas dėl nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio ir atsakovo galimybių teikti dukros poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.
19. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
20. Įvertinęs bylos duomenis, išklausęs 2022 m. lapkričio 8 d. ir 2023 m. sausio 11d. teismo posėdžių garso įrašus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių nepilnametės dukters būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimui reikalinga apie 525 Eur per mėnesį suma.
21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur).
23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių dukters būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimui reikalinga apie 525 Eur per mėnesį suma, tačiau nepateikė jokių argumentų, kokiais duomenimis remdamasis padarė išvadą, kad nepilnametės poreikiams patenkinti reikalinga mažesnė suma nei MMA. Remiantis pirmiau nurodytais motyvais pažymėtina, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
25. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą nuo 2020 m. spalio 2 d., veiklos rūšis yra grindų ir sienų dengimas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo darbo užmokestis sudaro apie 500-600 Eur per mėnesį. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, įregistruotų jo vardu, neturi. Atsakovas į bylą pateikė 14 metų senumo nedarbingumo pažymą, tačiau jos terminas yra pasibaigęs (iki 2008-06-12 nustatytas 50% darbingumo lygis), o kitų duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu jam būtų nustatytas nedarbingumas, byloje nėra. Atsakovas pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. medicininį dokumentą (diagnostinio tyrimo aprašymas), kuriame nurodyta, kad J. K. diagnozuota radikulopatija, įvairios stuburo sritys. Atsakovas turi vieną išlaikytinę. Atlikus paiešką Antstolių informacinėje sistemoje nustatyta, kad atsakovas turėjo labai daug skolinių įsipareigojimų (didelė dalis, susijusi su administraciniais teisės pažeidimais, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolės nevykdymo), tačiau didžiąją dalį prievolių yra įvykdęs, tačiau, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, yra susidaręs 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai M. K., kurį jis, kaip teigia, po truputį dengia. Tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jis gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, kad atsakovui išnyko prievolė mokėti išlaikymą kitoms nepilnametėms dukroms (abi tapo pilnametėmis), kurių išlaikymui buvo priteista kiekvienai po 86,89 Eur, kas sudaro 173,78 Eur bendrą sumą, todėl atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą savo nepilnametei dukrai.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakovo finansinių galimybių nesudaro pagrindo vertinti, kad šalių dukros poreikiams patenkinti yra reikalinga mažesnė nei MMA suma. Ypač reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad atsakovas, turėdamas įstatyminę pareigą pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, tokių duomenų nepateikė, tik žodžiu nurodė, kad jo pajamos iš individualios veiklos per mėnesį yra tik 500-600 Eur per mėnesį. Mažai tikėtina, kad atsakovas, vykdydamas šiuo metu rinkoje ypač paklausią veiklą (apdailos darbai (tinkavimas, dažymas, plytelių klojimas, grindų klojimas)), už kvalifikuotą darbą gautų mažesnį atlyginimą nei MMA. Pažymėtina ir tai, kad gaudamas tokio dydžio pajamas atsakovas prie savo dukters išlaikymo prisideda labai maža dalimi, kadangi yra susidaręs įsiskolinimas, be to, išlaikymą dukrai moka ne pats atsakovas, o VSDFV. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad augindamas daržoves, vaisius, prie dukters išlaikymo prisideda tokia forma, kadangi ieškovė tokias aplinkybes neigė. Prisidėjimu prie tinkamo dukters išlaikymo nelaikytinos ir aplinkybės, kad atsakovas yra nupirkęs dukrai drabužių ir telefoną bei ausinukus, kadangi paskutinį kartą dukrai striukė ir batai atsakovo buvo nupirkti daugiau kaip prieš metus, o telefonas ir ausinukas atsakovui buvo grąžinti (šalys nurodė skirtingas daiktų grąžinimo aplinkybes). Reikšminga ir tai, jog atsakovas 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jo tėvai, pardavę namus, padengė už atsakovą įsiskolinimus kitiems išieškotojams, tačiau įsiskolinimas už savo dukters išlaikymą nebuvo padengtas.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
29. Atsižvelgdama į tai teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 525 Eur per mėnesį suma, tinkamai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, o tai laikytina savo tikrosios turtinės padėties neatskleidimu, ši aplinkybė turėjo būti vertinama atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, todėl tai, kad jis neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nėra priežastis mažinti jam tenkančią dukters išlaikymo naštą. Vertindamas šias reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgęs prioritetinį vaiko teisių apsaugos gynimo principą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti yra reikalinga ieškovės nurodyta 600 Eur suma, kuri mažintina valstybės mokama vaikui mokama išmokos suma (85,75 Eur). Ieškovė pateikė išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnametės dukters išlaikymui, paskaičiavimus. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tai, kad šiuo metu dėl nepakankamų lėšų nėra galimybės patenkinti visus vaiko poreikius, nereiškia, kad tokių poreikių nepilnametė dukra neturi.
30. Remdamasi išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, aktualią išlaikymą vaikui formuojančią kasacinio teismo praktiką, dėl to buvo netinkamai nustatyti nepilnamečio vaiko poreikiai, tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas pakeistinas, padidinant iš atsakovo dukrai priteistą išlaikymą iki 260 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Ieškovė pirmosios instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1548-5242 buvo atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 343,40 Eur.
33. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 343,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
34. Už šioje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudarė 47 Eur (260 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 47 Eur žyminio mokesčio.
35. Valstybė turėjo 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-01646 buvo atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos antrinei teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme sudaro 190 Eur, kurios, ieškovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo.
37. Už šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 22 Eur. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
38. Valstybė apeliacinės instancijos teisme turėjo 7,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą, iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį padidinant iki 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt eurų), iš atsakovo J. K. į valstybės biudžetą priteistą sumą padidinant iki 60,44 Eur (šešiasdešimt eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos) ir iki 343,40 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 44 ct) padidinant sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurai) atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), kurie turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, 7,24 Eur (septynis eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurie turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662 bei 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.