Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. L. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu Ž. L. paskira bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 5 d. 03.20 val. iki 2024 m. liepos 5 d. 12.20 val., t. y. įskaityta viena laisvės atėmimo diena.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo kaltinamojo Ž. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo Ž. L. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas

3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo Ž. L. gynėjas neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, Ž. L. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, už jo padarymą paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Gynėjo apeliaciniu skundu yra prašoma atidėti Ž. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas Ž. L. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą bei jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

5. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar nuteistasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

6. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, Ž. L. teistas 12 kartų, iš jų eilę kartų teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką savo sutuoktinės atžvilgiu įvykdė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam Ž. L. ankstesniais nuosprendžiais net keturis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, jog ankstesniais teismų sprendimais parodytas pasitikėjimas, suteikta galimybė keisti savo netinkamą elgesį, nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

7. Be to, iš 2024 m. rugsėjo 18 d. teisme gauto Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimo matyti, kad net ir po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo nuteistasis Ž. L. toliau sistemingai vengė vykdyti jam Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu skirtą pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Minėtame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. 0.09 val. Ž. L. nustatytas 2,25 promilių girtumas, 2024 m. rugsėjo 15 d. – 3,37 promilių girtumas. Taip pat iš minėto pranešimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. 18.42 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas S. L. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (2 t., b. l. 4–6). Šios aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad Ž. L. priešingas teisei (nusikalstamas) elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio ir anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino jo keisti savo nusikalstamo elgesio.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kompleksinis įgyvendinimas yra galimas nuteistajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustačius jam vieną ar kelias BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad nuteistasis Ž. L. susitaikė su buvusia žmona, augina dvi nepilnametes dukras. Tai, kad nuteistasis permąstė savo elgesį, pasižada ateityje nebesielgti nuskalstamai, galėtų dirbti ir materialiai išlaikyti savo vaikus, nelengvina jo teisinės padėties dėl anksčiau aptartų aplinkybių. O be to, kaip jau buvo minėta, nuteistasis Ž. L. toliau vartoja psichiką veikiančias medžiagas ir galimai toliau smurtauja artimoje aplinkoje.

9. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo Ž. L. gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. L. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą.