- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 2SP-2458-922/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00193-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- D. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė Audronė Muzikevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0151/04/01135 ir Nr. 0151/10/00736 iki ginčo (skundo dėl antstolės veiksmų) išsprendimo iš esmės. Prašyme nurodoma, kad vykdomosiose bylose Nr. 0151/04/01135 ir Nr. 0151/10/00736 reikalinga sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese, nes antstolė galimai padarė proceso normų pažeidimus, dėl kurių tolimesnis išieškojimo procesas yra negalimas. Ginčas vykdomosiose bylose Nr. 0151/04/01135 ir Nr. 0151/10/00736 kilo dėl antstolės neveikimo: antstolė, atsisako nagrinėti jai pateiktus prašymus, motyvuodama tuo, kad juos išnagrinėja telefoninio pokalbio metu, atsisako, netenkinus prašymų žodinio pokalbio metu, priimti motyvuotus patvarkymus raštu, taip, kaip jai pavesta įstatymo (LR Antstolių įstatymo 27 str. 6 d.), sistemingai perskaičiuoja vykdymo išlaidas byloje ir siunčia vis naujus patvarkymus į skolininko darbovietę dėl skolos išieškojimo vis didesnėms išieškojimo išlaidų sumoms iš darbo užmokesčio išieškoti, tačiau skolininkui atsisako pateikti vykdomosios bylos dokumentų kopijas, kai, tarkime, pats vykdymo išlaidų apskaičiavimas (jo kopija), skolininkui privalo būti pateiktas net be atskiro skolininko prašymo. Antstolė telefonu reikalauja neadekvačių pinigų už bylos dokumentų kopijas (400,00 eur), o paprašyta paaiškinti šias sumas raštu, ji 2021-03-09 raštu Nr. 1SD-I-72 nurodo, kad šią suma pasakė „iš akies“ ir suklydo. Tokie antstolės veiksmai rodo akivaizdų piktnaudžiavimą teise ir negali būti toleruojami. 2021-03-01 antstolei buvo pateiktas prašymas su priedais dėl galimybės pasinaudoti CPK 736 str. 3 d. numatyta lengvata. Iki šios dienos 2021-03-01 prašymas yra neišnagrinėtas ir patvarkymas nepriimtas. Anaiptol, antstolė vis patikslina patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir padidina išieškomas sumas, taip aiškiai pažeisdama skolininko turtinius interesus (2021-03-01 prašymo kontekste). Aptartas antstolės neveikimas akivaizdžiai pažeidžia skolininko interesus, be to, toks neveikimas laikytinas kaip piktnaudžiavimas teise, dėl to negali būti toleruotinas. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bylose Nr. 0151/04/01135 ir Nr. 0151/10/00736, antstolė galimai toliau, piktnaudžiaudama savo teisėmis, tęs išieškojimo veiksmus, nes skundo antstoliui pateikimas pats savaime šių veiksmų nestabdo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šiuo atveju pareiškėjas prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę - išieškojimo iš pareiškėjo turto vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0151/04/01135 ir Nr. 0151/10/00736 sustabdymą.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 ir kt.).
Pažymėtina ir tai, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).
Šiuo atveju iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kartu su juo pridėtų dokumentų matyti, jog antstolė Audronė Muzikevičienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0151/04/01135 ir Nr. 0151/10/00736 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojos B. J.-T. naudai, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjo darbo užmokestį. Pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia aplinkybe, kad antstolė perskaičiuoja vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje ir siunčia vis naujus patvarkymus į skolininko darbovietę dėl skolos išieškojimo vis didesnėms išieškojimo išlaidų sumoms iš darbo užmokesčio išieškoti, tačiau skolininkui atsisako pateikti vykdomosios bylos dokumentų kopijas.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktiniu pagrindu nurodo aplinkybę, jog antstolė didina išieškomas sumas (vykdymo išlaidas) ir nepateikia jų apskaičiavimų. Pažymėtina, kad šie pareiškėjo nurodomi argumentai yra susiję su paties pateikto skundo dėl antstolės veiksmų dalyku ir turės būti vertinami sprendžiant skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y., materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Tai reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Pagal teismų praktikos išaiškinimus, pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Pareiškėjas teigia, jog, negavęs iš antstolės jokių paaiškinimų, patvarkymų ar vykdymo išlaidų paskaičiavimų, bus pažeistos jo teisės. Teismas akivaizdžios grėsmės pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams nenustatė, bei sprendžia, kad šis pareiškėjo argumentas yra deklaratyvus ir nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti antstolės atliekamus vykdymo veiksmus.
Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė toliau piktnaudžiaus savo teisėmis, tačiau šių savo teiginių nepagrindė. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus teismų išaiškinimus, kad vykdymo procesas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais, o vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojos interesai. Taigi, apibendrinant, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, bei nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai motyvų bei įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 151, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo D. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.