- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- N1-122-626/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00708-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Vaivadienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- D. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys skelbtinas) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje I kurse, gyv. (duomenys skelbtinas), anksčiau teistas 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, diskotekose, žaisti azartinius žaidimus, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, 2011-03-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. subendrinta bausmė– laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. šis nuosprendis subendrintas dalinio sudėjimo būdu su 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, į bausmę įskaityta laikinasis sulaikymas nuo 2010-02-09 iki 2010-02-10 bei sulaikymas ir suėmimas nuo 2011-02-18 iki 2011-03-31, bausmės pradžia - nuo 2011-03-31, bausmė neatlikta,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (2 nusikaltimai), 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. 2008 metų rudenį, būdamas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys skelbtinas) ., laiptinėje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė nepilnametį G. G. perduoti turtą – 350 Lt, grasindamas paskelbti, t.y. pranešti policijai, kad G. G. įvykdė smulkią – cigarečių - vagystę iš parduotuvės, kaip dalį paimdamas iš nepilnamečio G. G. 50 Lt, ir toliau praėjus dviem savaitėm būdamas toje pačioje vietoje ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė nepilnametį G. G. perduoti turtą – likusius 300 Lt, tuo tikslu grasindamas paskelbti, t.y. pranešti policijai, kad G. G. įvykdė smulkią – cigarečių - vagystę iš parduotuvės, kaip dalį paimdamas iš nepilnamečio G. G., grotuvą MP3 „Vido”, 179 Lt vertės, ir toliau praėjus savaitei būdamas toje pačioje vietoje ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai vertė nepilnametį G. G. perduoti turtą – likusius pinigus, tuo tikslu grasindamas pranešti policijai, kad nepilnametis G. G. įvykdė smulkią – cigarečių – vagystę iš parduotuvės, kaip dalį atlygio paimdamas iš nepilnamečio G. G. grotuvą MP4 „Vido”, 180 Lt vertės, ir toliau 2008 metų gruodžio mėnesį, būdamas toje pačioje vietoje ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, vertė nepilnametį G. G. perduoti turtą – likusius pinigus, tuo tikslu grasindamas pranešti policijai, kad nepilnametis G. G. įvykdė smulkią – cigarečių – vagystę iš parduotuvės, panaudodamas psichinę prievartą G. G. atžvilgiu, t.y. grasindamas apvogti jo tėvų butą, kaip atlygį paimdamas iš nepilnamečio G. G. mobiliojo ryšio telefoną „Siemens AF55”, 400 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. G. bendrą 809 Lt. turtinę žalą.
jis gi, 2009-04-30 apie 8.00 val. būdamas prie Zujūnų vidurinės mokyklos, esančios adresu Mokyklos gt. 1 Zujūnų km. Zujūnų sen. Vilniaus raj., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė nepilnametį E. A., gim. 1995-04-30, perduoti turtą – 350 Lt, grasindamas paskelbti, t.y. pranešti policijai, kad E. A. įvykdė smulkią – cigarečių - vagystę iš parduotuvės.
jis gi, 2009-04-30, apie 8.00 val., būdamas prie Zujūnų vidurinės mokyklos, esančios adresu Mokyklos gt. 1 Zujūnų km. Zujūnų sen. Vilniaus raj., įžūliu elgesiu, rankos kumščiais tris kartus suduodamas nepilnamečiui E. A., gim. (duomenys neskelbtini) į pilvo sritį, po to ranka pastumdamas nepilnametį E. A., nuo ko nepilnametis E. A. galva atsitrenkė į mokyklos pastato sieną, padarė nepilnamečiui E. A. galvos smegenų sukėtimą, kas sukėlė nepilnamečiui nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
jis gi, 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, būdamas viešoje vietoje – kelyje, vedančiame iš Pilaitės mikrorajono Vilniaus m. į Buivydiškių km. Zujūnų sen. Vilniaus raj., nepilnamečiui E. A. einant minėtu keliu įžūliu elgesiu, t.y. garsiai šaukdamas, keikdamasis, rankos kumščiu suduodamas du kartus nepilnamečiui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinės sritį, nuo ko nepilnametis E. A. pargriuvo ant žemės, po to užmindamas koja nepilnamečiui E. A. ant galvos, kas sukėlė nepilnamečiui nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
jis gi, 2009-06-20, apie 19.30 val., būdamas prie autoserviso, esančio Buivydiškių km. Zujūnų sen. Vilniaus raj., tikslu pagrobti svetimą turtą, gavęs iš nepilnamečio G. G. laikinai pasinaudoti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310“, išimdamas ir grąžindamas minėtame telefone buvusią „Tele-2“ Pildyk SIM kortelę G. G., atvirai - G. G. akivaizdoje pagrobė svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310“ 700 Lt. vertės, priklausantį D. G., tuo padarydamas nukentėjusiajai D. G. 700 Lt. turtinę žalą.
jis gi, 2009-07-17, apie 14.00 val., būdamas prie Ginetiškių ežero, esančio Vilniaus raj. Zujūnų sen. Ginetiškių km., tikslu užvaldyti svetimą turtą, pareikalaudamas nepilnamečio nukentėjusiojo A. M. parodyti mobiliojo ryšio telefoną, A. M. iš kelnių kišenės ištraukus ir padavus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH J700“, 1000 Lt vertės, po to matant A. M. išimdamas iš A. M. paimto mobiliojo ryšio telefono „Samsung SGH J700“ jame buvusią SIM kortelę ir numesdamas ją ant žemės, negražindamas minėto telefono bei išvažiuodamas, jį pasisavino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH J700“, 1000 Lt vertės, priklausantį D. M. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai D. M. M. 1000 Lt. turtinę žalą.
Turto prievartavimas G. G. atžvilgiu, svetimo turto atvira vagystė (1, 5 epizodai)
Kaltinamasis D. S. dėl jam inkriminuojamų šių nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis jokių daiktų ir pinigų iš nukentėjusiojo G. G. neėmė, tik jų reikalavo, dėl ko reikalavo – dabar neprisimena, G. G. jam buvo skolingas, kiek skolingas – dabar neatsimena, galimai galėjo gąsdinti G. G., grasindamas pranešti policijai apie G. G. anksčiau įvykdytą cigarečių vagystę iš parduotuvės. Pinigų iš G. G. reikalavo apie 4-5 kartus, jis reikalavo 350 Lt, G. G. namo laiptinėje. Jis nežino, kodėl G. G. ir E. A. skolinosi būtent pas jį pinigų. Tuo metu jis uždirbdavo pinigų ir daug asmenų kreipdavosi į jį dėl pinigų paskolinimo. Savo kaltę dėl G. G. mobilaus ryšio telefono vagystės jis pripažįsta visiškai. Kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku jis paėmė iš G. G. jo mobilaus ryšio telefoną, norėjo paskambinti, įsistatyti savo SIM kortelę. Jis sakė G. G., kad nori paskambinti. G. G. davė jam telefoną savo valia. Kai paėmė telefoną, tuomet jam ir kilo noras jį pavogti. Jis paėmė tą telefoną ir atsisėdo į mašina, kuria važiavo. G. G. reikalavo grąžinti telefoną, jis tą reikalavimą girdėjo, tačiau telefono negrąžino. Jis galvojo šį telefoną pasilikti sau, tačiau vėliau persigalvojo ir jį pardavė nepažįstamam vyrui. Telefonas nukentėjusiajam negrąžintas. Jis sutinka su nukentėjusiojo nurodyta telefono verte – 700 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino dalinai, jo kaltė įrodyta:
Žemesnės instancijos teismas
nepilnamečio nukentėjusiojo G. G. parodymais, duotais apklausos pas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kad maždaug prieš metus jis su E. A. pavogė po vieną cigarečių pakelį iš Buivydiškių parduotuvės. Po mėnesio atėjo jo pažįstamas D. S. į jo namo laiptinę ir pasakė, kad pas jį buvo policija ir, jei jam nesumokės 350 Lt, jis pasakys policijai, kad su E. pavogė cigaretes. Jis pradėjo rinkti pinigus. Tėvai apie tai nieko nežinojo. Iš kišenpinigių surinko 50 Lt ir juos atidavė D. S.. Iš pradžių D. S. sakė, kad palauks, kol surinks daugiau pinigų, vėliau pasakė, kad nebegali daugiau laukti ir, kad gali duoti daiktais. Jis atidavė D. S. „Video“ leistuvą, kurio vertė apie 100 Lt. Sakė, kad dar gali palaukti pinigų. Bet po kiek laiko pasakė, kad turi per 10 minučių duoti jam pinigus, kitaip jo draugai atvažiuos ir apvogs butą. Namie rado seną mamos mobilų telefoną „Siemens AF 55“ su pakrovėju ir atidavė D. S.. Jis užskaitė 50 Lt skolos. Dar vėliau atidavė jam muzikos leistuvą „Video“. Po to D. S. pasakė, kad skola jau atiduota. Viskas vyko prieš 1 metus, tai buvo 2008 m. pavasarį. Kai pasakė, kad skola jau atiduota, po kiek laiko, 2009-06-20 susitiko su D. S.. jis paprašė telefono, kad galėtų paskambinti. Davė jam „Nokia 5320 ekspres music“ juodos spalvos su raudonos spalvos kraštais. D. S. sakė, kad nori įsidėti savo SIM kortelę ir paskambinti. D. S. įsidėjo savo kortelę ir kalbėjo eidamas telefonu. Priėjęs prie bendrabučio mašinų stovėjimo aikštelės, leidžiantis nuo kalno, pamatė stovinčią mašiną „Škoda“ tamsiai mėlynos spalvos. D. S. įsėdo į tą mašiną. Tada jis suprato, kad D. S. negrąžins telefono. Jis atidarė keleivio dureles ir pareikalavo grąžinti telefoną. Pasakė, kad pasakys mamai. D. S. liepė sakyti, jei nori. Tada grįžo į namus ir viską papasakojo mamai, kuri vėliau iškvietė policiją. Realiai D. S. nebuvo už nieką skolingas. D. S. niekada jo nemušė. (t.1, b.l.79-81);
nukentėjusiosios, nepilnamečio nukentėjusiojo G. G. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės D. G. parodymais, duotais teisme, kad prisimena, kaip 2008 metų pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, vyras pasidomėjo, kur dingo G. MP3 plejeris „Video“. Sūnus kažką neaiškiai atsakė, kad kažkam paskolino, tačiau daugiau to nesiaiškino. Tas plejeris sūnui buvo dovanotas prieš 3 - 4 metus, jo dokumentų neišsaugojo, jo kaina yra apie 300 Lt. Taip pat sūnui prieš metus nupirko už 180 Lt. MP4 plejerį „Video“, dokumentų galimai neišsaugojo. Kai iš sūnaus 2009 m. birželį buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, pradėjo ieškoti savo seno nenaudojamo mobiliojo ryšio telefono „Siemens AF55“, jo dėžutę rado, paties aparato nebuvo. Klausė sūnaus, bet jis pareiškė, nieko apie jį nežinąs. Telefono vertė 400 Lt., jis nesugedęs, tvarkingas, jo dokumentus turi iki šiol. Apie tai, kad du plejerius ir telefoną atidavė už tariamą skolą vaikinui, vardu D., sužinojo iš sūnaus po pokalbio su policijos pareigūnais 2009-08-28. Tada sūnus papasakojo, kad jis su E. 2008 metais iš Buivydiškių parduotuvės pavogė cigaretes. Dėl to vaikinas vardu D., kurio nepažįsta, už G. neįdavimą policijai, liepė mokėti pinigus. Sūnus su juo atsiskaitė savo plejeriais, telefonu ir pinigais. Sūnui duodavo smulkių kišenpinigių savo reikmėms. Nepastebėjo, kad sūnus į namus būtų grįžęs sumuštas. MP3 plejerį (grotuvą) „Video“ iš pradžių įvertino 300 Lt., bet rado jo dokumentus,. čekį, už jį mokėjo 179 Lt. Kadangi plejeris buvo tvarkingas, todėl šiuo metu jį vertina tiek pat. Dėl MP 4 plejerio „Video“, kuris sūnui buvo padovanotas, padaryta 180 Lt. žala, jo dokumentų neišsaugojo. Dėl mobiliojo ryšio telefono „Siemens AF 55“ padaryta 400 Lt. žala. Galiu pateikti telefono aparato dokumentą - garantinį taloną. Dėl išneštų iš namų daiktų padaryta 759 Lt. žala, kadangi sūnus atidavė ir 50 Lt., todėl bendrai šiuo nusikaltimu patyrė 809 Lt. turtinę žalą. Moralinės žalos nereiškia. (t.1, b.l.89-91,92-93);
liudytojo R. M. parodymais teisme, kad 2009m. birželio mėn. pabaigoje jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas D. S. ir paprašė jo atvažiuoti jį pasiimti į Buivydiškes. Kai jis pas D. S. atvažiavo, D. S. buvo vienas, kaltinamasis davė jam 10 Lt kurui. Jis nematė, ar tuo metu kaltinamasis buvo su kitais asmenimis, ar prie kaltinamojo dar kas nors buvo;
2009-11-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad buvo paimti iš D. G. garantija, čekis bei garantinis talonas, kurie apžiūrėti ir jų apžiūra užfiksuota 2009-11-05 daiktų apžiūros protokole (t.1, b.l.99-103);
Parodymų patikrinimo vietoje metu protokolu, iš kurio matyti, kad nepilnametis nukentėjusysis G. G. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu., nurodė nusikaltimo vietą ir eigą (t.1, b.l.83-88);
2009-06-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu vietoje parodė nusikaltimo vietą bei eigą. (t.2 , b.l.8-13).
BK 181 straipsnis 1 dalis nustato turto prievartavimo sudėtį, kai neturint teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai verčiama kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasinant prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą.
Kaltinamasis teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku reikalavo iš G. G. 350 Lt, kuriuos jis anksčiau buvo paskolinęs G. G., tačiau nei pinigų, nei jokių daiktų iš nukentėjusiojo neėmė, galimai galėjo gąsdinti G. G., grasindamas pranešti policijai apie G. G. anksčiau įvykdytą cigarečių vagystę iš parduotuvės.
Tačiau kaip matyti, iš jo parodymų dėl jam inkriminuojamo turto prievartavimo, apklausiant įtariamuoju, jis parodė, kad jis niekada nereikalavo iš G. G. jokių pinigų už tai, kad nutylės ir nepraneš policijai, kad G. G. su E. A. įvykdė vagystę. Taip pat jis niekada nesiūlė G. G. už skolą atsiskaityti daiktais, niekada G. G. nebuvo atidavęs ar pardavęs MP3, MP4, plejerių ar mobilaus ryšio telefonų, t.y. jo iš esmės prieštarauja parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, yra nenuoseklūs. Kaltinamojo parodymai dėl jam inkriminuojamo atviro svetimo turto pagrobimo iš esmės neprieštarauja jo parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. G. parodymų, gi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš esmės nesiskiria, yra nuoseklūs, neprieštaraujantys liudytojų parodymams. Be to jis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, kurių metu detaliai nupasakojo įvykio vietą ir eigą. Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, jo parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, juos patvirtina jo įstatyminės atstovės parodymai, duoti teisme, liudytojo R. M. parodymai.
Todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie gauti teisėtu būdu ir turi įrodomąją galią ir juos teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str. ). Kaltinamojo versija, jog jis nereikalavo ir neėmė jokių daiktų ir pinigų iš nukentėjusiojo vertintina kaip gynybinė pozicija, kuri yra teisme ištirta ir pripažintina neatitinkanti nustatytų aplinkybių ir prieštaraujanti surinktiems ir virš aptartiems įrodymams.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis prieš kaltinamajam prievartaujant turtą, būtų skolinęs nukentėjusiajam pinigus. Šį faktą neigia nukentėjusieji G. G. ir E. A., jų įstatyminiai atstovai, pats kaltinamasis teisme negalėjo tiksliai nurodyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kiek pinigų skolino nukentėjusiesiems, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamasis nevykdė ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės bei neturėjo teisėto pagrindo savo naudai versti nukentėjusįjį G. G. perduoti kaltinime nurodytus daiktus ir pinigus bei juos pasisavinti. Taip pat teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tuo tikslu, t.y. tikslu neteisėtai gauti kaltinime nurodytus pinigus ir daiktus grasino paskelbti kompromituojančią informaciją apie nukentėjusįjį G. G. - t.y. pranešti policijai, kad G. G. įvykdė smulkią – cigarečių - vagystę iš parduotuvės. Tai įrodyta nukentėjusiojo bei paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje. Todėl teismas mano, kad ši nusikalstama veika yra teisingai perkvalifikuota iš BK 294 str. 2 d. į BK 181 str. 1 d..
Taip pat teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tikslu pagrobti svetimą turtą, gavęs iš nukentėjusiojo G. G. laikinai pasinaudoti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310“, išimdamas ir grąžindamas minėtame telefone buvusią „Tele-2“ Pildyk SIM kortelę nukentėjusiajam, atvirai – nukentėjusiojo akivaizdoje pagrobė, kas pripažintina kvalifikuojančiu požymiu, svetimą, turtą – minėtą D. G. priklausantį telefoną, padarydamas nukentėjusiajai D. G. 700 Lt turtinę žalą, t.y. jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d..
D. G. Civiliniai ieškiniai yra įrodyti ir pagrįsti, todėl tenkintini visiškai (BPK 115 str. 1 d.).
Turto prievartavimas E. A. atžvilgiu, viešosios tvarkos pažeidimas (dvi nusikalstamos veikos) (2,3,4 epizodai)
Kaltinamasis D. S. dėl jam inkriminuojamų šių nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iš dalies ir teisme paaiškino dėl jam inkriminuojamo turto prievartavimo E. A. atžvilgiu, kad jis buvo paskolinęs E. A. apie 70 Lt mokykloje, kodėl jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje reikalavo iš E. A. pinigų, jis dabar nepamena. Jis grasino E. A., kad panaudos pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau negrasino E. A., kad praneš policijai apie E. A. įvykdytą vagystę. Dėl E. A. sumušimo jis savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis tris kartus sudavė E. A. į pilvą ir pastūmė į sieną. Tuo metu jokių daiktų ir pinigų iš E. A. jis neėmė, prašė iš jo skolos. Pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais galėjo pažeisti viešąją tvarką. Taip pat jis pripažįsta įvykdęs ir trečią nusikaltimą E. A. atžvilgiu. Kokius tada sudavė smūgius ir kur E. A., jis nepamena, bet po tų smūgių E. A. nukrito, jis buvo atsistojęs nukentėjusiajam ant galvos, atrodo reikalavo pinigų, po to, kai nukentėjusysis atsikėlė ir ėjo link namų. Mušė E. A. dėl to, kad šis negražino jam pinigų.
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino dalinai, jo kaltė įrodyta:
nepilnamečio nukentėjusiojo E. A. parodymais, duotais apklausos pas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kad 2009-04-30 išėjo į kiemą prie Zujūnų mokyklos po pirmos pamokos. D. S. pamatė ir pakvietė už mokyklos kampo. Priėjo prie jo, jis paklausė, kur skola. Atsakė, kad neturi. D. S. manymu buvo jam skolingas dėl to, kad 2009 m. žiemos pradžioje apsivogė Buivydiškių parduotuvėje. D. S. sakė, jog, jei neduos jam skolos, jis pasakys apie vagystę policijai. Nežino, iš kur D. S. žinojo apie vagystę. Nežino, kodėl būtent 350 Lt buvo skolingas. Kai atsakė D. S., kad neturi pinigų, D. S. jį pastūmė, turbūt, ir trenkėsi galva į sieną, tiksliai neprisimena. Neprisimena, kaip abu su D. S. stovėjo, kai jis trenkė. Buvo su D. S. tik dviese. Po visko grįžo į klasę, pradėjo pykinti ir išvežė greitoji. Ligoninėje gulėjo nuo 2009-04-30 iki 2009-05-05. Šių metų vasarą, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, su D. S. Pilaitėje ėjo į parduotuvę „Pupa“. Jis vienas įėjo į parduotuvę, o D. S. liko prie parduotuvės. Parduotuvėje sutiko draugą ir draugę, o išėjęs iš parduotuvės pamelavo D. S., kad parduotuvėje yra sesuo. Pamelavo jam, nes nenorėjo su juo būti. Tada su draugais ėjo link Buivydiškių. Eidami sutiko D. S., jis taip pat buvo su draugais. D. S. ėmė jį mušti. D. S. mušė už tai, kad pamelavo jam apie seserį parduotuvėje. D. S. sudavė į krūtinę kumščiu du kartus. Pargriuvo, o D. S. užmynė koja ant galvos. Beveik neskaudėjo, sužalojimų nebuvo, į medikus nesikreipė, į policiją taip pat nesikreipė. Tėvams apie tai papasakojo. Daugiau D. S. paties nemušė. Po sumušimo Pilaitėje D. S. nustojo reikalauti pinigų. D. S. po įvykio Pilaitėje atsiprašė, priėjęs paspaudė ranką ir atsiprašė, to niekas nematė. D. S. daugiau negrasino. (t.1, b.l.42-43).
nukentėjusiojo E.A. Į. atstovo V. A. parodymais, duotais teisme, kad 2009-04-30 jam pranešė iš mokyklos, kad jo vaiką E. A.` sumušę D. S., kad yra sumušta jam galva, jis vemia ir yra vežamas į ligoninę. Sūnus 2 dienas negalėjo šnekėti. Vėliau sūnus pasakė, kad jis anksčiau yra buvęs pavogęs cigaretes ir už šio fakto nepagarsinimą D. S. reikalavo iš sūnaus pinigų, bet sūnus jam nedavė, dėl ko ir buvo sumuštas. 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje sūnus ėjo iš Pilaitės mikrorajono namo, į Buivydiškes, ir sutiko kaltinamąjį, kaip jam paaiškino sūnus, kaltinamasis pastūmė sūnų, dėl ko jis nugriuvo ir kaltinamasis uždėjo savo koją sūnui ant galvos. Po to sūnus išsigandęs pabėgo. Dėl šių įvykių jo sūnus labai pergyveno, jam buvo sukeltas fizinis skausmas.
liudytojo R. M. parodymais teisme, kad 2009-04-30, apie 8.00 val., savo automobiliu „Škoda octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, atvažiavo prie mokyklos. Kadangi nebuvo pirmos pamokos, todėl nuvažiavo už mokyklos pastato, kur susirenka jaunimas. Ten stovėjo vienas kaltinamasis. Abu pasikalbėjo, netrukus išgirdo, kaip kaltinamasis pakvietė pro šalį einantį iš matymo pažįstamą jaunuolį, jo vardo, pavardės nežino, jis mokosi toje pačioje mokykloje, bet kitoje klasėje. Kodėl kaltinamasis jį pakvietė nežino. Pats netrukus įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kas įvyko tarp kaltinamojo ir to jaunuolio nežino ir nematė. Tik vėliau sužinojo, kad kaltinamasis sumušė tą jaunuolį, trenkdamas jį į sieną. Kodėl taip kaltinamasis padarė, nesiaiškino. Su kaltinamuoju apie šį įvykį nesikalbėjo;
liudytojo O. Z. parodymais, duotais teisme, kad 2009-04-30, apie 10.00 val., iš moksleivio E. A. sužinojo, kad 2009-04-30,apie 8.00 val., prie mokyklos E. A. sumušė kitas tos pačios mokyklos mokinys D. S.. E. A. pasidarė bloga, jis pradėjo vemti. E. A. papasakojo, kad mušdamas D. S. vieną kartą trenkė jo galvą į sieną, todėl jam skauda galvą ir pykina;
2009-05-14 specialisto išvada Nr. G 1931/09(01), kurioje nurodyta, kad E. A. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, padarytas veikiant kietu buku daiktu, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. (t.1, b.l.29-30).
2009-04-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – teritorija šalia Zujūnų vidurinės mokyklos, esančios Mokyklos gt. 1 Zujūnų km. Zujūnų sen. Vilniaus raj., tarp mokyklos sporto salės pastato ir mokyklos stadiono. Protokole pažymėta, kad jokių fiksuotinų nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Šalia sporto salės sienos yra 2 m pločio takelis, kuris skiria mokyklos stadioną ir sporto salės pastatą. Įėjimas į mokyklą yra iš mokyklos rytinės pusės. (t.1, b.l.5-18).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nepilnametis nukentėjusysis E. A. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu. (t.1, b.l.31-38).
BK 181 straipsnis 1 dalis nustato turto prievartavimo sudėtį, kai neturint teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai verčiama kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasinant prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą.
Kaltinamojo parodymai dėl turto prievartavimo E. A. atžvilgiu nebuvo nuoseklūs ir keitėsi ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl E. A. sumušimo prie mokyklos nurodė, kad E. A. sumušė, nes šis prieš tai pasakė kažką jam įžeidžiančio ir jis dėl to supyko, kad jis E. A. jokių pinigų neskolino. (t. 2 b. l. 144-147). Tokius savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 137-142, t. 2, b.l. 8-13, 129-131). Kaltinamasis teisme paaiškino, kad buvo paskolinęs E. A. apie 70 Lt, kodėl mušė E. A. neatsimena, nukentėjusiajam negrasino.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo E. A. parodymų, gi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš esmės nesiskiria, yra nuoseklūs, neprieštaraujantys liudytojų parodymams. Be to jis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, kurių metu detaliai nupasakojo įvykio vietą ir eigą. Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, jo parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, juos patvirtina jo įstatyminio atstovo parodymai, duoti teisme, liudytojų R. M., O. Z. parodymai.
Todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi šiais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie pripažintini, kad gauti teisėtu būdu ir turi įrodomąją galią ir juos teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str. ).
Kaltinamojo parodymai, jog jis nereikalavo pinigų iš nukentėjusiojo, negrasino pranešti policijai apie įvykdytą vagystę, vertintina kaip jo gynybinė pozicija, kuri yra teisme ištirta ir pripažintina neatitinkanti nustatytų aplinkybių ir prieštaraujanti surinktiems ir virš aptartiems įrodymams.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis prieš kaltinamajam prievartaujant turtą, būtų skolinęs nukentėjusiajam pinigus. Šį faktą neigia nukentėjusysis E. A., jo įstatyminis atstovas, pats kaltinamasis teisme negalėjo tiksliai nurodyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kiek pinigų skolino nukentėjusiajam, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamasis nevykdė ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės bei neturėjo teisėto pagrindo savo naudai versti nukentėjusįjį E. A. perduoti kaltinime nurodytus pinigus. Taip pat teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tuo tikslu, t.y. tikslu neteisėtai gauti kaltinime nurodytus pinigus grasino paskelbti kompromituojančią informaciją apie nukentėjusįjį E. A., t.y. pranešti policijai, kad E. A. įvykdė smulkią – cigarečių - vagystę iš parduotuvės. Tai įrodyta nukentėjusiųjų E. A., G. G., iš dalies kaltinamojo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje. Todėl teismas mano, kad ši nusikalstama veika yra teisingai perkvalifikuota iš BK 294 str. 2 d. į BK 181 str. 1 d..
Tiesioginis BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Ji gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams, t.y. žmogaus sveikatai, laisvei, orumui, nuosavybei. Nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimu; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkai ar aplinkiniams. Visi tie požymiai yra vertinamieji. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad toks kaltininko įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir fiziniu smurtu (kasacinės bylos Nr.2K-205/2009, 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K652/2007 )
Vertindamas pareikšto kaltinimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagrįstumą teismas pripažįsta įrodyta, kad veika, kuria kaltinamas D. S., buvo padaryta viešoje vietoje.
Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, kurį teismo medicinos specialistas priskyrė prie nežymių bei buvo sukeltas fizinis skausmas. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo metu, jo įstatyminis atstovas, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį E. A. tris kartus trenkdamas kumščiais nukentėjusiajam į pilvą ir pastumdamas į sieną, ko pasekoje nukentėjusysis atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą.
Kaltinamasis teisme parodė, kad panaudojo fizinį smurtą dėl to, kad labai supyko ant nukentėjusiojo, kai nukentėjusysis kažkokiais žodžiais jį įžeidė, teisme teigė, kad neprisimena, kodėl mušė nukentėjusįjį. Ši kaltinamojo versija, jog jis nereikalavo ir neėmė jokių daiktų ir pinigų iš nukentėjusiojo vertintina kaip jo gynybinė pozicija, kuri yra teisme ištirta ir pripažintina neatitinkanti nustatytų aplinkybių ir prieštaraujanti surinktiems ir virš aptartiems įrodymams.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo E. A. parodymus, kad kaltinamasis iš pradžių reikalavo pinigų, o po to jį sumušė, po ko nieko nedarė, o nuėjo šalin, bei į aukščiau minėtus kaltinamojo parodymus, kad naudojo E. A. atžvilgiu fizinį smurtą dėl to, kad buvo labai supykęs, teismas daro išvadą, kad šis kaltinamojo smurtas buvo nukreiptas ne tikslu neteisėtai pasisavinti turtą, o demonstruojant nepagarbą E. A. atžvilgiu, siekiant sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką.
Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d. ir 284 str. 1 d..
Teismas pripažįsta, kad tokie kaltinamojo objektyvūs veiksmai, nurodyti kaltinime, panaudoti viešoje vietoje buvo įžūlūs, nes neleistini, akivaizdžiai agresyvūs, šokiruojantys aplinkinius, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką, t.y. pasireiškę tiesiogine tyčia ir, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p..
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl moralinės žalos, kurią įvertina 500 Lt sumoje.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, gydimosi trukmę, dvasinius išgyvenimus kai be jokios priežasties buvo sužalotas, į jo emocinę būseną, į to sužalojimo pasekmes. Teismas taip pat atsižvelgė, kad žala buvo padaryta tyčia, kaltinamojo jauną amžių, asmenybę ir turtinę padėtį (nedirba). Tačiau pripažįsta, kad sveikatos sužalojimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad ieškinys įrodytas ir pagrįstas, nes žala padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, panaudoto fizinio smurto, sukelto fizinio skausmo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d., BPK 115 str. 1 d.).
Valstybinės ligonių kasos ieškinys 1405,97 Lt dėl E. A. gydimosi išlaidų yra taip pat įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai (BPK 115 str. 1 d.). (t.1, b.l. 57).
Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamo plėšimo A. M. atžvilgiu savo kaltės nepripažino ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo su T. Š. prie ežero. Prie to ežero buvo ir kitų jo pažįstamų vaikinų. Tenai jis su pažįstamu vaikinu Raimondu šnekėjo apie mobilaus ryšio telefono pirkimą, jis domėjosi, ar kas nors parduoda telefoną. Tą dieną jis su savimi turėjo 40 Lt. Vienas pažįstamas vaikinas, vardu R., pasakė, kad pas vieną vaikiną, kuris tuo metu taip pat buvo prie ežero, yra mobilaus ryšio telefonas, kurį jis gali pasiimti. Tą telefoną iš nukentėjusiojo A. M. kelnių kišenės ištraukė kitas vaikinas, kurio jis vardo nežino, ir jam perdavė, sakydamas, kad jis gali telefoną pasiimti. Jis ir pasiėmė tą telefoną. Jis to vaikino neprašė ištraukti to telefono. Tada buvo priėjęs nukentėjusysis ir jo paprašė grąžinti telefoną. Tada jis dar nesuprato, kad nukentėjusysis buvo to telefono savininkas. Po to suprato. Suprato, kad telefoną pasiėmė neteisėtai. Jis neprisimena, ką dar jam šnekėjo nukentėjusysis. Jis neklausė nukentėjusiojo, ar už minėtą paimtą telefoną reikia sumokėti. Jis fizinio smurto A. M. atžvilgiu nenaudojo, išvis prie jo nebuvo prisilietęs.
Nukentėjusiojo A. M. parodymais, duotais teisme, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009-07-17 su savo pažįstamais buvo prie ežero Vilniaus raj. Zujūnų sen. Gineitiškių km., maudėsi Gineitiškių ežere maždaug nuo 11.00 val. iki 15.00 val. Kartu prie ežero buvo R. T. ir M. Š., kurie buvo atvažiavę motoroleriais. Apie pietus prie ežero dviračiu atvažiavo du nepažįstami vaikinai, iš kurių vienas – kaltinamasis. Jie priėjo prie R. T. ir su juo kalbėjosi, tačiau tarp jų vykusio pokalbio negirdėjo. Po pokalbio su R. T. minėti du nepažįstami vaikinai privažiavo prie jo ir jo draugų. Tada kaltinamasis pareikalavo jo ir jo draugų parodyti turimus mobiliojo ryšio telefonus. Matydamas, jog abu nepažįstami vaikinai yra vyresni nei pats, aukštesni ir turintys daugiau jėgos, bijodamas, kad neprimuštų, nusprendė jiems parodyti savo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH J700“, su jame buvusia „Tele-2 Pildyk“ SIM kortele. Kaltinamasis paėmė telefoną ir apžiūrėjo. Jis paprašė telefoną grąžinti, tačiau kaltinamasis net nebandė grąžinti telefono. Labai išsigando ir pradėjo prašyti grąžinti telefoną. Tada kaltinamasis jį ranka atstūmė, iš mobiliojo ryšio telefono „Samsung SGH J700“ išėmė SIM kortelę, ją atidavė, o mobiliojo ryšio telefoną atėmė. Kaltinamasis šnekėjo lietuviškai. Nieko nesakę vaikinai išvažiavo. Prieš jiems išvažiuojant, dar ne vieną kartą jų prašė grąžinti telefoną, tačiau į prašymus kaltinamasis nereagavo. Iš karto grįžęs į namus viską papasakojo mamai ir kartu su mama nuvažiavo prie ežero ieškoti buvusių vaikinų, tačiau prie Avižienių sutiko tik R. T., su kuriuo pasikabėjo jo mama. 2009-07-19 per pietus atvažiavo R. T. ir nurodė tų asmenų telefonų numerius, kurie nupirko pagrobtą iš paties mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH J700“. Mobiliojo ryšio telefonas buvo be jokių apgadinimų, tik šiek tiek buvo subraižytas jo ekranas. Jokio skausmo nepatyrė, kai jį ranka atstūmė kaltinamasis, buvo tik labai išsigandęs. Jis patikslina, kad kaltinamajam pareikalavus, pats padavė jam mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis jį pradėjo apžiūrinėti ir nuiminėti viešelį. Jis tuo metu stovėjo per ištiestą ranką nuo kaltinamojo, kol kaltinamasis apžiūrinėjo telefoną. Paskui jis paprašė grąžinti telefoną ir ištiesė prie telefono rankas, bet kaltinamasis ranka sudavė per rankas ir ta pačia ranka pastūmė į krūtinę. Jis nežymiai atsitraukė atgal, tačiau skausmo nepajuto. Kai ištiesė ranką dar kartą, kaltinamasis paslėpė telefoną už nugaros. Po to kaltinamasis greitai ištraukė SIM kortelę, ją atidavė jam, o pats kaltinamasis su telefonu išvažiavo. (t.2, b.l.27-29,31, 39).
Nukentėjusiojo A. M. įstatyminės atstovės parodymais, duotais teisme, kad pagrobtas mobilaus ryšio telefonas buvo atvežtas iš užsienio 2008 m. pabaigoje, įvertina jį 1000 Lt., nes tokia jo kaina Lietuvos salonuose. Telefonas buvo tvarkingas, veikiantis. Kadangi SIM kortelė buvo grąžinta, todėl turtinė žala sudaro 1000 Lt. 2009-07-17 apie 16.00 val. sūnus A. M. atėjęs į namus išsigandęs ir apsiverkęs, papasakojo, kad prie ežero iš jo paėmė telefoną. Kad tą įvykį matė kiti vaikai. Tuomet ji su sūnumi mašina nuvažiavo link to ežero, ir sutiko R. T., kuris paskambino kaltinamajam, ji paėmė R.T. telefoną ir kalbėjosi su kaltinamuoju, susitarė tą pačią dieną, 18.00 val., susitikti prie A. K. mokyklos, tačiau sutartu laiku ir vietoje kaltinamasis nepasirodė.
L. R. T. parodymais, duotais teisme, kad 2009-07-17 dienos metu buvo prie Gineitiškių ežero, esančio Gineitiškių km. Vilniaus raj. Prie kranto buvo vaikai iš Avižienių km., tame tarpe ir A. M., jie visi maudėsi. A. M. turėjo mobilaus ryšio telefoną, kuris gulėjo, atrodo, jo krepšy. Po pietų, tikslaus laiko nepamena, dviračiai privažiavo kaltinamasis su jam nepažįstamu vaikinu, kuris visą laiką tylėjo. Kaltinamasis kažkieno paprašė parodyti mobilaus ryšio telefoną, o kai negavo, tai paprašė nukentėjusiojo. Ką atsakė nukentėjusysis, jis neatsimena. Jam atrodo, kad nukentėjusysis pats padavė savo telefoną.Jo akivaizdoje kaltinamasis jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Iš kur buvo paimtas telefonas, ir, kas jį paėmė jis nematė. Kaltinamasis iš nukentėjusiojo telefono išėmė SIM kortelę, numetė ją nukentėjusiajam į rankas. Nukentėjusysis jos nepagavo ir kortelė nukrito ant žemės. Kaltinamasis pasakė, kad paima telefoną, iš pradžių jis pagalvojo, kad kaltinamasis juokauja, ir nekreipė dėmesio, tačiau kaltinamasis nuvažiavo ir negražino telefono. Nukentėjusysis atrodo prašė kaltinamojo grąžinti telefoną. Tuo metu nukentėjusysis nebuvo kaip nors mušėjas ar stumdomas. Vėliau jis tą pačią dieną skambino kaltinamajam dėl telefono grąžinimo. Kai jis prisiskambino kaltinamajam, su juo telefonu šnekėjo nukentėjusiojo mama, buvo susitarę susitikti., bet kiek jam yra žinoma, kaltinamasis neatėjo į sutartą vietą.
mažamečio liudytojo J. M. parodymais, duotais teisme, kad 2009 m. liepos mėnesį, dienos metu su A. M. ir A. P. buvo prie ežero Gineitiškių km. Vilniaus raj., maudėsi. Mopedais privažiavo R. T. su M. Š.. Kadangi maudėsi ežere, daiktus buvo pasidėję ant žemės. Kol jie maudėsi, prie ežero atvažiavo dviračiais kaltinamasis, kurį tada matė pirmą kartą, ir dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Su tais vaikinais šnekėjosi R. T. rusų kalba kažką apie motorolerius. Kai jis su savo draugais buvo ant kranto, kaltinamasis lietuvių kalba liepė parodyti savo telefonus. Kaltinamasis negrasino, nesistumdė, savo prašymą išreiškė žodžiu. Vienas iš vaikinų pasakė, kad jo telefonas yra labai blogas, dar kažkas neturėjo telefono, o trečias – kad yra sudaužytas jo telefono ekranas. A. M. vienintelis parodė savo telefoną Samsung. A. M. savo telefoną davė kaltinamajam į rankas. A. M., padavęs kaltinamajam telefoną, tuoj pat paprašė jį grąžinti, tačiau kaltinamasis to nepadarė, nors A. M. kelis kartus prašė grąžinti. Kaltinamasis ištraukė SIM kortelę „Pildyk“ ir numetė ją ant žemės, bateriją įdėjo į telefoną ir įsidėjo A. M. telefoną į savo kišenę. Po to kaltinamasis apsisuko ir su kartu su juo atvažiavusiu vaikinu išvažiavo Zujūnų link. Tuo metu kaltinamojo draugas visą laiką buvo netoliese, nepratarė nė žodžio. Jis neprisimena, ar kaltinamasis mušė nukentėjusįjį. Galimai kai kuriuo momentu jis buvo nusisukęs, ne pastoviai stebėjo kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, gal kažko ir nepastebėjo. R. T. su draugais išvažiavo daug vėliau. Vaikino, pavogusio A. M. telefoną, daugiau nematė. Žino, kad A. M. telefono negrąžino ir jo tėvai kreipėsi į policiją.
nepilnamečio liudytojo T. Š. parodymais, duotais teisme, kad 2009 m. liepos mėn. dienos metu Zujūnų km. susitiko su kaltinamuoju ir abu dviračiais nuvažiavo į Ginetiškių km., Vilniaus raj.. P. G. ežero kaltinamasis pamatė savo pažįstamus, du iš jų buvo vyresnio amžiaus, turėjo mopedus, be to ant kranto maudėsi nemažai vaikinų. Kaltinamasis priėjo prie minėtų dviejų, vyresnio amžiaus vaikinų, kurių pats nepažįsta. Iš pradžių kaltinamasis pradėjo su jais kalbėtis apie dviračius, vėliau paklausė, gal kas turi parduoti telefoną. Iki to kaltinamasis jam nieko nepasakojo, kad jam buvo reikalingas telefonas. Vyresnis aukštesnio ūgio vaikinas parodė į vaiką – berniuką, buvusį ant tiltelio ir pasakė, kad galima paimti jo telefoną, nes jis yra atvežtas iš Anglijos, jo vis tiek niekas nerastų. Po to kitas vyresnis žemesnis vaikinas priėjo prie sumestų ant ežero kranto rūbų ir lygtai iš kelnių ištraukė „Samsung“ modelio juodos spalvos korpusu mobiliojo ryšio telefoną. Kaip jis suprato tas vaikinas minėtą telefoną išraukė iš svetimų kelnių, nes to vaikino rūbai buvo ant motorolerio. Po to iš karto padavė tą telefoną kaltinamajam į rankas. Tuo metu priėjo telefono šeimininkas, kuris stovėjo ant tiltelio. Jis paprašė kaltinamojo grąžinti jam telefoną, tačiau kaltinamasis telefono negrąžino. Kaltinamasis tik ištraukė iš to telefono SIM kortelę ir ją atidavė savininkui, o patį telefoną įsidėjo į savo kišenę ir nuvažiavo. Jis dar nuvažiuojančiam kaltinamajam pasakė grąžinti savininkui telefoną, tačiau kaltinamasis į šį jo prašymą nesureagavo, o toliau nuvažiavo Zujūnų link. Jis pats nuvažiavo į kitą pusę. Vėliau su kaltinamuoju buvo susitikęs, tačiau apie telefono vagystės aplinkybes nieko neaiškino. Pats, būdamas prie ežero, su niekuo nesikalbėjo, nes nieko ten nepažinojo, nieko iš nieko nereikalavo, fizinės prievartos nenaudojo. Kaltinamasis taip pat jo akivaizdoje nieko nemušė, nieko nereikalavo, nebuvo sudavęs telefono prašančiam vaikui per rankas ar jį stumdęs.
2009-07-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – ežero pakrantė, esanti Gineitiškių km. Zujūnų sen. Vilniaus raj. Važiuojant nuo Zujūnų km. pusės ežero pakrante Gineitiškių gt. 59 kairėje kelio pusėje yra metalinė tvora. Už tvoros yra ežero pakrantė. Į ežerą išeina medinis tiltelis. Pripilta smėlio. Aplink laužavietę primėtyta plastmasinių butelių, šiukšlių. Tiltelio kairėje ir dešinėje pakrantėse auga medžiai, žolė ir krūmai. Dešinėje pusėje yra supiltos smėlio krūvos. Nusikaltimo pėdsakų neaptikta. (t.2, b.l.23-26).
2009-08-06 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad 2009-08-06 mažametis nukentėjusysis A. M. iš pateiktų jam atpažinimui trijų asmenų, atpažino vaikiną, sėdintį viduryje, pagal plaukus, figūrą ir bendrą vaizdą, kaip tą, kuris prie ežero pareikalavo paties ir kitų buvusių vaikinų parodyti turimus vertingus daiktus. Kadangi šortai gulėjo arčiausiai ant žemės, todėl iš jų išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, jį pats padavė tam vaikinui. Jis telefoną paėmė, ištraukė SIM kortelę, o telefono negrąžino, nors prašė tai padaryti, tačiau jis išvažiavo. Atpažintasis pasivadino D. S.. (t.2, b.l.32-35).
2009-08-25 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2009-08-25 buvo apžiūrėta SIM kortelė, 2009-08-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimta iš nukentėjusiosios, mažamečio nukentėjusiojo A. M. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės D.M. M.. (t.2, b.l.53-55).
2009-11-05 dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2009-11-05 buvo apžiūrėta mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ dėžutė, 2009-11-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimta iš nukentėjusiosios, mažamečio nukentėjusiojo A. M. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės D.M. M.. (t.2, b.l.61-63).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. M. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu vietoje nurodė nusikaltimo padarymo vietą bei eigą. (t.2, b.l.40-46).
Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tikslu neteisėtai pasisavinti svetimą turtą, paprašė nukentėjusiojo A. M. parodyti pastarajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, ir nukentėjusiajam perdavus savo telefoną kaltinamajam, pastarasis jį paėmė ir išvažiavo iš įvykio vietos.
Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinamasis, prieš pagrobdamas jo telefoną, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, suduodamas per jo ranką ir pastumdamas. Kaltinamasis neigia naudojęs fizinį smurtą.
Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.
Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 str., yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „ grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam priešintis bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo. Atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis požymio esmė ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Todėl teismas fizinio smurto, koks yra inkriminuotas kaltinamajam, nelaiko atėmimu galimybės priešintis.
Kaltinamajam inkriminuota, kad šį telefoną pagrobė prieš tai panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kuris pasireiškė tuo, kad kaltinamasis ranka sudavė nukentėjusiajam per ištiestą ranką bei pastūmė jį į krūtinę ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, po to išimdamas iš paimto mobiliojo ryšio telefono jame buvusią SIM kortelę ir numesdamas ją ant žemės, t.y. kad tokiais veiksmais kaltinamasis panaudojo ir fizinį smurtą , ir atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apie kaltinamojo panaudotą smurtą davė parodymus tik nukentėjusysis, kiti teisme apklausti liudytojai (R. T., J. M., T. Š.) teisme teigė, kad nematė, kad kaltinamasis naudotų kokį nors smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o nukentėjusiojo įstatyminė atstovė apie smurtą girdėjo tik iš savo sūnaus, nukentėjusiojo, žodžių, į tai, kad nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kiti teisme ištirti duomenys, todėl nepašalinus abejonių teisme, jos aiškintinos kaltinamojo naudai. Todėl, neesant jo veikoje plėšimo požymių, bei atsižvelgiantį tai, kad nukentėjusiojo telefonas buvo pagrobtas nukentėjusiajam bei kitiems asmenims matant ir suvokiant nukentėjusiajam, kad yra grobiamas jo turtas, kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš BK 180 str. 1 d. į 178 str. 2 d..
D.M. M. ieškinys įrodytas ir pagrįstas todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.) (t.2, b.l. 59).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, o būtent, kad padaryti baigti tyčiniai 4 apysunkiai ir 2 nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str. 3, 4 d.), į kaltinamojo asmenybę, kuris teistas du kartus, vieną nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, o kitas likusias – po pirmo nuosprendžio priėmimo, neatlikus bausmės (nusikaltimų recidyvas) , žalos nukentėjusiesiems neatlygino, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, į tai, kad jis teisėto pragyvenimo šaltinio neturi, nedirba, gyvena pas motiną ir yra motinos išlaikomas, todėl jam skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės sankcijose už padarytus nusikaltimus ribose, nes yra pagrindas manyti, jog paskiriant švelnesnę bausmę nepakaks pakeisti jo nusikalstamiems polinkiams, kurios tarpusavy bendrintinos iš dalies sudedant, galutinė bausmė bendrintina, BK 63 str. 1, 4, 9 d. tvarka, su 2011-03-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu (kuris subendrintas su 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu) paskirta bausme.
Kardomosios priemonės naikintinos nuosprendį paskelbus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 284 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos) ir 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) ir jam skirti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimas G. G. atžvilgiu)- laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimas E. A. atžvilgiu)- laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2009-04-30 viešosios tvarkos pažeidimo) - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2009 m. rugpjūčio mėn. viešosios tvarkos pažeidimo) - laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl atviros vagystės G. G. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl atviros vagystės A. M. atžvilgiu)- laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę - 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2011-03-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu (kuris subendrintas su 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu) paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę – 5 (penkių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2011-03-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį, ir laikino sulaikymo laiką nuo 2009-08-06 iki 2009-08-07.
Kardomasias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – panaikinti nuosprendį paskelbus.
Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. S. 1405,97 Lt turinei žalai atlyginti Valstybės ligonių kasos naudai.
S. A. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš D. S. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
D. G. civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš D. S. 1509 Lt turtinei žalai atlyginti.
D. M. M. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš D. S. 1000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.