Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų D. J. ir V. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-8126-1085/2023 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Rima Gražienė, D. J., V. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno energija“ prašo nustatyti, kad ½ buto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso D. J. nuosavybės teise, tikslu, kad būtų galima iš minėtų turto dalių vykdyti skolų išieškojimą.

2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė byloje raštelį, kuriame nurodyta, jog D. J. iš V. J. gavo 2 000 JAV dolerių už jai priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir ateityje jokių finansinių pretenzijų nereikš.

3. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims antstolei Rimai Gražiei ir V. J. įteikti 2023 m. balandžio 1 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Skolininkei D. J. dokumentai siųsti pareiškime nurodytu, kartu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti, laikomi tinkamai įteiktais 2023 m. gegužės 24 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka paskelbta CPK 133 straipsnio nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininkei D. J. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

5. Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0090/18/01279, 0090/19/01371 duomenų teismas nustatė, kad antstolė Rima Gražienė pagal Kauno apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus civilinėse bylose Nr. 2-1942-717/2018, Nr. e2-7311-1085/2019 vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės D. J. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Antstolė Rima Gražienė areštavo skolininkės D. J. ir jos buvusio sutuoktinio V. J. santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ir 2023 m. sausio 24 d. pasiūlymu Nr. S-23-90-1765 pasiūlė skolininkei D. J. per dvidešimt dienų nuo pasiūlymo pateikti antstolei užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą, tačiau skolininkė per nustatytą terminą antstolei užpildyto sutikimo nepateikė. Todėl antstolė išieškotojai AB „Kauno energija“ pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

6. Sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Iš vykdomųjų bylų duomenų teismas nustatė, kad skolininkė D. J. ir suinteresuotas asmuo V. J. areštuoto turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini)) įsigijimo metu – atitinkamai 1993 m. gegužės 14 d. ir 1994 m. lapkričio 17 d., buvo sutuoktiniai. Santuoka buvo sudaryta 1981 m. (duomenys neskelbtini) d. Santuoka nutraukta 1996 m. (duomenys neskelbtini) d. Iš pateiktų vykdomųjų bylų teismas nustatė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas nutraukiant santuoką nebuvo padalintas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas turtas buvo įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, todėl teismas laikė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o santuoką tarp šalių nutraukus, jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir santuoką nutraukiant šio turto nepadalijus, minėtas nekilnojamasis turtas tapo bendrąja daline nuosavybe.

7. Teismas suinteresuoto asmens V. J. į bylą pateiktą raštelį, kuriame nurodyta, jog D. J. iš V. J. gavo 2 000 JAV dolerių už jai priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir ateityje jokių finansinių pretenzijų nereikš, nelaikė paneigiančiu faktą, kad turtas D. J. ir V. J. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, kuris apibrėžtų kiekvieno valdomą nuosavybės dalį. Teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju prezumpcija, kad suinteresuotų asmenų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta.

8. Teismas akcentavo, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas bendrosios nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus.

9. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas tenkino pareiškėjos prašymą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Byloje nėra įrodymų, kad 2023 m. sausio 24 d. pasiūlymas Nr. S-23-90-1765 skolininkei D. J. būtų įteiktas. Todėl kyla abejonių ar CPK 667 straipsnyje reglamentuoti veiksmai buvo pradėti vykdyti tinkamai.

10.2. Antstolė bendraturčiui V. J. jokio pranešimo ar pasiūlymo nesiuntė ir iš esmės nepagrindė, kodėl mano, kad butai lygiomis dalimis priklauso V. J. ir D. J. (pvz., nepateikė teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo). Pažymi, kad vienas iš būtų yra įsigytas mainų sutarties pagrindu ir registruotas V. J. vardu, t. y. šiuo atveju nėra paneigta prezumpcija, kad toks butas galėjo būti įsigytas kaip asmeninė nuosavybė. Todėl antstolei siekiant CPK 667 straipsnio pagrindu nustatyti skolininkės turto dalį, buvo būtina informuoti ir pasiūlyti ne tik išieškotojui, bet ir galimam bendraturčiui V. J., kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

10.3. Byla negalėjo būti nagrinėjama vadovaujantis CPK 593 straipsnio ir 667 straipsniuose nustatyta tvarka, nes nėra akivaizdžių įrodymų, kad dėl buto (duomenys neskelbtini), ir buto (duomenys neskelbtini), tarp šalių negali būti ginčo ir, kad registre išviešinti duomenys gali būti visiškai teisingi konstatavimui, jog abu butai yra bendroji jungtinė (ar dalinė) nuosavybė. Teismas sprendė, kad šis turtas santuokos nutraukimo byloje padalintas nebuvo (nors teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo byloje nenagrinėjo). Tokie reikalavimai nagrinėtini ne supaprastinta, bet ginčo teisenos tvarka, paduodant atitinkamą ieškinį bei prie jo pridedant leistinus įrodymus.

10.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. J. į bylą pateiktas raštelis, kuriame nurodyta, jog D. J. iš V. J. gavo 2 000 JAV dolerių už jai priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir ateityje jokių finansinių pretenzijų nereikš, nepaneigia fakto, jog turtas D. J. ir V. J. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas tokią išvadą padarė neįvertinęs pateiktos Kauno apylinkės teismo 1999 m. birželio 12 d. nutarties byloje Nr. 2-3168/99, kuria sustabdyta byla dėl D. J. ir V. J. turto padalijimo. Minėtas įrodymas patvirtina, kad dėl santuokoje įgyto turto teisme buvo ginčas ir byla buvo sustabdyta. Apeliantas pažymi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apelianto V. J. asmeninė nuosavybė, nes pagal mainų sutartį įgytas už asmeninę nuosavybę turėtą turtą, ir papildomai D. J. buvo sumokėta 8 000 Lt (2 000 JAV dolerių) kompensacija, kad pastaroji neturėtų pretenzijų dėl buto priklausomybės V. J.. Šiame bute ilgą laiką gyvena buvusių sutuoktinių sūnus V. J.. Skolų už šį butą nėra ir taikomas tik antstolės areštas dėl D. J. skolų už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad santuokos nutraukimo metu šalys sutarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra D. J. nuosavybė, kuriame ji ir gyvena, o butas (duomenys neskelbtini), yra V. J. asmeninė nuosavybė, kuriame gyvena buvusių sutuoktinių sūnus V. J..

10.5. Apelianto nuomone, kai kyla pareiškėjo ir trečiųjų (suinteresuotų) asmenų ginčas, bylai aktualių butų statuso (asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė) klausimas turi būti sprendžiamas, nagrinėjant atitinkamą bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir paskiriant žodinį bylos nagrinėjimą. Todėl teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis privalo būti naikinama.

11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo ir priskirti apeliantei visą butą adresu (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

11.1. Apeliantė nesutinka su buto, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), padalinimu. Nurodo, kad šį butą 1994 m. lapkričio mėnesį apeliantė nusipirko iš varžytynių. Šį butą įgijo iš savo asmeninių santaupų ir turėtos individualios įmonės pajamų bei iš skolintų lėšų. 1996 m. apeliantė išsiskyrė su sutuoktiniu jo pareiškimu. Apeliantė nurodo, kad advokatė nustatė, kad jai priklauso pusė buto esančio (duomenys neskelbtini) ir visas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad turėjo išmokėti buvusiam sutuoktiniui pusė galimų santaupų sumos – 3 000 Lt.

12. Atsiliepimu į D. J. atskirąjį skundą V. J. prašo skundą tenkinti iš dalies, nustatant, kad skolininkei D. J. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o V. J., priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Atsižvelgus į D. J. ir V. J. susitarimus po santuokos nutraukimo, tarp šalių nėra ginčo, kad visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo yra D. J. nuosavybė ir suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad šis visas butas būtų priteistas D. J. ir, kad jos kreditoriai iš šio nekilnojamojo daikto patenkintų kreditorinius reikalavimus. Pažymi, kad nutraukus santuoką, V. J. liko gyventi savo asmeninėje nuosavybėje (mainų sutarties pagrindu) įgytame bute (duomenys neskelbtini), o D. J. liko savo bute (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra V. J. asmeninė nuosavybė, nes pagal mainų sutartį įgytas už asmenine nuosavybe turėtą turtą, ir papildomai D. J. buvo sumokėta 8 000 Lt (2 000 JAV dolerių) kompensacija, kad pastaroji neturėtų pretenzijų dėl buto priklausomybės V. J.. Šiame bute ilgą laiką gyvena buvusių sutuoktinių sūnus V. J.. Skolų už šį butą nėra ir taikomas tik antstolės areštas dėl D. J. skolų už bustą (duomenys neskelbtini). Todėl teisinga ir protinga būtų nustatyti, kad skolininkei D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o V. J., asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. J. pateikė 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažymą apie sūnaus V. J. deklaruotą gyvenamąją vietą bei Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J.. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. J. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažymą, patvirtinančią, kad apeliantei paskirta socialinė pašalpa. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. J. pateikė 2023 m. rugsėjo 8 d. Gyventojų registro pažymą apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis bei 1993 m. gegužės 4 d. mainų sutartį, kurios pagrindu V. J. nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantas pateiktais įrodymais siekia įrodyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik jam ir, kad minėtame bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs tik apeliantas ir jo sūnus. Apeliantė pateiktu įrodymu siekia įrodyti, kad ji gyvena tik iš socialinės pašalpos.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

18. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai byloje pateikti dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių vertinimo, į tai, kad pateikta informacija yra tikėtinai žinoma bylos šalims, teismas priima minėtus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

19. Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0090/18/01279, 0090/19/01371 duomenų nustatyta, kad antstolė Rima Gražienė pagal Kauno apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus civilinėse bylose Nr. 2-1942-717/2018, Nr. e2-7311-1085/2019 vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės D. J. AB „Kauno energija“ naudai. Antstolė Rima Gražienė areštavo skolininkės D. J. ir jos buvusio sutuoktinio V. J. santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ir vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis 2023 m. sausio 24 d. pasiūlymu Nr. S-23-90-1765 pasiūlė skolininkei D. J. per dvidešimt dienų nuo pasiūlymo pateikti antstolei užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą, tačiau skolininkė per nustatytą terminą antstolei užpildyto sutikimo nepateikė. Todėl antstolė išieškotojai AB „Kauno energija“ pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje.

20. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs išieškotojos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nustatė, kad skolininkei D. J. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

21. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. J. su skundžiama nutartimi nesutinka, teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė skolininkės turto dalį V. J. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jo nuomone, teisinga ir protinga būtų nustatyti, kad skolininkei D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o V. J., asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu D. J. atskirajame skunde nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų. Apeliantė nurodo, kad advokatė nustatė, kad jai priklauso pusė buto esančio (duomenys neskelbtini), ir visas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

22. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Vienas iš būdų nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymas, vadovaujantis CPK 666–667 straipsniuose numatyta procedūra.

24. Pažymėtina, kad pagal pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio pagrindu, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja teismą tirti, ar skolininkas turi asmeninio turto, jei neturi – ar yra bendro sutuoktinių turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nustačius turto, esančio bendrąja jungtine ar daline nuosavybe, dalį nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį iš bendrosios nuosavybės ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

26. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantų prašymai nustatyti, kad kiekvienam iš jų priklauso nuosavybės teise konkretus turtas, iš esmės yra reikalavimas atidalyti (padalyti) skolininkei ir jos buvusiam sutuoktiniui bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir tokiu būdu užbaigiant turto bendrosios (dalinės) nuosavybės teisinį režimą. Tačiau tokie klausimai sprendžiami ne nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje (dalinėje) nuosavybėje, bet teikiant ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016).

27. A. V. J. atskirąjį skundą grindžia tuo, jog byloje nėra įrodymų, kad pasiūlymas pateikti antstolei užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą būtų įteiktas skolininkei, todėl jam kyla abejonių ar CPK 667 straipsnyje reglamentuoti veiksmai buvo pradėti vykdyti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

28. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Taigi, minėtas dvidešimt dienų terminas siejamas ne su pasiūlymo įteikimu skolininkei, o su turto arešto akto surašymo diena, t. y. 2022 m. gruodžio 23 d. Vykdomosios bylos Nr. 0090/19/01371 duomenimis nustatyta, kad antstolė 2023 m. sausio 24 d. pasiūlymą Nr. S-23-90-1765 skolininkei išsiuntė registruotu paštu skolininkės deklaruotis gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siųsti dokumentai grįžo neįteikti jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Minėtus dokumentus antstolė bandė įteikti skolininkei ir per Kauno Žaliakalnio seniūnijos darbuotojus, ką patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0090/19/01371 pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tačiau nėra duomenų, kad ir tokiu būdu būtų pavykę įteikti skolininkei siųstus procesinius dokumentus.

29. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkas privalo būti aktyvus ir pats domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640 straipsnis, CPK 644 straipsnis).

30. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0090/19/01371 medžiagos, skolininkė nesielgė rūpestingai bei atidžiai, nors žinojo apie jos atžvilgiu vykdomą priverstinį išieškojimą, ką patvirtina vykdomojoje byloje pateiktas jos 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis. Be to, vykdomosios bylos Nr. 0090/19/01371 duomenimis, 2022 m. gruodžio 27 d. antstolė V. J. jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siuntė Turto arešto aktą Nr. S-22-90-25804, pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-22-90-25822 ir sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu. T. V. J. antstolei nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu ir nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su antstolės areštuotu nekilnojamuoju turtu. Tik 2023 m. vasario 21 d. antstolės kontoroje užregistruotas raštelis, kuriame nurodyta, jog D. J. iš savo buvusio vyro gavo 2 000 JAV dolerių už jai priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, ir pareiškė, kad dėl šio buto finansinių pretenzijų ateityje nereikš.

31. Nustačius minėtas aplinkybes teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolė CPK 667 straipsnyje numatytus veiksmus būtų atlikusi netinkamai, juolab, kad byloje ir vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad suinteresuoti asmenys dėl netinkamų antstolės veiksmų atkimo ar neveikimo būtų teikę skundus įstatymo nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnis).

32. A. V. J. nuomone, byla negalėjo būti nagrinėjama vadovaujantis CPK 593 straipsnio ir 667 straipsniuose nustatyta tvarka ir dėl to, kad nėra akivaizdžių įrodymų, jog dėl buto (duomenys neskelbtini), ir buto (duomenys neskelbtini), tarp šalių negali būti ginčo ir, kad registre išviešinti duomenys gali būti visiškai teisingi konstatavimui, jog abu butai yra bendroji jungtinė (ar dalinė) nuosavybė.

33. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 1981 m. (duomenys neskelbtini) d. D. J. sudarė santuoką su V. J.. Iš vykdomosiose bylose Nr. 0090/18/01279, 0090/19/01371 esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad skolininkės D. J. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1994 m. lapkričio 17 d. pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą. Suinteresuoto asmens V. J. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1993 m. gegužės 14 d. mainų sutarties pagrindu. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/01279 esančio gyventojų registro išrašo nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka buvo nutraukta 1996 m. (duomenys neskelbtini) d. Taigi, paminėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas nutraukiant santuoką nebuvo padalintas. Apeliantas nurodo, kad teismas, darydamas tokią išvadą, neanalizavo sprendimo dėl santuokos nutraukimo. Tačiau tai, jog santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas sutuoktinių turtas, pagrindžia byloje esantys įrodymai: Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria buvo sustabdyta byla dėl suinteresuotiems asmenimis priklausančio turto padalinimo ir Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartis, kuria teismas nutraukė bylą dėl turto padalinimo tarp suinteresuotų asmenų, jiems atsisakius ieškinio ir priešieškinio.

35. A. V. J. nuomone, byloje pateiktas raštelis, kuriame nurodyta, jog D. J. iš V. J. gavo 2 000 JAV dolerių už jai priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir ateityje jokių finansinių pretenzijų nereikš, patvirtina, jog minėtas turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Tačiau byloje nepateikus notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, kuris apibrėžtų kiekvieno suinteresuoto asmens valdomą nuosavybės dalį, vien raštelis nepaneigia fakto, kad turtas D. J. ir V. J. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

36. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šios nutarties 33 punkte paminėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas už sutuoktinių asmenines lėšas (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas pagrįstai darė išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o santuoką tarp šalių nutraukus, jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir santuoką nutraukiant šio turto nepadalijus, minėtas nekilnojamasis turtas tapo bendrąja daline nuosavybe.

38. CK 4.73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje iš esmės nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl teismas laiko, jog prezumpcija, kad jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta.

39. Kiti atskirųjų skundų argumentai skundžiamos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

40. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ir pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą. Skundžiamos nutarties naikinti atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantų atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.