- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- eB2-812-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00098-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „K. “, atstovaujamos bankroto administratorės Alos Jefimovos, pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. D. dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „K. “ (toliau – ir MB „K. “) bankroto administratorė Ala Jefimova prašo MB „K. “ bankrotą pripažinti tyčiniu, atsakingu asmeniu dėl MB „K. “ tyčinio bankroto pripažintini D. D..
2. Nurodė, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, nurodyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 ir 4 punktuose. Nagrinėjamu atveju egzistuoja prejudiciniai faktai, nustatyti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-954/2022, kuris įsiteisėjo 2023 m. sausio 3 d. Šioje baudžiamojoje byloje MB „K. “ vadovas D. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas) ir 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas).
3. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-954/2022 nurodyta, kad kaltinamojo D. D. veika pasireiškė tyčia. Jis būdamas MB „K. “ direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pats tvarkydamas bendrijos buhalterinę apskaitą, tyčia pažeidė teisės aktus, nes nesurašė 2016 m., 2017 m. (dalies), 2018 m., 2019 m. kasos knygų, laikotarpio nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų (kasoje ir banko sąskaitose) ir turto apskaitos dokumentų ir registrų, suvokė, kad pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti MB „K. “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. D. D. apgaulingai tvarkė teisės MB „K. “ buhalterinę apskaitą ir norėjo taip veikti. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-854-587/2022 dėl MB „K. “ bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad MB „K. “ finansinės atskaitomybės duomenis viešajam registrui paskutinį kartą teikė už 2015 metus.
4. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-954/2022 konstatuotos aplinkybės dėl MB „K. “ vadovo D. D. veiksmų apgaulingai tvarkant MB „K. “ buhalterinę apskaitą ir nuo 2016 m. neteikiant finansinė atskaitomybės, atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus požymius, yra pakankamas pagrindas pripažinti MB „K. “ bankrotą tyčiniu, nenustatinėjant priežastinio ryšio tarp apgaulingo buhalterinės apskaitos vedinimo, siekiant blogai valdyti juridinį asmenį ar sudaryti kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios padėties esminio pabloginimo. Baudžiamojoje byloje konstatuoti MB „K. “ vadovo D. D. tyčiniai veiksmai, kuriais jis padarė įmonei didelę finansinę žalą.
5. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo D. D. veika pasireiškė tyčia, jis, būdamas MB „K. “ direktoriumi, dėl užimamų pareigų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 20 punkto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 dalies, 25 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtai valdydamas bendrijos pinigines lėšas, į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grynaisiais pinigais laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. iš viso gavęs 52 978,47 Eur bendrijai priklausančių lėšų, dalį jų 31 724,94 Eur panaudojo bendrijos reikmėms, o likusius asmeninėms reikmėms: laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 11 d. 7 517,58 Eur (124,91 Eur bankiniu pavedimu ir 7392,67 Eur grynais) apmokėjo už kurą bendrijos vardu, nors bendrija registruotų automobilių neturėjo, panaudos sutarčių, kelionės lapų, kuro nurašymo aktų ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, bei 13 735,95 Eur sumai nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą bendrijos veikloje, šių piniginių lėšų į bendrijos banko sąskaitą ar kasą negrąžino, o panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms. D. D. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą bendrijai priklausantį turtą – 21 253,53 Eur, tuo padarydamas bendrijai didelę turtinę žalą. Padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalies sudėtį. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl MB „K. “ vadovo D. D. veiksmų, kuomet pastarasis bendrijai priklausančias pinigines lėšas panaudojo ne įmonės veiklos plėtojimui ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o asmeninėms poreikiams, dėl ko padarė bendrijai didelę turtinę žalą, atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius. VĮ Registrų centro duomenimis MB „K. “ įregistruota 2013 m. rugsėjo 30 d. Bendrijos vadovu ir vieninteliu jos dalyviu nuo pat jos įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. gegužės 21 d. buvo D. D..
6. Byloje gautas MB „K. “ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Trinas“ (toliau – ir UAB „Trinas“) atsiliepimas į pareiškimą dėl MB „K. “ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo kreditorius prašo tenkinti bankroto administratorės pareiškimą, MB „K. “ bankrotą pripažinti tyčiniu, dėl tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažįstant D. D..
7. Kreditorė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d. kreditorė ir MB „K. “ sudarė paskolos sutartį Nr. 05, kuria kreditorė paskolino 20 000 Eur MB „K. “ iki 2017 m. balandžio 1 d. Kreditorė šią sumą pervedė į sutartyje nurodytą sąskaitą, kaip vėliau paaiškėjo – į D. D. asmeninę sąskaitą. Šalys 2017 m. kovo 7 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 06, kuria kreditorė MB „K. “ papildomai paskolino 15 000 Eur iki 2017 m. birželio 1 d. Šiuos pinigus kreditorė pervedė į tą pačią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Suėjus paskolos grąžinimo terminui, direktorius D. D. ėmė vengti kontakto, kreditorė raštu pareikalavo paskolintas lėšas grąžinti iki 2018 m. lapkričio 30 d., tačiau paskolos nebuvo grąžintos. Kreditorė kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo, 2019 m. sausio 31 d. preliminariu sprendimu teismas kreditorei iš MB „K. “ priteisė 56 325,85 Eur skolą, iš jų 8 445,85 Eur – palūkanas, 12 880 Eur delspinigius ir 920 Eur – bylinėjimosi išlaidas.
8. Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir duomenis iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-280-587/2023 nustatyta, kad 2022 m. gegužės 11 d. iškelta MB „K. “ bankroto byla. 2023 m. sausio 4 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto. VĮ Registrų centro duomenimis MB „K. “ įregistruota 2013 m. rugsėjo 30 d. Bendrijos vadovu ir vieninteliu jos dalyviu nuo pat jos įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. gegužės 21 d. buvo D. D.. MB „K. “ paskutinį kartą finansinę atskaitomybę teikė už 2015 metus. Įmonės balanse už 2015 metus nurodyta, kad įmonė 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo turto iš viso už 39 823 Eur, o jos įsipareigojimai sudarė 39 013 Eur, iš jų 30 913 Eur – trumpalaikiai įsipareigojimai.
10. 2016 m. lapkričio 29 d. kreditorė UAB „Trinas“ ir MB „K. “ sudarė paskolos sutartį Nr. 05, kuria kreditorė paskolino 20 000 Eur MB „K. “ iki 2017 m. balandžio 1 d., o 2017 m. kovo 7 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 06 kreditorė MB „K. “ papildomai paskolino 15 000 Eur iki 2017 m. birželio 1 d. 2019 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1180-324/20219 kreditorei UAB „Trinas“ iš MB „K. “ priteista 56 325,85 Eur skola, 8 445,85 Eur palūkanos, 12 880 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2022 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-280-587/2023 patvirtintas 59 282,84 Eur sumos kreditorės UAB „Trinas“ finansinis reikalavimas.
11. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-954/2022 D. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė. Teismo nuosprendžiu konstatuota, kad D. D. nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. būdamas MB „K. “ direktoriumi, užimamų pareigų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 2 straipsnio 20 punkto, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 22 straipsnio 8 dalies, 25 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtai valdydamas bendrijos pinigines lėšas, veikdamas vieninga tyčia, į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grynaisiais pinigais laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. iš viso gavęs 52 978,47 Eur bendrijai priklausančių lėšų, dalį jų 31 724,94 Eur panaudojo bendrijos reikmėms, o likusius – asmeninėms reikmėms. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą bendrijai priklausantį turtą – 21 253,53 Eur, tuo padarydamas bendrijai didelę 21 253,53 Eur turtinę žalą. Taip pat jis nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. būdamas MB „K. “ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 10 straipsnio 5 dalį ir MBĮ 23 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir privalėdamas ją tvarkyti įstatymų nustatyta tvarka, pagal 21 straipsnio 1 dalį, atsakingas už bendrijos apskaitos organizavimą, pagal 2 dalį – atsakingas už bendrijos apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pagal MBĮ 22 straipsnio 8 dalį – atsakingas už bendrovės kasdienę veiklą, pagal 10 dalies 3 punktą – atsakingas už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais, pagal 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2017 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1045 redakcija) 64 punktą atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo priėmimą, pats tvarkydamas bendrijos buhalterinę apskaitą, tyčia pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taip apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą MB „K. “ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti MB „K. “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktas numato, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-954/2022 konstatuota, jog savo neteisėtais veiksmais D. D. padarė MB „K. “ didelę – 21 253,53 Eur turtinę žalą. Taip pat konstatuota, jog dėl to, kad bendrovėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, negalima iš dalies nustatyti MB „K. “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
13. Nors bankroto byla MB „K. “ iškelta vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vadovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas bankrotą pripažinti tyčiniu, buvo atlikti dar prieš įsigaliojant JANĮ, aptarti atsakovo veiksmai – svetimo, MB „K. “ priklausančio, turto pasisavinimas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – tyčinio bankroto požymių nustatymo prasme šioje byloje vertintini pagal šių veiksmų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) normas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
14. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis numatė, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
15. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, esant šio ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be kitų atvejų teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Aptarti tyčinio bankroto požymiai atitinka šiuo metu galiojančio JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 4 punktų dispoziciją.
16. Nors 2022 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-280-587/2023 konstatuotas įmonės nemokumo faktas nutarties priėmimo dieną, tačiau nebuvo konstatuotas įmonės nemokumo atsiradimo momentas. Bankroto administratorės pateikti duomenys pripažintini pakankamais daryti išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-954/2022 konstatuoti neteisėti D. D. veiksmai, susiję su svetimo turto pasisavinimu, turėjo tiesioginės reikšmės galutinai sutrikdant įmonės mokumą.
17. Sistemiškai vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. kovo 7 d. paskolos su UAB „Trinas“ sutartimis galėjo būti siekiama atkurti įmonės mokumą, kadangi įmonės balansas už 2015 metus leidžia abejoti buvusiu įmonės realiu mokumu jau tuo metu. Minėta, teismo nuosprendžiu konstatuota, kad D. D. pasisavino dalį MB „K. “ priklausančių piniginių lėšų. Sistemiškai vertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šie veiksmai buvo atlikti D. D. žinant apie įmonės finansinius sunkumus.
18. Sąmoningas MB „K. “ priklausančių piniginių lėšų panaudojimas savo, o ne bendrijos poreikiams, pripažintinas sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu (veikimu ir (ar) neveikimu) net ir tokiu atveju, jei įmonė neturėtų finansinių sunkumų. D. D. MB „K. “ lėšas naudodamas savo poreikiams, suvokė, kad tokiu būdu nėra vystoma bendrijos veikla, lėšos nebuvo panaudotos bendrijos apyvartai ar ekonominiam gyvybingumui skatinti, pasisavinus įmonės lėšas, įmonė negaus finansinės grąžos. D. D., būdamas įmonės vadovu, turėjo suvokti, jog tokiu būdu apsunkina MB „K. “ finansinę padėtį, apskritai neigiamai įtakoja įmonės mokumą ir gyvybingumą, galimybes vykyti kitas įmonės finansines prievoles.
19. D. D. neteisėti veiksmai pasisavinant MB „K. “ priklausančias lėšas pripažinti teisiškai reikšmingais. Toks vadovo elgesys pripažintinas netinkamu įmonės vadovo pareigų vykdymu, sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu, sudėtingos įmonės finansinės padėties pabloginimu. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.
20. Teismo nuosprendžiu taip pat konstatuotos ir kitos D. D. neteisėtų veiksmų pasekmės – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kas neleidžia iš dalies nustatyti MB „K. “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti padariniai leidžia konstatuoti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-954/2022 konstatuotas D. D. veiksmų teisinis vertinimas pripažintinas pakankamu, konstatuoti, kad MB „K. “ buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma sąmoningai.
21. 2022 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-280-587/2023 konstatuota, kad viešais Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė MB „K. “ viešajam registrui finansinės atskaitomybės duomenis paskutinį kartą teikė už 2015 metus. Šią aplinkybę vertinant sąmoningai apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kontekste, yra pagrindas daryti išvadą, jog tokiu būdu buvo siekiama prieš trečiuosius asmenis nuslėpti blogą bendrovės valdymą.
22. Teismo vertinimu, šioje ir baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad dėl D. D. priimtų ir įgyvendintų sprendimų buvo apsunkintas MB „K. “ mokumas ir gyvybingumas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad MB „K. “ vadovo D. D. atlikti veiksmai pripažintini juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingais, sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu, bloginančiu sudėtingą įmonės finansinę padėtį, pažeidžiančiu kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020).
24. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti tyčinį MB „K. “ bankrotą, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje 1, 5 punktuose įtvirtintiems tyčinio bankroto požymiams.
25. Bankroto administratorė prašė dėl MB „K. “ tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažintini D. D.. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Tačiau pažymėtina, kad teismas šia nutartimi konstatavo, jog veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas MB „K. “ bankrotą pripažinti tyčiniu buvo atliki iki JANĮ įsigaliojimo, todėl buvo vertinami pagal ĮBĮ nuostatas. Vadinasi, atsakingo už tyčinį bankrotą asmens nustatymo klausimas taip pat turi būti nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 36 punktas).
26. ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Konstatuotina, kad šiuo atveju nenustatomas už tyčinį bankrotą atsakingas asmuo, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2023).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 20 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „K. “ nemokumo administratorės Alos Jefimovos pareiškimą dėl mažosios bendrijos „K. “ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti iš dalies.
Pripažinti mažosios bendrijos „K. “, j. a. k. (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.
Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.