Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams D. U. ir O. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Taigi, atsakovė nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodyta pozicija, kad atsakovai liko skolingi už laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. suteiktas paslaugas, kadangi atsakovai, kaip minėta, dar 2023 m. lapkričio 22 d. visiškai atsiskaitė už bute suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą (iki 140 kub. m).

9. Teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. gegužės 13 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. gegužės 6 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų); 2024 m. gegužės 8 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; iki šio sprendimo priėmimo kitų papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekė butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, šaltą vandenį ir šalino bei valė nuotekas (ginčo dėl to byloje nekilo). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas), priklauso atsakovams D. U. ir O. U. pagal 2021 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6392.

12. Nors ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2022 m. kovo 29 d. buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. BV190401, pagal kurią atsakovams buvo teiktos minėtos paslaugos butui, tačiau byloje nebuvo/nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai šią sutartį būtų pasirašę (to neneigė ir pati ieškovė). Taigi, vertintina, kad nurodyta rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta ir atitinkamai neįsigaliojo (į bylą pateiktoje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad ji įsigalioja nuo momento, kai ji pasirašoma abiejų šalių (Specialios dalies 1 punktas)).

13. Kita vertus, nors tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, tačiau atsakovai faktiškai patalpoms tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo (ginčo dėl to byloje nekilo), todėl laikoma, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Tarp šalių susiklostė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Remiantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

14. Vandens tiekimas į bute esančius vartojimo taškus pasižymi tuo, kad tiekiamu vandeniu gali naudotis visi bute esantys asmenys, kurie į butą patenka savininkams įgyvendinant daiktines valdymo ir naudojimo teises. Daugiabučiuose namuose vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, tiekimo ir vartojimo ribą pasirenka įvade ir tai numato sutartyse su vandens tiekėju.

15. Anot ieškovės, atsakovai neatliko savo pareigų ir tinkamai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, teiktas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Atsakovai su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir teigė, jog už nurodytas paslaugas yra visiškai atsiskaitę.

16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

17. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos suteiktų paslaugų ir įmokų pažymos bei mokėjimo pranešimo, atsakovų skola, anot ieškovės, ginčui aktualiu laikotarpiu susidarė netinkamai/nevisiškai atsiskaičius už patiektą geriamąjį vandenį iki 140 kub. m skaitiklio rodmenų. Be to, nors, kaip minėta, 2022 m. kovo 29 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. BV190401 faktiškai tarp šalių nebuvo sudaryta (atsakovų nepasirašyta), tačiau ieškovė joje, be kita ko, nurodė, kad atsakovams paslaugos pradedamos skaičiuoti nuo 1 kub. m rodmenų. Taigi, atsakovai iš esmės už visą laikotarpį iki 2023 m. lapkričio 30 d. turėjo atsiskaityti už 139 kub. m suvartoto geriamojo vandens (nuo 1 iki 140 kub. m skaitiklio rodmenų) ir apmokėti pastoviąją kainos dalį (abonentinį mokestį).

18. Teismo vertinimu, atsakovai kartu su pateiktais atsiliepimais į ieškinį pateikė įrodymus, kad už nurodytas paslaugas atsiskaitė, t. y. už sunaudotus 99 kub. m geriamojo vandens (deklaruoti duomenys nuo 1 (nuo kurio pati ieškovė nurodė atsakovams deklaruoti kiekį) iki 100 kub. m.) 2022 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas 153,03 Eur mokėjimo nurodymas (pagal tuo metu galiojantį tarifą – 1,450 Eur/kub. m, atitinkamai 143,55 Eur, pastovioji kainos dalis – 9,48 Eur); be to, 2023 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 88,88 Eur už sunaudotus 40 kub. m (deklaruoti duomenys nuo 100 iki 140 kub. m; pagal tuo metu galiojantį tarifą – 2,02 Eur/kub. m, atitinkamai 80,80 Eur, ir 8,08 Eur pastovioji kainos dalis). Pažymėtina, kad atsakovų atsiliepimai į ieškinį su nurodytais duomenimis buvo persiųsti ieškovei susipažinti ir, be kita ko, pasiūlyta pateikti poziciją dėl minėtų atsikirtimų, tačiau ieškovė nei per nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų ir/ar įrodymų nepateikė. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovai įrodė, jog jie yra tinkamai atsiskaitę iki ieškovės nurodomų 140 kub. m rodmenų (ieškovei nenuginčijus/neginčijus atsakovų pateiktų duomenų), atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl 57,88 Eur skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

19. Netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo bei nustačius, jog atsakovai yra visiškai atsiskaitę už aktualiu laikotarpiu suvartotą geriamojo vandens kiekį (iki 140 kub. m), netenkintinas ir kitas ieškovės išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

20. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22. Ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos; atsakovas iki šio sprendimo priėmimo taip pat nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

23. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė byloje 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos.

24. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti. Taigi, ieškinio netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistina 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Byloje iš viso patirta 21,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinio atsakovams D. U. ir O. U. dėl skolos priteisimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, atsakovei O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, valstybei 21,60 Eur (dvidešimt vieną eurą 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.