- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- 2-300-308/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- O. K.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjo- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atstovei Daivai Gvildienei,antstolei Audronei Muzikevičienei,suinteresuotam asmeniui O. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo -Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius skundą dėl antstolės A.Muzikevičienės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas(išieškotojas)paduotu skundu prašo: 1) Panaikinti antstolės 2015 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. SD-17 „Dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo“ vykdomoje byloje Nr. 0151/13/01318 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, 2) Įpareigoti antstolę nedelsiant imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų visiškai įvykdytas ir pirtis, esanti (duomenys neskelbtini), nugriauta, 3) Paskirti antstolei 5792 EUR (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pareiškėjas(išieškotojas)pateiktu skundu nurodo,kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Alytaus skyrius) 2015 m. sausio 9 d. gavo antstolės Audronės Muzikevičienės kontoros 2015 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. SD-17 „Dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo“ (toliau – patvarkymas). Antstolė Audronė Muzikevičienė (toliau – antstolė) patvarkymu patvarkė: „nepradėti vykdyti neteisėtai pastatyto statinio: pirties, es. (duomenys neskelbtini) griovimo, kadangi vykdomajame rašte kaip neteisėtos statybos padarinys, kuris turi būti nugriautas, įvardinta tik A. J. priklausanti pirtis, o O. K. priklausanti statinio dalis iš viso nėra paminėta“.
Antstolės patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Faktinės aplinkybės
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo Inspekcijos ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą (statytoją) A. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, savavališką statybą įteisinti. Nurodė, kad A. J. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti statinį – pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), išieškant iš atsakovo A. J. dėl to patirtas išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1865-611/2012 Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo Inspekcijos ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą A. J. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui A. J. neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu, suteikė teisę ieškovui Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2013 Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas A. J. geruoju Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1865-611/2012 neįvykdė, Inspekcijos Alytaus skyrius 2013 m. rugpjūčio 9 d. perdavė Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. išduotą vykdomąjį raštą antstolės kontorai priverstiniam vykdymui. Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-647-547/2014 nutarė taikyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1865-611/2012 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – suteikti teisę Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti statinį – pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), išieškant iš atsakovo A. J. dėl to patirtas išlaidas. Inspekcija 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2D-5035 antstolei Audronei Muzikevičienei perdavė 2014 m. vasario 28 d. Griovimo darbų rangos sutarties Nr. (5.21)-SU-31 kopiją su prašymu tęsti priverstinio vykdomojo rašto Nr. 2-66-445/2011 (skolininkas A. J.) vykdymo veiksmus. 2015 m. sausio 6 d. 10 val. buvo numatytas vykdyti pirties griovimas, tačiau atvykus nustatytu laiku į pirties griovimo vietą – (duomenys neskelbtini), antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą.
Dėl teismo sprendimo privalomumo
Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje. Pagal šį straipsnį „įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“.Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teismą dalis ir ši teisė būtų iliuzinė, jeigu valstybės teisės sistema privalomą teismo sprendimą leistų palikti neįvykdytą, darant žalą vienai iš šalių. 2003 m. kovo 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Jasiūnienė v. Lietuva (Nr. 41510/98) priimtame sprendime nurodė, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų nustatymo apima ir pareigą vykdyti teismo priimtus sprendimus. Teisė į teismą būtų iliuzinė, jei valstybės vidaus teisė neužtikrintų teismų sprendimų vykdymo, todėl bet kokio teismo priimto sprendimo vykdymas yra „teisės į teismą“ pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį sudėtinė dalis.Teisingumo vykdymas neapsiriboja teismo sprendimo priėmimu, tik jį įvykdžius galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis.Tais atvejais, kai teismas priima sprendimą, pagal kurį atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, pats savaime šio sprendimo priėmimas neužtikrina realios pažeistų teisių apsaugos ir jų atkūrimo, nes yra būtinas sprendime nurodytų reikalavimų įvykdymas. Jei skolininkas sprendimo neįvykdo savanoriškai, siekiant realios teisių gynybos yra būtina taikyti priverstinį vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).
Kad teismo sprendimų vykdymas yra sudėtinė teisingumo vykdymo dalis, tvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, teigdamas, kad „priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas” (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas „ Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinasis įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją“) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad „teisingumo principo realizavimas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Teismo sprendimų vykdymas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, kurioje užtikrinti teisingumą yra ne mažiau svarbu kaip ir kitose civilinio proceso stadijose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-348/1999). Teisingumas gali būti įvykdytas, tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1043/2003). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymą be nepagrįstų delsimų, tai nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, ji apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
Inspekcija, būdama išieškotoja, perdavė antstolei (kurios tiesioginė funkcija ir pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus) vykdyti teismo sprendimą priverstinai, turėdama teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad vykdomasis dokumentas bus įvykdytas kaip įmanoma skubiau ir tuo pačiu bus įgyvendintas teisingumas. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d., kada vykdomasis raštas buvo perduotas antstolei priverstiniam vykdymui, praėjo jau pusantrų metų, ir nepaisant Inspekcijos kaip išieškotojos didelių pastangų, iniciatyvos ir betarpiško bendradarbiavimo su antstole, iki šios dienos nėra įvykdytas.
Dėl antstolės neteisėtų veiksmų
Vykdomojoje byloje esantys dokumentai (Inspekcijos nuolatiniai raštai antstolei: Inspekcijos Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 15 d. raštas Nr. 2D-16506-(14.19), Inspekcijos 2014 m. balandžio 1 d. raštas Nr. 2D-5035, Inspekcijos Alytaus skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 2D-5121-(14.24), Inspekcijos 2014 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 2D-7656, Inspekcijos Alytaus skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 2D-19876-(14.24) ir kt.) patvirtina ir įrodo faktinę aplinkybę, kad Inspekcija savo kaip išieškotojos pareigas, įtvirtintas CPK 640 straipsnyje, vykdė tinkamai, nuolat bendradarbiavo su antstole vykdymo proceso metu, aktyviai domėjosi vykdymo eiga, dėjo visas pastangas tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau. Deja, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina ir įrodo, kad antstolė vengia vykdyti savo pareigas, jas vykdo labai aplaidžiai, neprofesionaliai ir nerūpestingai nepaisant to, kad antstolei kaip profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti netgi griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010).
Antstolė skundžiamame patvarkyme nuspręsdama, kad „kaip matyti, O. K. vėliau kartu su A. J. vietoje ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. J. priklausančios pirties, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė vieną bendrą pastatą pirtį, neturėdami tam leidimo“, viršydama savo kompetenciją, ginčija įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios jau yra nustatytos ir neginčytinos. Nepaisant to, kad kiekvienam vidutiniškai apdairiam, rūpestingam ir atidžiam asmeniui yra aiškiai suvokiama pamatinė teisinė nuostata, įtvirtinta CPK 18 straipsnyje, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nekvestionuotinas, antstolė, kuriai taikytini griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai ir kurios pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus, kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Vykdomajame rašte, išduotame Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1865-611/2012 pagrindu, yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinė dalis pažodžiui: Teismas nusprendė ieškovo Inspekcijos ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovą A. J. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pirtį, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui A. J. neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu, suteikti teisę ieškovui Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Iš vykdomojo rašto akivaizdu, kad skolininkas A. J. yra įpareigotas nugriauti visą pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), o ne pirties dalį, todėl antstolė visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamame patvarkyme padarė klaidingą išvadą, kad „pagal teismo sprendimą galima būtų nugriauti tik A. J. priklausančią pastato dalį, o dėl 6,75 m² ploto pastato, kuris priklauso O. K. tame pačiame statinyje, klausimas neišspręstas“. Antstolė, iškraipydama įsiteisėjusio teismo sprendimą, peržiūrėtą netgi kasacinės instancijos, pažeidžia ne tik išieškotojo teises ir interesus, pamina pamatinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir pačią Lietuvos Respublikos Konstituciją.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Šioje vykdomojoje byloje antstolė, kurios pareiga vykdyti vykdomąjį dokumentą, viršydama savo kompetenciją ir netgi sveiką nuovoką „vietoj teismo pakartotinai įvykdo teisingumą“, nustato kitokias faktines bylos aplinkybes negu nustatytos įsiteisėjusiame teismo sprendime ir nurodo, kad „kaip matyti, O. K. vėliau kartu su A. J. vietoje ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. J. priklausančios pirties, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė vieną bendrą pastatą pirtį, neturėdami tam leidimo“ ir todėl „vietoj teismo pakartotinai priima sprendimą“, kad „pagal teismo sprendimą galima būtų nugriauti tik A. J. priklausančią pastato dalį, o dėl 6,75 m² ploto pastato, kuris priklauso O. K. tame pačiame statinyje, klausimas neišspręstas“. Konstatuotina, kad antstolė pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, kad teisingumą vykdo tik teismai.
Antstolės įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionuotos aplinkybės prieštarauja ne tik CPK 18 straipsniui (įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės laikomos įrodytomis ir neginčytinomis), bet ir kitoms antstolei puikiai žinomoms faktinėms aplinkybėms:
1. Vykdomajame rašte, išduotame Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1865-611/2012 pagrindu, aiškiai įvardintas skolininkas A. J., kuris įpareigotas nugriauti visą pirtį, esančią (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vykdomajame rašte nenurodomas pirties savininkas (antstolei neturi teisinės įtakos, kas statė pirtį, kas ją pirko, ar perpirko ir kitokios faktinės bylos aplinkybės, o reikšminga tik tai, ką nustatė teismas, kuris vykdo teisingumą – kas byloje pripažintas atsakovu/ skolininku ir įpareigotas įvykdyti teismo sprendimą – pašalinti savavališkos statybos padarinius (kaip minėjome, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1865-611/2012, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2013 įpareigojo A. J. nugriauti pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, ir būtent tokia rezoliucinė įsiteisėjusio teismo sprendimo dalis pažodžiui nurodyta vykdomajame rašte).
2. Vykdomajame rašte nurodytas griautinas statinys – pirtis, esanti (duomenys neskelbtini), nenurodant jokio unikalaus Nr. Inspekcijos Alytaus skyrius gruodžio 18 d. rašte Nr. 2D-19876-(14.24) „Dėl skolininko A. J. daiktų saugojimo“ papildomai antstolei paaiškino, kad antstolės nurodyta pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neegzistuoja, nes byloje nustatytos neginčytinos bylos aplinkybės, kad yra pastatyta nauja pirtis, kuri nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nes pastatyta neteisėtai ir kad vykdant numatytą 2015 m. sausio 6 d. 10.00 val. pirties griovimą, statybvietėje dalyvaus Inspekcijos įgaliotas atstovas Algirdas Jarašius, kuris esant reikalui suteiks pagalbą griautino statinio identifikavimo klausimais.
3. Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, kad O. K. ir J. K. įgijo nuosavybės teisę į pagalbinį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statytą 1965 m., 2014 m. balandžio 14 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. po įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo (vykdymo proceso metu) ir šis faktas nesudaro jokios teisinės įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui.
Konstatuotina, kad antstolės, akivaizdžiai viršijančios savo įgalinimus ir kompetencijos ribas, nelogiški ir nepagrįsti samprotavimai apie įsiteisėjusios bylos nekvestionuotinas aplinkybes („kaip matyti, O. K. vėliau kartu su A. J. vietoje ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. J. priklausančios pirties, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė vieną bendrą pastatą pirtį, neturėdami tam leidimo“, todėl „<...> pagal teismo sprendimą galima būtų nugriauti tik A. J. priklausančią pastato dalį, o dėl 6,75 m² ploto pastato, kuris priklauso O. K. tame pačiame statinyje, klausimas neišspręstas“ ir todėl patvarkė „nepradėti vykdyti neteisėtai pastatyto statinio“ įrodo ne tik antstolės neteisėtus veiksmus, bet ir piktnaudžiavimą teise, tarnybine padėtimi. Inspekcijos nuomone, antstolei, kuriai nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nagrinėjamu atveju skirtina bauda. Taip pat išnagrinėjus šį skundą ir panaikinus antstolės neteisėtus veiksmus, turėtų būti informuoti Lietuvos antstolių rūmai apie antstolės piktnaudžiavimą, vykdomosios bylos vilkinimą, CPK, Antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos grubų pažeidimą tam, kad antstolės atžvilgiu būtų inicijuota drausmės byla.
Pažymėtina, kad Inspekcija, būdama išieškotoja, yra silpnesnioji šalis lyginant su antstoliu, ir nagrinėjamu atveju susidarė neadekvati situacija – antstolė, kuri privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), pažeidė išieškotojo interesus, piktybiškai, neteisėtai ir nepagrįstai 2015 m. sausio 6 d. 10 val. nutraukė vykdomojo dokumento vykdymą – pirties griovimą. Akivaizdu, kad antstolė privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą tokį, koks jis teismo išduotas ir kuriame pažodžiui perrašyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinė dalis, o ne „vykdyti savo teisingumą“ ir kvestionuoti neginčytinas ir įrodytas bylos aplinkybes.Atsižvelgiant į tai, kad antstolio veiksmai skundžiami per labai trumpą laiką (CPK 510 straipsnis), Inspekcija nesuspėjo surinkti įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos padarymą dėl antstolės neteisėtų veiksmų, tačiau neatsisako savo teisės į patirtos turtinės žalos atlyginimo institutą, pateikiant prašymą vėliau, nes kaip patvirtina antstolės skundžiamas patvarkymas, Inspekcija yra sudariusi griovimo darbų rangos sutartį (rangovo UAB „Traimera“ buveinė yra Klaipėdoje, o subrangovo UAB „Tvirta“ buveinė Vilniuje) ir tai, kad rangovas buvo atvykęs su darbo įrankiais ir reikalinga technika į numatytą 2015 m. sausio 6 d. pirties griovimą, o antstolė neteisėtai ir nepagrįstai nevykdė vykdomojo rašto – negriovė pirties (duomenys neskelbtini), todėl buvo patirti nuostoliai (transporto išlaidos, darbo laiko sąnaudos ir t. t.).
Dalyvavusi teismo posėdyje ieškovo atstovė pilnai palaikė skundo reikalavimus ir skundo motyvus.
Anstolė A.Muzikevičienė su skundu nesutiko ir prašė atmesti.Nurodė,kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. antstolės kontoroje pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-66-445/2011 išduotą vykdomąjį raštą užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/13/01318 dėl įpareigojimo skolininkui A. J. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o šių veiksmų skolininkui neatlikus, pagal suteiktą teisę, griovimo veiksmus atlikti Pareiškėjo lėšomis. Skolininkui per nustatytus terminus neįvykdžius griovimo darbų savo lėšomis, 2014 m. spalio 30 d. antstolės kontoroje gauta Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-647-547/2014, kuria Pareiškėjui suteikta teisė savo lėšomis atlikti griovimo darbus. Po to vykdomojoje byloje Nr 0151/13/01318 buvo pradėti pasiruošimo darbai dėl pirties, esančios (duomenys neskelbtini) nugriovimo ir griovimo darbus buvo numatyta pradėti 2015 m. sausio 6 d. 10 val. 00 min. 2015 m sausio 5d.apie 16 val. į kontorą telefonu kreipėsi O. K.,kuris nurodė,jog yra dalies pirties,kurią norima nugriauti,savininkas ,bei kad jo pirties dalį su A. J. pirties dalimi jungia bendra siena .Jam buvo nurodyta,jog antstolių kontora neturi jokių duomenų apie jo nuosavybės tesies į nurodomą pirtį. 2015 m. sausio 6 d. 8 val. 30 min. Antstolės kontoroje O. K. pristatė brėžinius, iš kurių matėsi, jog pirtis, brėžiniuose pažymėta numeriu 13I1m, turi bendrą sieną su ūkiniu pastatu, brėžinyje pažymėtu Nr. 14I1m. Antstolės kontora taip pat buvo informuota, jog ūkinis pastatas priklauso ne skolininkui, o tretiesiems asmenims -O. K. ir J. K., dėl kurių teisių ir pareigų teismo sprendime neaptarta.Dėl to įvertinus susidariusias aplinkybes buvo priimtas patvarkymas Nr. SD-17, kuriuo numatyta 2015 m. sausio 6 d. griovimo darbų nepradėti,kadangi neišsiaiškinus O. K. ir J. K. dalies statuso buvo galima nugriauti ir šiems asmenims priklaususią pirties dalį,o po to nurodyti asmenys būtų galėję laikyti antstolės veiksmus neteisėtais ir reikalauti padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Dėl 2015 m. sausio 6 d. patvarkymo Nr. SD-17 antstolės kontoroje 2015 m. sausio 27 d.buvo gautas Pareiškėjo skundas.Pareiškėjo skundu buvo prašoma panaikinti antstolės 2015 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. SD-17 „Dėl neteisėtai pastatyto statinio griovimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0151/13/01318 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; (ii) įpareigoti antstolę nedelsiant imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų visiškai įvykdytas ir pirtis, esanti (duomenys neskelbtini), nugriauta; (iii) skirti antstolei 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skundas motyvuojamas tuo, kad priimdama skundžiamą patvarkymą antstolė kvestionuoja ir ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą, tokiu būdu viršydama jai suteiktus įgaliojimus, pažeisdama konstitucinius principus ir LR CPK 634 straipsnio 2 d. nuostatas, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Dėl teismo sprendimo kvestionavimo ir ginčyjimo
Pareiškėjo skundu teigiama, jog priimdama 2015 m. sausio 6 d. patvarkymą SD-17, antstolė kvestionuoja ir ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą, tokiu būdu viršydama jai suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjas apeliuoja į teismų sprendimų vykdymo privalomumą bei į LR CPK 634 straipsnio 2 d. nuostatas, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Sutinkama su skunde pateiktais Pareiškėjo argumentais, kad teismų sprendimų vykdymas yra privalomas, taip pat sutinkama, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Tačiau, tuo pačiu pastebėtina, jog ne tik įstatymais, tačiau ir teismų praktikoje yra pažymėta, kad:
Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas (LR CPK 648 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktai). Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
2. Antstolio pareiga vykdant vykdomuosius dokumentus yra ne tik kuo operatyviau įgyvendinant teismo sprendimus atstatyti pažeistas išieškotojo teises, apginti išieškotojo interesus, tačiau kartu ir užtikrinti, kad priverstinio proceso vykdymo metu nebūtų pažeistos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Antstolis savo veikloje privalo vadovautis įstatymais, o sprendimus vykdyti laikantis esminių teisingumo, teisėtumo ir kitų įstatymuose įtvitintų principų, kas be kita ko reiškia, jog vykdant sprendimus turi būti imtasi visų įmanomų priemonių, jog dėl sprendimo vykdymo nebūtų sukelta žala tretiesiems asmenims.
2013 m. rugpjūčio 20 d. antstolės kontoroje vykdymui buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu parengtas ir Varėnos rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas, kurio rezoliucinėje byloje nurodyta: „Teismas nusprendė ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovą A. J. per 3 (tris) menesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui A. J. neįvykdžius šio įsipareigojimo teismo nustatytu terminu, suteikti teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas.“
2015 m. sausio 6 d., t.y. numatytąją pirties griovimo dieną, antstolės kontorai buvo pateiktas planas, iš kurio matyti, jog du pastatai, plane pažymėti numeriais 13I1m ir 14I1m, yra faktiškai sujungti bei turintys bendrą sieną. Šių statinių išmatavimai atitinkamai yra 3 x 3,60 m ir 3 x 2,25 m. Skaičiuojant abiejų pastatų bendrai sudaromo darinio ilgį ir plotį, išmatavimai gautųsi 3 x 5,85 m. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo buvo matyti, jog minėtieji statiniai įvardinti kaip du atskiri, du atskirus unikalius numerius turintys, pastatai: pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išraše punktas Nr. 2.13.) ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išraše punktas Nr. 2.14.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7 dalies, pažyminčios juridinius faktus, 7.2. ir 7.3. punktuose nurodyti apribojimai, sietini tik su išrašo 2.13. punkte numatytu objektu – pirtimi, tačiau nesusiję su 2.14. punkte įvardintu ūkiniu pastatu, pagal planą turėjusiu bendrą sieną su pirtimi. Disponavimo teisės ūkiniu pastatu nebuvo apribotos, o minėtasis ūkinis pastatas priklausė jau trečiajam asmeniui, kuris vykdomajame dokumente nenurodytas.
Ar ieškovas, teikdamas teismui ieškinį dėl naujo pastato griovimo, nurodė teismui ir ūkinį pastatą, turėjusį savo atskirą unikalų numerį, antstolei nebuvo žinoma, kaip ir buvo nežinoma ir dėl to, kokia apimtimi ir kokių aplinkybių visumoje teismas nagrinėjo klausimą bei priėmė sprendimą dėl pastato griovimo. Tačiau analizuojant tiek 2011 m. gruodžio 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-66-445/2011, tiek 2012 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje 2A-1865-611/2012 matyti, kad teismų minimas tik vienas pastatas, t.y. anksčiau stovėjusi pirtis, vietoj kurios buvo pastatyta naujoji. Ūkinis pastatas, turintis bendrą sieną su senąją pirtimi, teismų sprendimuose neįvardintas, dėl jo nepasisakyta. Esant aukčiau išvardintų aplinkybių visumai, kilo abejonių dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Esant susiklosčiusiai situacijai,tapo neaišku, kaip turėtų būti atliekamas tinkamu laikytinas griovimas, t.y. (I) ar pilnai nugriaunant visą naują statinį – pirtį, (II) ar, atsižvelgiant į tai, jog sprendimuose nebuvo konkrečiai įvardintas ūkinis pastatas, turintis atskirą unikalų numerį bei šiuo metu naują savininką, nugriaunant naują statinį – pirtį tokiu būdu, jog liktų nenugriauta statinio dalis, apimanti anksčiau stovėjusio ūkinio pastato plotą. Dėl to nesutinkanti su Pareiškėjo teiginiu, kad priimdama skundžiamą patvarkymą, antstolė kvestionavo įsiteisėjusį sprendimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Priešingai, antstolė, kilus abejonių, įgyvendino savo pareigą bei ėmėsi veiksmų užtikrinti proceso teisėtumui. LR Civilinio proceso kodekso 589 str. numatyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Susipažinus su antstolės kontorai pateikta medžiaga, 2011 m. gruodžio 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-66-445/2011 ir 2012 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje 2A-1865-611/2012, vykdomojoje byloje Nr. 0151/13/01318 buvo parengtas bei Vilniaus apygardos teismui išsiųstas prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, tokiu būdu užtikrinant priverstinio vykdymo proceso šalims bei tretiesiems asmenims, jog vykdymo veiksmai nebus atlikti viršijant antstolės įgaliojimus ar sukeliant nepagrįstas neigiamas pasekmes. 2015-05-06 buvo gauta Vilniaus apygardos teismo 2015-04-24 priimta nutartis,kuria nors ir buvo atmestas prašymas dėl sprendimo vykkdymo išaiškinimo,bet iš motyvuojamosios dalies tapo aišku,kad nugriovimo darbai turi būti vykdomi visos neteisėtai pastatytos pirties atžvilgiu .Dėl to išnykus bet kokioms abejonėms dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos vykdymo veiksmai yra atnaujninti ir bus tęsiami pirties griovimo darbai .
Dėl baudos antstolei skyrimo
Pareiškėjo pateiktu skundu, skunde motyvuojant piktnaudžiavimu teisėmis ir bylos vilkinimu, taip pat prašoma jai(antstolei )skirti 5792 Eur baudą. LR CPK nuostatomis antstoliui suteikta teisė nagrinėti skundus dėl antstolių atliktų procesinių veiksmų ar neveikimo ir teisė su skundu sutikti ar nesutikti. Baudos skyrimo antstoliui klausimas nėra antstolio kompetencijoje. Atsižvelgiant į skunde išsakytus Pareiškėjo argumentus, pastebėtina, kad vykdomojoje byloje tik 2014 m. spalio 30 d. pateikta įsiteisėjusi 2014 m. spalio 15 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-647-547/2014, kuria nutarta, skolininkui A. J., Vilniaus apygardos teismo sprendimo neįvykdžius geranoriškai, taikyti 2012 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime numatytas pasekmes, t.y. suteikti teisę išieškotojui atlikti savavališkos statybos padarinių likvidavimą, išlaidas išiekant iš skolininko A. J.. Dviejų mėnesių iki numatyto griovimo laikotarpis, kurio metu buvo atliekami derinimo su policijos atstovais, griovėjais ir išieškotoju dėl daiktų saugojimo darbai, o taip pat teikiami papildomi informaciniai pranešimai skolininkui, kartu nustatant papildomus protingus terminus atlikti griovimo veiksmus ar daiktų išsivežimą pačiam, negali būti laikomas proceso vilkinimu, kaip ir piktnaudžiavimu negali būti laikomas įstatymais suteiktos teisės išsiaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, jei vykdomojo proceso metu dėl naujai sužinotų aplinkybių ši tvarka tapo neaiški, įgyvendinimas. Be to,iš LR CPK 95 str.nėra aišku,ar šiuo atveju antstoliui gali būti taikoma šiame straipsnyje numatyta
atsakomybė.
Suinteresuotas asmuo –O. K. su pareiškėjo skundu nesutiko.Nurodė,kad jis su sutuoktine J. K. nuo 2014-04-14 (2014-04-14 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu)yra registruotas pastato, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto Nr.14I1m,savininkais.Todėl 2015-01-05 sužinojęs apie būsimą pirties pastato griovimą kreipęsis telefonu pas antstolę A.Muzikevičienę ,o 2015-01-06 ryte antstolei pateikęs nuosavybės dokumentus bei brėžinius.Sutinkantis,kad galėtų būti griaunama tik skolininkui A. J. priklausanti pirties dalis,o jam priklausnti pastato dalis negali būti griaunama.
Skolininkas A. J. skundo nagrinėjime nedalyvavo,bei nepateikė ir savo atsiliepimo į skundą.
Pareiškėjo(iešieškotojo) skundas atmestinas.
Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti,kad vykdomasis raštas buvo išduotas 2013 m liepos 26 d. Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-66-445/2011 pagrindu ,o vykdymui pas antstolę A.Muzikevičienę buvo pateiktas 2013-08-20.Vykdomajame rašte nurodoma,kad sprendimas įsiteisėjo 2012-10-08.
Vykdomojoje byloje 2013-11-22 buvo gautas išieškotojo prašymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo (gavus skolininko prašymą atlikti griovimo darbus savo jėgomis ir lėšomis),dėl ko 2013-11-22 buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo,o 2013-12-17 buvo priimtas patvarkymas atnaujinti vykdymo veiksmus,bei 2014-04-18 skolininkui buvo išsiųstas raginimas sprendimą įvykdyti geruoju,bei 2014-04-18 ir 2014-05-15 buvo surašyti aktai dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti veiksmus arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo.
2014-12-06 patvarkymu Nr.SD-3139 buvo numatyta skolininko pirties griovimą pradėti 2015-01-06 10 val.
2015-01-06 antstolės kontoroje buvo gautas A. J. įgalioto asmens O. K. prašymas ,kuriuo jis nurodo apie savo nuosavybės teises į dalį griautinos pirties pastato,bei po to 2015-01-10 gautas naujas O. K. prašymas su sklypo statinių brėžiniu.
Iš vykdomojoje byloje esančio 2015-01-05 išrašo Nekilnojamojo turto registro (l.197-204)matyti,kad O. K. ir J. K. vardu nuo 2014-04-14 (2014-04-14 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu)yra registruotas pastatas ,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr.14I1m.
2015-01-06 patvarkymu antstolė A.Muzikevičienė patvarkė nepradėti skolininko pirties griovimo,kadangi teismo sprendime nėra įrašyta dėl O. K. priklausančios pastato dalies griovimo.
2015-01-27 patvarkymu antstolė A.Muzikevičienė nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl 2012-10-08 Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo.
2015-04-24 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė antstolės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo,tačiau aprašomojoje dalyje nurodė,kad teismo sprendimas turi būti vykdomas pilna apimti viso neteisėtai pastatyto naujo statinio atžvilgiu,kadangi senojo ūkinio pastato nebeliko.
Iš surinktų įrodymų visumos matyti,kad antstolei A.Muzikevičienei patvarkius 2015-01-06 10 val.pradėti skolininko A. J. neteisėtai pastatytos pirties griovimą pas antstolę sausio 5d.telefonu,bei sausio 6d.ryte betarpiškai kreipėsi O. K. nurodydamas apie savo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į dalį skolininko nugriautino pastato.Iš nekilnojamojo turto registro išrašo antstolė matė,kad tokios nuosavybės teisės O. K. ir J. K. vardu buvo registruotos Nekilnojamo turto registre,o iš pateikto pastatų išsidėstymo brėžinio(plano)matėsi,kad O. K. ir J. K. vardu pažymėta inventorizaciniais indeksais statinio dalis sudaro bendrą statinį su skolininkui priklausančiu pastatu.Antstolė analizuodama gautus procesinius dokumentus negalėjo įvertinti ,ar O. K. ir J. K. vardu registruota statinio dalis sudaro vientisą visumą su griautinu statiniu ,bei negalėjo iš karto nuspręsti ar jai yra pagrindas nugriauti ir O. K. ir J. K. vardu registruotą statinio dalį,kada LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nurodo,kad „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Šiuo atveju antstolė, atsižvelgdama į tą aplinkybę,kad vykdant griovimo veiksmus galėjo būti nugriauta ir O. K. ir J. K. priklausanti pasato dalis,kuri nėra nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje,turėjo pagrįstą pagrindą manyti,kad po O. K. ir J. K. priklausančios statinio dalies nugriovimo pastarieji turėtų teisę reikalauti turtinės žalos atlyginimo iš antstolės.Dėl to antstolė siekdama išvengti tokių jai galimai gręsiančių pasekmių 2015-01-27 patvarkymu kreipėsi dėl 2012-10-12 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2A-1865-611/2012 vykdymo tvarkos išaiškinimo. 2015-04-24 Vilniaus apygardos teismo priimta nutartimi,nors buvo atsisakyta tenkinti antstolės prašymą,tačiau aprašomojoje dalyje buvo nurodyta,kad sprendimas turi būti vykdomas pilna apimtimi viso neteisėtai pastatyto naujo statinio atžvilgiu,kadangi senojo ūkinio pastato nebeliko.Iš šios nutarties tapo aišku,kad vykdymo veiksmai turi apimti ir O. K. ir J. K. įregistruotas statinio dalis,kadangi faktiškai nėra išlikę senojo ūkinio pastato,nes šis pastatas yra neteisėtai perstatytas kaip naujas statinys ir nurodomai O. K. ir J. K. statinio daliai negali būti taikoma teisinė gynyba.Šiuo atveju teismas neranda pagrindo laikyti,kad antstolė priimdama 2015-01-06 patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir po to priimdama 2015-01-27 patvarkymą kreiptis dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo , piktnaudžiaudama savo kaip antstolės teisėmis, būtų vengusi teismo sprendimo įvykdymo.Dėl to teismas laiko,kad nėra pagrindo panaikinti antstolės 2015-01-06 patvarkymą Nr.SD-17“Dėl neteisėtai pastatyto statinio griovimo“ ir tenkinti išieškotojo skundą dėl šio patvarkymo panaikinimo.
Pareiškėjas(išieškotojas) skundu taip pat prašo paskirti antstolei 5792 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Iš išieškotojo skundo matyti,kad išieškotojas antstolio piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir procesinę atsakomybę pagal LR CPK 95 str.sieja su 2015-01-06 patvarkymo priėmimu.Šiuo atveju antstolės veiksmų nepripažinus neteisėtais nėra teisinio pagrindo svarstyti baudos paskyrimo antstolei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.LR CPK 95 str.1d.numato,kad bauda gali būti skiriama asmeniui,kuris nesąžinigai pareiškė nepagrįstą ieškinį(apeliacinį ar kasacinį skundą,prašymą atnaujinti procesą,pateikė kitą procesinį dokumentą)arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą .Iš CPK 95 str.1d.nurodymo galima suprasti,kad bauda gali būti skiriama tik nagrinėjant civilinę bylą,kadangi nėra nuorodos,jog tai galėtų būti taikoma ir vykdymo procese,kur CPK 95 str.yra priskirtas VIII skyriui „Bylinėjimosi išlaidos“ ir šis skyrius apima procesą nagrinėjant civlines bylas ir turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Tai sudaro atskirą savarnkišką pagrindą pareiškėjo prašymui dėl baudos skyrimo antstolei atmesti.
Pareiškėjas pateiktu prašymu prašė priteisti iš antstolės 9,27 Eur turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų( vykimo iš Alytaus į Varėną transporto išlaidų).Kadangi skundas atmetamas,tai sutinkamai su LR CPK 93 str.1d., pareiškėjo (išieškotojo)prašymas netenkintinas.Antstolė nenurodė,jog būtų turėjusi bylos nagrinėjimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.