Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, pareiškėjui A. B., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1993 m. sausio 25d. Rokiškio rajono valdybos potvarkiu Nr.8v jam buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendro 9,44 ha ploto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini)). Sklypas suteiktas 1992-12-14 sprendimo Nr.27-306-6874 pagrindu, atstačius A. B. nuosavybę į turėtą 9,44 ha žemės (duomenys neskelbtini), grąžinat žemę ekvivalentine natūra.

Paaiškino, jog nuosavybės teise priklausančiame sklype yra pastatas-klojimas, plane pažymėtas 611ž, statybos metai 1934. Šį pastatą įgijo kartu su žemės sklypu (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini)). 1993 m. sausio 25d. Rokiškio rajono valdybos potvarkiu Nr.8v suteikiant naudotis neatlygintinai (grąžinant į privačią nuosavybę žemę) 9,44 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš jo 0,48 ha žemės yra po pastatais. Konkretūs pastatai, esantys žemės sklype įvardinti nebuvo.

Nėra jokių duomenų, kad pastatas-klojimas, priklausytų kitam subjektui. Vykstant kolektyvizacijai, klojimas buvo nusavintas ir perduotas į kolūkį. Vėliau jis buvo nurašytas, kolūkio balanse jo nebebuvo, ūkinėse knygose apie klojimo priklausymą ankstesniems jo savininkams nėra nurodyta.

2013-06-28 atlikus pastato - klojimo kadastrinius matavimus, kreipėsi dėl pastato, plane pažymėto 61 lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir daiktinių teisių į jį įregistravimo. 2013m. rugsėjo 16 d. ir 2013, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti, nurodant, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą.

Civilinio kodekso (toliau-CK) 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai, esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t. y. žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.). 1964 m. CK 153 straipsnyje buvo aiškiai įtvirtinta taisyklė, kad daiktą, kuris yra kito daikto priklausinys, ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi, žemės sklypo priklausinio teisinis likimas buvo nustatytas įstatyme.

Nurodė, kad 1993 m. sausio 25d. Rokiškio rajono valdybos potvarkiu Nr.8v, grąžinus jam 9,44 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis tapo ir žemės sklype, esančio pastato-klojimo, plane pažymėto 6I lž savininku ir nuo tos dienos šį turtą valdo nuosavybės teise.

Šiam faktui patvirtinti kitų dokumentų neturi, todėl kreipiasi su pareiškimu į teismą. Juridinis faktas reikalingas dėl turto registracijos Nekilnojamojo turto registre.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu Rokiškio rajono apylinkės teismo prašė:

-nustatyti juridinį faktą, kad jis, A. B., nuosavybės teise valdo pastatą-klojimą, plane pažymėtą 61 lž, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas pareiškimas atmestinas.

Iš pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas A. B. 1992 m. rugsėjo 25d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš K. A. ir K. P. nusipirko gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir ūkinius pastatus: daržinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir tvartą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.18-21,24). 1992 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 27-306-6874 A. B. buvo atstatyta nuosavybės teisė į jo turėtą 9,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę ekvivalentine natūra (b.l.27).1993 m. sausio 25d. Rokiškio rajono valdybos potvarkiu Nr.8v pareiškėjui A. B. buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendro 9,44 ha ploto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), b.l.18-23,26).

Apklaustas teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jam priklausančiame žemės sklype stovi ir klojimas, kuris nebuvo nupirktas, nes kiek jis žino, jog jis priklausė kitų pastatų, kuriuos jis įsigijo 1992 m. rugsėjo 25 d. sutartimi brolių K. A. ir K. P. tėvui J. K. Jis buvo nacionalizuotas ir perduotas į kolūkio balansą. Vėliau jam pardavėjai nurodė, kad jie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kolūkį dėl klojimo sugrąžinimo, bet kolūkio administracijos vadovas informavo juos, jog klojimas yra susidėvėjęs ir ūkio balanse jo nėra. Tą įrodo ir 1991 m. gruodžio 23 d. Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio administracijos vadovo raštas Nr.269 (b.l.7). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos K. seniūnijos seniūnai pažymose 1997-10-30 Nr.234 ir 2013-05-21 Nr.82 nurodė, kad ūkinėse knygose K. A., J. vardu įrašo apie klojimą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.6,8).

2013-06-28 pareiškėjas atliko pastato - klojimo kadastrinius matavimus ir kreipėsi dėl pastato, plane pažymėto 61 lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre. 2013 m. rugsėjo 16 d. ir 2013 m. rugsėjo 17d. Nr.PAS-6326 sprendimais pareiškėjo prašymus atsisakyta tenkinti, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių į juos atsiradimą (b.l.4-5).

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, nei teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinti faktą.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010).

Taigi bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

Apklaustas teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jis nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į klojimą galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, jie nėra dingę. Nurodė, kad pastatas buvo jo žemėje, tuščias, todėl juo naudojosi iš karto po sodybos ir ūkinių pastatų įsigijimo, iš ankstesnių sodybos savininkų sužinojo, jog jis niekam nepriklauso, yra nurašytas, todėl juo naudojosi pats, remontavo, apdengė stogą, o šiuo metu norėtų, jog jo žemės sklype esantis pastas būtų įregistruotas jo vardu. Kitų įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, ar tokie dokumentai buvo, bet jie yra dingę, byloje nėra pateikta.

Šioje byloje nėra nustatytos būtinosios sąlygos statinių valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir kasacinio teismo praktiką pareiškėjo pareiškimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimą - CPK XXXIV skyriaus normos. Pažymėtina, kad nurodytos dvi bylų kategorijos turi esminių skirtumų, jų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas. Viena iš bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK524 straipsnis). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK4.22 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti pareiškėjui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kokį procesinių teisių gynybos būdą jis turi pasirinkti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas (Kauno apygardos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-794-436/2014), todėl ir neįpareigojo pareiškėjo ištaisyti pareiškimo trūkumus, o bylą nagrinėjo iš esmės.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 4,20 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

(LR CPK 88 str.3 p., 443 str.6 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 263-265 str., 444 str.2 d.5 p., 448 str. teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.