Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „H. T.“ atstovui advokato padėjėjui Michail Bron,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „H. T.“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „N. E. G.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „H. T.“ pareiškimas iš UAB „N. E. G.“ priteisti septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą (7771,00 Eur) skolos, 6 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir penkiasdešimt aštuonis eurus (58,00 Eur) žyminio mokesčio, kurio pagrindu teisme 2018 m. rugpjūčio 9 d. išduotas teismo įsakymas. Teisme 2018 m. rugsėjo 5 d. gauti skolininkės UAB „N. E. G.“ prieštaravimai. Teisme 2018 m. rugsėjo 28 d. gautas ieškovės UAB „H. T.“ ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „N. E. G.“ 7771,00 Eur skolos, 73,15 Eur palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų už kiekvieną dieną nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „H. T.“ atstovas advokato padėjėjas Michail Bron palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad ieškovė teikė atsakovei tarptautinio pervežimo paslaugas ir pateikė atsakovei apmokėti už šias paslaugas sąskaitas faktūras Nr. (suma 1331,00 Eur), (suma 1600,00 Eur), (suma 1600,00 Eur), (suma 1600,00 Eur), (suma 1640,00 Eur). Tokiu būdu atsakovė, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo dieną, buvo skolinga 7771,00 Eur dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 proc. Todėl 2018 m. birželio 20 d. (t. y. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo dieną) atsakovė papildomai turėjo mokėti už vėlavimą 8 proc. metines palūkanas, kurių suma pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo dieną buvo 173,15 Eur. Iš viso atsakovė turėjo bendrą 7944,15 Eur skolą. Ieškinio pateikimo dienai atsakovė buvo sumokėjusi 100,00 Eur sumą, todėl ieškinio reikalavimo sumą sudaro 7844,15 Eur suma, iš kurių 7771,00 Eur skola ir 73,15 Eur palūkanos. Pateikus ieškinį, 2018 m. spalio 12 d. atsakovė mokėjimo pavedimu ieškovei atliko dar vieną mokėjimą 100,00 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovas prašė mažinti reikalaujamą priteisti sumą ir iš 100,00 Eur mokėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio 2 dalimi, 73,15 Eur įskaityti į palūkanas, o likusią 26,85 Eur sumą įskaityti į pagrindinę prievolę, t. y. dengti seniausiai neapmokėtą sąskaitą - 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą Nr. . Tokiu būdu prašoma priteisti galutinė 7744,15 Eur skola.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė teikė atsakovei tarptautinio pervežimo paslaugas ir pateikė atsakovei apmokėti už šias paslaugas sąskaitas faktūras: 2017 m. gruodžio 27 d. Nr. (suma 1331,00 Eur), 2018 m. sausio 30 d. Nr. (suma 1600,00 Eur), 2018 m. kovo 9 d. Nr. (suma 1600,00 Eur), 2018 m. balandžio 5 d. Nr. (suma 1600,00 Eur), 2018 m. kovo 20 d. Nr. (suma 1640,00 Eur). Bendra atsakovės skola ieškovei pagal pateiktas sąskaitas faktūras sudaro 7771,00 Eur. 2018 m. birželio 20 d., t. y. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymo dieną, kuris teisme gautas 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė papildomai turėjo mokėti už vėlavimą 8 proc. metines palūkanas, kurios sudaro 173,15 Eur. Rengiant ieškinį, atsakovė ieškovei padengė dalį skolos, t. y. sumokėjo 100,00 Eur, todėl ieškovė nurodyta suma dengė dalį palūkanų ir sumažino prašomą priteisti palūkanų sumą iki 73,15 Eur, todėl ieškiniu prašoma priteisti 7771,00 Eur skolos ir 73,15 Eur palūkanų.

Atsakovė iš esmės neginčija skolos fakto, tačiau atsiliepime nurodė, kad laikosi tarp šalių suderinto mokėjimo grafiko, sutarti terminai nėra suėję.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų. Taigi, ieškovui neigiant atsiskaitymą, atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė ar vykdo prievolę. Šiuo atveju atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp šalių būtų suderintas skolos mokėjimo grafikas, nepateikė ir duomenų apie tai, kad atsakovė būtų iš dalies atsiskaičiusi su ieškove. Įrodymų byloje, kad šalys sutartimi būtų suderinusios kitokius prievolės įvykdymo terminus į bylą taip pat nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose yra aiškiai nurodytas jų apmokėjimo terminas. Ginčo byloje, kad ieškovė netinkamai būtų įvykdžiusi prievoles nėra. Nagrinėdamas bylą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo teismas nėra aktyvus ir savo iniciatyva nerenka įrodymų.

CK 6.824 straipsnio 3 dalis nustato, kad krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog sąskaitose faktūrose buvo numatytas 30 dienų terminas nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, per kurį atsakovė įgijo prievolę atsiskaityti su ieškove, po termino praleidimo ieškovė įgyja teisę pažeistas teises ginti įstatyme nustatyta tvarka. Duomenų, jog atsakovė UAB „N. E. G.“ atsiskaitė su ieškove nėra, todėl konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama prievolę, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Šio straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pažymima, kad įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

Atsakovė UAB „N. E. G.“ 2018 m. spalio 22 d. pateikė teismui atsiliepimą ir 2018 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį 100,00 Eur skolos ieškovei apmokėjimą, mokėjimo dokumente nurodė mokėjimo paskirtį – 2018 m. gegužės 5 d. dalinis. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė sumokėjo 100,00 Eur skolos, ir prašė, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 2 dalimi, 73,15 Eur suma dengti palūkanas, o likusia 26,85 Eur suma dengti pagrindinę prievolę - seniausiai susidariusią skolą pagal 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. ., todėl ieškovės prašoma priteisti bendra 7844,15 Eur skola, iš kurių 7771,00 Eur sudaro skola ir 73,15 Eur palūkanos, mažintina 100,00 Eur, 73,15 Eur sumą įskaitant į palūkanas, o 26,85 Eur sumą įskaitant į seniausiai susidariusią skolą pagal 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. .. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad ginčo skola yra mokama laikantis šalių suderinto grafiko, kurio mokėjimo terminai dar nėra suėję, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas, kurių, o ne pagrindinės skolos dengimui, ieškovė įskaitė dalinį atsakovės atliktą skolos mokėjimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, todėl tokia atsakovės pozicija, atsiliepime reiškiant deklaratyvius teiginius ir neteikiant teiginius patvirtinančių įrodymų vertintina kaip siekis užvilkinti atsiskaitymo laiką su ieškove. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama prievolę, su ieškove neatsiskaitė, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 7744,15 Eur skola, kuri liko nepadengta įskaičius 2018 m. spalio 12 d. atliktą 100 Eur mokėjimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.71 straipsnis).

Atsakovė yra praleidusi terminus įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistinos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, remdamasi Mokėjimų vėlavimo įstatymu, prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, t. y. 8 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. 2018 m. sausio 1 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0 procentų, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoris atitinka Mokėjimų vėlavimo įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. spalio 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį – 100,00 Eur, skolos ieškovei sumokėjo tik pateikus ieškinį teisme, todėl manytina, kad, nors atsakovė ir pareiškė prieštaravimus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. priimto teismo įsakymo bei pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu, tačiau iš esmės pripažino prievolę mokėti skolą, nes ją ieškovei iš dalies sumokėjo. Be to teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat yra pagrįstas. Todėl visos ieškovės patirtos ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimo išlaidos turi būti atlygintos, priteisiant jas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, net ir proceso metu sumokėjus pagrindinę skolą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, laikytina, kad ieškovės elgesys atitinka apdairaus ir rūpestingo verslininko elgesį. Ieškovė siekė bylą išnagrinėti kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis – pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė pateikė ieškinį, ieškinys buvo pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir apygardų teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. e2A-2214-436/2015). Atsižvelgtina į tai, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, nagrinėjant bylą vyko teismo posėdis, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, patenkintų ieškinio reikalavimų suma yra apie 99 procentus, ieškovės atstovas rengė ieškinį, ieškovės pasirinkto advokato padėjėjo kontora yra kitame mieste nei bylą nagrinėjęs teismas, todėl advokato padėjėjas turėjo papildomų kelionės išlaidų. Atsakovės elgesys procese nelaikytinas tinkamu, atsakovė nesiekė kuo greičiau išnagrinėti bylą, sumokėjo tik nežymią dalį skolos (100,00 Eur), todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos. Įvertinus įstatymines nuostatas, teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovei priteistina 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 230 Eur žyminio mokesčio. Taip pat tenkinant ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 6,41 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 6.38, 6.63 straipsniais, 6.256 straipsnio 1 dalimi ir CPK 93, 98, 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „N. E. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus penkiolika centų (7744,15 Eur) skolos, 8 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, du šimtus trisdešimt eurų (230,00 Eur) žyminio mokesčio) ir penkis šimtus eurų (500,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „H. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „N. E. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešis eurus keturiasdešimt vieną centą (6,41 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.