- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-393-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00998-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“, M. U.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J. U., L. R., D. M., A. V., Z. D. B., D. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos, Kretingos skyriais
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Vlasava“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos M. U. pareiškimą, pateiktą su suinteresuotais asmenimis A. J. U., L. R., D. M., A. V., Z. D. B., D. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos ir Kretingos skyriais, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Vlasava“ prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos M. U. pareiškimą, pateiktą su suinteresuotais asmenimis A. J. U., L. R., D. M., A. V., Z. D. B., D. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos ir Kretingos skyriais, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu – kadangi sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Jei teismas manytų, kad yra praleistas terminas prašymui pateikti, prašo jį atnaujinti.
2. Pareiškėja pirminiame pareiškime nurodė, kad šioje byloje UAB „Vlasava“ į procesą nebuvo įtraukta, nors teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką UAB „Vlasava“ teisėms ir pareigoms, kadangi pareiškėja pretenduoja į dalį UAB „Vlasava“ nuomojamo žemės sklypo. Buvusių žemės savininkų P. V. ir J. G. valdyta žemė patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės ir bendrųjų ganyklų teritoriją (duomenys neskelbtini) mieste ir dalis natūrinės žemės patenka į 3,0376 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. liepos 10 d. susipažinus su bylos medžiaga paaiškėjo, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. P. V. (L.), gim. (duomenys neskelbtini), buvo M. U. motina. Palangos miesto apylinkės teismas 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų P. L. ir J. V. pareiškimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V.-G. (A.) ir J. G. (J.) iki 1940 m. birželio 15 d. privatinės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) mieste valdė 15,75 ha žemės ir 4,17 ha žemės (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisės atkuriamos Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje P. V.-L., J. V., I. V., A. V., L. V.-R., J. V.-G. ir D. V.-M. į 1/2 dalį, kurios dydis 7,8750 ha, valdytos žemės. Nuosavybės teisės Kretingos rajono žemėtvarkos skyriuje atkurtos į visą iki nacionalizacijos valdytą 4,17 ha plotą Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-20 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) M. U., Z. D. B., S. L. ir J. V.. Taigi pareiškėjai M. U. atkurtos ir atkuriamos nuosavybės teisės į biologinei motinai priklausiusią žemę.
4. Pareiškėja patikslintame prašyme nurodo, kad ji objektyviai negalėjo numatyti, kad yra sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Taip pat pareiškėja nurodė, kad yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, nes nurodytas sprendimas tapo instrumentu užvaldyti J. G. priklausiusį 7,8750 ha žemės sklypą, todėl pareiškėjos prašomo fakto nustatymas negalėjo sukelti juridinių pasekmių ir negalėjo būti tenkinamas, nes atkūrus teises į tėvų žemę, faktinis įvaikis praranda teises ir priešingai. CPK 365 str. 2 dalis numato, jog prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekdamas apginti viešąjį interesą, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, tačiau proceso koncentracijos ir ekonomiškumo požiūriu būtų racionaliau atnaujinti procesą pagal pareiškėjos prašymą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys M. U., A. J. U., L. R., D. M., A. V., H. L., Z. D. B., D. G. atsiliepimais į pareiškėjos pareiškimą ir patikslintą pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad UAB „Vlasava“ piktnaudžiauja jai suteiktomis įstatymo procesinėmis teisėmis ir tyčia, neteisėtais veiksmais siekia sustabdyti ir vilkinti nuosavybės teisių atkūrimą į senelės P. V. ir senelio J. G. nacionalizavimo metu valdytas žemes (duomenys neskelbtini) mieste, teikdama teismui nepagrįstą pareiškimą. Taip pat mano, kad UAB „Vlasava“ yra praleidusi terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, dėl kokių svarbių priežasčių terminas praleistas. Nuosavybės teisių atkūrimas į P. V. G. dalį Palangos mieste nėra įvykdytas, todėl nepriklausomai nuo to, ar būtų buvęs priimtas sprendimas 2016-05-03 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), jie būtų kreipęsi į Palangos žemėtvarkos skyrių dėl natūrinės žemės dalies atkūrimo, kuri patenka į UAB „Vlasava“ ne aukciono būdu išnuomotą valstybinės žemės sklypą ir kurios dalis yra laisva, neužimta pastatais ir buvo beveik 20 metų nenaudojama ir neprižiūrima. 2016-05-03 sprendimas netapo „instrumentu“, kaip teigia pareiškėja, užvaldyti J. G. priklausantį žemės sklypą. Mano, kad šiuo pareiškimu UAB „Vlasava“ siekia sudaryti kliūtis atsikurti teises į natūrinę žemę, nes baudžiamojoje byloje pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)pareikšti kaltinimai įmonės direktoriui. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal suinteresuotų asmenų pateiktą skundą.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmai 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Vlasava“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė. Teismo motyvai:
7.1. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai savo prašyme CPK 368 str. nurodytų terminų procesui atnaujinti skaičiavimą sieja su aplinkybe, kada ji sužinojo apie Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimą, t. y. nurodo, kad apie priimtą sprendimą ji sužinojo, kai 2018-07-10 jos atstovas susipažino su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ir prašo atnaujinti procesą. Tačiau esminę reikšmę sprendžiant klausimą, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, turi tai, kada asmuo objektyviai turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
7.2. Nurodė, kad iš teismo pareiškėjos prašymu pridėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės kortelės matyti, kad šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Vlasava“ ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, dėl įsakymo panaikinimo ir vienašalio sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Atsakovė savo atsiliepime į ieškovės ieškinį, kurį teismui pateikė 2017-10-27, prašė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti M. U., teigdama, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, nes ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teisę į dalį natūrinės žemės, patenkančios į 3,0376 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime mini ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą, kuriuo M. U. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. G., sudaręs santuoką su P. V., įsivaikino jos vaikus – dukrą P. V. (L.), gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų I. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir atnaujintas pareiškėjai terminas teismo sprendimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikti. Be to, į bylą buvo pateiktas ir pareiškėjų Z. D. B., M. U. ir S. L. turtinių teisių perėmėjos H. L. prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teisę į J. G. ir P. V.-G. valdytas žemes. Pareiškėjos (pastarojoje byloje – ieškovės) UAB „Vlasava“ atstovas advokatas P. Ž. 2017-11-17 išreiškė rašytinę nuomonę dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, kuria prašė klausimą spęsti teismo nuožiūra.
7.3. Padarė išvadą, jog pareiškėja turėjo visas objektyvias galimybes sužinoti apie civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą daug anksčiau, nei nurodo savo pareiškime, t. y. iš teismui 2017-10-27 pateikto atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo. Todėl pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidusi terminą beveik penkis mėnesius.
7.4. Nurodė, kad pareiškėja patikslintame prašyme išreiškė prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jei teismas manytų, kad šis terminas yra praleistas, tačiau priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, nenurodė.
7.5. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesą atmestinas, kadangi praleisti CPK 368 str. numatyti prašymo padavimo terminai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėja UAB „Vlasava“ (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Vlasava“ prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atnaujintą civilinę bylą perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Skundo motyvai:
8.1. Nurodo, kad dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti pareiškėja objektyviai negalėjo numatyti, kad gali būti priimtas toks teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
8.2. Nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas dėl viešojo intereso, kurį turėjo ginti Nacionalinė žemės tarnyba, apsaugos.
8.3. Nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
8.4. Nurodo, kad teismas susipainiojo tarp įvaikinimo ir faktinio įvaikinimo sampratų. Teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjos pareikšimą dėl juridinio fakto nustatymo. Nurodo, kad UAB „Vlasava“ turi tiesioginį teisinį interesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys L. R., D. M., A. V., D. G., H. L., Z. D. B., A. J. U., M. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, kurias pateikė nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija ir suinteresuoti asmenys, ir jas tinkamai teisiškai kvalifikavo.
9.2. Nurodo, kad apeliantė įžūliai mėgina įrodinėti, nepateikdama tikslių duomenų teismui, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir teigdama, kad 2016-05-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra priežastis, dėl kurios buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas ir NŽT patikrinimai, atlikti konkretūs veiksmai siekiant sumažinti apeliantės nuomojamą žemės sklypą, klaidina teismą. Nurodo, kad NŽT atliko veiksmus, kuriuos turėjo atlikti dar 2003 metais, atiduodama suinteresuotų asmenų senelių žemę, kuri buvo visada laisva ir neužstatyta. Apeliantei ne aukciono būdu išnuomotas daugiau nei 3 hektarų sklypas, o pastatų užstatymo plotas nesiekia nė 20 arų.
9.3. Nurodo, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas ir šiuo metu yra pradėta nagrinėti baudžiamoji byla.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
10.1. Nurodo, kad apeliantė UAB „Vlasava“ prie prašymo atnaujinti procesą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo būvimą.
10.2. Nurodo, kad apeliantė neįvykdė pareigos pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis.
10.3. Nurodo, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodo nė vieno argumento, dėl kokių svarbių priežasčių praleido terminą procesui atnaujinti, nepagrindžia, kokias pasekmes sukelia priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
6. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad praleistas 3 mėn. terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti ir pagrindų atnaujinti tokį terminą nėra nustatyta, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2016-05-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos M. U. pareiškimą, pateiktą su suinteresuotais asmenimis A. J. U., L. R., D. M., A. V., Z. D. B., D. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos ir Kretingos skyriais, dėl juridinę reikšmę turinčio įvaikinimo fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo tenkintas pareiškėjos M. U. pareiškimas – siekiant atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. G., sudaręs santuoką su P. V., įsivaikino jos vaikus – dukrą P. V. (L.), gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų I. V., gimusį (duomenys neskelbtini); atnaujintas pareiškėjai terminas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikti nuosavybės teisę į žemę patvirtinantį dokumentą – teismo sprendimą dėl įvaikinimo fakto nustatymo. Pareiškėja UAB „Vlasava“ pradiniu savo prašymu prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) remdamasi CPK 366 str. 1 d. 7 p., t. y. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Patikslintame savo prašyme pareiškėja UAB „Vlasava“ papildomai nurodo, kad ji dar ir siekia apginti viešąjį interesą. Pareiškėja savo suinteresuotumą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) spręstu klausimu grindžia tuo, kad M. U., pradėjusi nuosavybės teisių į P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytas žemes atkūrimo procesą, pretenduoja į dalį UAB „Vlasava“ nuomojamo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo patikrinimus dėl šio žemės sklypo naudojimo pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir nustatė, kad pareiškėjai visas 3,0376 ha ploto žemės sklypas jame esantiems pastatams eksploatuoti nėra reikalingas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos UAB „Vlasava“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas.
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti pareiškėja objektyviai negalėjo numatyti, kad gali būti priimtas toks teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.
10. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119/2014). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
11. Apeliantės argumentai dėl trijų mėnesių termino skaičiavimo pradžios nuo 2018 m. liepos 10 d., kai ji sužinojo apie Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimą (t. y. nurodo, kad apie priimtą sprendimą ji sužinojo, kai 2018-07-10 jos atstovas susipažino su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ir prašo atnaujinti procesą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Įstatymas sieja šio procesinio termino skaičiavimo pradžią būtent su diena, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turėjo visas objektyvias galimybes sužinoti apie civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą daug anksčiau, nei nurodo savo pareiškime, t. y. iš teismui 2017-10-27 pateikto atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo.
12. Remiantis Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-191-588/2018 buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Vlasava“ ieškinys atsakovei NŽT, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, dėl įsakymo panaikinimo ir vienašalio sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Atsakovė savo atsiliepime į ieškovės ieškinį, kurį teismui pateikė 2017-10-27, prašė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti M. U., teigdama, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, nes ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teisę į dalį natūrinės žemės, patenkančios į 3,0376 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime mini ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą, kuriuo M. U. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. G., sudaręs santuoką su P. V., įsivaikino jos vaikus – dukrą P. V. (L.), gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų I. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir atnaujintas pareiškėjai terminas teismo sprendimui NŽT pateikti. Be to, į bylą buvo pateiktas ir pareiškėjų Z. D. B., M. U. ir S. L. turtinių teisių perėmėjos H. L. prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teisę į J. G. ir P. V.-G. valdytas žemes. UAB „Vlasava“ atstovas advokatas P. Ž. 2017-11-17 išreiškė rašytinę nuomonę dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, kuria prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.
13. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė sužinojo apie teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas jai reikšmingas juridinis faktas, ne 2018-07-10, kaip kad ji nurodo, bet vėliausiai 2017-11-17, kai išreiškė savo poziciją dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į civilinės bylos Nr. 1-191-588/2018 nagrinėjimą, ir prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti pateiktas iki 2018-02-17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą pateikė 2018-07-12, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantė praleido, pagrįsta.
14. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nenurodė priežasčių ir nepateikė įrodymų, dėl ko šis CPK 368 str. įtvirtintas terminas buvo praleistas, bet prašo jį atnaujinti.
15. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką ir įstatymo nuostatas, esant išskirtinėms, objektyvioms priežastims, CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 str. 1 d.). Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog byloje nėra susiklosčiusi išskirtinė ar netoleruotina situacija. Priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėjo pateikti prašymo atnaujinti procesą per tris mėnesius nuo 2017-11-17, nenurodė. Taigi, pati pareiškėja nesiekė apginti savo teisės ir teisėtų interesų, nesiėmė tam aktyvių veiksmų, todėl nesielgė apdairiai ir rūpestingai. Bet koks nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą atnaujinti procesą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad terminas praleistas dėl pačios pareiškėjos nepakankamo veikimo, siekiant laiku įgyvendinti savo teises, todėl teismui atnaujinti procesinį terminą nėra pagrindo.
16. Apeliantė prašo proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu – kadangi sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nurodo, kad teismas susipainiojo tarp įvaikinimo ir faktinio įvaikinimo sampratų. Teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Nurodo, kad UAB „Vlasava“ turi tiesioginį teisinį interesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.).
18. Formuojama teismų praktika, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2012).
19. Nagrinėjamu atveju įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad apeliantės prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos, kaip įmonės, teisių ir pareigų ir sprendime apeliantei nenustatytos jokios teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2016-05-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos M. U. pareiškimą, pateiktą su suinteresuotais asmenimis A. J. U., L. R., D. M., A. V., Z. D. B., D. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos ir Kretingos skyriais, dėl juridinę reikšmę turinčio įvaikinimo fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo tenkintas pareiškėjos M. U. pareiškimas – siekiant atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. G., sudaręs santuoką su P. V., įsivaikino jos vaikus – dukrą P. V. (L.), gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų I. V., gimusį (duomenys neskelbtini); atnaujintas pareiškėjai terminas NŽT pateikti nuosavybės teisę į žemę patvirtinantį dokumentą – teismo sprendimą dėl įvaikinimo fakto nustatymo.
20. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, atnaujinti procesą byloje jos nurodytu CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nėra pagrindo – ginčo sprendime teismas nėra nusprendęs dėl apeliantės materialiųjų teisių ar pareigų. Jokių įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą, nepateikta (CPK 366 str. 1 d. 7 p., 177, 178, 185 str.).
21. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Tik tuo pagrindu apeliantė turėjo teisę prašyti atnaujinti procesą byloje ir tokį prašymą padavė. Apeliantės teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje kitais CPK pagrindais nenustatyta.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo ginčo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.