Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-27 · Civilinė byla Nr. e2A-973-886/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-27
Bylos Nr.
e2A-973-886/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01276-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Marius Bartninkas, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-973-886/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01276-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5220-475/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ 2021 m. sausio 25 d. ieškiniu (CBP-1580) prašė iš atsakovės E. M. (toliau – atsakovė) priteisti: 1) 4 835,59 Eur negrąžinto kredito; 2) 551,34 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 1 277,26 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2021-01-25); 4) 31 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (4 835,59 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.); 5) 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 835,59 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 6) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 150 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 18 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-scwz595w (toliau – ir sutartis), pagal kurią UAB BnP Finance suteikė atsakovei 5 486,02 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą 5 366,78 Eur vartojimo kredito mokestį (metinė palūkanų norma 31 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė pagal 2020 m. kovo 3 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir bylų perdavimo aktą Nr. 2 perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovei buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą, išsiųstas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą, kuriuo ji informuota, kad turi skolą grąžinti ieškovei. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ji buvo įspėta apie sutarties nutraukimą. Ieškovė vartojimo kredito sutartį nutraukė 2020 m. kovo 20 d. ir apie tai atsakovei pranešė 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu.

3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. rugpjūčio 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-scwz595w bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis ir Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės E. M. 4 835,59 Eur negrąžinto kredito, 551,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1 197,84 Eur negautų pajamų (už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo); negautas pajamas – 31 procentą palūkanų skaičiuojamų nuo 2021 m. vasario 22 d. (sprendimo už akių priėmimo) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. vasario 22 d. – 3 826,08 Eur, 2021 m. kovo 18 d. – 3 744,04 Eur, 2021 m. balandžio 18 d.– 3 659,89 Eur, 2021 m. gegužės 18 d. – 3 573,56 Eur, 2021 m. birželio 18 d.– 3 485,00 Eur, 2021 m. liepos 18 d.- 3 394,15 Eur, 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 3 300,96 Eur, 2021 m. rugsėjo 18 d.– 3 205,36 Eur, 2021 m. spalio 18 d. – 3 107,29 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. – 3 006,69 Eur, 2021 m. gruodžio 18 d.– 2 900,49 Eur, 2022 m. sausio 18 d.– 2 797,62 Eur, 2022 m. vasario 18 d.- 2 689,02 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 2 577,61 Eur, 2022 m. balandžio 18 d.– 2 463,32 Eur, 2022 m. gegužės 18 d. – 2 346,08 Eur, 2022 m. birželio 18 d.– 2 225,81 Eur, 2022 m. liepos 18 d.- 2 102,43 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 1 975,87 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d.– 1 846,04 Eur, 2022 m. spalio 18 d. – 1 712,85 Eur, 2022 m. lapkričio 18 d. – 1 576,22 Eur, 2022 m. gruodžio 18 d.– 1 436,06 Eur, 2023 m. sausio 18 d.– 1 292,28 Eur, 2023 m. vasario 18 d.- 1 144,79 Eur, 2023 m. kovo 18 d. – 993,49 Eur, 2023 m. balandžio 18 d.– 838,28 Eur, 2023 m. gegužės 18 d. – 679,06 Eur, 2023 m. birželio 18 d.– 515,73 Eur, 2023 m. liepos 18 d.- 348,18 Eur, 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 176,30 Eur, iš viso ne daugiau kaip 1 677,27 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d.), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (6 584,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 4 835,59 Eur negrąžinto kredito ir 551,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.).

6. Teismas nustatęs, kad sutartis nutraukta 2020 m. kovo 20 d., vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir sprendė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nebenustato kreditoriui teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra.

7. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 31 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (4 835,59 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Ieškovei priteisiant iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

8. Teismas nurodė, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent 2 875,11 Eur (kurios dydis nustatytas iš bendros mokėtinos palūkanų sumos atėmus palūkanas iki sutarties nutraukimo: 5 366,78-2 491,67=2 875,11). Taigi tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tinkamo sutarties vykdymo atveju.

9. Teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.), taikant 31 procento dydžio palūkanų normą, skaičiuojamą nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

10. Teismas nustatė, kad ieškovės negautų pajamų (negautų palūkanų) dydis, taikant 31 procento palūkanų normą nuo pagal grafiką kas mėnesį turėjusio likti kredito likučio, skaičiuojamas taip:

1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2021 m. vasario 22 d.) sudaro 1 197,84 Eur ((117,31/30*28)+ 115,67+ 113,99+ 112,26+ 110,49+108,67+ 106,80+104,89+ 102,92+ 100,91+ 98,84+ (96,73/30*4)), toks palūkanų dydis konkretų mėnesį nustatytas sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimų grafike.

2) už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) neturi viršyti 1 677,27 Eur (1 677,27=2 875,11 – 1 197,84).

11. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovės sutartinė atsakomybė, jeigu ji iki tol nebūtų grąžinusi pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžta apimtimi, teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 31 procento dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procento × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Todėl, teismo vertinimu, reikalavimas priteisti 31 procentą negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.

12. Atsakovei sutartinės prievolės tinkamai nevykdžius, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš jos priteisti įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 835,59 Eur+ 551,34 Eur + 1 197,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) 2021 m. kovo 15 d. apeliaciniu skundu (DOK-37892) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis teismas nusprendė: 1) pakeisti ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) prieš ir po ieškinio parengimo dienos skaičiavimo tvarką; 2) atmesti ieškinio reikalavimą dėl 31 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 835,59 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu prašo, pakeitus teismo sprendimo atitinkamas dalis dėl dalies atmestų ieškinio reikalavimų, šiuos reikalavimus tenkinti: 1) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 1 277,26 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir šias sumas priteisti; 2) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 31 procento negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (4 835,59 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.), priteisimo, ir šias sumas priteisti; 3) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 31 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 835,59 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šias sumas priteisti; 4) visa apimtimi tenkinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 271 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 121 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nustatė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.

13.2. Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto mokėjimo grafiko sudarymo prielaidas, į sutarties nutraukimo faktą, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

13.3. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Kadangi atsakovė nemoka įmokų, o šalys susitarė, kad, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, ieškovė turi teisę į reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo visišką patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) konkrečia suma ir nepririšant jos prie sutarties grafiko. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti. Ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas (nuostolius) atitinka VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

13.4. Apeliantė turi teisę į reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 31 procento mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kreditą (4 835,59 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Lygiai tas pats taikytina ir reikalavimui priteisti fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą iki ieškinio parengimo (1277,26 Eur), kurį teismas tenkino iš dalies, pritaikęs savo skaičiavimo metodus ir priteisdamas 1 197,84 Eur negautų pajamų už laikotarpį iki sprendimo priėmimo.

13.5. Teismas netinkamai interpretavo negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį ir nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, nes ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdymo termino praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti, bet neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė ir prašė priteisti. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Ieškinyje detaliai pagrįstas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) po sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas, nurodytos šio reikalavimo skaičiavimo prielaidos ir taisyklės.

13.6. Teismas nepagrįstai Sutarties termino pabaigos datą kartu pripažino ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta.

13.7. Atsižvelgus į sutarties nutraukimo faktą, apeliantė negavo planuotų pajamų, patyrė ir ateityje patirs nuostolius kol atsakovė negrąžins visą vartojimo kredito sumą. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys prievolę grąžinti visą kredito sumą, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis, t.y., kad atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.

13.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškinio reikalavimų, todėl nepagrįstai nepriteisė visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakove 2018 m. rugpjūčio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-scwz595w, pagal kurią suteikė atsakovei 5 486,02 Eur vartojimo kreditą (paskolą) 60 mėn. laikotarpiui (iki 2023 m. rugpjūčio 18 d.), o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą 5 366,78 Eur vartojimo kredito mokestį (metinė palūkanų norma – 31 proc.) sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais. Pagal 2020 m. kovo 3 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir bylų perdavimo aktą pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. Ieškovė 2020 m. vasario 3 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditorės pasikeitimą ir atsakovės pareigą įvykdyti prievolę ieškovei. Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo atsakovę apie tai, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. kovo 20 d.

17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nepriteista dalis negautų pajamų (nuostolių) ir dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkinta dalis ieškinio reikalavimų:

18.1. dėl 31 procento negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 4 835,59 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.);

18.2. dėl 31 procento negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 4 835,59 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

18.3. iš dalies tenkino reikalavimą dėl 1 277,26 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisdamas 1 197,84 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo priėmimo.

Dėl negautų pajamų pagal mokėjimo grafiką

19. Apeliantė ginčydama teismo sprendimo dalį dėl nepriteistų visa apimti negautų pajamų (nuostolių), ir prašydama priteisti 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 835,59 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) ir už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi mokėjimo grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

21. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį.

22. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas pažymėjo, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo sutarties įvykdymo atveju, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

23. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo įmokų pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką, todėl sutartis 2020 m. kovo 20 d. nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

28. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y., kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.

29. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (4 835,59 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.

30. Nors apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė 1 197,84 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo, taip pat 31 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė priteistiną sumą.

31. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike nustatyta metinė palūkanų norma (31 proc.), jų konkretus dydis (5366,78 Eur) per visą sutarties terminą (60 mėn.) ir aiškiai apibrėžtas kiekvieną mėnesį mokėtinų palūkanų dydis nuo sutarties sudarymo (2018 m. rugpjūčio 18 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.). Taigi ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo grafike kiekvieną mėnesį nustatyto dydžio palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 5 366,78 Eur. Šis palūkanų dydis yra laikomas jos pagrįstais ir įrodytais nuostoliais (negautomis pajamomis). Be to ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 31 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) nuo pagal mokėjimo grafiką tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Kitaip tariant, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, galėjo reikšti ne didesnei nei 2 875,11 Eur sumai (kurios dydis nustatytas iš bendros mokėtinos palūkanų sumos atėmus palūkanas iki sutarties nutraukimo: 5 366,78-2 491,67=2 875,11). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tinkamo sutarties vykdymo atveju.

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) sudaro 1 197,84 Eur ((117,31/30*28)+115,67+ 113,99+ 112,26+110,49+108,67+106,80+104,89+102,92+100,91+98,84+(96,73/30*4)), taip pat 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo 2021 m. vasario 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, iš viso ne daugiau kaip 1 677,27 Eur (2 875,11-1 197,84) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d.

33. Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie jos patirtus kitus nuotolius (negautas pajamas), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo didesne apimtimi negu buvo mokėjimo grafiku sulygtos mokėjimo pelno palūkanos (CPK 179 straipsnis).

Dėl negautų pajamų priteisimo nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo

34. Apeliantė teigia, kad dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 31 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

35. Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (31 proc.) sutarties galiojimo metu. Minėta, kad aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka ir pareiga grąžinti visą paskolos sumą, ir pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat paskolos grąžinimo momento) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

36. Atsižvelgiant išdėstytus argumentus, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju, Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.

38. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, daroma išvada, kad Sutartyje numatyta atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydžiui taikoma Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta 31 proc. dydžio metinė palūkanų norma, o Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Todėl spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 31 proc. metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią sutartinę nuostatą laikė nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir jos pagrindu skaičiuojamų kompensuojamųjų palūkanų nepriteisė.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasLaima KriaučiūnaitėRūta Palubinskaitė