Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybinės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2589-215/2017 pagal antstolės E. M. prašymą suinteresuotiems asmenims valstybinei įmonei Turto bankas, „Swedbank“, akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ dėl išieškotojo ir skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.Antstolė E. M. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su prašymu pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką V. V. į jo teisių perėmėją – valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko. Taip pat nurodė, kad išieškotoja „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) perleido reikalavimo teisę į skolininko skolą naujai išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvora“, todėl prašė pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi antstolės prašymus tenkino. Pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinę išieškotoją „Swedbank“, AB į jos teisių perėmėją UAB „Gelvora“. Pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininką V. V. į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką.Teismas nustatė, kad antstolės E. M. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2283-636/2011 dėl 1 478,98 Eur skolos, 15,5 procentų sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojai „Swedbank“, AB. Skolininkas V. V. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublika. 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 13-20-01 pradinė kreditorė „Swedbank“, AB perleido naujajai kreditorei UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į skolininko V. V. skolą, jos išieškomą minėtoje vykdomojoje byloje.Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti vykdymo procese išieškotoją bei mirusį skolininką jo teisių ir pareigų perėmėja valstybe, todėl antstolės prašymus tenkino.Teismas pažymėjo, kad valstybė, paveldėjusi turtą, atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnis). Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 2 dalis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį dalyje dėl skolininko pakeitimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.„Swedbank“, AB reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) per CK 5.63 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą (t. y. iki 2012 m. birželio 20 d) nebuvo pareikšti, todėl skolininko pakeitimas vykdomojoje byloje negalimas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė E. M. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius, jo įgaliotas asmuo, įskaitant skolos išieškojimą vykdantis antstolis, turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo apie palikėjo skolas būdą. Įstatymas neįpareigoja kreditoriaus išnaudoti visus būdus vienu metu jeigu laiku ir tinkamai įpėdiniui pranešama apie reiškiamą reikalavimą.Įpėdinis buvo informuotas apie palikėjo skolas, nes antstolė 2012 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus 18 d. nuo skolininko mirties, pranešimu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuri tuo metu atstovavo valstybę paveldėjimo santykiuose, pranešė apie palikėjo V. V. turtą ir ragino pradėti paveldėjimo procedūrą valstybės naudai.Tik 2015 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 pakeitimus, kuriais bešeiminikio turto perėmimo, apskaitymo, realizavimo ir atsiskaitymo su mirusiojo kreditoriais funkcijos perduotos VĮ Turto bankui, todėl antstolė negalėjo per CPK 5.63 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą informuoti VĮ Turto banko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2283-636/2011, kuriuo ieškovei „Swedbank“, AB priteisė solidariai iš atsakovų D. V. ir V. V. 4 778,22 Lt (1 383,87 Eur) skolą, 15,50 procentų sutartines palūkanas už negrąžintą 4 223,54 Lt (1 223,22 Eur) kredito sumą, skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų procesines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, taip pat iš kiekvieno atsakovo po 71,50 Lt (20,71 Eur) žyminio mokesčio bei iš atsakovo V. V., 256,91 Lt (74,70Eur) bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 2012 m. vasario 20 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-2283-636/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojai „Swedbank“, AB. Pagal šį vykdomąjį dokumentą 2012 m. kovo 30 d. antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 106,63 Lt (1 478,98 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojai „Swedbank“, AB (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2). (duomenys neskelbtini) mirė skolininkas V. V.. Ši aplinkybė antstolei tapo žinoma 2012 m. gegužės 8 d., kai antstolė patikrino Gyventojų registro duomenis (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 21). Antstolė 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)/S3b-20416 kreipėsi į VMI, kuriame nurodė apie jos kontoroje užvestas vykdomąsias bylas V. V. atžvilgiu, įskaitant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 106,63 Lt (1 478,98 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojai „Swedbank“, AB pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2283-636/2011, ir pareikšdama reikalavimą dėl vykdomo išlaidų atlyginimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 38–39). 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 13-20-01 pradinė kreditorė „Swedbank“, AB perleido naujajai kreditorei UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į skolininko V. V. skolą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 44–47). 2017 m. sausio 18 d. valstybei, Lietuvos Respublikai, perėjo V. V. palikimas (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 61, 63–66). Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis). Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Šis terminas nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Taigi teismų praktikoje pabrėžiama, kad iki palikimo priėmimo palikėjo įpėdiniai turėtų būti informuoti apie palikėjo skolas tam, kad galėtų realizuoti savo teises, apsispręsti dėl palikimo priėmimo, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina ar kreditoriaus bei jo įgaliojo asmens pasirinktas informavimo būdas atitiko tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas CK 5.63 straipsnyje įtvirtindamas trijų mėnesių terminą palikėjo kreditoriams pareikšti savo reikalavimus.Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese (duomenys neskelbtini) mirė skolininkas V. V., CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2012 m. liepos 21 d. Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. antstolė E. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė skolininko V. V. turto areštą, nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuojamas turtas, yra UAB „Snoro lizingas“ (Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi areštas taikytas kitoje antstolės E. M. vykdomoje vykdomojoje, t. y. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su apeliante, kad byloje nepateikta duomenų, kad viešajame registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės „Swedbank“, AB (jos teisių ir pareigų perėmėjos UAB „Gelvora“) 5 106,63 Lt (1 478,98 Eur) reikalavimo įvykdymo užtikrinimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė dar 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 0009/08/02529/S3b-20416 informavo valstybės instituciją, kuri tuo metu buvo atsakinga už palikimo perėmimą, t. y. VMI, apie vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamą 5 106,63 Lt (1 478,98 Eur) skolos išieškojimą iš skolininko V. V. išieškotojos „Swedbank“, AB naudai pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2283-636/2011 (vykdomoji byla Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 38–39). Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio tolimesnio antstolės ir VMI susirašinėjimo, VMI gavo minėtą antstolės 2012 m. gegužės 8 d. raštą, tačiau palikimo perėmimo valstybei klausimo nagrinėjimas užsitęsė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo antstolės valios (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 48, 55, 58, 59). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo V. V. kreditorę „Swedbank“, AB, kurios turimą reikalavimo teisę vėliau perėmė UAB „Gelvora“, ir jos 5 106,63 Lt (1 478,98 Eur) reikalavimą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2283-636/2011. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad per CK 5.63 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą nebuvo išviešintas palikėjo kreditorės „Swedbank“, AB reikalavimas, ir todėl negalimas mirusio skolininko pakeitimas vykdymo procese, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims