Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje L. K., G. K., V. G., ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir turto išlaikymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovei I. J. ir atsakovui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso turtas, esantis (duomenys neskelbtini): po 1/8 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 1/2 pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 1/8 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į minėtus statinius ieškovė ir atsakovas įgijo po mamos A. M. mirties, ieškovė 2018 m. lapkričio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas 2018 m. kovo 1 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Dėl reikalavimų nustatyti naudojimosi turtu tvarką

15. Įstatyme numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą pasisakyta, jog bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

16. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių.

18. Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso, ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tačiau, skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo ne į kokios apimties turto dalį bendraturtis turi nuosavybės teisę, o kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

20. Ieškovė prašo nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką: atsakovas V. M. asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis 1-2, 1-3, o ieškovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis 1-4,1-5; šalys bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpa 1-1; ieškovė asmeniškai naudojasi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis 1-3, 1-4, 1-5, bei terasa iš marių pusės, atsakovas asmeniškai naudojasi šio pastato patalpomis 1-1, 1-2, 1-6; nustatyti, kad visomis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpomis P-l, P-2, P-3 ir P-4, šalys naudojasi bendrai.

21. Pagal atsakovo priešieškiniu prašomą nustatyti naudojimosi turtu tvarką atsakovas asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis 1-2 (8.43 m²), 1-3 (16.03 m²), kurių bendras plotas 24,46 m² bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis nuo marių pusės 1-3 (2.36 m²), 1-4 (18 m²), 1-5 (7.37 m²), kurių bendras plotas 27,73 m²; ieškovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis 1-4 (7.73 m²), 1-5 (11.74 m²), kurių bendras plotas 19,47 m² bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis nuo kiemo pusės 1-1 (17.55 m²), 1-2 (2.39 m²), 1-6 (7.39 m²), kurių bendras plotas 27.33 m²; šalys bendrai naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa 1-1 bei visomis ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-4498-3517, pusrūsio patalpomis P-l, P-2, P-3 ir P-4.

22. Nustatyta, kad šalys iš esmės sutaria dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos: t. y. ieškovė naudojasi antro aukšto (mansardos) patalpomis 1-4 (7.73 m²), I-5 (11.74 m²), kurių bendras plotas 19,47 m², o atsakovas naudojasi pirmojo aukšto patalpomis 1-2 (8.43 m²), 1-3 (16.03 m²), kurių bendras plotas 24,46 m². Taigi atsakovo naudojimui tenkančių patalpų plotas 4,99 m² didesnis už ieškovės gyvenamajame name naudojamą plotą.

23. Šalys taipogi sutaria, kad bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpa 1-1 (6.93 m²), per kurią patenkama tiek į pirmo, tiek ir į antro aukšto (mansardos) patalpas (nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 23/15954) bei visomis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpomis P-l (1.37 m²) P-2 (9.18 m²), P-3 (2.18 m²) ir P-4 (1.94 m²) (nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 50/121858).

24. Ginčas byloje kilo dėl naudojimosi ūkinio pastato (namelio ant marių kranto) patalpomis, esančiomis pirmame aukšte ir pastogėje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nori naudoti namelio patalpas nuo marių pusės. Šalys pripažįsta, kad ūkinio pastato patalpos į marių pusę yra vertingesnės.

25. Iš šalių paaiškinimų, taip pat su ieškiniu pateiktos nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos (statinio registro Nr. 50/121858) nustatyta, kad pagalbinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 3I1ž, sudaro dveji apartamentai, išsidėstę per du pastato aukštus, t. y. pirmame aukšte ir pastogėje, apartamentų patalpos izoliuotas, turi atskirus įėjimus. Į vienus apartamentus patenkama iš kiemo, o kitus - iš marių pusės. Apartamentai į marių pusę turi terasą, kuri pažymėta ūkinio pastato plane ties patalpa 1-4 ir užfiksuota fotonuotraukoje. Pagal ieškovės siūlymą, jai tektų naudotis patalpomis į marių pusę, plane žymimomis 1-3 (2.36 m²), 1-4 (18 m²), 1-5 (7.37 m²), kurių bendras plotas 27,73 m² ir terasa, atsakovo naudojimui tektų patalpos, esančios nuo kiemo pusės, plane žymimomis 1-1 (17.55 m²), 1-2 (2.39 m²), 1-6 (7.39 m²), kurių bendras plotas 27.33 m². Apartamentų plotų skirtumas nesudaro nė pusės kvadratinio metro (0.40 m²) ir, teismo vertinimu, yra nežymus.

26. Akivaizdu, jog priimti sprendimą, tenkinantį abiejų šalių reikalavimus nėra galimybės, todėl spręsdamas dėl nustatytinos turto naudojimo tvarkos teismas vertina šalių nurodytus motyvus ir argumentus, taip pat teismų praktikoje išaiškintas naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles bei taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus.

27. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje išskirti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymui taikytini kriterijai: teisėtumo; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, kuris reiškia, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą; naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka taip pat turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, kuris reiškia, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą pagal objektyvius kriterijus; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, kuris reiškia, kad nustatoma naudojimosi tvarka atitinka turto įsigijimo metu buvusią šalių valią (susitarimą) dėl naudojimo tvarkos (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32).

28. Teismas pažymi, kad naudojimosi tvarka yra nustatoma tokiam nekilnojamajam daiktui, koks jis realiai egzistuoja. Tuo tarpu šalys privalo įrodyti tas aplinkybes ir atsikirtimus, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis).

29. Nustatyta, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, atsakovui tektų gyvenamojo namo patalpos, esančios pirmame aukšte, 1-2 ir 1-3 (bendras plotas 24,46 m²). Šios patalpos vertingesnės, nes jose įrengtas židinys, patalpose yra trys langai. Atsakovo naudojimui tenkančios patalpos erdvesnės, t. y. 4.99 m² didesnės, lyginant su mansardos patalpomis 1-4 ir 1-5 (bendras plotas 19,47 m²), tenkančiomis ieškovės naudojimui. Iš ieškovės paaiškinimų ir nekilnojamo turto kadastro ir registro bylos Nr. 23/15954 nustatyta, kad patalpos mansardoje nešildomos, jose įrengtas tik vienas langas. Mansardos patalpos ne tik mažesnio ploto, tačiau dėl šlaitinio stogo mažesnis patalpų tūris.

30. Atsakovas sutiko ir nori, kad jo asmeniniam naudojimui tektų vertingesnės gyvenamojo namo patalpos. Pareikšdamas priešieškinį atsakovas neprašė nustatyti kitokios nei ieškovės siūloma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Pagal atsakovo priešieškinį jo asmeniniam naudojimui turėtų atitekti ūkinio pastato apartamentai į marių pusę.

31. Esminis argumentas, kuriuo rėmėsi atsakovas prašydamas nustatyti jo siūlomą naudojimosi tvarką yra tai, jog, atsakovo manymu, jau yra nustovėjusi naudojimosi turtu tvarka. Atsakovas teigė, kad jis ūkinio pastato dalimi nuo marių faktiškai naudojasi nuo 2017 m., o ieškovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė nei 2018 m., nei 2019 m.

32. Teismas nesutinka, kad atsakovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti buvus nusistovėjusią naudojimosi ginčo turtu tvarką.

33. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovės patekimas į ginčo patalpas nuo pat palikimo priėmimo buvo apribotas. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiškinimą teisme patvirtino, kad ieškovei atvykus vasarą praleisti atostogų, ji visuomet apsistodavo ir naudojosi ūkinio pastato puse į marių pusę. Ieškovė paaiškino, kad ji neturėjo raktų nuo namo ir ūkinio pastato ir atvažiavusi į N. 2020 m. gegužės mėn. negalėjo patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Dėl to tarp šalių kilo konfliktas, ieškovė grasino gręžti patalpų spynas ir tik tuomet buvo įleista į tas patalpas, kurios nebuvo užimtos atsakovo.

34. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad tarp šalių kaip bendraturčių nebuvo susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos. Juolab, kad ir pats atsakovas patvirtino, jog susitarimo, kaip šalys naudosis bendru turtu, kurį paveldėjo lygiomis dalimis, nebuvo. Taip pat atsakovas patvirtino, kad apie tai su ieškove net nekalbėjo.

35. Teismas sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose išreikšta pozicija, jog ginčas dėl naudojimosi turtu tvarkos buvo nuo pat palikimo atsiradimo. Pažymėtina, kad atsakovo prašymu kviesto liudytojo Z. R. paaiškinimai dėl atsakovo ir jo sesers nesutarimų patvirtina, jog sutarimo tarp bendro turto naudojimo nebuvo.

36. Faktinę situaciją, kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo mansarda ir ūkinio pastato patalpomis nuo kiemo pusės, o atsakovas – gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis ir ūkinio pastato patalpomis į marių pusę nulėmė ne abiejų bendraturčių suderinta valia, tačiau vienašališkas atsakovo sprendimas.

37. Teismas konstatuoja, kad sprendžiant šalių ginčą taikyti faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų nėra pagrindo. Atsakovas neįrodė, kad jo siūloma naudojimosi turtu tvarka atitinka turto paveldėjimo metu buvusią šalių valią (susitarimą) dėl naudojimo tvarkos.

38. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ginčo patalpų priskyrimo atsakovo asmeniniam naudojimui tuo pagrindu, kad jis nuo palikimo priėmimo iki 2020 m. vienas rūpinosi turtu ir jį prižiūrėjo, atliko patalpų remontą, keitė terasos lentas. Atsakovas pateikė kvitus ir kitus įrodymus, patvirtinančius, jog organizavo ir atliko terasos remontą, keitė lentas, dažė laiptų pakopas. Neginčytina, kad ieškovė ir atsakovas būdami bendraturčiai turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir jo išsaugojimo, įrodęs savo patirtas išlaidas atsakovas gali prašyti jas atlyginti, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti dėl tam tikrų ginčo patalpų naudojimo konkrečiam bendraturčiui. Be to, nustatyta, kad ir ieškovė investavo į bendrąją nuosavybę, pirko lauko baldus, pakeitė dalį tvoros, tvarkė aplinką kieme. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. G..

39. Teismas taipogi neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog sprendžiant ginčą reikšmingas moralinis aspektas, buvę ieškovės ir mamos santykiai. Spręsdamas ginčą teismas vadovaujasi teisės normomis ir teismų formuojama praktika. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys turtą po mamos mirties paveldėjo lygiomis dalimis, o palikimą priėmė paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentą pagrindu.

40. Šalių pateikti įrodymai dėl deklaruotos gyvenamosios vietos ir nurodyti ketinimai ateityje apsigyventi ginčo turte, apsilankymų paveldėtame turte dažnis, teismo vertinimu, taip pat nėra teisiškai reikšmingi kriterijai sprendžiant ginčą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

41. Vertindamas abiejų bendraturčių pateiktus siūlymus dėl naudojimosi turtu tvarkos, teismas sprendžia, kad pagal atsakovo siūlymą nustatytina naudojimosi turtu tvarka pažeistų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą jiems tenkančios naudotis turto dalies vertingumo požiūriu. Ieškovės siūloma naudojimosi turtu tvarka labiau užtikrintų racionalų turto naudojimą, abiejų bendraturčių lygiateisiškumą, šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovės asmeniniam naudojimui priskiriant mažiau vertingas gyvenamojo namo mansardos patalpas, yra protinga, teisinga ir proporcinga, kad ieškovė asmeniškai naudotųsi vertingesnėmis ūkinio pastato patalpomis, t. y. apartamentais į marių pusę. Nustatant ieškovės siūlomą naudojimosi turtu tvarką užtikrinama, kad kiekvienam bendraturčiui tektų pagal savo naudingąsias savybes panašaus vertingumo turto dalys. Ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi turtu tvarka nepažeidžia turto naudojimo teisėtumo ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, užtikrina patogią galimybę abiem bendraturčiams naudoti turtą pagal paskirtį. Teismo vertinimu, būtent tokia naudojimosi turtu tvarka sumažina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka turtu yra tinkamiausia ir sąžiningiausia, todėl ieškinys tenkintinas, priešieškinis dalyje dėl naudojimosi ūkinio pastato patalpomis 1-1 (17.55 m²), 1-2 (2.39 m²), 1-6 (7.39 m²), 1-3 (2.36 m²), 1-4 (18 m²), 1-5 (7.37 m²), atmestinas.

Dėl kompensacijos už atsakovui tenkančias didesnio ploto patalpas ir turto išlaikymo išlaidų priteisimo

42. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad sutinka mokėti ieškovei piniginę kompensaciją, mokamą kasmetinėmis išmokomis po 200 Eur, už jam tenkančias naudotis didesnio ploto patalpas (5.39 m²). Atsakovas nenurodė, kaip ir kokiais pagrindais remdamasis apskaičiavo mokėtinos kompensacijos dydį, parinko mokėjimo būdą (periodinė), nepatikslino kuriam laikotarpiui tokia kompensacija priteistina.

43. Įstatyme nėra numatytas kompensacijos priteisimas nustatant bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo tvarką.

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimas dėl atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu bendraturčių iniciatyva gali būti sprendžiamas paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

45. Teismas nusprendė, jog ieškovės naudojimui tenka mažesnio vertingumo ir ploto patalpos gyvenamajame name, tačiau kompensuojant ieškovės praradimus dėl jos asmeniniam naudojimui tenkančio mažesnio patalpų ploto ieškovė naudos vertingesnes ūkinio pastato patalpas. Taigi, pagrindo spręsti dėl kompensacijos priteisimo šioje byloje nėra.

Dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo

46. Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 667,45 Eur turto išlaikymo išlaidų už sunaudotą elektros energiją, vandenį bei šiukšlių išvežimą, mokėtą žemės mokestį. Atsakovo skaičiavimu 2018 - 2020 m. laikotarpiu jis už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą sumokėjo 1334,90 Eur. Apskaičiuodamas šias išlaidas, rėmėsi duomenimis apie faktinį elektros energijos ir vandens sunaudojimą, taip pat pateiktomis sąskaitomis už šiukšlių išvežimą ir atliekų tvarkymą.

47. Atsakovas pateikė prašymą (DOK-45711) ir įrodymus apie 2021 m. šalių bendrosios nuosavybės objektui priskaičiuotus mokesčius už komunalines paslaugas (elektrą vandenį, šiukšlių išvežimą), kurios sudaro 842,25 Eur, taip pat įrodymus apie sumokėtą 85,12 Eur žemės mokestį. Teikdamas šiuos įrodymus ieškovas pateikto priešieškinio reikalavimų netikslino ir neprašė priteisti iš ieškovės 2021 m. patirtų turto išlaikymo išlaidų, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia.

48. Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustatančiame CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, byloje svarbu atriboti, kurios nurodytos išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios turto savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Teismas, spręsdamas reikalavimų dėl išlaidų už vandenį ir elektrą pagrįstumo klausimą, turi vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o CK 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos. Be to, sprendžiant išlaidų už komunalinius mokesčius atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra ne nuosavybės teisė, o konkretaus asmens naudojimasis suteiktomis paslaugomis.

49. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

50. Atsakovo skaičiavimu jis 2018 m. už komunalines paslaugas teiktas ginčo turte sumokėjo viso 292,82 Eur, kurias sudarė: UAB „Neringos vanduo“ mokestis už šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą - 59,51 Eur; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ mokestis už šiukšlių išvežimą ir atliekų tvarkymą – 45,14 Eur; UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ mokestis už elektrą - 153,04 Eur; Neringos savivaldybės administracijai valstybinės žemės nuomos mokestis - 35,13 Eur. 2019 m. už komunalines paslaugas teiktas ginčo turte atsakovas sumokėjo viso 334,57 Eur, kurias sudarė: „Ignitis“ mokestis už elektrą – 178,75 Eur; UAB „Neringos vanduo“ mokestis už šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą – 64,69 Eur ir 45,99 Eur.; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ mokestis už šiukšlių išvežimą ir atliekų tvarkymą - 45,14 Eur. 2020 m. už komunalines paslaugas teiktas ginčo turte atsakovas sumokėjo viso 707,51 Eur, kurias sudarė: UAB „Neringos vanduo“ mokestis už šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą - 85,71 Eur; 94,47 Eur; 13,12 Eur; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ už šiukšlių išvežimą ir atliekų tvarkymą; mokestis už elektrą - 60,20 Eur, 53,29 Eur, 313,18 Eur, 87,54 Eur. Iš viso išlaidas už komunalines paslaugas teiktas ginčo turte laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. sudarė 1334,90 Eur. Atsakovo nuomone, pusė šių išlaidų turi atlyginti ieškovė. Kartu su priešieškiniu atsakovas pateikė paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas ir mokėjimo dokumentus, patvirtinančius įmokų mokėjimą.

51. Ieškovė su atsakovo reikalavimu sutiko iš dalies, nurodė, kad kaip bendraturtė sutinka su išlaidomis už 2018 metus - UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ - 45,14 Eur ir valstybinės žemės nuomos mokestis - 35,13 Eur; už 2019 m. - UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ - 45,14 Eur; už 2020 m. - UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ - 60,20 Eur. Iš viso ieškovė sutiko su 185,61 Eur bendro turto išlaikymo išlaidomis, kurios susijusios su jos turima nuosavybės teisės dalimi ir sutiko kompensuoti atsakovui pusę šios sumos - 92,81 Eur.

52. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu atlyginti elektros energijos bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo išlaidų.

53. Atsakovo pateikti mokėjimo dokumentai pagrindžia, kad 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovas sumokėjo 59,51 Eur UAB „Neringos vanduo“ už šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą ir 153,04 Eur už elektros energiją. 2019 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymais atsakovas sumokėjo 178,75 Eur už sunaudotą elektros energijos ir 64,69 Eur su sunaudotą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2019 m. liepos 24 d. atsakovas sumokėjo 45,99 Eur UAB „Neringos vanduo“. Per 2020 m. atsakovas atliko tris mokėjimus UAB „Neringos vanduo“: 2020 m. liepos 29 d. kvitu sumokėjo 94,47 Eur, 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 85,71 Eur, 2020 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo dar 13,12 Eur. 2020 m. už elektros energiją atsakovas sumokėjo 313,18 Eur 2020 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymu, 87,54 Eur 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu ir 53,29 Eur 2020 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu.

54. Teismas sutinka, jog išlaidos už šiukšlių išvežimą ir atliekų tvarkymą, žemės mokestis nėra siejamos su faktiniu turto naudojimu, todėl turto bendrasavininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti minėtas išlaidas.

55. Išlaidos už sunaudotą elektros energiją bei vandenį paprastai atlyginamos pagal faktinį sunaudojimą. Tačiau šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomose patalpose atskirų elektros ir vandens apskaitos prietaisų, fiksuojančių faktinį elektros ir vandens kiekio suvartojimą konkrečiose patalpose nėra.

56. Šios bylos kontekste aktualu, jog nei ieškovė, nei atsakovas ginčo turte nuolat negyvena, tačiau už visas prekes ir paslaugas suteiktas adresu (duomenys neskelbtini), 2018-2019 m. mokėjo atsakovas. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų nėra galimybės nustatyti konkrečiais mėnesiais suvartotos elektros energijos, vandens kiekio, nes mokėjimai už suteiktas paslaugas buvo atliekami 2-3 kartus metuose.

57. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje pateikto dokumento dėl atsakovo įvažiavimų į N. per patikros postą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 – 2020 m. atsakovas dažnai lankydavosi ginčo turte, jį prižiūrėjo, keitė terasos lentas, keitė ir perdažė terasos laiptų pakopas, tvarkė aplinką, pjovė žolę, organizuodavo talkas. Atsakovas paaiškino, kad atvykdavo tiek vienas, tiek ir su šeima. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo apsistoję ir atsakovo draugai. Atsakovas paaiškino, kad tvarkydamas aplinką naudojo elektros įrenginius. Taigi, elektros energija buvo naudojama ne tik asmeniniams atsakovo ar jo aplinkos asmenų poreikiams tenkinti, tačiau ir bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrai.

60. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įpėdiniui pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-531/2012; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014 konstatavo, kad nuosavybės teisė įgyjama nuo palikėjo mirties (CK 5.3 straipsnis), nepriklausomai nuo to, kada išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl nuo šio momento kyla pareiga apmokėti išlaidas paveldėtam turtui išlaikyti ir išsaugoti ir kasatorės argumentas, kad ginčo butu nurodytu laikotarpiu ji nesinaudojo, nesudaro pagrindo nevykdyti savo kaip bendraturtės pareigos atlyginti išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, dalį, proporcingą turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

61. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apskaičiuoti faktinį ieškovės ir atsakovo sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį nėra galimybės. Teismas, vadovaudamasis nurodyta Kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidas proporcingai turimai turto daliai turi atlyginti bendraturčiai. Kadangi šalys po mamos likusį turtą N. paveldėjo lygiomis dalimis, turto išlaikymo išlaidos dalintinos per pusę abiem bendrasavininkams. Atsakovo reikalavimas dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo tenkintinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 667,45 Eur suma.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

63. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė patyrė 75 Eur žyminio mokesčio ir 2000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2020 m. spalio 5 d. sąskaita už teisinę pagalbą, 2020 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymas, 2021 m. lapkričio 9 d. patikslinta pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo), kurias prašo priteisti iš atsakovo.

64. Kreipdamasis į teismą su priešieškiniu atsakovas patyrė 90 Eur žyminio mokesčio išlaidų (75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 15 Eur už turtinį reikalavimą). Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas atsakovas neteikė ir jų priteisti neprašė.

65. Ieškovė ieškiniu reiškė vieną neturtinį reikalavimą – dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Atsakovas priešieškiniu reiškė du reikalavimus: neturtinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir turtinį reikalavimą.

66. Įstatymas nustato, kad bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Nei viena iš šalių tokio susitarimo svarstymo iki bylos nagrinėjimo neinicijavo. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32). Kadangi abi šalys reiškė reikalavimus dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, abi šalys sutiko pasinaudoti teismine mediacija, darytina išvada, kad šalių sumokėtas žyminis mokestis už šį reikalavimą viena kitai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

67. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino turtinį priešieškinio reikalavimą atsakovui iš ieškovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio suma ir tenkintai priešieškinio daliai iš atsakovo turi būti priteista mažiau ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai.

68. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalių dydžių. Tačiau teismas sutinka ir atsakovo atstovo pastebėjimu, kad nei prieš teismo posėdį pateiktoje patikslintoje pažymoje, nei 2021-06-08 pažymoje nėra nurodyta kiekvieno atlikto veiksmo kaina (advokato darbo laiko sąnaudos). Atsižvelgiant į tai, kad turtinio ir neturtinio reikalavimo negalima įvertinti bendra pinigine išraiška, teismui tenkinus atsakovo priešieškiniu reikštą turtinį reikalavimą ir iš dalies neturtinį, atsižvelgiant tiek į teisinį reglamentavimą, tiek į protingumo ir teisingumo principus (atsakovas neparašo iš ieškovės priteisti teisinei pagalbai išlaidų, nors ja ir naudojosi), darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovės teisinei pagalbai priteistinos per pusę, t.y. 1000 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio suma. Užskaičius tarpusavyje vienarūšės prievoles, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 985 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai. Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas V. M. asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis 1-2 (8.43 m²), 1-3 (16.03 m²), o ieškovė I. J. asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis 1-4 (7.73 m²), 1-5 (11.74 m²). V. M. ir I. J. bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpa 1-1 (6.93 m²).

Nustatyti, kad ieškovė I. J. asmeniškai naudojasi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis 1-3 (2.36 m²), 1-4 (18 m²), 1-5 (7.37 m²) bei terasa iš marių pusės. Atsakovas V. M. asmeniškai naudojasi šio ūkinio pastato patalpomis 1-1 (17.55 m²), 1-2 (2.39 m²), 1-6 (7.39 m²).

Nustatyti, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpomis P-l, P-2, P-3 ir P-4, V. M. ir I. J. naudojasi bendrai.

Priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės I. J. 667,45 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus keturiasdešimt penkis centus) turto išlaikymo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M. 985 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. J. naudai.

Grąžinti ieškovei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.