Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės S. R. įstatyminei atstovei R. L. ir jos atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei- Gargasei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams B. S., E. A., K. R., E. R., I. R. ir S. R., atstovaujamai įstatyminės atstovės R. L., trečiasis asmuo notarė Loreta Palionienė, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas B. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. R. ir R. R. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (t. I, 8 b. l.). (duomenys neskelbtini) R. L. ir S. R. gimė duktė S. R. (t. II, 131 b. l.). (duomenys neskelbtini) Buto-patalpos/Buto su dalimi žemės sklypo dovanojimo sutartimi (toliau – Dovanojimo sutartis) B. S. padovanojo S. R. Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 296/977 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. II, 187-195 b. l.). (duomenys neskelbtini) S. R. mirė (t. II, 132 b. l.). Po S. R. mirties palikimą priėmė: ieškovė, atsakovės E. A., E. R., I. R., K. R., S. R. (t. I, 29-31 b. l.). S. R. laidotuves organizavo ieškovė (t. III, 50-53 b. l.).

Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove yra bendravęs porą kartų telefonu, asmeniškai nepažįsta. Prašė padėti patvirtinti, kad iš jos reikalauja B. 15 000, kokiu pagrindu reikalauja, ieškovė neatsakė. Atsakovę R. L. yra tekę matyti, nes bendravo su S. R. po to, kaip buvo ,,suformintas tas namukas“. Atsakovą B. S. pažįsta, nes pardavinėjo du objektus, vieną pardavė. Kitų atsakovių nepažįsta. Dirba nekilnojamojo turto brokeriu. Pardavinėjo turtą (duomenys neskelbtini) prieš 3-4 metus. Metus pardavinėjo, bet pasibaigė tarpininkavimo sutartis, galiojo metus. Skelbimų buvo daug. Sutartis nutrūko, nes nerado pirkėjo. S. R. turėjo liudytojo kontaktus, kvietė konsultuoti dėl kito objekto, šitą jau buvo susitvarkęs. 2020-2021 m. buvo apžiūrinėjamas kitos brokerės namas, konsultavo dėl investavimo. Iki tol su S. R. visiškai nebendravo. Neigė, kad S. R. jam mokėjo pinigus (1 300 Eur). R. ir B. S. sandorio sudaryme nedalyvavo. B. buvo paprašyta užsakyti pažymą pas notarę ir jo darbas tuo pasibaigė. B. kaip klientas paprašė užsakyti pažymas pas notarę, o kaip jie susitvarkė, nežino. Turėjo dokumentų nuotraukas. Reikalui esant, siųsdavo notarei, kad užsakyti pažymas pardavimui ar forminimui dokumentų. Originalių dokumentų niekada neima. 2020 m. spalio 20 d. notaro biure nebuvo. Nusiuntė notarui dokumentų nuotraukas. Gal atsakovas maišo su kitu sandoriu. Aplinkybių nežino, kaip jie susitarė, nežino, buvo pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sandoris. Ginčo buto kaina galėjo būti 19 900 Eur. Patvirtino, kad byloje esančio skelbimo nuotraukose jo pardavinėtas objektas. B. pasakojo, kad namuką susitvarkė, ,,apsiformino“. Nurodė, kad jam nėra žinoma, jog B. S. su S. R. būtų pasirašę avansinę rankpinigių sutartį. 1 300 Eur B. S. mokėjo už kitos sodybos pardavimą. Ar S. R. mokėjo, atsakė, ,,tikrai to nebuvo“ ,,nieko“. Gautos lėšos į buhalterinę apskaitą įtrauktos. Apie avansinę sutartį, rankpinigių mokėjimą aplinkybės nežinomos. Liudytojas užsakė laiką pas notarą, o paskui jau B. susitvarkė. Ieškovė liudytojui skambino du kartus: vienas buvo šių metų balandžio – gegužės mėnesį; antras skambutis buvo birželį. Į klausimą ar S. R. minėjo, kad turi sutuoktinę su kuria ketina įsigyti būstą nuomai, atsakė ,,kažką lyg ir minėjo“. Kam tą būstą ketino pirkti, nepamena, bet kad investuoti. Žiūrėjo pastatą irgi (duomenys neskelbtini) konsultavo jį. Sandorio metu nedalyvavo, jokių dokumentų mašina neprivežė, siuntė nuotraukas, nes originalų niekada neturi. Tie 1 300 galėjo būti tarpininkavimo mokestis tuo metu, gal ruošėsi ką parduoti ir kreiptis paslaugų. Apie atsakovo ir S. R. santykius – kažką B. lyg minėjo, kad pažįstami. Kad jie sudaro dovanojimo sutartį, liudytojui nebuvo žinoma, tik po to pasisakė B., kad ,,apsiformino“. Suprato, kad ,,apsiformino“ tą namuką su pirkėju. O kaip tas sandoris, pirkimas-pardavimas ar dovanojimas, neklausė. Ieškovė kai skambino, prisistatė kad žmona, prašė padėti sutvarkyti klausimą dėl to, kad B. iš jos 15 000 reikalauja. Du pokalbiai buvo ir panašus turinys. Liudytojas klausė, kokiu pagrindu jis tų pinigų reikalauja, bet ji neatsakė. Apie sandorio sudarymo aplinkybes neklausė. Apie avansinę sutartį, atsiskaitymą, kiek pamena, su R. nekalbėjo. Su S. kalbėjo vieną kartą, kai konsultavo (2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas Nr. 2 nuo 2 val. 12 min. 56 sek. iki 2 val. 33 min. 06 sek.).

Pakartotinai teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovės pateiktame pokalbio garso įraše girdimas jo balsas, jis kalbėjo. Pats sandoryje nedalyvavo, turbūt visko neatsimena iki detalių. Jie tarpusavyje kažką susirašė, o ką susirašė, nedalyvavo jis, nebuvo. Tokias aplinkybes B. minėjo. Išgirdęs pokalbį lyg ir prisimena kažką. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo suforminta. Jie tarpusavyje susitarė. Aplinkybės, kad už turtą buvo mokami pinigai ,,kažkokios buvo žinomos“, bet kokios sumos ,,vaikščiojo“ nežino. Kažkaip jie ten atsiskaitė, o kaip atsiskaitė, nedalyvavo. Teigė, kad S. R. turtą pardavė ne jis. Su S. R. dėl šio objekto pardavimo nebendravo, bendravo dėl kito. B. su juo bendravo. Iš S. R. pinigų neėmė, B. ėmė kažką. Dėl to, kad S. R. jam sumokėjo 1300 Eur nurodė, kad ,,tikrai taip nebuvo“. Jei būna imami pinigai, pasirašo tarpininkavimo sutartis. Šiuo atveju nebuvo, B. susirašė su S. tą susitarimą kaip jie atsiskaitys. B. paprašė pagelbėti, liudytojas davė formą ir jie susiformino – susirašė kažkokį raštą. Paprašė kokio raštelio formos, kad užfiksuoti susitarimą. Davė standartinę preliminarios sutarties formą, kad paduoti pinigai. Lyg ir preliminarią dovanojimo sutartį. Būna atvejų, kai tokias sudaro. Tiksliai nepamena kokia: preliminari rezervacijos, preliminari pirkimo-pardavimo ar preliminari dovanojimo. Pagal preliminarias dovanojimo sutartis atsiskaitymai tarpusavio susitarimu vykdomi. Dažniausiai dovanojimo sandoriai neatlygintiniai. Jie susiformino sandorį dovanojimo, o piniginius klausimus kaip tvarkėsi, kas kam mokėjo, kokios sumos, liudytojas nežino. Kad kažkas mokėta, žino. Tiesiogiai su S. R. bendravo gal savaitę, dvi iki sandorio. Dokumentus siuntė notarei elektroniniu paštu užsakydamas sandorį, dovanojimo sandorį. Taip pageidavo B.. Kadangi sandoris buvo dovanojimo kai įgijo, taip pat norėjo ir atsikratyti. Turbūt dėl papildomų mokesčių iš B. pusės. Į klausimą ,,tai ar aš teisingai suprantu, kad tikėtina, B. nebuvo išlaikęs turto 10 metų, ten nebuvo jo deklaruota gyvenamoji vieta, todėl jis yra neįtrauktas į išimtis, kada nereikia GPM‘o mokėti už parduotą turtą, tai šitos aplinkybės ir lėmė sandorio – dovanojimo sutarties sudarymą?“ atsakė ,,faktas taip“. Pats nematė kaip šalys rašėsi rankpinigių sutartį. Formą davė, pats nedalyvavo. Kiek pasakojo, buvo susitarę anksčiau, namą leido tvarkytis, kol dar dokumentus tvarkėsi. Realaus susitarimo, ką susirašė, nematė. Nedalyvavo pas notarą. Ar butą (duomenys neskelbtini) S. R. aprodė jis, nepamena. Kas mokėjo notarui, nežino (2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas Nr. 2 nuo 2 val. 55 min. 12 sek. iki 3 val. 09 min. 04 sek.).

1. Dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).

Byloje nėra duomenų, kad Dovanojimo sutarties šalys – S. R. ir B. S. būtų susiję giminystės ryšiais.

Atsakovas B. S. ir įstatyminė atstovė R. L. su reikalavimu dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi nesutiko. Pagrindinius dovanojimo motyvus nurodė: 1) S. R. pagalbą B. S. ir įsipareigojimą padėti ateityje; 2) S. R. ir B. S. draugiškus santykius; 3) B. S. užuojautą S. R. ir R. L., jų šeimai.

R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad B. S. jų pagailo, kad jie neturi kur gyventi, nuomojasi, ir jis nusprendė padovanoti ginčo turtą. Nei vienas iš proceso dalyvių nenurodė, kad S. R. turtinė padėtis būtų buvusi sunki. Priešingai, R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad būstą jie ketino pirkti, ieškojo, apžiūrinėjo parduodamus būstus pagal skelbimus, taigi turtinė padėtis nekilnojamąjį turtą įsigyti buvo pakankamai gera. R. L. taip pat paaiškino, kad nuomojosi ,,gerą butą, su euroremontu“, mokėjo per mėnesį po 400 Eur nuomos mokesčio; įsirenginėjo, remontavosi ginčo turtą. B. S. paaiškino, kad iš S. R. gavo 15 000 Eur. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad S. R., įsigijęs ginčo turtą, konsultavosi dėl galimybės papildomai investuoti, perkant kitą nekilnojamojo turto objektą netoliese. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio dovanojimo motyvo teismo posėdžio metu nenurodė netgi pats atsakovas B. S., jį nurodė tik R. L.. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad ginčo turto dovanojimo motyvas galėjo būti užuojauta S. R. ar jo šeimai, teismas nemato pagrindo.

Vienas iš atsakovo nurodytų dovanojimo sutarties sudarymo motyvų - S. R. pagalba B. S. ir įsipareigojimas padėti ateityje. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis padovanojo S. R. namus, kadangi jis padėjo, sutarė, kad ir toliau padės, padės gauti trinkeles, pigiau gaus medžiagų. Teigė, kad S. R. turėjo sveikatos, draugų, pasamdydavo ką nors, kad nupjautų žolę, prineštų malkų, nukastų bulves, dovanų iš užsienio parveždavo. Nurodė, kad pardavinėjo butą, bet paskui persigalvojo, kai pažadėjo S. R. jį prižiūrėti iki gyvenimo pabaigos, trinkeles sudėti. Sprendimą padovanoti lėmė, tai, kad draugas jį prižiūrės visą gyvenimą, vietoje gyvens. R. L. teismo posėdžio metu minėjo, jog su atsakovu susipažino vykdama kartu su S. R. ir darbininku pas B. S.. Pagalbą atsakovui buityje kaip dovanojimo sutarties sudarymo motyvą atsakovai įrodinėjo tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų apie S. R. B. S. teiktą pagalbą į bylą šalys nepateikė. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie S. R. B. S. vežtą žvyrą, smėlį, trinkeles, samdytus darbininkus. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovų pusė jokių liudytojų apklausti neprašė. Sudarydamos Dovanojimo sutartį, sutarties šalys jokių įsipareigojimų vienas kitam nenumatė, taigi Dovanojimo sutartimi padėti buityje, atvežti žvyro, trinkelių ar rūpintis kitais atsakovo gerbūvio darbais S. R. nebuvo įsipareigojęs. Be to, jeigu atsakovo nurodomas susitarimas dėl pagalbos teikimo būtų buvęs vykdomas ir būtų buvę planuota padėti atsakovui iki gyvenimo pabaigos, perduoti 15 000 Eur atsakovui S. R. nebūtų turėjęs pagrindo. Taigi tokį įsipareigojimą paneigia ir pačio atsakovo nurodytos aplinkybės apie 15 000 Eur jam perdavimą. Nesant byloje duomenų apie S. R. B. S. faktiškai suteiktą pagalbą, teismas pagalbą, o taip pat ir įsipareigojimą pagalbą teikti ateityje, kaip nekilnojamojo turto dovanojimo motyvą vertina kaip neįrodytą.

Teismas sprendžia, kad motyvų sudaryti dovanojimo sandorį atsakovų pusė neįrodė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).

Kaip jau minėta, pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 20 500,00 Eur, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 6 170,00 Eur, iš viso 26 670,00 Eur (t. I, 17-20 b. l.). Byloje pateiktame skelbime ginčo turto kaina 19 900 Eur (t. I., 21-27). Atsakovas neginčijo, kad byloje pateiktas skelbimas yra ginčo turto pardavimo skelbimas. Atsakovas neneigė, kad turtą pardavinėjo. R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su S. R. būsto ieškojo pirkti, apžiūrinėjo pagal skelbimus ir ginčo turtas patiko. Ieškovė, atsakovės K. R., E. R. ir I. R. taip pat teigė, kad nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) S. R. ketino pirkti. Teismas, atsižvelgdamas į turto kainą, sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Dovanojimo sutarties šalių tikslas iki sandorio sudarymo buvo sudaryti pirkimo-pardavimo, o ne dovanojimo sandorį.

Atsakovas B. S. byloje neneigė gavęs iš S. R. 15 000 Eur. Jis byloje palaikė poziciją, kad pinigai (pradžioje teigė, kad 15 000 Eur, vėliau, kad 10 000 Eur) S. R. jam buvo perduoti praėjus keliems mėnesiams po Dovanojimo sutarties sudarymo, neva todėl, kad dovana pasirodė esanti per didelė. Teismas šiuos atsakovo paaiškinimus vertina kaip patvirtinimą, jog už ginčo turtą buvo atsiskaityta. Atsakovas neneigė, kad pinigai jam buvo perduoti būtent už ginčo turtą, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Aplinkybės, kada tiksliai šios lėšos buvo perduotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi jokių kitų priežasčių (kaip tik šalių sudaryta ginčo turto Dovanojimo sutartis) lėšoms perduoti proceso dalyviai nenurodė.

Uždaro teismo posėdžio metu buvo išklausytas ieškovės ir liudytojo G. P. telefoninio pokalbio garso įrašas. Tiek ieškovė, tiek liudytojas patvirtino, kad pokalbis tarp jų buvo, kad garso įraše girdimi balsai yra jų. Pokalbyje girdimi tokie liudytojo žodžiai ,,tai atsiskaitę, visi susitarę“; ,,buvo sutartis ten dar viena, rankpinigių. Aš tos sutarties neturiu, pas pirkėją, pardavėją“; ,,tarp jų sutartis buvo pasirašyta“. Nors liudytojas telefoninio pokalbio metu, o taip pat ir teismo posėdžio metu sumos, už kurią buvo įgytas turtas, neįvardijo, tačiau patvirtino, jog tarp S. R. ir atsakovo B. S. susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė, jog sandoris tarp S. R. ir atsakovo B. S. dėl ginčo turto dovanojimo buvo atlygintinis, už ginčo turtą B. S. buvo sumokėta 15 000 Eur.

CK 6.466 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atveju atsiranda apsimestinių sandorių teisinės pasekmės.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

Nors R. L. atstovė akcentavo, kad Dovanojimo sutartyje, nėra jokių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apdovanotasis siekė pirkti, o ne gauti dovanų nekilnojamąjį turtą, teismas atkreipia dėmesį, kad apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktą).

Byloje nustatyta, kad atsakovas B. S. siekė parduoti ginčo turtą už 19 900 Eur; S. R. siekė nusipirkti nekilnojamąjį turtą; S. R. perdavė B. S. 15 000 Eur, S. R. perėjo nuosavybės teisė į ginčo turtą.

Sutartis, pagal kurią viena šalis įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o kita šalis įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą), yra pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Byloje neįrodžius dovanojimo sandorio motyvų ir konstatavus, kad tarp S. R. ir B. S. sudarytas sandoris buvo atlygintinis, teismas sprendžia, kad tarp jų (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ginčo turto pirkimo – pardavimo, o ne dovanojimo sutartis.

Ieškovė prašė pripažinti ginčo turto Dovanoji sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi, nustatant, jog B. S. pardavė, o R. R. ir S. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šį turtą pirko. R. L. byloje įrodinėjo, jog S. R. su ieškove bendro ūkio nevedė, o gyveno su ja (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. R. ir R. R. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (t. 1, 8 b. l.). Duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį ir nustatę kitokį negu įstatyme numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, byloje nėra. Tokių aplinkybių šalys neįrodinėjo.

Įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja CK 3.87–3.100 straipsniai (CK 3.81 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

CK 3.88 straipsnio 2 dalis numato, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje kilo ginčas dėl to, ieškovė ar R. L. vedė bendrą ūkį su S. R..

Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 straipsnis).

Įstatyminės atstovės R. L. atsiliepime į ieškinį teigiama, kad apie R. L. ir S. R. santykius ieškovei buvo žinoma nuo (duomenys neskelbtini) m. ir tokias aplinkybes nustatė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai (duomenys neskelbtini)sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, susipažinęs su minėtu sprendimu dėl tėvystės nustatymo, atkreipia dėmesį, kad atsiliepime nurodytos aplinkybės teismo nebuvo nustatytos. Priešingai, teismas pažymėjo, jog ,,tai, kad su pareiškimu nesutinkantiems suinteresuotiems asmenims galimai nebuvo žinoma apie S. R. artimus santykius su R. L., bei tai, kad mirusysis galimai su suinteresuotu asmeniu R. R. gyveno šalia ir galimai vedė bendrą ūkį (net jei tai ir pasitvirtintų), jokios reikšmingos informacijos bylai nesuteikia“.

Šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl to, su kuo gyveno S. R., buvo prieštaringi, tačiau visi proceso dalyviai nurodė, kad jis dažnai vykdavo į (duomenys neskelbtini), būdavo ten po savaitę-dvi-tris. Tokios ilgos darbinės išvykos būtų sudariusios galimybę artimai bendrauti tiek su ieškove, tiek su R. L. ir tai byloje nėra paneigta. Nors R. L. teigė, kad byloje pateikti jos ir S. R. asmeniniai susirašinėjimai įvyko konfliktuojant, žinutės rašytos jai supykus, tačiau, teismo vertinimu, jų turinys ((duomenys neskelbtini) žinutė ,,užtenka žaisti ta viešbutį reikia pasirinkti viena karta“; ,,Tu nieko rimtai net negalvoji mums nieko ir nereikia būk laimingas su savo šeima“; (duomenys neskelbtini) žinutė ,,reikėjo sakyti iš anksto kad taip kad mes tau nebereikalingos būsi tik retkarčias turi savo ponia ir savo šeima o mus bijai parodyt turime būti užslaptintos“) (t. III, 74-83 b. l.) taip pat sudaro prielaidas manyti, jog S. R. artimus santykius galėjo palaikyti tiek su ieškove, tiek su R. L..

R. L. teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė prieš S. R. mirtį kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Rašytinių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti teismui pateikta nebuvo. Teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, tokios aplinkybės nustatytos nebuvo. CK trečiosios knygos nuostatos, leidžiančios santuoką nutraukti notarine tvarka, įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d., taigi tik po S. R. mirties.

Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. R. su R. L. santykius palaikė. (duomenys neskelbtini) R. L. ir S. R. gimė duktė S. R. (t. II, 131 b. l.). Teismui pateiktoje nuotraukoje jie užfiksuoti kartu vestuvių šventėje (t. III, 109 b. l.). Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, jog R. L. yra tekę matyti, nes bendravo su S. R..

Nors santuokos neįregistravusiems asmenims sutuoktinių turto teisinis režimas netaikomas, jie taip pat gali veikti bendrai ir kartu įgyti teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išvystyta praktika, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Susitarimas, kai du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai laikomas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Siekiant įrodyti, kad tarp asmenų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, reikia įrodyti, kad: 1) asmenys buvo susitarę kooperuoti savo turtinius, intelektinius ar darbinius išteklius (įnašus); 2) asmenys buvo įsipareigoję naudojant kooperuotus išteklius veikti bendrai; 3) egzistavo bendras šalių tikslas.

R. L. byloje neįrodinėjo, kad ginčo turtas būtų nupirktas bendromis jos ir S. R. lėšomis. Priešingai, ji teigė, kad apie piniginius klausimus nieko nežino, nes ji rūpinosi dukra. Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad turto S. R. ieškojo pirkti, kodėl buvo sudaryta dovanojimo sutartis, nežino. Kiek ir kokių lėšų R. L. yra investavusi į ginčo turtą, ji nurodyti negalėjo. Jokių reikalavimų byloje R. L. nereiškė, buvo atstovaujama kvalifikuotos teisininkės – advokato padėjėjos, teigė, kad sudarytas dovanojimo sandoris atitiko šalių valią. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų sudaryti prielaidas manyti, jog R. L. investavo lėšas į ginčo turtą ar prisidėjo prie ginčo turto kainos apmokėjimo. Nors teismo posėdžio metu ji nurodė, kad su S. R. vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ir pažymėjo, jog visi dokumentai buvo pas ją, jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti investicijas į ginčo turtą (įrangos, baldų, statybinių medžiagų įsigijimo, atliktų darbų ar kt. sąskaitų) teismui nepateikė.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad net ir sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Teismas sprendžia, kad nors S. R. su R. L. susilaukė dukters, artimus santykius palaikė, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo turtą jie įgijo bendrai, kad buvo susitarę kooperuoti savo turtinius, intelektinius ar darbinius išteklius (įnašus), ar kad ginčo turto įsigijimas buvo bendras jų tikslas.

Teismui nenustačius pagrindo ginčo turtą laikyti įgytu S. R. asmeninės arba dalinės nuosavybės teise, sprendžiama, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių, t. y. S. R. ir ieškovės, nuosavybė nėra paneigta. Teismas daro išvadą, jog B. S. pardavė, o R. R. ir S. R. pirko ginčo turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

CPK 299 straipsnyje įtvirtinta proceso teisės norma grindžiama tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Aptariama teisės norma taip pat sudaro pagrindą teismui reaguoti ne tik į nagrinėjant civilinę bylą nustatytus teisės pažeidimus, bet ir į situacijas, kuriose kyla abejonė dėl galimų teisės pažeidimų, jei tokie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. atskirąją nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021).

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) iš S. R. gavo 15 000 Eur. Teigė nieko nedeklaravęs. Nurodė, kad mokesčius būtų sumokėjęs, jei būtų žinojęs. Atsižvelgiant į tai, kad neapmokestinamoms pajamoms priskiriama iš kitų gyventojų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių) dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 2 500 eurų (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktas), byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą teismui informuoti mokesčių administratorių – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – apie galimus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimus, B. S. galimai tinkamai nedeklaravus gyventojo pajamų (CPK 299 straipsnis).

Teismui nustačius, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, pagal kurią B. S. padovanojo S. R. ginčo turtą buvo apsimestinis sandoris, ir pripažinus ją pirkimo – pardavimo sutartimi, nustatant, kad atsakovas ginčo turtą pardavė už 15 000 Eur, sprendimui įsiteisėjus, apie priimtą procesinį sprendimą byloje taip pat informuotina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ieškovė byloje patyrė 2 904,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. III, 106-107 b. l.; t. III, 151-155 b. l.)

Atsakovės E. A., K. R., E. R. ir I. R. prašė iš jų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, su ieškiniu sutiko. S. R. įstatyminė atstovė nesutiko su jų prašymu, kadangi visų atsakovų procesinė padėtis byloje yra vienoda ir jie turi tokias pat pareigas pagal įstatymą, tačiau prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš S. R., kadangi ji yra nepilnametis vaikas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023).

Atsakovės E. A., K. R., E. R. ir I. R. su ieškiniu visiškai sutiko, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl kitų atsakovų byloje palaikytos pozicijos. Visiems atsakovams sutinkant su ieškiniu, byloje galėjo būti sudaryta taikos sutartis, kaip tai buvo padaryta Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos galėjo būti maksimaliai sumažintos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.7 straipsnio 4 dalį, pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad S. R. yra 3 m. amžiaus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš B. S. ir S. R. įstatyminės atstovės R. L., t. y. po 1 452,00 Eur iš kiekvieno.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 119,52 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš B. S. ir S. R. įstatyminės atstovės R. L., t. y. po 59,76 Eur iš kiekvieno (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią B. S. padovanojo S. R. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei 269/977 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi, nustatant, jog B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 15 000 Eur pirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei 269/977 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. R. įstatyminės atstovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti iš B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. R. įstatyminės atstovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 59,76 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas iš kiekvieno, įpareigojant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.

Informuoti mokesčių administratorių – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – apie galimus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimus, B. S. galimai tinkamai nedeklaravus 2021 m. gyventojo pajamų.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją siųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ ,,Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.