Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-ALYN-70829618-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 16 d. K. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protoko­las pagal Lietu­vos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 90 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 21val. Lazdijų r., Seirijočių k. pjovė sau priklausančią avį jos neapsvaiginęs ir taip sukeldamas aviai didelį skausmą, kančias. Galutinai avį papjovė sekančią dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 5 d. apie 01.30 val. Šiais veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 3 ir 7 p. reikalavimus (b. l. 4).

2016 m. rugsėjo 6 d. Alytaus RAAD vyresniosios specialistės Živilės Adžgauskaitės nutarimu K. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 90 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 625 Eur bauda (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu K. V. skirta 625 Eur bauda pagal ATPK 90 straipsnio 1 dalį, kuri numa­to atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomas gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 90 straips­nio 1 dalyje. Skunde ginčijamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas.

Pažymėtina, kad ATPK 90 straipsnio 1 dalies sankcijos ribos yra gana plačios, t. y. už tokį pažeidimą įstatymas numato baudą nuo 50 Eur iki 1 200 Eur, todėl itin svarbus yra skiriamos baudos individualizavimas pagal konkrečios bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos dydžiui nustatyti.

ATPK 30 straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama nor­minio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai lai­kan­tis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsi­ž­vel­gia­ma į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinan­čias ir sunki­nan­čias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuo­bau­da skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nuobauda parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobau­dos tikslų, t. y. administracinį teisės pažeidi­mą padariusį asmenį nubausti bei auklėti, kad jis laiky­tųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisyk­les, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-50/2012; Panevėžio apygardos teismo nutartis admi­nis­t­ra­cinėje byloje Nr. ATP-289-350/2011).

Organas (parei­gū­nas), skir­da­mas administracinę nuobaudą, turi ją tinkamai individualizuoti. Kiekvienu atveju turi būti atsi­žvel­­gia­ma į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsako­my­bėn patraukto asmens asme­ny­bę ir kitas svarbias aplinkybes (taip pat ir į nustatytų atsakomybę sunki­nančių bei lengvinančių aplin­ky­bių santykį bei reikšmingumą arba tokių aplinkybių nebuvimą) bei impe­ra­ty­viai laikomasi kons­ti­tu­­cinio proporcingumo principo. Skiriant administracines nuobau­das, kaip ir taikant bet kokią vals­ty­bės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo prin­cipo, reika­lau­jan­čio asmens teisių neribo­ti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažei­di­mą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiaus­vyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuo­bauda, kurią paskyrus gali būti pasiek­­­ti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažei­dė­jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-20-2012, Kauno apygardos teismo nutartys admi­nis­t­ra­cinėse bylose Nr. ATP-661-658/2013; Nr. ATP-1166-327/2013).

Alytaus RAAD pareigūno nutarimu K. V. paskirta ATPK 90 straipsnio 1 daly­je numatyta bauda atitinka jos vidurkį, tačiau toks baudos dydis, atsižvelgiant į nubaustojo turtinę padėtį, yra iš tiesų labai didelis. Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad K. V. yra darbingas tik 55 procentais (b. l. 6), o VSDFV Sodros duomenys patvirtina, kad per mėnesį jo pajamas sudaro tik 73,57 Eur netekto darbingumo pensija, nes pagal darbo sutartį jis niekur nedirba (b. l. 14-16). Taigi, paskirta bauda atitinka net 8,5 mėnesio nubaustojo pajamas. Be to, iš VSDFV Sodros duomenų apie K. V. sutuoktinės I. V. pajamas matyti, kad jos pajamos per mėnesį siekia tik iki 29 Eur per mėnesį (b. l. 16-17). Iš šių pajamų K. V. su sutuoktine dar turi išlaikyti nepilnametę dukrą.

Atsižvelgiant į K. V. ir visos jo šeimos turinę padėtį pripažintina, kad ji yra sunki ir skiriant baudą į ją reikia atsižvelgti visų kitų aplinkybių kontekste, nes neproporcingai pažeidėjo turtinei padėčiai nubaudžiant jį finansine nuobauda nėra užtikrinamas kons­ti­tu­­cinis atsakomybės proporcingumo principas, sureikšminamas tik nubaudimo tikslas.

Pažymėtina, kad skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos nutarime nurodyti argumentai dėl to, kodėl K. V. prisipažinimas padarius pažeidimą nebuvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra teisingi. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareigūnų nurodomas agresyvus K. V. elgesys jų atžvilgiu nesusijęs su pažeidimu, už kurį jis yra nubaustas skundžiamu nutarimu, nes pareigūnai tyrė įtariamą brakonieriavimo atvejį, o ne žiaurų elgesį su gyvūnu. Pastarąjį pažeidimą pareigūnai nustatė atsitiktinai ir jau po to kai buvo atlikti jų nurodomi K. V. veiksmais prieš juos. Todėl tarnybiniuose pranešimuose minimas K. V. elgesys su pareigūnais iki šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo nustatymo galėtų būti vertinamas taikant atsakomybę pagal kitus ATPK straipsnius ir kitoje byloje. Tuo tarpu nustačius nagrinėjamą žiauraus elgesio su gyvūnu pažeidimą K. V. savo kaltę visą laiką pripažino, jokių pareigūnų reikalavimų dėl šio pažeidimo vykdyti neatsisakė, pats parodė patalpą, kurioje buvo gyvūnas, pripažino, kad avį papjovė prieš kelias valandas iki pareigūnų atvykimo. Tokie veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis ne tik pripažįsta kaltę, bet ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti pažeidimą, t. y. nustatyti tikslų jo padarymo laiką, gyvūno kankinimosi trukmę, kitas aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 30 str. 1 d. 1 p., ir į ją reikia atsižvelgti nustatant baudos dydį.

Byloje nėra duomenų, kad K. V. būtų anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka, pažeidimas padarytas dėl gyvūnų skerdimo įgūdžių neturėjimo, o ne dėl to, kad gyvūną jis būtų norėjęs tyčia kankinti be priežasties. Kančias gyvūnui pažeidėjas sukėlė dėl poreikio apsirūpinti mėsa ir dėl nemokėjimo teisingai jo papjauti, bet ne dėl to, kad tokiais veiksmai siekė vien tik sukelti skausmą gyvūnui. Kadangi byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, todėl atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į sunkią turtinę pažeidėjo padėtį, į jo asmenybę, pripažintina, kad ginčijamu nutarimu paskirta 625 Eur bauda už pirmą kartą padarytą tokį pažeidimą nėra proporcinga pa­žei­di­mo pobūdžiui, jo ir pažeidėjo asmenybės pavo­jin­gu­mo laipsniui.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas pri­pa­žįsta, kad nuobaudos tikslams pasiekti, užkardyti naujus pažeidimus, pakanka ir žymiai mažesnio dydžio baudos nei buvo paskirta. Todėl 2016 m. rugsėjo 6 d. nuta­ri­mas keistinas, pa­žei­dė­jui skirtina mažesnio nei vidurkis dydžio sankcijoje numatyta bauda – 75 Eur. Skirti pažeidėjo prašomą minimalią baudą nėra pagrindo, nes nustatytas gyvūno kankinimosi iki mirties laikas neleidžia padaryto pažeidimo laikyti mažiausiai pavojingu pažeidimu, už kurį turėtų būti skiriama minimali nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, kad skiriama bauda sudaro visas pažeidėjo mėnesio pajamas, iš kurių jis turi pareigą išlaikyti dar ir nepilnametę dukrą, baudos mokėjimas išdėstytinas trims mėnesiams, įpareigojant mokėti po 25 Eur per mėnesį (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

K. V. skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės Živilės Adžgauskaitės 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-ALYN-70829618-16, kuriuo K. V. pagal ATPK 90 straipsnio 1 dalį pa­skir­ta 625 Eur bauda, pakeisti, ir paskirti K. V. švelnesnę nuobaudą – 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą.

Baudos mokėjimą išdėstyti per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant K. V. per mėnesį sumokėti ne mažiau kaip po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus).

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspek­cijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK 16060565567, esantis administracinio teisės pažeidi­mo protokole. Baudą galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose. Nesumo­kė­jus baudos per nurodytą ter­mi­ną nutarimas skirti baudą siunčia­mas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarties paskel­bi­mo dienos, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.