- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- ATP-289-350/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01761-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
VĮ Panevėžio miškų urėdija 2011-06-07 nutarimu nubaudė J. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 4 d. 150 Lt bauda, pagal ATPK 85 str. 4 d. – 3000 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. administracinės nuobaudos subendrino ir galutinai paskyrė 3000 Lt baudą. Šiame nutarime nurodoma, kad J. V. nubaustas už tai, kad jis 2011-05-25 VĮ (duomenys neskelbtini) profesionalios medžioklės plotuose ((duomenys neskelbtini) girininkija kvartalas (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai sumedžiojo šerną ir norėjo jį pasisavinti, tačiau buvo sulaikytas. Šernas buvo nušautas rapso lauke ir įtrauktas į mišką (kvartalas (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ). 2011 m. gegužės 26 d. J. V. buvo sulaikytas, kai atėjo pasiimti nušauto šerno.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-09-29 nutartimi netenkino J. V. skundo, kuriuo jis prašė panaikinti nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir bylą išspręsti iš esmės ir paliko VĮ Panevėžio miškų urėdija 2011-06-07 nutarimą nepakeistu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. V. taip pat prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nutartį dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 85 str. 4 d. ir pagal šį straipsnį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 85 str. 5 d. ir vietoje 150 Lt paskirtos administracinės baudos skirti jam švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
Skunde nurodo, kad 2011-05-24 vakare žvejodamas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje išgirdo šūvį. Parvažiavo namo ir kitos dienos ryte apie 9 val. vėl atvažiavo į minėtą vietovę, nes šiame kaime gyvenanti teta O. K. paprašė atvežti gyvuliams duonos ir druskos. Nutaręs pasivaikščioti pamiške tikėdamasis rasti įdomesnių šakų, kempinių, ant griovio krašto pamatė nušautą šerną. Todėl apžiūrėjęs ar šis nesugedęs, nusprendė jį pasisavinti dėl ko nutempė jį aukščiau nuo griovio ir išdarinėjo. Teigė, kad nuo pat jo sulaikymo pripažino, kad norėjo pasisavinti rastą jau nušautą šerną, apie tai pasakojo ir miške sutiktiems V. P. ir S. R., tačiau neigia šerną sumedžiojęs pats, todėl mano, kad pagal ATPK 85 str. 4 d. jis nubaustas nepagrįstai.
Pažymi, kad neturi ir niekada neturėjo šaunamojo ginklo, pareigūnai pas jį atrado tik pažįstamo dovanotą peilį, kurį jis nešdavosi į žvejybą ir kuriuo aptariamą dieną išdorojo kažkieno nušautą šerną. J. V. teigimu jis moka išdoroti gyvūną, nes yra dirbęs (duomenys neskelbtini) mėsos kombinate išpjaustytuoju, šiuo atveju šerną norėjo pasisavinti dėl prastos materialinės padėties. Mano, kad byloje nėra surinktų įrodymų pagrindžiančių jo kaltę nelegaliai medžiojus. Jo nuomone liudytojo S. R. teiginiai, kad jam vienas iš nubėgančiųjų nuo nušauto šerno asmenų buvo apsirengęs panašiais maskuojančiais drabužiais kaip ir jis, kartu nepatvirtinant, kad būtent jis nušovė šerną ir VĮ „Panevėžio urėdijos“ pareigūnų parodymai, kad jis buvo sulaikytas prie išdoroto šerno, negali būti vertinamas kaip neabejotinas jo kaltės (neteisėtai medžiojus) įrodymas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija – VĮ Panevėžio miškų urėdija nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neatitinkantis administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų. Pažymi, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teismui įvertinus ir išanalizavus įrodymų visumą bei vadovaujantis vidiniu įsitikinimu. Nurodo, kad paties J. V. pripažinimas ir liudytojo S. R. parodymai patvirtina, kad šerno nušovimo metu J. V. buvo šio pažeidimo vietoje. Be to, šis liudytojas matė automobilio vėžes, vedančias į netoli įvykio vietos esančią sodybą, kur pažeidimo padarymo vakarą stovėjo J. V. priklausantis automobilis. O pasaloje laukęs V. P. patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atėjęs rytą prie miško iškart nuėjo prie sumedžioto šerno, kas rodo, kad jis žinojo kur yra nušautas gyvūnas. Akcentuojama, kad J. V. turimas peilis, jo skubiai ir profesionaliai atlikti gyvūno išdorojimo veiksmai, rodo jo kaip neteisėto medžiotojo įgūdžius. Institucijos nuomone, J. V. paaiškinimai, kuriais jis neigia nušovęs šerną pagrįstai įvertinti kritiškai kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, o jo nenuoseklūs parodymai, susiję su pažeidimo datomis ir buvimo aptariamo pažeidimo vietoje tikslu rodo jo parodymų nepatikimumą. Mano, kad J. V. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. V. pripažintas kaltu dėl ATPK 85 str. 4 d. ir 85 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymo.
ATPK 85 str. 4 d. numato administracinę atsakomybę už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Taigi, atsakomybę pagal ATPK 85 str. 4 d. užtraukia šie veiksmai: 1) medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius; 2) medžiojimas be galiojančios licencijos; 3) licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija; 4) medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose; 5) medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais.
ATPK 85 str. 5 d. numato administracinę atsakomybę už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, J. V. inkriminuoto pažeidimo esmė yra tai, kad jis 2011-05-25 VĮ Panevėžio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotuose neteisėtai sumedžiojo šerną, kurį bandė pasisavinti ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) 58.1 punkto, kuriame įtvirtintas draudimas būti medžioklės plotuose neturintiems teisės medžioti vienam ar keliems asmenims su medžioklės įrankiais, medžioklės produkcija bei šių taisyklių 58.36 punkto, numatančio, kad draudžiama pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir negavus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis, reikalavimus. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai, o jį paėmęs asmuo privalo atlyginti žalą gamtai.
Tai reiškia, kad žalą gamtai privalo atlyginti ne tik gyvūną neteisėtai sumedžiojęs, tačiau ir rastą negyvą gyvūną paėmęs asmuo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog J. V. pats sumedžiojo šerną, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos J. V. nuosekliai neigė aptariamą dieną sumedžiojęs šerną, tvirtindamas, kad jį surado ir norėjo pasisavinti.
Byloje yra duomenys, kad šernas buvo sumedžiotas jį nušaunant, kai tuo tarpu prie šerno po kelių valandų sulaikytas J. V. su savimi jokio šaunamojo ginklo neturėjo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas tiesiogiai matęs asmenis sumedžiojusius šerną - S. R., kuris ir pranešė apie neteisėtą medžioklę, tvirtino po šūvio pastebėjęs du bėgančius ir nušautą šerną tempiančius vyrus. Tačiau nurodyti, ar tai galėjo būti būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis negalėjo. Šio liudytojo teiginiai, kad jis iki šūvio buvo pastebėjęs prie netoliese esančios sodybos stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) , o praėjus valandai po šūvio jo jau nebematė, nepaneigia J. V. teiginių, kad jis savo automobiliu (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs žvejoti. Pažymėtina, kad iškart po J. V. sulaikymo apklausta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens giminaitė O. K. patvirtino, kad ji tos dienos rytą bendravo su jai duonos ir druskos atvežusiu J. V. (b.l.9).
Liudytojų A. A. ir V. P. parodymai taip pat nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neteisėtai sumedžiojus šerną. Šie liudytojai iš esmės patvirtino tai, ko neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, t. y. kad jis nulupo ir išdorojo šerną. Šių liudytojų parodymai apie šerno sumedžiojimo aplinkybes yra grindžiami tik informacija, gauta iš S. R.. Tai, kad J. V. buvo aptiktas prie sumedžioto šerno po pakankamai ilgo laiko nuo 23 val. girdėtų šūvių iki kitos dienos 10 val. 30 min., neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog jis ir sumedžiojo šerną. Kaip pažeidimo padarymo įrankis buvo paimtas peilis, jo priklausomybės J. V. neginčija, bet, kaip minėta, šernas buvo nušautas, o ne nuo nudurtas peiliu. Pažymėtina, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvuojamoje dalyje taip pat aptariami tik duomenys, susiję ne su medžioklės faktu, t.y. ATPK 85 str. 4 d. numatytu pažeidimu, o su sumedžioto žvėries pasisavinimu, t.y. ATPK 85 str. 5 d. numatytu pažeidimu.
Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Taigi, institucija, priėmusi J. V. atžvilgiu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nenustatė ir neįrodė neteisėtos medžioklės požymių, todėl nepagrįstai J. V. nubaudė pagal ATPK 85 str. 4 d. Todėl teismas 2011-06-07 nutarimo dalį, kuria J. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 4 dalį, naikina ir pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal šį straipsnį nutraukia (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo J. V. kaltinamas ir ATPK 85 str. 5 d. pažeidimo padarymu. Teismo nuomone, dėl šio pažeidimo J. V. kaltė skundžiama nutartimi įrodyta neabejotinai. Apeliantas taip pat šio jam inkriminuoto pažeidimo neginčija, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra per griežta, t. y. kelia nuobaudos individualizavimo pagrįstumo klausimą, prašydamas skirti jam švelnesnę nuobaudą.
Nagrinėjant bylą šiuo aspektu pasakytina, jog ATPK 85 str. 5 d. sankcija yra alternatyvi, t. y. už tokį pažeidimą įstatymas numato nuobaudas: arba įspėjimą, arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
ATPK 30 str. įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį nubausti bei auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas administracinės nuobaudos individualizavimui turinčias įtakos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad J. V. skirta administracinė nuobauda už ATPK 85 str. 5 d. numatytą pažeidimą atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl tenkinti apelianto skundą dalyje dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo jo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kadangi J. V. pagrįstai nubaustas tik už vieną administracinio teisės pažeidimo padarymą, nėra pagrindo taikyti ATPK 33 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių nuobaudų skyrimą padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl ši nutarimo dalis taip pat naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį pakeisti:
panaikinti VĮ Panevėžio miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus 2011 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu pagal ATPK 85 str. 4 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Panaikinti ATPK 33 straipsnio taikymą.
VĮ Panevėžio miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus 2011 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 5 d., padarymu ir kuria jam skirta administracinė nuobauda – 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) litų bauda ir nustatytas 509 Lt žalos gamtai atlyginimas, palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.