- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- ATP-1166-327/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00295-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimu pripažino V. Š. kalta padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 124¹ str. 2 d., 7 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir paskyrė jai administracines nuobaudas: pagal ATPK 124¹ str. 2 d. - vieno šimto litų baudą; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – įspėjimą; pagal ATPK 127 str. 2 d. – vieno šimto litų baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tūkstančių litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
V. Š. nubausta už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 9 d., 12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 130 p., draudžiantį važiuoti šaligatviu ir užvažiuoti ant jo, KET 131 punktą, draudžiantį transporto priemonėms apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, KET 134 p., įpareigojantį vairuotoją atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams bei KET 234 p., nurodantį, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, pamačiusi kliūtį - priešais ją važiavusį automobilį, sustojusį pėsčiųjų perėjoje praleisti pėsčiosios, vairuojamos transporto priemonės nestabdė, apvažiuodama jį iš dešinės užvažiavo ant šaligatvio, kuriuo važiuodama kliudė ir nulaužė ant šaligatvio buvusią 450 Lt vertės šiukšliadėžę, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio nuvažiavo.
Šalies argumentai
V. Š. skunde prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Jeigu teismas manys, kad teismo nutarimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, prašo šią nutarimo dalį pakeisti ir neskiri teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o piniginę baudą sumažinti iki 300 litų. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir vertindamas įrodymus, visiškai netyrė jos psichinio santykio su susidariusia autoįvykio situacija, netyrė, kodėl jos automobilis prieš pėsčiųjų perėją nevažiavo paskui priekyje važiavusį automobilį, kodėl ji vairuojamą automobilį privalėjo nusukti į dešinę pusę ir užvažiuoti ant šaligatvio, nekreipė dėmesio į jos važiavimo šaligatviu ypatumus ir t.t. Teismas įrodymus vertino ne pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Teismas sureikšmino ir suteikė lemiamą reikšmę policijos pareigūno E. S. parodymams, kuris surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir ją neteisingai apkaltino, kad ji tariamai suvalgė savo paaiškinimą, kuriame neva buvo pilnai pripažinusi savo kaltę. Bylos įrodymų vertinimo objektyvus pagrindas yra vaizdo įrašas, kurio teismas neanalizavo ir nevertino. Priimdamas skundžiamą dokumentą teismas neanalizavo ir nevertino reikšmingų aplinkybių: kiek laiko ir kokį atstumą ji važiavo paskui automobilį, kuris lėtėjo prie perėjos praleisti pėsčiąją; kodėl jos vairuojamas automobilis prie perėjos važiavo ne paskui priekyje važiuojantį automobilį, o jo dešinėje; ar jo važiavimo kryptį kontroliavo vairu; kuriuo momentu ir kuria automobilio dalimi lietė šiukšlių dėžę ir kurią jos dalį ir pan. Neatsakius į šiuos klausimus ir neįvertinus šių aplinkybių, negalima pilnai, objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, kad po pranešimo apie įvykį ji nedelsiant atvyko į policijos komisariatą, kur parašė paaiškinimą, nurodydama, kad nepajuto, jog jos automobilis kliudė šiukšliadėžę. Ji neneigia kaltės ir fakto, kad užvažiavo ant šaligatvio, juo važiavo, kad važiavo ta pačia kryptimi kitai transporto priemonei iš dešinės pusės. Tačiau iš įvykio vietos ji pasišalino ne siekdama išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Teismas teigė, kad fotonuotraukoje užfiksuotas ant automobilio įbrėžimas padarytas kontakto su šiukšliadėže metu, tačiau tai neįrodyta objektyviais duomenimis. Šiukšliadėžė neapžiūrėta, nenustatyti jos sužalojimai. Taip pat netirta, ar tokį kontaktą galima pajusti ir išgirsti būnant automobilyje.
Skunde V. Š. taip pat nurodo, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, vis tiek jai paskirta bausmė pagal ATPK 130 str. 1 d. yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir jos kaltės dydžiui. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Pažeidėjos padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, padaryta žala nedidelė, ji pilnai atlyginta. Dėl padarytų pažeidimų ji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jos pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi didelį vairavimo stažą. Taip pat jos šeimoje reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu, nes jos motina yra neįgali, jai nustatyta būtina nuolatinė priežiūra, ji gyvena kitoje vietovėje, todėl būtina kasdien pas ją važinėti. Pažeidėją pačią kankina stuburo skausmai, todėl ji tik automobiliu galiu nuvykti į polikliniką ir ligoninę. Be to, šeimos turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliantės nuomone, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
V. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog V. Š. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus. Nors pažeidėja dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo savo kaltės nepripažino ir teigė, kad automobilio kontakto su šiukšline ji nepajuto ir nepastebėjo, todėl nėra šio pažeidimo tyčios, tačiau vaizdo įrašas, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schemos, fotonuotraukos iš eismo įvykio apžiūros ir liudytojo policijos pareigūno E. S. parodymai pažeidėjos versiją paneigia. Byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, kad V. Š. savo automobiliu kliudė šiukšlinę, neabejotinai tai pajuto ir suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apylinkės teismo nutarime teisingai nustatyta, kad pažeidimas padarytas tyčia. Byloje nustatyta, kad V. Š. apvažiuojant iš dešinės prie pėsčiųjų perėjos sustojusį automobilį, šiukšliadėžę ji kliudė priekine dešiniąja automobilio puse, šiukšliadėžė buvo jos matymo zonoje, todėl ji turėjo suprasti, kad kliudė šiukšliadėžę. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad smūgis į šiukšliadėžę sukėlė ir didelį triukšmą, nes šaligatviu ėjusi praeivė atsisuko ir kurį laiką stebėjo įvykius. Be to, iš policijos pareigūno E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad remiantis vaizdo įrašu, informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė automobilio ,,Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, o telefonu susisiekus su V. Š., ji pripažino vairavusi automobilį ir kliudžiusi šiukšliadėžę ir atvyko į policiją surašyti paaiškinimo, kuriame patvirtino, kad apvažiuodama sustojusį automobilį kliudė šiukšliadėžę, tačiau nežinojo, kad tokiais atvejais reikia pranešti policijai. Be to, ji buvo sustojusi (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo toliau, ką patvirtina ir byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga.
Nors apeliaciniame skunde pažeidėja nurodo, kad tokių duomenų paaiškinime ji nenurodė, o pareigūnas E. S. tikrąjį jos paaiškinimą pradangino. Byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad V. Š., atvykusi į policiją 2013 m. rugsėjo 10 d., paprašė leisti susipažinti su byla, iš kurios paėmė savo rašytą paaiškinimą, jį suplėšė ir suvalgė. Šias aplinkybes E. S. patvirtino teismo posėdžio metu. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo netikėti pareigūno parodymais, abejoti jo nešališkumu. V. Š. nenurodė priežasčių, dėl kurių E. S. ją galėtų apkalbėti, todėl šie skundo argumentai atmetami.
Apeliaciniame skunde pažeidėja nepagrįstai nurodo, kad teismas neanalizavo ir nevertino bylos įrodymo - vaizdo įrašo, jokiais objektyviais duomenimis byloje neįrodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuotas ant automobilio lempos stiklo esantis įbrėžimas padarytas kontakto su šiukšliadėže metu, kad neapžiūrėta šiukšliadėžė, netirta, ar tokį kontaktą galima pajusti ir išgirsti būnant automobilio viduje. Byloje šios aplinkybės ištirtos tinkamai, todėl aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliantės skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš V. Š. skundo matyti, kad ji neigia savo tyčią dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog ji iš eismo įvykio vietos tyčia nepasišalino.
Apeliaciniu skundu V. Š. taip pat prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti jai paskirtą administracinę nuobaudą - baudą iki trijų šimtų litų bei neskirti ATPK 130 str. 1 d. numatytos papildomos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – tai, kad pažeidimas padarytas atsitiktinai, padaryta žala nėra didelė, į pažeidėjos asmenybę - tai, kad V. Š. neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, turi ilgą vairavimo stažą, taip pat tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Pažeidėja dirba, gauna nedideles pajamas (b. l. 22, 23), darbdavio charakterizuojama kaip pareiginga ir draugiška (b. l. 29), yra socialiai remtina (b. l. 30), prižiūri silpnos sveikatos motiną (b. l. 27), kuri gyvena kitoje vietovėje, pati taip pat turi sveikatos problemų (b. l. 31). Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo paskirta, nors ir minimalaus ATPK 130 str. 1 d. numatyto dydžio, nuobauda, nėra adekvati padarytam pažeidimui, ji pernelyg apsunkina apeliantės normalų gyvenimą, todėl tai nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė jos atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nagrinėjamu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. Š. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, tai yra neskiriant jai papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokia teismo pozicija neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai taikant ATPK 30¹ str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), ir pagrįstai V. Š. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tačiau už šį pažeidimą pažeidėjai paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir keisti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti V. Š. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir 7 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutinę administracinę nuobaudą V. Š. paskirti trijų tūkstančių litų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.