- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- 2-879-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00208-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. S. ir prašo įvertinti antstolio A. S. baudžiamuosius nusikaltimus ir nedelsiant sprendimu nubausti; priteisti iš antstolio A. S. D. Ž., ieškovui ir T. Ž. po lygiai 980 000 Eur kompensaciją, iš jų – 440 000 Eur valstybės biudžetui.
2. Nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro 440 000 Eur turtinė žala už didžiulius turtinius praradimus ir 440 000 Eur neturtinė žala už patyčias.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovas nėra nurodęs visų ieškovų, kuriems prašo priteisti žalą. Ieškinyje ieškovas ieškovu nurodė tik save, tačiau žalą prašo priteisti ne tik sau, bet ir D. Ž., T. Ž. bei valstybei; šie asmenys taip pat nėra pasirašę pareikšto ieškinio. Ieškovas nėra pateikęs ir įgaliojimo, suteikiančio teisę kreiptis į teismą jų vardu. Ieškovas taip pat netiksliai nurodė atsakovą – iš ieškinio neaišku, ar ieškinys reiškiamas A. S. kaip antstoliui ar kaip fiziniam asmeniui.
5. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nesumokėjo už ieškinį įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus, iš ieškinio turinio nėra aišku, kokie konkretūs atsakovo veiksmai sukėlė žalą, kodėl būtent tokio dydžio žalos prašo, kodėl žala turėtų būti priteisiama tiek ieškovui, tiek ir kitiems ieškinyje nurodytiems asmenims, nenurodo, nemotyvuoja ir prašymo nedetalizuoja bei nepateikia įrodymų, kas pripažintina ieškinio trūkumu.
7. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio neaišku, kokius tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius ieškovas reikalauja kompensuoti, nenurodyta, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, kaip ji apskaičiuojama, neįvardinti konkretūs atsakovo galimai neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama turtinė ir neturtinė žala, kokias pasekmes sukėlė būtent atsakovo veiksmai ir kokie įrodymai šias aplinkybes patvirtina, koks priežastinis ryšys tarp, ieškovo nuomone, neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių, nes iš ieškovo nurodyto ieškinio pagrindo nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai atsakovo veiksmai ir juos pagrindžiantys veiksmai ir juos pagrindžiantys įrodymai galimai nulėmė ieškovo nurodytą žalą, ieškovas nenurodo visų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Kadangi faktinės aplinkybės nėra nurodytos (suprantamai) ir nuosekliai, todėl nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą. Ieškinio faktinio pagrindo nesuformulavimas neleidžia teismui nustatyti ir bylos nagrinėjimo ribų, suprasti jos esmę bei trukto atsakovui tinkamai atsikirsti į pareikštus reikalavimus ir tai laikytina esminiu ieškinio trūkumu.
8. Teismas nurodė, kad pagal pareikštų reikalavimų sumą ieškovas turi sumokėti 11 100 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
I. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį ir nurodyti Klaipėdos apygardos teismui, kad įvertintų atsakovo A. S. nusikaltimus ir patenkintų ieškinį.
10. Nurodo, kad dėl atsakovo A. S. nusižengimų atliekamas Klaipėdos policijos tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla, todėl ieškovas neturi mokėti už ieškinį žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
13. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Tai reiškia, kad kiekvienas į teismą besikreipiantis asmuo, siekiantis, kad būtų apginta jo galimai pažeista teisė, privalo laikytis procesiniuose įstatymuose nustatytos tvarkos, šiuo atveju CPK nustatytos tvarkos.
14. Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Pažymėtina, kad be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, teismui teikiamas ieškinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismui teikiamame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du ieškinio elementai yra esminiai, jie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Taip pat pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
16. Teismų praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi, įvertinęs ieškovo pateiktą teismui ieškinį, teismas nustatė, kad pareikštas ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams bei ieškiniui keliamų reikalavimų bei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas išskyrė šiuos patikslino ieškinio trūkumus: neaiškiai suformuluoti ieškinio dalykas ir pagrindas, nepateikti teismui visi bylai reikšmingi įrodymai, nesumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ieškovo pareikštu ieškiniu, neturi pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.
18. Nors ieškovas prašo panaikinti visą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį, tačiau iš ieškovo atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas iš esmės kvestionuoja tik teismo nustatytą trūkumą sumokėti žyminį mokestį, tačiau kitų teismo nustatytų trūkumų nekvestionuoja, todėl, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl ieškovo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį.
19. Esminis klausimas, kurį ieškovas kelia atskirajame skunde, yra tas, ar jis turi mokėti už reiškiamą ieškinį žyminį mokestį. Ieškovo teigimu, jis neturi mokėti žyminio mokesčio, nes dėl atsakovo A. S. nusižengimų atliekamas Klaipėdos policijos tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla.
20. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti atvejai, kada atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose.
21. Kadangi, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pareikštame ieškinyje nėra aiškiai suformuluotas nei ieškinio dalykas, nei faktinis pagrindas, t. y. iš ieškovo teismui pateikto dokumento nėra aišku, kokio materialinio tikslo ieškovas siekia, taip pat nėra aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti kurį nors iš CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytą atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų. Taigi, tik ieškovui pašalinus ieškinio trūkumus pagal pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktus nurodymus, t. y. aiškiai suformulavus ieškinio pagrindą bei dalyką, pateikus faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ir sukonkretinus, kokio subjekto atžvilgiu yra reiškiami reikalavimai, bus galima įvertinti, ar ieškovas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo kuriuo nors iš CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų šalinimo klausimą, ir pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
23. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad patikslintas ieškinys turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui J. G. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.