Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. skirta galutinė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

– pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– nuo 23.00 val. vakaro iki 5.00 val. ryto neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, A. G. į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 21 d. 21.30 val. iki 2021 m. gegužės 22 d. 12.55 val. (viena para), viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, A. G. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, už jo padarymą paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti A. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. G. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą bei jam skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

6. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar nuteistasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

7. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą taikyti A. G. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nurodė tai, kad A. G. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, ruošiasi įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ trinkelių klojėju, turi faktinę gyvenamąją vietą, pasižadėjo nevartoti alkoholio, laikytis teismo paskirtų įpareigojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti nuteistajam A. G. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Tokių motyvų nepakanka padaryti išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti neizoliavus A. G. nuo visuomenės.

8. Pirmiausia reiktų atsižvelgti į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. G. oficialiai niekur nedirbo, neįsidarbino ir po to, kai apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas, t. y. po 2021 m. rugpjūčio 12 d., nors iki šio Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio priėmimo turėjo pakankamai laiko (2 t., b. l. 33). Tai akivaizdžiai parodo, kad nuteistasis stokojo darbinės motyvacijos tiek praeityje, tiek stokoja jos ir šiuo metu. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo pagrįstai manyti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu jis įsidarbins ir gaus stabilias pajamas. Be to, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus rašto matyti, kad vykdant pavedimą atvesdinti nuteistąjį A. G. į apeliacinės instancijos teismo posėdį, nuteistasis A. G. nerastas gyvenamojoje vietoje, susisiekus telefonu, A. G. tvirtino, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nenurodė (2 t., b. l. 30). Kaip jau buvo minėta, A. G. nurodytas aplinkybes, kad jis dirba, paneigia Sodros duomenys, o tai, kad nerastas gyvenamojoje vietoje, dar patvirtina ir tai, jog nuteistasis A. G. pažeidinėja jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, kas patvirtina, kad nuteistasis atsainiai žiūri į jam paskirtą įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad žemesnės instancijos teismas, ne tik nepagrįstai sureikšmino aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo teismo posėdyje išsakyta pozicija, jog jis pretenzijų nuteistajam neturi, nuteistojo galimybe laisvėje įsidarbinti, pažadais keisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, laikytis teismo jam skirtų įpareigojimų, tačiau, kaip apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo ir prokurorė, realiai neatsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, neįvertino praeityje A. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų ryšio su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. nusikalstamas veikas pradėjo daryti nuo 2014 metų, šiuo metu jis jau yra teistas 8 kartus, iš jų ne kartą už kvalifikuotas vagystes (BK 178 straipsnio 2 dalis), taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalį), disponavimą narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis), tyčinį kito asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 66–76) Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog A. G. šioje byloje inkriminuojamą veiką įvykdė praėjus labai trumpam laikui po to, kai 2021 m. balandžio 26 d. jo atžvilgiu buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 22 d.). Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam A. G. taikytos tiek švelnesnio pobūdžio (laisvės apribojimas, areštas) bausmės, tiek ir taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, skirta reali laisvės atėmimo bausmė, įtakos jo elgesiui teigiama linkme neturėjo, jo nepataisė, nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

11. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos ir nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik A. G. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, praeityje ne kartą teistam, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, jog praeityje A. G. jau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis A. G. negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu, taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, turi būti siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš A. G. to tikėtis negalima.

12. Apibendrinant visa konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam A. G. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 135,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

14. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

15. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, taip pat į tai, kad antrinė teisinė pagalba A. G. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio, 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

– pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– nuo 23.00 val. vakaro iki 5.00 val. ryto neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės vykdymo atidėjimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. G. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš A. G. valstybės naudai 135,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).