Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-13 · Civilinė byla Nr. e2S-319-912/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
e2S-319-912/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38141-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
N. K.
Ieškovas
UAB „Mano Būstas NCP“
Atsakovas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-319-912/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38141-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. sausio 8 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas NCP“ ieškinį atsakovui V. T. (V. T.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti ieškinį dėl skolos priteisimo ir skyrė ieškovės vadovei N. K. 100 Eur baudą. Ieškovė prašė teismo panaikinti jai skirtą baudą. Prašyme nurodoma, kad dėl didelės procesinių dokumentų apimties laiku nepastebėti iš teismo gauti dokumentai ir ieškinys pakartotinai pateiktas dėl žmogiškos klaidos, neturint tikslo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi sumažino ieškovės vadovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirtą baudą iki 30 Eur.

3. Teismas, spręsdamas dėl baudos panaikinimo ieškovės vadovei, vertino tai, kad pirmas ieškinys tam pačiam atsakovui 2019 m. rugsėjo 10 d. gautas teisme ir 2019 m. spalio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-33086-861/2019 tenkintas visiškai, tapatus ieškinys teisme gautas 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus daugiau negu 3 mėn. nuo pirmo ieškinio padavimo bei daugiau negu 1 mėn. nuo 2019 m. spalio 18 d. teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo.

4. Teismas padarė išvadą, kad apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, kurio viena iš veiklos sričių yra teisminiai ginčai dėl skolų išieškojimo, per 3 mėnesių laikotarpį turėjo pakankamai laiko sutikrinti savo vidinius dokumentus bei nustatyti, ar dėl skolos išieškojimo iš atsakovo jau buvo kreiptasi. Aplinkybė, kad ieškovė rengia daug ieškinių, neeliminuoja pareigos teise į teisminę gynybą naudotis atsakingai ir ieškinius teikti tik įsitikinus, kad to nedaro pakartotinai. Teismas vertino ieškovės apgailestavimą dėl susiklosčiusios situacijos ir sprendė, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės vadovei paskirtą baudą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. ir sausio 8 d. nutartis, kuriomis jai buvo paskirtos 100 Eur ir 30 Eur baudos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškinys tam pačiam atsakovui pateiktas dėl administracinės darbuotojo klaidos. Dėl per didelės procesinių dokumentų apimties ieškovė nepastebėjo, kad jau buvo pateikusi ieškinį teismui, kuris jį tenkino. Pakartotinai pateiktu ieškiniu ieškovė nesiekė piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ar neteisėtai praturtėti.

5.2. Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjęs sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-33086-861/2019 nebuvo įvestas į administratoriaus sistemą dėl trumpo laiko tarpo, EPP trikdžių ir žmogiškosios klaidos, todėl 2019 m. gruodžio 18 d. ieškinys atsakovui pakartotinai perduotas teismui.

5.3. Pareiškėjos nuomone, teismas neapdairiai vertino aplinkybę, kad 3 mėn. tarpas tarp pirminio ieškinio ir pakartotino ieškinio pateikimo yra pakankamas laikas susisteminti priteistas skolas, atsižvelgiant teikiamų per mėnesį procesinių dokumentų kiekį (2019 m. lapkritį teismui išsiųsti 82 ieškiniai ir pareiškimai dėl skolos priteisimo) ir faktą, kad ankstesnėje byloje sprendimas įsiteisėjo gruodžio mėnesį. Pareiškėja neturi būti materialiai atsakinga už savo darbuotojų dėl neapdairumo padarytą klaidą.

5.4. Pareiškėja nurodo, kad teismas baudos taikymą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris nurodytas baudos panaikinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste.

5.5. Ieškovės ir atsakovės nesieja asmeniniai santykiai, dėl kurių ieškovė galėtų norėti sukelti nepatogumų ar trikdžių kitai šaliai. Ieškovė neveikė tyčia ir nesiekė piktybiškai kreiptis pakartotinai į teismą. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą tik dėl žmogiškojo faktoriaus atsiradusios klaidos ir dėjo maksimalias pastangas ją ištaisyti.

5.6. Dalyvaujančio byloje asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga už piktnaudžiavimą procesine teise kyla, esant šalies nesąžiningumui. Pareiškėjos elgesys nevertintinas kaip piktybiškas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo paskirtos baudos pagrįstumo.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15. Atskirasis skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl 531,74 Eur skolos už 2011 m. vasario 1 d. – 2014 m. kovo 17 d. laikotarpiu teiktas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas butui Vilniuje, Braškių g. 44–14, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu už akių tenkino nurodytą ieškinį (civilinė byla Nr. e2-33086-861/2019). LITEKO duomenimis, sprendimas už akių tą pačią dieną išsiųstas ieškovei per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Šis sprendimas už akių 2019 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjo. Ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. antrą kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pateikdama tapatų ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir skyrė ieškovės vadovei 100 Eur baudą, kurią 2020 m. sausio 8 d. nutartimi sumažino iki 30 Eur. Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. sausio 8 d. nutartis, kuriomis pareiškėjai paskirtos baudos.

16. Pagal CPK 95 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą), gali paskirti jam iki penkių tūkstančių eurų baudą.

17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019).

18. Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria teismas skyrė ieškovės vadovei baudą, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, bet įstatymų leidėjas suteikė pareiškėjai teisę prašyti baudą sumažinti ar ją panaikinti. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja pasinaudojo CPK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl baudos panaikinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis procesas dėl bylos dalies dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties nutraukiamas, nes nurodyta nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

19. Apeliantė nurodo, kad pakartotinai pateikė teismui tą patį ieškinį nes suklydo, 3 mėn. tarpas nuo pirmojo iki pakartotinio ieškinio pateikimo nepakankamas priteistoms skoloms susisteminti, atsižvelgiant teikiamų per mėnesį procesinių dokumentų kiekį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 3 mėn. laikotarpis pakankamas patikrinti savo vidinius dokumentus bei nustatyti, kreiptasi dėl skolos išieškojimo iš atsakovo ar ne. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos administruojamai skolai turėjo įtakos EPP trikdžiai ir ji tris mėnesius negalėjo patikrinti LITEKO duomenų ar dėl jų negavo teismo sprendimo už akių nuorašo. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad įtakos turėjo laikotarpis, nes antrą kartą ieškinį pateikė teismui ir sprendimas už akių įsiteisėjo gruodžio mėnesį. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2019 m. spalio 16 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 6 d. (civilinė byla Nr. e2-33086-861/2019). Taigi nuo sprendimo už akių priėmimo, jo nuorašo įteikimo ieškovei praėjo beveik du mėnesiai. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad maksimaliai stengėsi ištaisyti klaidą, bet tikėtina, jog ieškovės administruojamoje sistemoje duomenys netikslūs, t. y. neteisingai nurodyta teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo data. Teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai yra ne tik nepagrįsti, bet taip pat ir kelia pagrįstų abejonių apeliantės sąžiningumu. Pareiškėja yra ieškovės vadovė, todėl jai kyla atsakomybė už tai, kad procesinės juridinio asmens teisės netinkamai įgyvendinamos. Apeliantės nurodyti argumentai neteikia pagrindo panaikinti paskirtą baudą. Ieškovė nurodo, kad jos veiklos apimtis didelė – 2019 m. lapkričio mėn. ji pateikė teismui 82 ieškinius ir pareiškimus dėl skolos priteisimo. Taigi ieškovė, būdama savo veiklos profesionalė, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo įsitikinti, jog turi teisę į teisminę gynybą. Tai, kad ieškovės įmonėje gali būti netinkamai tvarkomi duomenys apie administruojamas skolas, nėra priežastis ieškovei teikti teismui tapačius ieškinius. Ieškovė turi sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Pakartotinai kreipdamasi į teismą su tapačiu ieškiniu, ieškovė turėtų vertinti ir riziką – ta pati skola gali būti išieškota du kartus, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad ieškovės pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu ir vertinamas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas, dėl kurio pagrįstai taikyti CPK 95 straipsnyje nustatyti padariniai.

13. Kiti ieškovės argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

14. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties.

Atmesti pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus