Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios individualios įmonės „Telšių būstas“ savininko A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-357-267/2016, kuria patenkintas bankrutavusios individualios įmonės „Telšių būstas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“ prašymas leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės „Telšių būstas“ savininko A. Š. nekilnojamąjį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi IĮ „Telšių būstas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“. BIĮ „Telšių būstas“ bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente prašė leisti nukreipti skolos išieškojimą į BIĮ „Telšių būstas“ savininko A. Š. turimą turtą – 0,2192 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 257,51 kv. m pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Bankroto administratorė nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra subsidiariai atsakingas už bankrutavusios individualios įmonės prievoles. Nepakankant bankrutavusios įmonės turto, jos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas nukreiptinas į jos savininko turtą. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą patenkino: leido nukreipti išieškojimą į BIĮ „Telšių būstas“ savininko A. Š. nekilnojamąjį turtą – 0,2192 ha žemės sklypą, 257,51 kv. m pastatą – gyvenamąjį namą, nebaigtą statyti pastatą – ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog bankrutavusios individualios įmonės savininkas taikos sutarties su įmonės kreditoriais nesudarė, nusprendė, jog tikslinga nukreipti išieškojimą į bankrutavusios neribotos civilinės atsakomybės IĮ „Telšių būstas“ savininko A. Š. turimą bankroto administratorės nurodytą nekilnojamąjį turtą. Suinteresuotas asmuo BIĮ „Telšių būstas“ savininkas A. Š. dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratorės prašymą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutavusios IĮ „Telšių būstas“ bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 73 straipsnio 1 dalis). CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. Pagal CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau toks prašymas negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 (trys) mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).Taigi CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Pasibaigus šiam terminui, išnyksta teisė paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir toks terminas nebegali būti atnaujinamas. Naikinamojo termino nustatymas paaiškinamas siekiu užtikrinti teisinių santykių tarp ginčo šalių stabilumą ir teismo sprendimo (nutarties) teisinę galią bei pašalinti galimybę nesąžiningai piktnaudžiauti procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1775/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-822/2014; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-867/2014; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1349/2014 ir kt.).Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs BIĮ „Telšių būstas“ bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į BIĮ „Telšių būstas“ savininko A. Š. turtą, 2016 m. balandžio 21 d. priėmė nutartį, kuria nurodytą bankroto administratorės prašymą patenkino (b. l. 50-51). Aptariamu atveju suinteresuotas asmuo A. Š. atskirąjį skundą dėl paminėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teismui paštu išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 105-111), t. y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde suformulavo prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą atskirajam skundui paduoti. Iš apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos matyti, kad pastarasis procesinis klausimas buvo išspręstas teisėjo rezoliucija, kuria atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti. Vis dėlto ši aplinkybė (teisėjo rezoliucija atnaujinti procesinį terminą) neturi įtakos CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatyto naikinamojo 3 mėnesių termino eigai. Šio termino skaičiavimui teisinės reikšmės neturi ir suinteresuoto asmens prašyme atnaujinti praleistą terminą akcentuojama aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo dar anksčiau (t. y. nepraleidęs termino) teikė atskirąjį skundą, kurio pagrindu pradėtą apeliacinį procesą, suinteresuotam asmeniui nepašalinus teismo konstatuotų atskirojo skundo trūkumų, Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi. CPK 76 straipsnyje nurodoma, kad nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas. Kitų pagrindų procesinių terminų eigai stabdyti proceso įstatymas nenumato. Šiame kontekste būtina akcentuoti ir tai, jog suinteresuotą asmenį dar 2016 m. balandžio 27 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai. Nustačius, kad suinteresuotas asmuo atskirąjį skundą pateikė praleidęs CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą naikinamąjį 3 mėnesių terminą, argumentai, kuriais grindžiamas pavėluotas atskirojo skundo padavimas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, pateiktą praleidus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą, turėjo atsisakyti tokį skundą priimti. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens BIĮ „Telšių būstas“ savininko A. Š. 2016 m. rugpjūčio 31 d. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios individualios įmonės „Telšių būstas“ savininko A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties.