Šiaulių apygardos teismo sprendimas, 2A-14-267/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-02-07
Bylos Nr.: 2A-14-267/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-04198-2011-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas: asociacijos (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: A. C.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-14-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04198-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-340-797/2013 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei asociacijai (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis dėl visuotinio susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011-04-30 atsakovės asociacijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis (toliau – ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis, ir medžiotojų būrelis, ir būrelis) visuotinio susirinkimo sprendimą dėl ieškovo A. C. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-04-30 įvyko atsakovės visuotinis susirinkimas, kurio darbotvarkės klausimas nurodytas taip: ,,Dėl A. C. veiksmų 2011-05-26 medžioklės metu įvertinimo, dėl T. S. veikimo prieš būrelio interesus, būrelį diskredituojančios veiklos ir tolimesnės jo narystės būrelyje“. Šiuo klausimu pasisakė atsakovės pirmininkas K. Š., buvo balsuojama ir konstatuota, kad ieškovas balsų dauguma pašalintas iš būrelio. Ieškovas nurodė, kad skundžiamas 2011-04-30 sprendimas šalinti iš būrelio narių ieškovą yra neteisėtas tiek savo esme – ieškovas pašalintas be jokios nustatytos kaltės ir nesant jokių atsakovo įstatuose numatytų pašalinimo sąlygų, tiek ir dėl procedūrinių pažeidimų, kurie buvo padaryti, priimant ginčijamą sprendimą. Manė, kad nėra žinoma, už ką konkrečiai iš atsakovės narių buvo pašalintas ieškovas, nes priimant sprendimą, susirinkimo darbotvarkėje buvo suformuluotas ir svarstytas ieškovą liečiantis klausimas dėl ieškovo veiksmų 2011 m. gegužės 26 d. medžioklės metu. Jokie konkretūs kaltinimai pažeidus atsakovės įstatus nebuvo nurodyti nei svarstymo susirinkime metu, nei protokole, nei pačiame skundžiamame sprendime, taip pat nebuvo nurodyti nei įstatų punktai, nei jų formuluotė. Susirinkime buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija, iš kurios neaišku, kokius pažeidimus padarė ieškovas. Ieškovas nurodė, kad klausimo formuluotės keitimas yra neteisėtas, nes atsakovės visuotinio susirinkimo darbotvarkę, sprendimo projektus rengia ir teikia susirinkimui atsakovės valdyba ir jos pirmininkas, pačiame susirinkime darbotvarkė nebuvo pakeista ir jos pakeitimo galimybės nėra numatytos įstatuose, o darbotvarkėje iš anksto numatytas klausimas – nuobaudos ieškovui skyrimo klausimas – visiškai nebuvo svarstomas, tačiau priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio. Įstatai numato, kad būrelio nariai gali būti pašalinami tik valdybos siūlymu, tačiau tokio siūlymo nebuvo. Ieškovas neigė brakonieriavęs ir toks faktas nebuvo nustatytas, o visi kiti atsakovės visuotinio susirinkimo ir valdybos posėdžių protokoluose minimi tariami ieškovo pažeidimai apskritai negalėjo būti laikomi atsakovės nario padarytais pažeidimais.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pašalinimas iš būrelio narių buvo pagrįstas ir teisėtas, kadangi jis padarė 2 alternatyvias veikas, numatytas būrelio įstatų 18 punkte, už kurias būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, t. y. jis: grubiai pažeidė būrelio įstatų 17.1 punktą, kuriame nurodyta, jog būrelio nariai privalo laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų ir tuo pačiu nesilaikė medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad ieškovas, nušovęs motininę šernę, neįrašė žvėries nušovimo fakto į 2010-05-17 medžioklės lapą Nr. 355004, taip įvykdė brakonieriavimą, ir pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 21 punktą. Ieškovas po jo narystės būrelyje sustabdymo keliems būrelio nariams prisipažino nušovęs motininę kiaulę ir klausė patarimo, kaip jam išsisukti iš susidariusios padėties. Tokiais veiksmais jis pažeidė minėtų taisyklių 15.2.5. punktą, nurodantį, jog medžioti šernus galima: jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus – nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. tik tykojant bokšteliuose); vyresnes nei antrametes pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Nurodė, kad būrelio nariai, balsuodami už ieškovo pašalinimą, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas po jam skirtos visuomeninio poveikio priemonės sušvelninimo – leidimo dalyvauti būrelio medžioklėse nuo 2010-10-15, pakartotinai 2010-11-20 pažeidė būrelio įstatų 17.4 punktą, kuriame numatyta būrelio nario pareiga ginti būrelio interesus, garbę, turtą, laikytis nustatytų konfidencialumo reikalavimų, nes pasišalino iš medžioklės ploto vieneto apie tai neįspėjęs medžioklės vadovo ir neblaivus buvo sulaikytas Šiauliuose, automobilyje laikydamas neišardytą medžioklinį šautuvą, po ko buvo pristatytas į policiją ir taip, dar būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariu, sumenkino būrelio garbę. Nurodė, kad procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta, nes visuose dokumentuose aiškiai išreikšta nagrinėjamo klausimo esmė – ieškovo veiksmų įvertinimas 2010-05-26 medžioklės metu. Formuluotės nesutrukdė nei ieškovui, nei kitiems būrelio nariams suvokti 2011-04-30 visuotinio susirinkimo metu dėl ko bus sprendžiamas klausimas ir tinkamai jam pasiruošti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo 2011 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo ieškovas A. C. pašalintas iš būrelio narių, priteisė ieškovui A. C. iš atsakovės 4470 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš atsakovės – 30,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad įrodymų, jog prieš 14 d. iki susirinkimo būrelio nariams pranešta apie darbotvarkę, nepateikta, susirinkimo, įvykusio 2011-04-30, darbotvarkės formuluotė buvo pakeista. Teismas sprendė, kad iš darbotvarkės formuluočių matyti, jog jose nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas klausimas dėl nario pašalinimo, nes buvo tik numatyta svarstyti ieškovo elgesį medžioklės metu. Teismas nurodė, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo nurodytas klausimas dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Teismas padarė išvadą, kad svarstant klausimą dėl pašalinimo, nebuvo nurodytas konkretus įstatų punktas ar teisės aktas, kurį ieškovas pažeidė, o susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje (CPK 178, 185 str.). Teismas taip pat rėmėsi byloje pateiktais 2010-09-23 ieškovo prašymu, kuriame jis nurodė, jog valdybos sprendimu jam buvo sustabdyta medžioklė iki visuotinio susirinkimo, prašė valdybos sutrumpinti sprendimą iki spalio 15 d., nes suprato savo netinkamą elgesį su būrelio nariais, ateityje pasižadėjo klaidų nekartoti, ir 2010-10-10 valdybos nutarimu, kuriuo buvo sušvelninta nuobauda ir leista medžioti nuo spalio 15 d. Teismo manymu, toks valdybos sprendimas tik įrodė, jog valdybos nariai nelaikė ieškovo elgesio netinkamu, o sprendimas pašalinti 2011-04-30 susirinkimo metu ieškovą iš būrelio narių, priimtas pasiūlius susirinkimo metu, ką ir patvirtino liudytojas J. B.. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovės atsikirtimai paremti įtarimais, o ne nustatytais faktais, įrodymais, kad ieškovas pažeidė medžioklės taisykles, pagal kurias medžioklės, vykusios 2010-05-26 metu buvo neleidžiama vyresnių nei antramečių patelių medžioklė. Nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog būtent draudžiamas medžioti žvėris buvo sumedžiotas ir kad ieškovas pažeidė įstatų 17.1 ir 17.4 punktus (CPK 178 str.), todėl atsakovės 2011-04-30 priimtą nutarimą laikė prieštaraujančiu atsakovės įstatų 18, 25, 30.6 punktams ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantė asociacija (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. C. ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo 2011-04-30 sprendimo, kuriuo A. C. pašalintas iš būrelio narių, pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai), atsakovės patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai liudytojo S. R. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir jais nesirėmė, nes pakartotinai nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, praėjo daugiau nei 2,6 metų ir po tiek laiko asmuo jau gali tiksliai nebeatsiminti kai kurių aplinkybių. Mano, kad teismas taip pat netinkamai vertino tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta šerių, nes neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad medžioklė vyko 2010-05-26, t. y. laikotarpiu kai šernai jau būna pakeitę kailį į vasarinį (trumpesnį) ir šerių rasti nebegalima.Taip pat mano, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nurodydamas, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas pažeidė įstatų 17.1 punktą, kadangi nagrinėjant bylą tiek pirmą, tiek antrą kartą pirmos instancijos teisme atsakovė pateikė įrodymus, įrodančius faktines aplinkybes, kurių pagrindu nustatytas faktas, o ne įtarimas, kad A. C. 2010-05-26 medžioklės metu nušovė motininę šernę ir dryžuotą šerniuką.Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo liudytojo A. P. parodymais, jog ieškovui niekas neuždraudė pasišalinti iš medžioklės bei neprašė jo pasilikti, nekalbėjo apie vykimą patikrinimui į ieškovo medžioklės vietą, o likusių medžioklės dalyvių parodymais teismas nesirėmė. Be to, teismas rėmėsi A. P. parodymais, nežinodamas, kad pastarasis 2012-04-14 buvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių dėl įvykdyto brakonieriavimo, t. y. teismas rėmėsi nepatikimu liudytoju, kuris gynė analogišką kaip ir jis pats nusižengimą – brakonieriavimą padariusį ieškovą.Taip pat nurodo, kad ieškovas po jo narystės būrelyje sustabdymo būrelio nariams D. P. ir K. Š. yra prisipažinęs, kad nušovė motininę kiaulę ir klausė patarimo, kaip jam išsisukti iš susidariusios padėties, apie nušautą motininę šernę ieškovas prisipažino ir būrelio nariui R. L.. Pastarieji būrelio nariai teisme patvirtino šias aplinkybes, tačiau teismas jų visiškai savo sprendime nevertino. Apeliantės teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas A. C. pažeidė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 17.4 punktą. Nors bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teisme atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovas A. C. pažemino būrelio garbę, diskreditavo būrelio vardą, t. y. po to, kai jo kolegos vedami geranoriškumo sutiko iki visuotinio susirinkimo sprendimo pastarojo atžvilgiu priėmimo leisti jam medžioti nuo 2010-10-15, jis 2010-11-20 būdamas neblaivus (3,10 promilių girtumas) vairavo automobilį ir jame turėjo medžioklinį ginklą, kuris buvo padėtas ant galinės automobilio sėdynės, o ne šautuvo dėkle. Konstatuotas pažeidimas, atsižvelgiant į būrelio nario teisinį statusą ir padidintus jo veiksmų teisėtumo, visuomeninio kompetentingumo, medžiotojų etikos reikalavimus, kvalifikuotas kaip šiurkštus pažeidimas, šis pažeidimas turėjo atgarsį medžiotojų tarpe dėl ko (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vardas buvo pažemintas.Teismas savo sprendime nurodė, kad visuotiniam susirinkimui nebuvo pateiktas valdybos siūlymas pašalinti A. C. iš būrelio narių. Tačiau, tokia teismo išvada neatitinka į bylą pateiktų įrodymų – teismui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos 2010-05-31 posėdžio protokolas, kurio pirmame punkte buvo nutarta „(duomenys neskelbtini) m/b medžiotojui V. N. sustabdyti narystę būrelyje iki 2010-10-15, o medžiotojui A. C. sustabdyti narystę būrelyje iki artimiausio visuotinio (duomenys neskelbtini) m/b narių susirinkimo, kurio metu spręsti klausimą dėl A. C. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) m/b narių“. Tokia siūlymo forma yra įstatymiškai pakankama, kadangi įstatymas nenumato konkrečiai apibrėžtos procedūros kokia forma turi būti pateiktas valdybos siūlymas visuotiniam susirinkimui. Apeliantės teigimu, teismo teiginys, kad visuotinio susirinkimo darbotvarkėje nebuvo punkto dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio yra tiesiog deklaratyvus. Dokumentuose aiškiai išreikšta esminė nagrinėjamo klausimo esmė – A. C. veiksmų įvertinimas 2010-05-26 medžioklės metu ir, vertinant tai, kad būrelio nariams visuotinio susirinkimo metu buvo pateikti valdybos paruošti biuleteniai balsavimui dėl A. C. pašalinimo iš būrelio, visuotinio susirinkimo punktas dėl A. C. medžiotojams buvo puikiai suprantamas ir nebuvo netikėtas, nes buvo metus laiko aptarinėtas, skirtingos formuluotės nesutrukdė nei ieškovui, nei kitiems būrelio nariams suvokti dėl ko bus sprendžiamas klausimas ir tinkamai jam pasiruošti, kadangi visuotinio susirinkimo metu 2011-04-30 nei ieškovas, nei kiti nariai klausimų dėl šio balsavimo paaiškinimo neturėjo.Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme, atsakovė pateikė įrodymus, kad iškart po 2011-03-31 valdybos surinkimo medžiotojams P. A., J. J. ir D. P. buvo pateikti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių sąrašai su atspausdinta 2011-04-30 visuotinio susirinkimo numatyta dienotvarke (kur 4 punkte numatytas klausimas dėl galutinio sprendimo priėmimo dėl A. C. nuobaudos) ir per 2 savaites pastarieji medžiotojai pasirašytinai supažindino medžiotojus su numatoma visuotinio susirinkimo dienotvarke.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas su juo nesutinka ir prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės asociacijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovui A. C. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame teisme. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išklausęs šalis, liudytojus, ištyręs rašytinius įrodymus padarė motyvuotas, pagrįstas ir teisingas išvadas apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą ir nebuvimą. Mano, kad šioje byloje svarbiausia yra tai, kad nei vienas iš dalyvavusių byloje asmenų, nei vienas iš apklaustų byloje liudytojų niekada nematė jokios šernės, kurios neteisėtu sumedžiojimu buvo kaltinamas ieškovas. Taip pat mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog kai kurie atsakovės nariai apskritai nežinojo 2011-04-30 visuotinio atsakovo susirinkimo darbotvarkės, o tie, kurie susipažino su šia darbotvarke, joje nerado ir negalėjo rasti išsamių ir pakankamų duomenų apie ieškovo pašalinimo svarstymą, nes tokių duomenų darbotvarkėje paprasčiausiai nebuvo, buvo keletas skirtingų klausimų formuluočių, tačiau nei vienoje iš jų nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas projektas tokio sprendimo, kokį priėmė 2011-04-30 atsakovo visuotinis susirinkimas dėl ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Atsakovė teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl asociacijos priimto sprendimo teisėtumo tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu, t. y. ieškovas kreipėsi į teismą manydamas, kad iš asociacijos buvo pašalintas neteisėtai dėl to, kad neaišku ką jis pažeidė, jis pašalintas be kaltės, nesant įstatuose numatytų pašalinimo sąlygų, be to, ieškovo manymu, susirinkimo darbotvarkių formuluotės skyrėsi ir pan.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Įstatų 1, 5 p., 1 t., 38–44 b. l.). Šio klubo nariu buvo ieškovas A. C., kurį 2011-04-30 minėto būrelio nariai visuotiniame susirinkime balsų dauguma nusprendė pašalinti iš klubo narių dėl jo veiksmų 2010-05-26 medžioklės metu (1 t., 31–35 b. l.).

Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 18 punktas numato, jog būrelio nariai gali būti pašalinti valdybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu grubiai pažeidžia šiuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, viršija įgaliojimus, nemoka nario mokesčio ir kitų tikslinių mokesčių nustatytais terminais (1 t., 40 b. l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi būrelio nariai buvo informuoti apie vyksiantį visuotinį būrelio narių susirinkimą, bei dėl to, kad sprendimas pašalinti ieškovą iš būrelio narių buvo priimtas esant pakankamam balsų skaičiui. Vienas iš esminių ginčytinų klausimų nagrinėjamoje byloje yra tai, ar visi medžiotojų būrelio nariai buvo tinkamai supažindinti su 2011-04-30 visuotinio susirinkimo darbotvarke. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad darbotvarkės formuluotėse nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluoti ieškovo pašalinimo pagrindai, nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas klausimas dėl nario pašalinimo, nes buvo tik numatyta svarstyti ieškovo elgesį medžioklės metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis nesutinka.

Visų pirma, aplinkybę, kad ieškovas 2011-04-30 vykusiame visuotiniame medžiotojų būrelio susirinkime nesuprato dėl kokių priežasčių yra sprendžiamas jo pašalinimo iš būrelio klausimas, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad jau 2010-05-31 (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokole vienas iš dviejų svarstytinų klausimų buvo sprendžiamas klausimas, be kita ko, dėl medžiotojo A. C. elgesio 2010-05-26 medžioklės metu. Šiame posėdyje nutarta, sustabdyti ieškovo narystę būrelyje iki artimiausio visuotinio būrelio narių susirinkimo, kurio metu nutarta spręsti klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių (1 t., 21 b. l.). Ieškovas valdybos nutarimo neskundė. Kad apie šį būrelio valdybos sprendimą ir jo turinį jam buvo žinoma, patvirtina ieškovo būreliui 2010-09-23 rašytas prašymas dėl minėto valdybos sprendimo pakeitimo, t. y. ieškovo narystės sustabdymo laiko sutrumpinimo, bei nurodymas, kad ieškovas suprato savo netinkamą elgesį su būrelio nariais, pasižadėjimas ateityje nekartoti klaidų (1 t., 27 b. l.). Be to, 2010-10-10 įvyko dar vienas būrelio valdybos posėdis, kuriame dalyvavo ir pats ieškovas ir kuriame buvo svarstoma dėl A. C. nuobaudos sušvelninimo. Šiame posėdyje nutarta leisti ieškovui nuo 2010-10-15 dalyvauti medžioklėse, o galutinį sprendimą priimti visuotiniame susirinkime (1 t., 28 b. l.). Iš šio protokolo aiškiai matyti, kad nutarta dėl ieškovui skirtinos galutinės nuobaudos svarstyti visuotiniame medžiotojų būrelio narių susirinkime. Į bylą taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2011-03-31 valdybos posėdžio protokolas, kuriame nutarta visuotinį būrelio narių susirinkimą surengti 2011-04-30 ir patvirtinta susirinkimo dienotvarkė. Šios dienotvarkės 4 punktu buvo įrašytas klausimas „A. C. elgesio svarstymas ir galutinės nuobaudos priėmimas“. Ieškovui parengtoje darbotvarkėje buvo nurodytas toks darbotvarkės 4 punktas „Galutinio sprendimo priėmimas dėl A. C. nuobaudos“. 2011-04-30 vykusiame visuotiniame būrelio narių susirinkime dienotvarkės 3 punkte nurodytas klausimas „Dėl A. C. veiksmų 2011-05-26 (turi būti 2010-05-26) medžioklės metu įvertinimo“. Iš šių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad būrelio valdyba tinkamai ir aiškiai savo posėdžiuose užfiksavo pasiūlymą spręsti dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, o ieškovas šį siūlymą puikiai suprato, suprato ir tai, dėl kokių priežasčių ketinama spręsti dėl jo pašalinimo. Iš šių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad visiems susirinkime dalyvavusiems būrelio nariams, taip pat ir A. C., buvo aišku už kokius neteisėtus veiksmus siekiama pašalinti ieškovą iš būrelio narių (pvz., kitų būrelio narių paaiškinimai / pareiškimai dėl ieškovo veiksmų, paties ieškovo prisipažinimas apie netinkamą elgesį su būrelio nariais) – motininės šernės nušovimas ir nepranešimas apie tai būreliui, bei netinkamas elgesys su būrelio nariais. Nepaisant to, kad tiek valdybos posėdžių protokoluose visuotiniame susirinkime spręstini klausimai, tiek darbotvarkių formuluotės dėl ieškovo skiriasi, o pašalinant ieškovą iš būrelio nenurodyti konkretūs įstatų punktai, kuriuos pažeidė ieškovas, sistemiškai aiškinant visų paminėtų rašytinių įrodymų prasmę, darytina vienareikšmiška išvada, kad 2011-04-30 turėjo būti sprendžiamas galutinės nuobaudos skyrimo ieškovui dėl 2010-05-26 medžioklėje atliktų veiksmų klausimas ir šio darbotvarkės klausimo ieškovas negalėjo nesuprasti. Kad visuotinio susirinkimo darbotvarkė su klausimu „Galutinio sprendimo priėmimas dėl A. C. nuobaudos“ buvo pateikta susipažinti ir kitiems būrelio nariams, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai su būrelio narių parašais (1 t., 129–131 b. l.). Dėl to pirmosios instancijos teismo paminėti procesiniai pažeidimai dėl darbotvarkių formuluočių skirtumų negali būti laikomi tokiais, kurie galėjo lemti ieškovo teisių pažeidimą. Aplinkybė, kad 2011-04-30 visuotiniame būrelio narių susirinkime buvo aptariamas ir kitų ieškovo padarytų veiksmų neteisėtumas, nepaneigia fakto, kad ieškovas žinojo 2011-04-30 susirinkimo klausimo dėl jo pašalinimo iš būrelio narių esmę. Pažymėtina, kad susirinkimo metu ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, tačiau jis atsisakė pasinaudoti šia teise, neteikė jokių prašymų susirinkimui dėl nuobaudos sušvelninimo ar svarstymo atidėjimo. Pažymėtina, kad ne visi ir ne bet kokie procedūriniai pažeidimai lemia sprendimų neteisėtumą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nebuvo padaryta tokių esminių procesinių pažeidimų, kurie galėjo lemti ieškovo teisių pažeidimą, susijusį su neteisėtu nuobaudos paskyrimu.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl asociacijos priimto sprendimo teisėtumo tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad būrelio nurodomo pažeidimo – motininės šernės nušovimo – jis nepadarė.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo neteisėta veika, laikytini pagrįstais (CPK 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegijos manymu, iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų, faktinių aplinkybių darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovas nušovė šernę, kai toks veiksmas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu nuo 2010-01-22 iki 2010-0919) 17.2.5. laikomas neteisėtu. Teismui tokią išvadą leidžia daryti liudytojų J. J. ir S. R. parodymai, kurie iš esmės ne tik sutampa su minėtų liudytojų paaiškinimais, rašytais 2010-05-27 bei 2010-05-31, bet ir siejasi tarpusavyje (1 t., 22–25 b. l.). Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti K. Š. ir D. P. paaiškinimais, kad ieškovas jiems prisipažino nušovęs žvėrį. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi byloje nebuvo nustatyta, jog šie liudytojų parodymai yra subjektyvūs, kad tarp liudytojų ir ieškovo vyrauja priešprieša ir pan. Be to, ieškovo neteisėtus veiksmus tikėtinai pagrindžia ir tai, kad būtent jo bokštelio teritorijoje buvo rastas nušautas šerno jauniklis, ką patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esančios nuotraukos ir schema (1 t., 26, 66, 75 b. l.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsti ieškovo atstovės argumentai, susiję su įvykio schemos trūkumais dėl nepažymėtų kraujo dėmių ir automobilio vėžių, nes byloje sprendžiamas ne baudžiamosios atsakomybės klausimas, įvykio vietos schemą sudarė medžiotojų valdybos nariai J. J. ir S. R., o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas (1 t., 66 b. l., 2 t., 47 b. l.). Kaip jau minėta, 2011-04-30 visuotinio susirinkimo metu ieškovas nepareiškė noro pasisakyti, išsiaiškinti visas aplinkybes, ir kaip matyti iš liudytojų A. P. Č., R. L., J. J. parodymų, K. Š. paaiškinimų, ši aplinkybė, t. y. nenoras bendrauti su būrelio nariais, taip pat lėmė būrelio narių apsisprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio. Be to, aplinkybę, kad ieškovas 2010-05-26 medžioklės metu netinkamai elgėsi su kitais būrelio nariais, patvirtina paties ieškovo 2010-09-23 rašytas prisipažinimas ir pasižadėjimas nekartoti klaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 14 straipsnis numato, kad valstybės institucijos negali kištis į asociacijos vidaus reikalus. Nors teismas turi teisę tikrinti asociacijos priimtų sprendimų teisėtumą, pažymėtina, kad būrelio, kaip asociacijos, nariai turėjo teisę pasisakyti dėl kitų su medžiotojų veikla nesuderinamų ieškovo veiksmų (administracinė byla, 1 t., 83 b. l.), kaip žeminančių būrelio vardą, išreikšti dėl jų nuomonę bei pasitikėjimą / nepasitikėjimą ieškovu, kaip medžiotojų būrelio nariu. Manytina, kad visi anksčiau nurodyti ieškovo veiksmai iš esmės atitinka būrelio įstatų 17.1 bei 17.4 punktuose numatytų reikalavimų būrelio nariui nevykdymą, todėl pagrįstai įvertinti kaip grubus įstatų pažeidimas, lemiantis būrelio nario pašalinimą iš asociacijos (įstatų 18 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju dauguma būrelio narių pasisakė prieš ieškovo tolimesnę narystę būrelyje, o teismas neturi pagrindo abejoti tokia daugumos būrelio narių išreikšta valia, darytina išvada, kad ieškovui nuobauda – pašalinimas iš būrelio narių, paskirta teisingai, yra proporcinga įvertinus ne tik ieškovo veiksmus 2010-05-26 medžioklės metu, bet ir kitą elgesį, kuris laikytinas nesuderinamu su medžiotojo statusu, o anksčiau šiame sprendime konstatuoti padaryti procedūriniai pažeidimai iš esmės neturėjo įtakos nuobaudos skyrimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus, todėl tenkindamas ieškinį bylą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovei asociacijai (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis dėl visuotinio susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu buvo tenkintas visiškai, panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškovo A. C. ieškinys atmetamas.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas, iš jo valstybei priteistinos 30,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, pirmosios instancijos teisme (CPK 96 str. 2 d.). Byloje yra duomenys, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3000 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (2 t., 81 b. l.). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovės advokatas kiekį bei jų trukmę ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius dydžius, mažintina iki 1500 Lt. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėjo išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, atsakovei iš ieškovo priteistinas tik 150 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. C. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei asociacijai (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 30,25 Lt (trisdešimties litų 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė