Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Ingridai Murzaitei, dalyvaujant ieškovui A. C., jo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, atsakovo atstovams advokatui Mindaugui Šatui, K. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui asociacijai Kurtuvėnų medžiotojų būreliui dėl visuotinio susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011-04-30 atsakovo asociacijos Kurtuvėnų medžiotojų būrelio (toliau tekste - atsakovas) visuotinio susirinkimo sprendimą dėl ieškovo A. C. pašalinimo iš Kurtuvėnų medžiotojų būrelio narių ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad 2010-05-31 atsakovo valdybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl ieškovo elgesio medžioklės, vykusios 2010-05-26, metu. Posėdyje nutarta ieškovui sustabdyti narystę būrelyje iki artimiausio visuotinio Kurtuvėnų medžiotojų būrelio susirinkimo, kurio metu spręsti klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš Kurtuvėnų medžiotojų būrelio narių. 2010-10-10 ieškovui prašant, atsakovo valdybos posėdyje nutarta sušvelninti ieškovui paskirtą nuobaudą ir leisti dalyvauti medžioklėse nuo spalio 15 d., galutinį sprendimą paliekant priimti visuotiniam medžiotojų susirinkimui. Buvo nutarta surengti medžiotojų būrelio visuotinį narių susirinkimą, kur buvo numatytas ieškovo elgesio svarstymas ir galutinės nuobaudos priėmimas. Ieškovas nurodo, jog jam buvo pranešta apie 2011-04-30 įvyksiantį susirinkimą, kad bus galutinio sprendimo priėmimas dėl ieškovo nuobaudos. 2011-04-30 įvyko atsakovo visuotinis susirinkimas, kurio darbotvarkės klausimas nurodytas taip: ,,Dėl A. C. veiksmų 2011-05-26 medžioklės metu įvertinimo, dėl T. S. veikimo prieš būrelio interesus, būrelį diskredituojančios veiklos ir tolimesnės jo narystės būrelyje“. Šiuo klausimu pasisakė atsakovo pirmininkas K. Š., buvo balsuojama ir konstatuota, kad ieškovas balsų dauguma pašalintas iš būrelio. Ieškovas nurodo, kad skundžiamas 2011-04-30 sprendimas šalinti iš būrelio narių ieškovą yra neteisėtas tiek savo esme - ieškovas pašalintas be jokios nustatytos kaltės ir nesant jokių atsakovo įstatuose numatytų pašalinimo sąlygų, tiek ir dėl procedūrinių pažeidimų, kurie buvo padaryti, priimant ginčijamą sprendimą. Nėra žinoma, už ką konkrečiai iš atsakovo narių buvo pašalintas ieškovas, nes priimant sprendimą, susirinkimo darbotvarkėje buvo suformuluotas ir svarstytas ieškovą liečiantis klausimas dėl ieškovo veiksmų 2011 m. gegužės 26 d. medžioklės metu. Jokie konkretūs kaltinimai pažeidus atsakovo įstatus nebuvo nurodyti nei svarstymo susirinkime metu, nei protokole, nei pačiame skundžiamame sprendime. Nėra nurodyti nei įstatų punktai, nei jų formuluotė. Susirinkime buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija, iš kurios neaišku, kokius pažeidimus padarė ieškovas. Ieškovas nurodo, kad klausimo formuluotės keitimas procedūriškai yra neteisėtas, nes atsakovo visuotinio susirinkimo darbotvarkę, sprendimo projektus rengia ir teikia susirinkimui atsakovo valdyba ir jos pirmininkas, pačiame susirinkime darbotvarkė nebuvo pakeista ir jos pakeitimo galimybės nėra numatytos įstatuose, tuo tarpu darbotvarkėje iš anksto numatytas klausimas - nuobaudos ieškovui skyrimo klausimas - visiškai nebuvo svarstomas, tačiau priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio. Įstatai numato, kad būrelio nariai gali būti pašalinami tik valdybos siūlymu, tačiau tokio siūlymo nebuvo. Ieškovas nurodo, kad svarstant, ar ieškovui paskirta nuobauda yra proporcinga jo galimai padarytam pažeidimui, pirmiausia turėjo būti nustatytas pats pažeidimo, neteisėto elgesio faktas, t. y. konkreti ieškovo veika, dėl kurios atsakovas ar atskiri jo organai ketina skirti nuobaudą. Ieškovas neigia brakonieriavęs ir toks faktas nebuvo nustatytas, o visi kiti atsakovo visuotinio susirinkimo ir valdybos posėdžių protokoluose minimi tariami ieškovo pažeidimai apskritai negali būti laikomi atsakovo nario padarytais pažeidimais. Ieškovas negali būti pašalintas vien už tai, kad susipyko su kai kuriais būrelio nariais. Netgi darant prielaidą apie tai, kad ieškovas medžioklėje iš tiesų šovė ir kad jo šūvius girdėjo kiti nariai, kad ieškovas pamelavo apie tai, jog jis nešovė, o iš tiesų šovė - toks ieškovo elgesys gali būti vertinimas yra tik principų ir kai kurių atsakovo narių įžeistų ambicijų aspektu, moralės požiūri. Atsakovo įstatai ar kiti vidaus aktai nenumato pareigos atsiskaityti prieš medžioklės vadovą ar kitą asmenį už kiekvieną iššautą šūvį, kai vyksta leistina medžioklė.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2010-05-26 ieškovas ir dar keletas atsakovo narių dalyvavo šernų ir plėšrūnų medžioklėje tykojant Kurtuvėnų medžiotojų būrelio Vainagių miške. Medžiotojas S. R. sėdėjo medžioklės bokštelyje, kuris yra 1 kvartalo atstumu nuo ieškovo medžioklės bokštelio, kuriame pastarasis tą vakarą ir medžiojo. Apie 22.22 val. nuo ieškovo bokštelio pusės vienas po kito nuaidėjo trys šūviai. S. R. įsitikinimu, visus šūvius šovė ieškovas, nes šūvio garsas buvo ties ieškovo bokštelio vieta, o toje vietoje daugiau niekas nemedžiojo. S. R. apie 23.05 val. baigė medžioklę ir važiuodamas į medžioklės namelį, pastebėjo nuo ieškovo bokštelio išvažiavusio automobilio paliktas ratų vėžias, tačiau ieškovas į namelį atvažiavo tik apie 23.45 val., t. y. daugiau nei po pusvalandžio. Paklausus, į ką šovė, ieškovas neigė tai daręs, elgėsi nemandagiai kitų medžiotojų atžvilgiu. Kilo įtarimams, kad ieškovas nušovė šerną, kurį vėliau su V. N. kažkur paslėpė ir todėl užtruko atvykti į medžiotojų namelį. Medžiotojai: S. R., J. J. ir V. B. nuvykę prie ieškovo bokštelio esančios šėryklos pastebėjo šviežias automobilio vėžias, kraujo pėdsakus, kuriais pasekę po beržo šakomis rado dar šiltą dryžuotą šerniuką, peršautą pilvo srityje, kurį nufotografavo. Toliau apžiūrint teritoriją, aptiko dar vienus kraujo pėdsakus, kurie už 20-30 metrų dingo ir toje vietoje matėsi tik ištrypta žolė. Visi trys pasitarė ir nutarė, kad ieškovas nušovė motininę šernę, o už jos stovėjęs šerniukas buvo nušautas kulkai kiaurai perėjus motininę šernę. Dėl to valdyba 2010-05-31 sprendimu taikė būrelio įstatų 17.8 punkte numatytas visuomeninio poveikio priemones ir sustabdė medžiotojui V. N. narystę būrelyje iki 2010-10-15, o medžiotojui A. C. sustabdė narystę būrelyje iki artimiausio visuotinio būrelio narių susirinkimo, kurio metu nutarė spręsti klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių. 2011-04-30 susirinkimo metu ieškovas buvo pašalintas iš būrelio narių. Nurodo, jog ieškovo pašalinimas iš būrelio narių yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi jis padarė 2 alternatyvias veikas, numatytas būrelio įstatų 18 punkte, už kurias būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, t. y. jis: grubiai pažeidė būrelio įstatų 17.1 punktą, kuriame nurodyta, jog būrelio nariai privalo laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų ir tuo pačiu nesilaikė medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad ieškovas, nušovęs motininę šernę, neįrašė žvėries nušovimo fakto į 2010-05-17 medžioklės lapą Nr. 355004, taip įvykdė brakonieriavimą, ir pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 21 punktą. Ieškovas po jo narystės būrelyje sustabdymo keliems būrelio nariams prisipažino nušovęs motininę kiaulę ir klausė patarimo, kaip jam išsisukti iš susidariusios padėties. Tokiais veiksmais jis pažeidė minėtų taisyklių 15.2.5. punktą, nurodantį, jog medžioti šernus galima: jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus - nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. tik tykojant bokšteliuose); vyresnes nei antrametes pateles - nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Nurodo, jog būrelio nariai, balsuodami už ieškovo pašalinimą, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas po jam skirtos visuomeninio poveikio priemonės sušvelninimo - leidimo dalyvauti būrelio medžioklėse nuo 2010-10-15, pakartotinai 2010-11-20 pažeidė būrelio įstatų 17.4 punktą, kuriame numatyta būrelio nario pareiga ginti būrelio interesus, garbę, turtą, laikytis nustatytų konfidencialumo reikalavimų, nes pasišalino iš medžioklės ploto vieneto apie tai neįspėjęs medžioklės vadovo ir neblaivus buvo sulaikytas Šiauliuose, automobilyje laikydamas neišardytą medžioklinį šautuvą, po ko buvo pristatytas į policiją ir taip, dar būdamas Kurtuvėnų medžiotojų būrelio nariu, sumenkino būrelio garbę. Procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Ieškovo teiginys, kad jo pašalinimo iš būrelio formuluotė iš esmės skiriasi skirtinguose dokumentuose, tiesiog yra deklaratyvi, nes visuose dokumentuose aiškiai išreikšta esminė nagrinėjamo klausimo esmė - ieškovo veiksmų įvertinimas 2010-05-26 medžioklės metu. Formuluotės nesutrukdė nei ieškovui, nei kitiems būrelio nariams suvokti 2011-04-30 visuotinio susirinkimo metu dėl ko bus sprendžiamas klausimas ir tinkamai jam pasiruošti.

Atsakovo atstovas K. Š. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad nors ir šernės nerado, bet šernė buvo nušauta, nes ieškovas pats prisipažino jam ir D. P.. Ieškovas pažeidė nustatytą tvarką – sumedžiojo neleistiną žvėrį. Jis pats medžioklėje nedalyvavo, apie tai sužinojo iš kitų medžiotojų, kurie paaiškino, kad šūviai buvo apie 21.30 val.- medžioklės metu, bet ieškovas neprisipažino, kad šovė, bet rado kraujo, šerniuką. Jis yra matęs, kad šėrykloje vaikšto 4 kiaulės, o po to jau matė 3. Jis siūlė ieškovui prisipažinti ir leis medžioti iki susirinkimo, siūlė taikų ginčo sprendimą. Ieškovas spalio mėnesį pasišalino iš medžioklės nepranešęs, tačiau pasiaiškinimo neprašė ir valdyboje tas klausimas nebuvo svarstomas. Pripažino, kad susirinkimo darbotvarkės SMS žinutėje nebuvo nurodyta. Skelbimas buvo pakabintas namelyje, kuris būna užrakintas, atrakinamas, kai renkasi medžiotojai. Jeigu ieškovas būtų kalbėjęs ir bendravęs, tai būtų nepašalintas, nebūtų teismo.

Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti, nes nesutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovas nesutarė su būrelio nariais, turėjo netinkamų charakterio savybių, manoma, kad jo veikla būrelio atžvilgiu buvo neetiška, net priešiška. Gyvūnas sumedžiotas, bet rastas nebuvo, S. R. girdėjo šūvius naktį, tie garsai buvo specifiniai, paleisti trys šūviai, iš garso nustatyta, kad pataikyta į žvėris. S. R. išgirdęs šūvius nulipo iš medžiotojų bokštelio ir pamatė, kad ieškovo nebėra savo bokštelyje, kad jis galimai išvažiavęs, kad galimai jis atliko tris šūvius. Nuvykus iki to bokštelio, kur turėjo būti ieškovas, rastos visureigio vėžės, pastebėtos kraujo dėmės, šalia rastas nedidelis šerniukas. Ištyrus vėžes, nustatyta, kad sumedžiota šernė išvežta. J. J. nubraižė įvykio schemą, buvo aišku, kad sumedžiota šernė neleistinai ir išvežta, kad pėdsakus bandyta užmaskuoti. Įvyko neleistina medžioklė. Iš pradžių ieškovui taikyta nuobauda, po to visuotinio susirinkimo metu pagal darbotvarkę jam uždrausta medžioti, po to vėl leista. Įvyko slaptas balsavimas dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio, buvo skaičiuojami balsai, surašytas protokolas, nes ieškovas veikė prieš būrelio interesus ne tik dėl neleistinos medžioklės, bet ir dėl to, kad girtavo, važiavo su ginklu, neįdėtu tinkamai į vietą, manoma, kad jei būtų spėjęs, būtų ir šernės jauniklį išvežęs. Jis pasitraukė iš medžioklės be vadovo leidimo du kartus. Mano, kad iš būrelio jis pašalintas tinkamai, nes diskreditavo medžiotojo vardą. Jauniklis buvo rastas prie jo bokštelio neteisėtai nušautas, ieškovas pripažino, kad šalinamas už blogą elgesį iš būrelio, ieškovas pripažino, kad nušovė kiaulę, aiškinosi, kaip jam pasielgti. Kartais pasitaiko sumedžioti neleistiną žvėrį ir medžiotojams, bet čia faktas įrodo, kad padaryta piktybiškai, jauniklis vienas niekada nevaikšto, buvo aišku, kad nušauta šernė, o medžiotojams draudžiama nušauti paršavedę, net jei jų medžioklė leistina, tai neetiškas poelgis. Pašalinimo iš būrelio procedūra įvykdyta teisėtai, saugomi tik protokolai, o ne biuleteniai, 25 nariai iš 35 pasisakė už tai, kad ieškovas būtų pašalintas iš būrelio, todėl ieškinys nepagrįstas, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos pateiktos tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Asociacija medžiotojų būrelis sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti, kurio veikla grindžiama savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principų pagrindu (Medžioklės įstatymo 2 str. 19 d., Medžiotojų būrelio įstatų 8p.). Asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.).

Asociacijų įstatymo 8 str. 2 d. nustato, jog visuotinis narių susirinkimas sprendžia įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 4 d.). Atsakovo įstatų 30.6 p. numato, kad būrelio valdyba teikia visuotiniam susirinkimui klausimus dėl narių pašalinimo/priėmimo. Įstatų 17.9 p. nustato, kad narystę būrelyje gali sustabdyti būrelio valdyba.

Ieškovas ginčija sprendimo teisėtumą tiek procedūriniu aspektu, t. y. dėl sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimo, tiek materialiuoju aspektu, kuris grindžiamas neteisėtumu bei nepagrįstumu, paskirtos nuobaudos neadekvatumu.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovas - Kurtuvėnų medžiotojų būrelio narys, kuris atsakovo 2011-04-30 visuotinio susirinkimo nutarimu yra pašalintas iš būrelio narių (31-33 b. l. 1t.). Iš minėto susirinkimo protokolo matyti, kad darbotvarkėje buvo įtrauktas klausimas 3 punktu ,,Dėl A. C. veiksmų 2011 m. gegužės 26 d. medžioklės metu įvertinimo“, kartu šiame punkte numatytas klausimas ir dėl kito būrelio nario T. S. veiklos ir tolimesnės jo narystės būrelyje (31 b. l. t.1). Klausimą dėl ieškovo veiksmų 2010-05-26 vykusios medžioklės metu pristatė būrelio vadovas K. Š., kuris informavo, jog A. C. kartu su V. N. išvyko iš medžioklės, nesuderinęs su medžioklės vadovu, ir nuslėpė faktą, kad buvo šauta į žvėrį, o A. C. medžioklės vietoje rado sumedžiotą šerno jauniklį. Nurodė, kad 2010-05-31 valdybos sprendimu V. N. buvo sustabdyta narystė medžioti iki 2010 m. spalio 15 d., A. C. sustabdyta narystė iki artimiausio visuotinio susirinkimo, kurio metu turi būti nuspręsta dėl nuobaudos skyrimo (31 b. l. t.1).

Iš susirinkimo darbotvarkės ir protokolo matyti, jog buvo svarstomas ieškovo elgesys 2010-05-26 medžioklės metu (ne 2011 m., klaidingai nurodyta protokole).

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas tiek savo esme, nes jis pašalintas be kaltės, nesant įstatuose numatytų pašalinimo sąlygų, tiek ir dėl procedūrinių pažeidimų, kurie buvo padaryti, priimant ginčijamą sprendimą. Nurodo, jog konkretūs kaltinimai pažeidus įstatus nebuvo nurodyti nei svarstymo susirinkime metu, nei protokole, nei pačiame skundžiamame sprendime, nenurodyti įstatų punktai, kurie buvo pažeisti. Ieškovui neaišku, ar jis pašalintas už tai, kad galimai brakonieriavo, ar kad medžioklės metu šovė, ar už tai, kad šernų medžioklės metu galimai sumedžiojo šerną, ar kad sumedžioto šerno nerado. Ieškovas teigia, kad jo pašalinimo klausimas buvo suformuluotas netinkamai, nes darbotvarkės formuluotė skirtinguose dokumentuose iš esmės skiriasi, dėl ko mano, kad klausimo formuluotės keitimas procedūriškai yra neteisėtas, nes atsakovo visuotinio susirinkimo darbotvarkę, sprendimo projektus rengia ir teikia susirinkimui atsakovo valdyba ir jos pirmininkas pagal įstatų 25 p., 30.1 p., 30.6 p., 45.4 p., 45.5 p., 45.6 p. Nurodo, jog pačiame susirinkime darbotvarkė nebuvo pakeista ir jos pakeitimo galimybės nėra numatytos įstatuose, darbotvarkėje iš anksto numatytas klausimas - nuobaudos ieškovui skyrimo klausimas - visiškai nebuvo svarstomas, nes buvo svarstomas ieškovo elgesys 2010-05-26 medžioklės metu, o priimtas sprendimas kitu klausimu - dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio. Nurodo, jog pagal įstatų 18 p. būrelio nariai gali būti pašalinami tik valdybos siūlymu, kurio nebuvo.

Įstatų 18 punktas, jog būrelio nariai gali būti pašalinti valdybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu grubiai pažeidžia šiuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, viršija įgaliojimus, nemoka nario mokesčio ir kitų tikslinių mokesčių nustatytais terminais (40 b. l. t.1).

Sprendimą pašalinti iš būrelio narių priėmė visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo iš 60 narių 35 nariai, sprendimas priimtas balsų dauguma – 25 balsavo už pašalinimą ir tai atitinka įstatų 24 punkto reikalavimus (41 b. l. t. 2), tačiau balsavimo biuleteniai teismui nepateikti, nurodant, kad jie neišsaugoti.

Įstatų 25 punktas numato, jog apie visuotinį narių susirinkimą, jo laiką, vietą ir darbotvarkę būrelio pirmininkas ne vėliau kaip 14 d. iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui ir numatytas pranešimas ir raštu, ir žodžiu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, ką pripažino ir ieškovas, jis apie visuotinį susirinkimą buvo informuotas, kiti nariai buvo informuoti SMS žinutėmis, iškabinant skelbimą medžioklės namelyje bei renkant parašus apie susirinkimą. Tai taip pat atitinka įstatų reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatų 25 p. numato, jog pranešama ir susirinkimo darbotvarkė. Iš būrelio valdybos posėdžio, įvykusio 2011-03-31, protokolo matyti, jog valdyba svarstė visuotinio susirinkimo, įvyksiančio 2011-04-30 Kurtuvėnų svirne, dienotvarkę, kuri buvo patvirtinta ir 4 punkte numatytas klausimas ,,A. C. elgesio svarstymas ir galutinės nuobaudos priėmimas“ (29 b. l. t. 1). Įrodymų, jog prieš 14 d. iki susirinkimo būrelio nariams pranešta apie darbotvarkę, nepateikta. Susirinkimo, įvykusio 2011-04-30, darbotvarkės formuluotė yra pakeista ir 3 punktu nurodyta ,,Dėl A. C. veiksmų 2011 m. (klaidingai nurodyti metai, turi būti 2010 m.) gegužės 26 d. medžioklės metu įvertinimo“. Taigi, iš darbotvarkės formuluočių matyti, kad jame nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas klausimas dėl nario pašalinimo, nes buvo tik numatyta svarstyti ieškovo elgesį medžioklės metu.

Aukščiausias teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. Tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir/arba dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. To reikalauja ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Turi būti per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo nurodytas klausimas dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. (LAT 2009-12-15 nutartis Nr.3K-7-470/2009). Klausimo dėl pašalinimo neįtraukimas į darbotvarkę yra svarbus ir kitiems būrelio nariams, nes tokiu atveju, neinformuojant, koks klausimas bus konkrečiai svarstomas, gali būti nuspręsta bet kurio būrelio nario atžvilgiu, todėl labai svarbi teisė žinoti ir pasirinkti: ar vykti į susirinkimą, ar būti pasyviam.

Teisme apklaustas liudytojas P. Č. patvirtino, jog darbotvarkę sužinojo atėjęs į susirinkimą, o liudytojas A. P. tvirtino, jog apie tai, kad bus svarstomas ieškovo pašalinimo iš narių klausimas sužinojo prieš 4 dienas, nes susirinkimo darbotvarkės SMS žinutėje nebuvo, nemanė, kad jį gali pašalinti. Liudytojas J. J. patvirtino, kad SMS žinute darbotvarkės nesiuntė, darbotvarkė buvo iškabinta namelyje, kuris būna užrakintas, o susipažinti gali atvykę į medžioklę (46-50 b. l. t. 1).

Svarstant klausimą dėl pašalinimo, nebuvo nurodytas konkretus įstatų punktas ar teisės aktas, kurį ieškovas pažeidė. Buvo pateikta, kad galimai nušauta kiaulė, kurios nerado ir kad buvo pasišalinta iš medžioklės be vadovo leidimo. Teismo posėdžio metu būrelio vadovas K. Š. nurodė, kad ieškovas buvo pašalintas už tai, kad nekalbėjo ir nebendravo su kitais medžiotojais, elgėsi nepagarbiai, neatgailavo (7 b. l. t. 2). Liudytoju apklaustas J. J. patvirtino, kad susirinkime ieškovas atleistas už aibę pažeidimų: medžioklės vadovo nurodymų nevykdymą, neleistino žvėries sumedžiojimą, nesiskaitymą, girtavimą, teisių praradimą, pasišalinimą iš medžioklės (47, 50 b. l. t.2), tačiau iš protokolo matyti, kad buvo vertinamas ieškovo elgesys 2010-05-26 medžioklės metu. Iš protokolo taip pat matyti, kad kiti būrelio nariai J. J. ir R. L. paminėjo, jog yra užfiksuota ir daugiau ieškovo pažeidimų, kad tai jau kartotinis nusižengimas medžioklės tvarkai (33 b. l. t.1). Būrelio vadovas taip pat paaiškinime tvirtino, kad po to, kai buvo sustabdyta ieškovo narystė, jis padarė pažeidimą, nes 2010 m. spalio mėn. pasišalino iš medžioklės, ieškovo ilgai ieškojo, buvo išgėręs, tačiau pripažino, kad valdyboje šio pažeidimo nesvarstė (45 b. l. t. 2). Taigi, pagal atsakovo įstatus visuotinis susirinkimas galėjo svarstyti atsakovo nurodytą 2010 m. spalio mėnesio kaip pažeidimą, tik gavęs valdybos teikimą (30.6 p.), o iš byloje esančių įrodymų matyti, jog susirinkime buvo teikiamas svarstyti ieškovo elgesys 2010-05-26 medžioklės metu.

Įstatų 17.8 p. numato, jog būrelio nariams nevykdant įstatų 17 punkto reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės:1. svarstymas būrelio valdyboje; 2. narystės būrelyje sustabdymas; 3. pašalinimas iš būrelio.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovui buvo pritaikytos visos šios poveikio priemonės ir tai įrodo atsakovo valdybos 2010-05-31 posėdžio protokolas, iš kurio matyti, jog valdyba svarstė ieškovo elgesį 2010-05-26 medžioklės metu ir priėmė nutarimą sustabdyti narystę būrelyje iki artimiausio visuotinio susirinkimo (21 b. l. t. 1), ir nutarimas, priimtas 2011-04-30 – kuriuo ieškovą pašalino iš būrelio narių.

Įvertinant, jog sprendimas pašalinti iš būrelio sukelia būrelio nariui rimtas pasekmės, tokio nutarimo priėmimo galimybė turėtų būti aiškiai suformuluota susirinkimo darbotvarkėje. Kaip jau minėta darbotvarkėje ieškovo pašalinimo klausimas nebuvo numatytas, su darbotvarke būrelio nariai nebuvo supažindinti įstatų numatyta tvarka prieš 14 d. Susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas neigia padaręs pažeidimą 2010-05-26, t. y. teigia, kad nešovė, nenušovė neleistino žvėries ir šerniuko, iš medžioklės išvyko po to, kai visi pradėjo skirstytis namo.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas šovė, nes tai teigė liudytoju apklaustas S. R., kuris su medžioklės vadovu J. J. ieškovo medžioklės vietoje rado kraujo pėdsakus, šernės vilkimo pėdsakus, pakrovimą į automobilį ir nušautą šerniuką. Nurodo, jog ieškovas pats prisipažino tai padaręs.

Šalys pateikia skirtingus paaiškinimus apie tai, kad ieškovas prisipažino nušovęs šernę, o ieškovas nurodo, jog to nebuvo. Šalių paaiškinimai yra subjektyvaus pobūdžio, turi vienodą įrodomąją galią, todėl teismas sprendžia apie atsakovo nurodytą pažeidimą pagal byloje esančius faktinius įrodymus.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 15.2.5. punktas numato, kad medžioti šernus galima: jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus - nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. tik tykojant bokšteliuose); vyresnes nei antrametes pateles - nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.

Teisme apklaustas liudytojas S. R. patvirtino, kad girdėjo tris šūvius 9 val. vakaro, ir apie 9 val. važiavo į susitikimo su medžiotojais vietą – namelį. Jis įtarė, kad šovė ieškovas, nes jis buvo arčiausiai jo. Kas šovė, nematė, sumedžiotos šernės nerado, bet daro prielaidą, kad šernė buvo nušauta, nes rado šerniuką, kraujo ir šernės vilkimo žymes. Kodėl schemoje nenurodė kraujo, šerių, vilkimo pėdsakų paaiškino, kad nežinojo, kad ginčas persikels į teismą, todėl tai nebuvo užfiksuota (53-54 b. l.). Iš byloje esančio S. R. rašyto paaiškinimo matyti, jog vakare 22.22 val. nuaidėjo pirmas šūvis, po kelių minučių – kiti du, medžioklę baigė apie 23.05 val. (23-25 b. l. t.1). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pagal S. R. paaiškinimą, jis iš bokštelio išlipo apie 23.05 val., pravažiavo pro ieškovo medžioklės vietą, jo jau nebebuvo, ieškovo dar nebuvo ir medžioklės namelyje, todėl buvo spėjama, kad tuo metu jis vežė nušautą šernę (55 b. l. t.1). Teisme patvirtino, jog apie 9 val. baigė medžioklę ir važiavo pro ieškovo bokštelį ir jo nerado (53 b. l. t.2). Šio liudytojo parodymai nenuoseklūs, nes jeigu jis baigė medžioklę apie 9 val., jis negalėjo girdėti šūvių po 22 val., nes nebebuvo toje vietoje. Būrelio vadovas teigė, jog jam buvo pranešta, jog šūvius išgirdo 21.30 val., pats ieškovas tvirtina išgirdęs šūvius po 22 val.

Liudytojais apklausti J. J., R. L. patvirtino, jog apie šūvius sužinojo iš S. R., todėl grįžus S. R. į namelį, laukė laimikio, nušautos šernės nematė, teigia, kad galimai bus ieškovas ją išvežęs su automobiliu. R. L. patvirtino, kad kraujo pėdsakų jis nematė, tiki kolegos žodžiu. Spėja, jog šovė ieškovas, nes jie S. R. labiau pasitiki, šernė nebuvo surasta (47,48, 52 b. l. t.2).

Liudytoju apklaustas A. L. patvirtino, kad medžioklės taisyklės draudžia medžioti šernes gegužės mėn., parodė, kad galima atskirti kai tempiamas žole šernas ar maišas, nes nuo šerno tempimo lieka šeriai, tačiau apie šerius nebuvo konstatuota, įvykio jis netyrė, nors jam buvo pranešta apie nušautą žvėrį, bet jis pasakė, kad nevažiuosiąs, jeigu žinoma, kas tai padarė, pasiūlė išsiaiškinti vietoje (49, 53 b. l.).

Liudytojas A. P. patvirtino, kad medžioklėje dalyvavo, į namelį grįžo priešpaskutinis, po jo – medžiotojas K., ieškovas jau buvo ten. Medžioklė baigiasi, kai visi susirenka į namelį, neprašė vadovo leisti išvažiuoti, nes niekas neuždraudė, neliepė laukti, niekas nepranešė, kad vyks į bokštelius apžiūrėti (50 b. l. t.2).

Liudytojo D. P. parodymai patvirtina, kad ieškovo elgesys buvo svarstomas su kartus valdyboje, todėl ieškovui turėjo būti aišku, kad bus sprendžiamas susirinkime jo pašalinimo klausimas. Kai vyko valdyboje svarstymai - ieškovo kito pažeidimo nebuvo, todėl valdyba jo ir nesvarstė. Pašalintas buvo už nušautą šernę ir pasišalinimą iš medžioklės. Jis medžioklėje nedalyvavo, bet žino, kad buvo rastas šerniukas, kurio medžioklė nedraudžiama (63-65 b. l. 2 t.).

Liudytojas V. N. patvirtino, jog šūvių negirdėjo, buvo toli, atvyko paimti ieškovo prie jo bokštelio, išpylė žvėrims pašarus, jis maišą vilko žeme ir nuvyko į namelį, kur 2-3 medžiotojai atvyko dar po jų. Namelyje vyko ginčas tarp medžiotojų, kas šovė, jis nematė šernės ir ieškovas jam nematant šernės į jo mašiną įsidėti negalėjo. Namelyje ieškovas siūlė patikrinti automobilį, ginklą pauostyti, bet niekas to nedarė. Apie susirinkimą gavo SMS žinutę, bet darbotvarkę sužinojo atvykęs į vietą (51 b. l. t.2).

Liudytojo J. B. parodymai patvirtina, kad jis buvo supažindintas su susirinkimo darbotvarke ir jis pasirašė. Jis buvo susirinkimo sekretorius, tačiau negali pasakyti, kur gali būti susirinkimo balsavimo biuleteniai. Dėl darbotvarkės koregavimo nurodė, kad tai buvo techninė klaida, į darbotvarkę nebuvo įtrauktas ieškovo šalinimas iš būrelio, tas siūlymas įvyko susirinkimo metu. Garso įrašas buvo daromas, bet jis neišliko. Dėl ieškovo apsisprendė susirinkimo metu, nes buvo pateikta informacija, kad rastos kraujo žymės, ten kur medžiojo ieškovas, jos galėjo būti ir nušauto šerniuko (66-67 b. l. t.2).

Liudytojas P. A. patvirtino, jog ieškovas parodė nepagarbą būrelio nariams, buvo sumedžiota patelė, kas buvo draudžiama, nes žūsta ne tik šernė, bet ir šerniukai, kurie negauna maisto, apie tai ieškovas prisipažino būrelio vadovui, bet to jis negirdėjo. Nepagarba pasireiškė tuo, kad girtas važinėja, nedėvi oranžinės kepuraitės medžioklėje, susirinkime atsisakė pasiaiškinti. Patvirtino, kad apie darbotvarkę buvo informuotas raštu, buvo įpareigotas daliai žmonių pranešti (67-69 b. l.t.2).

Atsakovas nurodo, jog ieškovas yra pašalintas ir už tai, kad 2010-05-26 be medžioklės vadovo leidimo pasišalino iš medžioklės. Ieškovas nurodo, kad medžioklė jau buvo baigta, kai išvyko į Šiaulius. Tuo metu vyko trys mašinos kartu. Vadovas niekada nesako, kad medžioklė baigta ir galima vykti namo (42 b. l. t.2).

Liudytoju apklaustas J. J. patvirtino, kad ieškovui nebuvo leista išvykti, iš medžioklės neatsiklausęs išvyko ir A. P., tačiau jam nebuvo paskirta nuobauda. Patvirtino, kad ieškovas nebuvo informuotas, jog dar vyks į jo medžioklės vietą, o medžioklė baigėsi tada, kad surado laimikį, nebuvo daugiau niekas nubaustas už tai, kad pasišalino iš medžioklės, nes tie žmonės nekalti, bet neprisimena, ar visi atsiklausė (47-48 b. l.). Liudytojas A. P. patvirtino, jog medžioklė baigėsi ir visi išvažiavo į namus, nes prieš tai buvo susirinkę namelyje, vadovo leidimo išvažiuoti nereikia (50 b. l. t.2). Liudytojas V. N. patvirtino, kad leidimo išvažiuoti nereikia, jei visi susirenka į vietą po medžioklės, su juo ir ieškovu kartu išvažiavo ir kiti medžiotojai (51 b. l. t.2). Liudytojas R. L. parodė, kad ieškovas su kolega išvažiavę pasielgė neetiškai, vyko aptarimas. Liudytojas S. R., kurio medžiotojo stažas apie 30 metų, patvirtino, kad negali atsakyti, ar reikia vadovo atsiklausti prieš išvykstant, jei visi medžiotojai susirinko ir aptarė įvykius (54 b. l. t.2).

Iš liudytojų parodymų dėl pasišalinimo iš medžioklės matyti, jog nėra nusistovėjusios tvarkos dėl medžioklės pabaigos ir privalomo vadovo leidimo. Dalis liudytojų patvirtino, kad užtenka, kad visi susirinktų į nustatytą medžioklės vietą. Byloje nustatyta, kad iš medžioklės sugrįžo visi iki 24 val., vyko ginčas dėl šūvių, bet dalis medžiotojų išvyko, nes nebuvo nurodymo likti. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas A. P. taip pat išvyko neatsiklausęs vadovo, tačiau, kaip patvirtino medžioklės vadovas J. J., dėl to nebuvo nubaustas, nebuvo nubausti ir kiti. Nesant vadovo nurodymo likti, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad ieškovas savavališkai pasišalino iš medžioklės (CPK 178, 185 str.).

Byloje pateiktas 2010-09-23 ieškovo prašymas, kuriame jis nurodo, jog valdybos sprendimu jam buvo sustabdyta medžioklė iki visuotinio susirinkimo, prašo valdybos sutrumpinti sprendimą iki spalio 15 d., nes suprato savo netinkamą elgesį su būrelio nariais, ateityje pasižada klaidų nekartoti. 2010-10-10 valdybos nutarimu buvo sušvelninta nuobauda ir leista medžioti nuo spalio 15 d. (27-28 b. l. t.1). Toks valdybos sprendimas tik įrodo, jog valdybos nariai nelaikė elgesio netinkamu, o sprendimas pašalinti 2011-04-30 susirinkimo metu ieškovą iš būrelio narių, priimtas pasiūlius susirinkimo metu, ką ir patvirtino liudytojas J. B. (66 b. l. t.2).

Iš įrodymų visumos matyti, jog atsakovas ir liudytojai teigia, jog mano, kad šovė ir nušovė neleistiną žvėrį būtent ieškovas. Atsakovo atsikirtimai paremti įtarimais, o ne nustatytais faktais, įrodymais, kad ieškovas pažeidė medžioklės taisykles. Atsakovas nurodo, kad galimai medžioklės metu buvo nušautas neleistinas žvėris, nes taip nustatė iš S. R. paaiškinimo ir nuvykę į vietą. J. J. nubraižė vietos schemą (66 b. l. t. 1), tačiau kraujo pėdsakų, žvėries vilkimo žymių, rastų šerių, kitų požymių nėra užfiksuota, neįrodyta. Iš aukščiau nurodytų medžioklės taisyklių matyti, kad medžioklės, vykusios 2010-05-26 metu buvo neleidžiama vyresnių nei antramečių patelių medžioklė, tačiau atsakovas neįrodė, kad būtent draudžiamas medžioti žvėris buvo sumedžiotas ir kad ieškovas pažeidė įstatų 17.1 ir 17.4 punktus (CPK 178 str.).

Konstitucinis teismas 2007-10-24 nutarime yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų bei aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas, principus ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Analogiška byla buvo nagrinėjama Rokiškio rajono apylinkės teisme, kuriame buvo tokia pat situacija dėl galimai nušauto neleistino žvėries: buvo rasti kraujo, vilkimo pėdsakai, tačiau tai buvo tik įtarimai, daromos prielaidos, nes nušauto žvėries nerado, todėl teismas sprendė, kad nario pašalinimas buvo neteisėtas, nepagrįstas įrodymais, padarius pažeidimą.

Civilinio kodekso 2.82 str.4 d. numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai teisme gali būti pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovo 2011-04-30 priimtas nutarimas prieštarauja atsakovo įstatų 18, 25, 30.6 punktams ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškinys tenkintinas ir pripažintas negaliojančiu atsakovo priimtas 2011-04-30 sprendimas (CPK 178,185 str.)

Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytinais įrodymais ir valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu atsakovo asociacijos Kurtuvėnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo 2011 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo ieškovas A. C. pašalintas iš būrelio narių.

Priteisti ieškovui A. C. iš atsakovo asociacijos Kurtuvėnų medžiotojų būrelio 4470 Lt (keturis tūkstančius septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo asociacijos Kurtuvėnų medžiotojų būrelio 30,25 Lt (trisdešimt litų, 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.