- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-526-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04297-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- E. V.-I.
- Atsakovas
- K. I.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V.-I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-682-1090/2022 pagal ieškovės E. V.-I. ieškinį atsakovui K. I. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. V.-I. ieškinį atsakovui K. I., kuriuo ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/ 2019 nustatytą nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio vaiko (atsakovo) bendravimo tvarką, nustatant, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas K. I. su dukra I. bendrauja abipusiu šalių (ieškovės ir atsakovo) sutarimu nustatyta tvarka atsižvelgdamas į dukters I. užimtumą bei interesus, tačiau:
1.1.1. Atsakovas turi teisę su dukra I. praleisti kas antrą savaitgalį – kiekvienu atveju atsakovas, norėdamas su dukra praleisti savaitgalį, susiderina (susitaria) apie tai su dukra I. ir informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip tos savaitės ketvirtadienį. Atsakovas gali pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį vakare ir turėtų grąžinti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio vakare.
1.1.2. Atsakovas turi teisę su dukra I. švęsti, t. y. praleisti kartu, Tėvo dieną, atsakovo gimtadienį ir kitas atsakovui svarbias šventes. Atsakovas, norėdamas su dukra praleisti šventes, susiderina (susitaria) apie tai su dukra I. ir informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip dieną prieš. Atsakovas gali pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ryte (jei tai yra ne darbo diena) arba iš karto po pamokų ar užsiėmimų (jei tai darbo diena) ir turėtų grąžinti į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare.
1.1.3. Atsakovas, pasidalindamas laiką su ieškove, turi teisę su dukra švęsti (t. y. praleisti kartu) dalį Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų švenčių. Atsakovas, norėdamas su dukra praleisti dalį švenčių, susiderina (susitaria) apie tai su dukra I. ir informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip savaitę prieš.
1.1.4. Atsakovas turi teisę su dukra I. praleisti dalį mokslo metų metu moksleiviams skiriamų rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogų. Atsakovas, norėdamas su dukra praleisti atostogas (jų dalį), susiderina (susitaria) apie tai su dukra I. bei informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip prieš savaitę (o esant galimybei, t. y. suplanuotai kelionei ir pan. – kiek galima anksčiau).
1.1.5. Atsakovas turi teisę su dukra I. praleisti ½ dukters vasaros atostogų dalį, kurios viena dalis galėtų būti iki 14 kalendorinių dienų. Atsakovas, norėdamas su dukra praleisti atostogas, susiderina (susitaria) apie tai su dukra I. bei informuoja apie tai ieškovę ne vėliau kaip prieš savaitę (o esant galimybei, t. y. suplanuotai kelionei ir pan. – kiek galima anksčiau).
1.2. Visais atvejais, bet kuriai šaliai pasiteiravus kita šalis turi informuoti, kur yra jų dukra ir bet kuriuo momentu suteikti dukrai I. galimybę bendrauti su bet kuriuo iš tėvų.
1.3. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad bet kuris iš tėvų su dukra I. gali laikinai išvykti į bet kurią kitą užsienio šalį, tačiau apie ketinimus vykti į užsienio šalį, šalis turi informuoti kitą šalį ne vėliau kaip savaitę prieš išvykimą (o esant galimybei, t. y. suplanuotai kelionei ir pan. – kiek galima anksčiau).
2. Atsakovas pateikė prašymą nustatyti laikiną jo bendravimo su dukra tvarką, nustatant, kad 2019-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje 2.1.2.1 ir 2.1.2.2 punktuose nustatytas K. I. bendravimas su dukra (K. I. bendravimas su dukra kas antrą savaitgalį ir antradieniais bei ketvirtadieniais) vyksta dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams. Nurodė, kad šiuo metu tėvo ir dukters bendravimas pagal teismo nustatytą tvarką nevyksta. Atsakovas siekia, kad jo ir dukters ryšys per bylinėjimosi laikotarpį būtų išlaikytas ir nenutrūktų, mano, kad bendravimas su dukra galimas tik tokiais atvejais, kai bendravime su dukra dalyvauja ar tarpininkauja vaiko teisių priežiūros institucijos.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nereikalingas ir nepagrįstas. Ieškovė neprieštaravo ir neprieštarauja, jog mergaitė bendrautų su tėvu. Atsakovas pats nededa realių pastangų bendrauti su vaiku. Tą patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-4249-897/2021. Atsakovas 2021-08-26 atsisakė tęsti rekomenduotą atvejo vadybą, psichoedukacijos paslaugas. Atsakovas ir toliau bendraudamas su dukra yra kategoriškas, nelankstus, neatsižvelgia į dukters nuomonę.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad prieštarauja atsakovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dalyvauti tėvų ir vaikų bendravime nėra VVTAĮT funkcija. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymu, todėl atsakovas, siekdamas užtikrinti vaiko interesus, turėtų kreiptis į antstolį (el. b. t. 2, b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas 2021-10-18 nutartimi VVTAĮT įpareigojo pateikti teismui nuomonę, kaip turėtų vykti atsakovo ir šalių dukters bendravimas/perdavimas, nurodyti atsakovo bei vaiko susitikimuose ir vaiko perdavime galinčius dalyvauti tarpininkus, susitikimų dalyvaujant tarpininkui vietą Vilniaus mieste, pateikti tarpininkų sutikimą dalyvauti tuose susitikimuose, galimą susitikimų laiką (darbo dienomis ir/ar savaitgaliais, kaip pagrindą imant teismo nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką) ir formą, suteiktinų paslaugų kainą ir apmokėjimo tvarką, laiko tarpą, kurį toks bendravimas, tarpininkaujant specialistui, galėtų vykti (el. b. t 2, b. l. 6-9).
6. 2021-11-30 VVTAĮT teismui pateikė informaciją apie galimus tarpininkus, įgyvendinant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką (el. b. t 3, b. l. 22-25).
Šalies argumentai
7. Ieškovė E. V.-I. 2021-12-09 pateiktame dokumente nurodė, kad jai nėra svarbu, koks subjektas tarpininkautų, tačiau nurodė, jog už tarpininkavimo paslaugas mokėti nesutinka, be to, jei vaiką reikėtų pristatyti ieškovei, turėtų būti atsižvelgta į jos darbo grafiką, patogiausia, kad I. I. susitikimai su tėčiu vyktų penktadieniais po 16 val. ir savaitgaliais (el. b. 3 t., b. l. 33-34).
8. 2021-12-10 pateiktu prašymu atsakovas K. I. prašė tarpininke, įgyvendinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2.1.2.1 ir 2.1.2.2 punktus, skirti mediatorę I. K., nustatant, kad mediatorės išlaidas apmoka ieškovė (el. b. 3 t., b. l. 36-38).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-13 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatydamas sekančią laikiną su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, o būtent:
Iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/2019 patvirtintos K. I. ir E. V.-I. sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių 2.1.2.1 ir 2.1.2.2 punktuose numatytas tėvo bendravimas su dukra I. I., gimusia (duomenys neskelbtini), vyksta mergaitę bendravimui darbo dienomis ir savaitgaliais perduodant/grąžinant per tarpininkę mediatorę I. K. mediatorės darbo vietoje ((duomenys neskelbtini));
I. I. į mediatorės darbo vietą antradieniais/ketvirtadieniais 18.30 val. ir porinių metų savaičių penktadieniais 17 val. atveža ieškovė. Nurodytu laiku atsakovas K. I. į mediatorės darbo vietą atvyksta pasiimti dukros;
Pasibaigus bendravimo laikui atsakovas antradienį/ketvirtadienį mergaitę į mediatorės darbo vietą atveža 20.00 val., sekmadienį (po savaitgalio bendravimo) – 17 val. Nurodytu laiku ieškovė E. V.-I. į mediatorės darbo vietą atvyksta pasiimti dukros;
Už pirmąją vaiko perdavimo per tarpininką dieną privalo sumokėti atsakovas, už kitas paeiliui privalo mokėti ieškovė ir atsakovas (už antrą ieškovė, už trečią atsakovas ir t. t.; penktadienis ir sekmadienis skaičiuojamos kaip atskiros dienos), dėl apmokėjimo būdo (grynais pinigais ar pavedimu) ieškovei ir atsakovui susitariant su tarpininke.
9.2. Teismas nurodė, kad prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
9.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/ 2019 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Sutarties 2.1.2.1 ir 2.1.2.2 punktais šalys susitarė, kad tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 17:00 val. ar po užsiėmimų mokymo įstaigoje ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 17:00 val. Jei dukra penktadienį ar tą savaitgalį lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų), taip pat pasirūpina, kad dukra paruoštų pamokas (2.1.2.1 punktas); tėvas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas dukrą tomis pačiomis dienomis į jos gyvenamąją vietą 20:00 val. Jei tomis dienomis dukra lanko užsiėmimus, tėvas pasirūpina dukters nuvežimu ir parvežimu į (iš) užsiėmimus (-ų) (2.1.2.2 punktas).
9.4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose, VVTAĮT pateiktą informaciją, taip pat paaiškinimus posėdžių metu, sprendė, kad tėvo bendravimas su dukra pagal teismo nustatytą tvarką iš esmės nevyksta, o pačių šalių santykiai yra itin konfliktiški. Mergaitei tuoj bus (duomenys neskelbtini) metų, ji žino ir pažįsta savo tėvą, tačiau pastaruoju metu su juo bendravo epizodiškai. Vaiko ir tėvo santykiai, yra viena didžiausių šeimos vertybių, kurią privalo ginti ir valstybė. Nėra duomenų, kad tėvas vaikui darytų žalingą įtaką, bendravimas su tėvu pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. VVTAĮT nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymu, todėl atsakovas, siekdamas užtikrinti vaiko interesus, turėtų kreiptis į antstolį. Ieškovė visuose dokumentuose taip pat nurodo, kad palaiko tėvo ir dukters bendravimą.
9.5. Siekiant, kad teismo sprendimu nustatytas tėvo ir vaiko bendravimas vyktų, teismo vertinimu, byloje tikslinga taikyti laikinąją bendravimo tvarką, nustatant, kad iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių 2.1.2.1 ir 2.1.2.2 punktuose numatytas tėvo bendravimas su dukra vyksta, mergaitę bendravimui perduodant/grąžinant per tarpininkę mediatorę I. K. mediatorės darbo vietoje, tokiu būdu užtikrinant, kad savo teisėmis ir pareigomis vaiko atžvilgiu abi šalys naudotųsi protingai ir sąžiningai bei siekiant užkirsti kelią šalių konfliktams.
9.6. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad abu tėvai yra dirbantys, abu privalo rūpintis, kad bendravimo tvarka būtų realiai įgyvendinama, todėl tarpininko, padedančio įgyvendinti bendravimo tvarką, apmokėjimo našta neturėtų kristi ant vienos iš šalių pečių, o privalo būti paskirstyta tarp abiejų tėvų. Jei šalys dėl bendravimo nesusitaria geranoriškai, privalo prisiimti ir su tuo susijusias išlaidas. Teismas išaiškino, kad bendravimas su vaikais/bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu įgyvendinimo užtikrinimas yra ne tik šalių teisės, bet ir pareigos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Ieškovė E. V.-I. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-13 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
10.1. Teismas neapsaugojo nepilnamečio vaiko, nes ignoravo kitoje byloje Nr. e2VP-4249-897/ 2021 nustatytus faktus, jog pats atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Paminėtos bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad išieškotojo bendravimas su nepilnamečiu vaiku nurodytomis dienomis neįvyko išimtinai dėl išieškotojo veiksmų, t. y. skolininkė, vykdydama teismo sprendimą, sąmoningai nesukuria kliūčių išieškotojui bendrauti su dukra, tačiau pats išieškotojas savo įsakmiu, grubiu, gąsdinančiu, smurtaujančiu elgesiu suformavo tokią dukters būseną savo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismas nutartyje tik formaliai ir deklaratyviai siekia tariamai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, nors nutartimi nusprendė priešingai. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog ieškovė niekuomet neprieštaravo ir neprieštarauja atsakovo bendravimui su dukra. Atsakovo bendravimo galimybės su dukra išimtinai priklauso nuo paties atsakovo, todėl atsakovas bet kada ir bet kuriuo metu pats savarankiškai gali susitikti ir bendrauti su dukra. Priimta nutartis ne tik, kad neapgina vaiko, priešingai, teismas ignoruoja vaiko nuomonę, poreikius ir interesus. Ieškovė ne kartą prašė teismo apklausti dukrą, tačiau klausimą dėl dukters apklausos teismas vis atidėliojo.
10.3. Konfliktas vyksta ne tarp ieškovės ir atsakovo, bet tarp ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters I. I. ir atsakovo (tėvo). Atsakovo kategoriškas, agresyvus, įsakmus, prievartinis elgesys išgąsdino dukrą, sukėlė jai didelės baimės, nesaugumo, įtampos, nenoro bendrauti jausmą, o nenoras siekti kompromiso bei reikalavimas, nepaisant dukters emocinės būklės, toliau siekti vykdyti teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su dukra tvarką sąlygojo mergaitės psichikos būklės sutrikimą. Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė naujų įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, jog jo elgesys dukters atžvilgiu būtų kaip nors pasikeitęs arba bent jau, kad atsakovas ketina atsižvelgti į dukters norus ir poreikius.
10.4. Šalių dukra yra beveik (duomenys neskelbtini) metų, t. y. jai jau beprasidedantis paauglystės laikotarpis. Tokio amžiaus vaikai paprastai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems patiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Atsakovas ignoravo dukters poreikius, nesuteikė saugumo jausmo, todėl prievartinėmis priemonėmis automatiškai dukters ir tėvo (atsakovo) santykio negalima atkurti. Psichologinis vaiko saugumas yra nepalyginamai svarbesnis, nei atsakovo prievartinėmis priemonėmis siekiamas emocinio ryšio (šiuo atveju labiau netgi tariamo) atstatymas.
10.5. Ieškovei nesupranta teismo argumentacija, kodėl ieškovė turėtų priverstinai apmokėti tarpininkavimo išlaidas, ir kokia teisės norma grindžiamas toks teismo sprendimas. Teismo sprendimas priverčiantis ieškovę apmokėti dalį tarpininkavimo išlaidų yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas. Ne ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su dukra, todėl ne ieškovė turi prisiimti ir tokio nebendravimo pasekmes.
10.6. Teismas nutartimi įpareigojo mediatorę I. K. dalyvauti ieškovei perduodant dukrą atsakovui ir atvirkščiai – atsakovui perduodant dukrą ieškovei. Tačiau mediatorė nėra nei bylos šalis, nei valstybės institucija, todėl nėra teisės normos, kuria teismas galėtų duoti privalomus nurodymus byloje nedalyvaujančiam privačiam asmeniui. Be to, toks teismo nurodymas gali būti net ir neįgyvendinamas, nes mediatorė nebūtinai gali tuo metu, kurį teismas nurodė nutartyje, teikti tokią paslaugą dėl užimtumo ar kitų priežasčių. Dėl šių priežasčių nutartis ne tik neteisėta ir nepagrįsta, tačiau ir neaiški, t. y. neaišku kaip nutartį tinkami įvykdyti. Teismas tik formaliai deklaravo, jog gina vaiko teises ir interesus, tačiau iš esmės apgynė tariamas atsakovo teises – vaiko tėvo asmenines ambicijas, tuo nubausdamas ne tik nepilnametį vaiką, bet ir ieškovę.
Atsiliepimas
2. Atsakovas K. I. atsiliepime prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:
11.1. Ieškovė siekia kaip įmanoma labiau apriboti atsakovo galimybę matytis su dukra. Nors atsakovas visuomet akcentavo, jog jam labai svarbu yra išlaikyti ryšį ir bendravimą su dukra, tačiau ieškovė, matydama, kad tėvui yra labai svarbus bendravimas su dukra, priešingai, siekia kiek įmanoma apriboti dukros bendravimą su tėčiu. Tėčio ir dukros bendravimo ribojimas nuolat argumentuojamas tuo, kad neva dukra turi savarankiškus interesus (dukrai (duomenys neskelbtini) metų) ir nenori susitikti, nori veikti kažką kita ir pan. Tačiau būtent pati mama vaikui ir suplanuoja tas veiklas ir lūkesčius dėl veiklų, dėl ko mergaitė tuo metu turėdama smagių veiklų su mama ir jos giminaičiais bei nenorėdama nuvilti mamos, su kuria kartu gyvena ir turi stiprų ryšį bei yra nuo jos priklausoma, atsisako susitikti su tėčiu.
11.2. Teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Ieškovė elgiasi priešingai nurodytoms pareigoms, ne tik nėra bendradarbiavimo, bet dar ir siekiama, kad dukra nebendrautų su tėčiu. Tokio ieškovės elgesio įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį.
11.3. 2020-11-24 antstolė šalims pateikė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo įpareigojo ieškovę ir atsakovą pasinaudoti psichologo, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje, vaikų-tėvų santykių srityje, pagalba. Antstolė šiuo patvarkymu nustatė tokią psichologo pasirinkimo tvarką: ieškovė pasiūlo 3 kandidatus ir iš jų psichologo kandidatūrą pasirenka atsakovas. Tačiau 2020-12-01 ieškovės atstovas pranešė, jog neva neatsirado nei vieno kandidato, kuris galėtų teikti tokias paslaugas ir nurodytų psichologų kandidatūrų nepateikė. Ieškovė nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, daro kliūtis atsakovui susitikti ir bendrauti su dukra. Ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo pateiktas tik tam, kad ieškovė pašalintų savo atsakomybę už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, o ne todėl, kad yra realiai pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių būtų poreikis keisti nustatytą bendravimo tvarką.
11.4. Atsakovas tik keletą kartų galėjo susitikti su dukra, iš esmės bendravimas įvykdavo tik tada, kai bendravime su dukra dalyvaudavo ar tarpininkaudavo vaiko teisių priežiūros institucijos. Po to, kai buvo priimta 2021-12-13 nutartis, kur buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka ir bendravimui buvo pasitelktas tarpininkas, atsakovas realiai gali bendrauti su dukra ir jų susitikimai įvyksta: vyko susitikimai 2021-12-21, 2021-12-23, 2021-12-28 ir 2021-12-30. Tačiau, kai Naujųjų Metų šventę ir savaitgalį (2021-12-31 – 2022-01-02) dukra turėjo praleisti su tėčiu, vaiko mama, norėdama praleisti ir Naujuosius Metus su dukra bei savo giminėmis (pagal bendravimo tvarką šias Šv. Kalėdų šventes dukra praleido su mama), išvežė dukra į sodybą (duomenys neskelbtini) ir atsiuntė el. laišką, kad dukra nenori susitikti. Kai bendravime dalyvauja mediatorė, atsakovo susitikimai su dukra įvyksta, o mediatorei sausio mėnesį atostogaujant vėl vyksta įvairūs susitikimų atšaukimai. Nustatyta bendravimo tvarka, kai dukros perdavimui/grąžinimui pasitelkta mediatorė, už kurios paslaugas turi mokėti ir ieškovė, šiuo metu yra vienintelis būdas padedantis užtikrinti bendravimo tvarkos realų vykdymą.
11.5. Kol nebuvo šios laikinos tvarkos, būtent dėl ieškovės nenoro palaikyti dukros ir tėčio bendravimo toks bendravimas nevyko. Byloje, tam, kad būtų išsiaiškinta vaiko nuomonė, jos susiformavimas ir kiti su tuo susiję klausimai 2021-01-15 nutartimi buvo paskirta vaiko teismo psichologinė ekspertizė. Paskyrus šią ekspertizę, kuri kelia mažiau įtampos ir streso vaikui, nei vaiko dalyvavimas ir apklausa teismo posėdyje, nėra tikslo dar ir vaiką apklausti teisme ir taip bereikalingai sukelti vaikui stresą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
5. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atskirąjį skundą dėl nutarties pateikė ieškovė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovas kartu su atskiruoju skundu teikė įrodymus – atsakovo ir ieškovės susirašinėjimą dėl atsakovo susitikimų su dukra 2021 m. Naujųjų metų savaitgalį ir 2022 m. sausio mėn. (el. b. 3 t., b. l. 90-93).
11. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
13. Pasisakant dėl atsakovo teikiamų dokumentų matyti, jog jo pateikti dokumentai gali būti reikšmingi tiksliau nustatant faktines bylos aplinkybes, kurios reikšmingos atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini. Prašomi prijungti įrodymai nedidelės apimties, teikiami siekiant paneigti atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes (motyvus), teikiamuose įrodymuose yra duomenų apie skundžiamos nutarties de facto (lot. realų) (ne)įgyvendinimą. Proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
7. Apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. V.-I. ieškinį atsakovui K. I. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1320-930/2019 buvo panaikintas K. I. ir E. V.-I. santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, buvo nustatyta K. I. ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarka.
9. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
10. Prasidėjus teisminiam procesui dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų interesais išsprendimo, siekiant užtikrinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), iki teismo proceso pabaigos, t. y. iki sprendimo byloje priėmimo, tam, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 376 straipsnio 2 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnis).
11. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Iš rašytinės bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką atsakovo ir nepilnametės dukters susitikimai (bendravimas) neįvyksta ar įvyksta ne tokiu periodiškumu, kuris yra numatytas. Atsakovas prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką dalyvaujant tarpininkui. Atsakovo teigimu, tokios laikinosios apsaugos priemonės užtikrins, kad jo ir dukters ryšys per bylinėjimosi laikotarpį būtų išlaikytas ir nenutrūktų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir nustatė laikiną bendravimo tvarką pagal teismo 2019-04-08 sprendimo punktus, kartu nustatydamas, kad atsakovo bendravimas su dukra vyksta per mediatorę, taip pat šalių dukra perduodama ir pasiimama mediatorės darbo vietoje, už mediatorės teikiamas paslaugas apmoka ieškovė ir atsakovas paeiliui.
14. Ieškovės vertinimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neapsaugojo nepilnamečio vaiko, nes ignoravo kitoje byloje nustatytus faktus, jog pats atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, teismas turi nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismui teiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ekspertizės skyrimo nurodoma, kad bendravimo tvarka yra pakankama palaikyti pastovų tėvo ir vaiko emocinį ryšį (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, pabrėžia, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, civilinėje byloje Nr. e2VP-4249-897/2021 buvo sprendžiamas antstolės Virginijos Meškauskienės prašymas dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuo antstolė prašė teismo spręsti ieškovės E. V.-I. nubaudimo klausimą dėl konkrečių neįvykusių atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo epizodų. Nors civilinėje byloje Nr. e2VP-4249-897/2021 teismas sprendė, kad nėra pagrindo bausti ieškovės, tai nepaneigia aplinkybės, kad dėl tam tikrų priežasčių vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas nevyksta (nevykdavo). Minėtas aplinkybes patvirtina ir nagrinėjamoje byloje esanti medžiaga, kad pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas dėl tam tikrų priežasčių neįvyksta, o kaip minėta laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šeimos bylose yra užtikrinti nepilnamečio interesus, sureguliuoti ginčo situaciją, kol ginčas nėra išspręstas iš esmės. Byloje duomenų, jog nuolatinis maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams, nėra. Taigi, siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti nepilnamečio vaiko, o taip pat ir šalių interesus, teismas galėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrindamas nuolatinį ir nenutrūkstamą vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo ryšio palaikymą.
17. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad ne ieškovė riboja vaiko ir tėvo bendravimą, tačiau pats vaikas nenori vykti į susitikimus su tėvu, dėl atsakovo griežto ir įsakmaus būdo vaikas nenori būti su atsakovu. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.). Vaiko norai negali būti suabsoliutinami, t. y. nors vaiko norai ir svarbūs, tačiau nereiškia, kad galutinį sprendimą priima būtent vaikas, o tam tikrais atvejais momentinis (lot. ad hoc) vaiko noras gali prieštarauti ir paties vaiko interesams (žr. ir mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, nutarties 28 punktą). Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pabrėžia, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai turi siekti, jog skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku vyktų sklandžiai, todėl abu tėvai turi formuoti vaiko požiūrį, kad abu tėvai yra lygiaverčiai vaiko atžvalgiu ir vienodai gali įgyvendinti tėvų valdžią, todėl ir išsakyta vaiko pozicija, nuogąstavimai neturėtų būti laikomi pakankamu pagrindu riboti vaiko bendravimą su tėvu.
18. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Šie principai taikomi ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų galima teigti, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nerealizuojama. Taigi pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai įgyvendina vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių tikslų – laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
19. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad mediatorė nėra nei bylos šalis, nei valstybės institucija, todėl šiuo atveju nėra jokios teisės normos, kuria teismas galėtų duoti privalomus nurodymus byloje nedalyvaujančiam privačiam asmeniui.
20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įpareigojo šalis pateikti poziciją dėl galimo tarpininko, kuris dalyvautų atsakovo ir nepilnametės susitikimuose, vaiko perdavimuose. Ieškovė nurodė (dokumento registracijos Nr. DOK-229415), kad ji neprieštarauja pasiūlytoms tarpininkavimo paslaugoms ir sutinka tokiu būdu pasinaudoti galimybe bendrauti dukrai su atsakovu, nors tai bus papildoma našta ieškovei. Byloje taip pat buvo pateiktas mediatorės I. K. sutikimas tarpininkauti bendravimo su vaiku metu pasimatymais (dokumento registracijos Nr. DOK-222039). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, esant mediatorės sutikimui, ieškovė nepagrįstai kelia abejones, ar teismas galėjo asmenį, kuris nėra bylos šalis, įpareigoti tarpininkauti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo metu.
21. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovę nepagrįstai įpareigojo apmokėti tarpininkavimo išlaidas, kadangi ieškovė neriboja atsakovo ir dukters bendravimo. Paminėtina, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Galimybė vienodai bendrauti su abiem tėvais, gauti kiekvieno iš tėvų dėmesį ir rūpestį pirmiausia yra vaiko interesas, todėl abu nepilnamečio vaiko tėvai turi siekti, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku vyktų sklandžiai. Kaip minėta, esant nustatyta, kad atsakovo ir dukters bendravimas sklandžiai nevyksta (neįvyksta, būna perkeliamas ir t. t.), pareigą užtikrinti vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą turi abu tėvai. Jei šalys dėl bendravimo nesusitaria geranoriškai, jos privalo prisiimti ir su tuo susijusias išlaidas. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas išlaidas, susijusias su tarpininko dalyvavimu, nepagrįstai paskirstė abiems vaiko tėvams.
22. Ieškovės vertinimu, tarpininko dalyvavimas vaiko ir atsakovo bendravimo metu gali būti net ir neįgyvendinamas, nes mediatorė nebūtinai gali tuo metu, kurį teismas nurodė nutartyje, teikti tokią paslaugą dėl užimtumo ar kitų priežasčių.
23. Kaip jau minėta, atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku buvo apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko perdavimui ar bendravimui vykstant neutralioje vietoje, ieškovei atvežant vaiką į susitikimų su tėvu vietą, eliminuoja galimybę vaikui pasilikti namuose, atsisakyti ir nevykti bendrauti su tėvu. 2019-04-08 sprendimu buvo nustatyta maksimali bendravimo tvarka, o pasitelkiamas tarpininkas užtikrina tokios nustatytos bendravimo tvarkos realų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju vaiko paėmimo-perdavimo vieta, susitikimų vieta tarpininko darbo vietoje užtikrina papildomą nustatytos tvarkos realizavimo galimybę. Nors ginčijama tvarka nenumatoma kitų alternatyvių vaiko pasiėmimo (susitikimo) vietų, neužkertamas kelias šalims dėl jų susitarti; dėl to, esant objektyviai aplinkybei – mediatoriaus negalėjimui dalyvauti susitikimuose, šalių sutarimu vaiko paėmimo vieta gali būti keičiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia tvarka yra optimali ir sudarys nepilnamečiui vaikui realią galimybę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, palaikyti su juo artimą ryšį, gauti skyrium gyvenančio tėvo paramą ir rūpestį.
24. Dėl ieškovės prašymo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-13 nutarties skubų vykdymą iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė, o paskirtis – išvengti nurodytos grėsmės (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovės prašymo tenkinimas iki skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimo neatitiktų taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siektų tikslų, t. y. realaus skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio bendravimo užtikrinimo.
25. Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-13 nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą