- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2744-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09326-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vainėda“
- Ieškovas
- SIA „VG-UNION“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vainėda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vainėda“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „VG-UNION“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vainėda“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA „VG-UNION“ (toliau – ir ieškovė) 2023 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vainėda“ (toliau – ir atsakovė) 3 931,50 Eur skolos, 177,51 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3 931,50 Eur skolos, 177,51 Eur palūkanų, 40,00 Eur kompensacijos skolos išieškojimo išlaidoms, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 149,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 93,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 6,64 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Vainėda“ pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nebuvo pasyvi proceso dalyvė, teikė teismui 2023 m. liepos 5 d. ir 2023 m. liepos 14 d. motyvuotus ir išsamius prašymus dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Tačiau įvertinus visas faktines aplinkybes, taip pat tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, kitos (susijusios) Latvijos Respublikoje nagrinėjamos bylos faktinį pagrindą, dalyką ir susietumą, nusprendė, kad šioje situacijoje ir proceso stadijoje racionaliausia ir tikslingiausia būtų, visų pirma, spręsti šių dviejų bylų susietumo klausimus ir sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Atsakovė taip pat nesutinka su sprendimo už akių pagrįstumu. Teigia, kad už pervežimo paslaugas ieškovė atsakovei 2022 m. lapkričio 4 d. išrašė dvi sąskaitas (Nr. 2022/220 1781,50 Eur sumai ir Nr. 2022/221 4 300 Eur sumai), kurių apmokėjimo data iki 2022 m. gruodžio 4 d. Atsakovė yra iš viso ieškovei sumokėjusi 3 931,50 Eur. Tvirtino, kad atsakovė melagingai nurodė, jog jai tik 2022 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 2 150 Eur. Su pareiškimu atsakovė pateikė įrodymus, kad už pervežimo paslaugas ieškovei pagal 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 2022/220 sumokėjo 1781,50 Eur.
Atsiliepimas
4. Ieškovė SIA „VG-UNION“ atsiliepimu prašė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė tik pareiškime ginčijo ieškovės pateiktą reikalavimą, pateikdama įrodymą, kad buvo papildomai sumokėta 1 781,50 Eur ir šios sumos dydžiu turi būti mažinamas ieškovės reikalavimas. Ieškovė su šiuo teiginiu sutinka ir įsipareigoja vykdomajame rašte skolos sumą sumažinti 1 781,50 Eur suma. Pažymėjo, jog atsakovė nei viename procesiniame dokumente neginčijo skolos fakto. Reikalaujamos sumos sumažinimas, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės sprendimo už akių panaikinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei įteikti 2023 m. birželio 27 d. 2023 m. liepos 5 d. gautas atsakovės atstovo prašymas dėl prieigos suteikimo prie elektroninės bylos kortelės advokatui R. N., kuris tenkintas tos pačios dienos teisėjo rezoliucija. 2023 m. liepos 5 d. atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki 2023 m. liepos 26 d., paaiškindamas, jog šiuo atveju būtina išsamiai susipažinti su ieškiniu pateiktų įrodymų turiniu, patikrinti didelį kiekį dokumentų, atlikti jų analizę, taip pat reikalingas įrodymų, kurie didžiąja dalimi yra ne lietuvių kalba, vertimas, o tam yra būtinas papildomas laikas. Teismas prašymą tenkino. Tačiau 2023 m. liepos 16 d. atsakovo atstovas pateikė teismui dar vieną prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Nurodė, jog atsakovei yra būtina gauti dokumentus, susijusius su Latvijos Respublikos muitinės atliktais ginčo krovinio patikrinimais ir sulaikymais. Šių dokumentų gavimas užtruko dėl vasaros sezono ir numatytų darbuotojų atostogų, be to, gautus dokumentus bus privaloma išversti į lietuvių kalbą, o tai taip pat užims papildomo laiko. Teismas prašymą tenkino. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2023 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovė per nustatytą terminą (kuris buvo pratęstas du kartus) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą vadovaujantis CPK 285 straipsnio nuostatomis priimti 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo negali būti laikoma pateisinama priežastimi nevykdyti teismo įpareigojimo nustatytu terminu pateikti atsiliepimą teismui – pasibaigus teismo paskirtam terminui, išnyksta ir teisė atlikti procesinius veiksmus (CPK 75 straipsnio 1 dalis) ir dėl to atsiranda teisinės pasekmės (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
7. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. V202201783 (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą pervežti FTL surenkamąsias medines konstrukcijas, o ieškovei pristačius krovinius, atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 600,00 Eur per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros originalo ir CMR važtaraščio gavimo dienos. Byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 12 d. CMR važtaraštis, patvirtina, jog ieškovė tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sutartyje nurodytoje vietoje ir susitartais terminais, 2022 m. rugsėjo 7 d. krovinys buvo pakrautas ir 2022 m. rugsėjo 12 d. pristatytas. Ieškovei pristačius krovinį, 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė su sunkvežimiu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdoma išmuitinimo procedūra. Išmuitinimo procedūra truko 43 dienas, dėl ko ieškovė patyrė papildomus nuostolius, kurių atlyginimą šalys sulygo sutarties 3.3 punkte. Pagal minėtą sutarties punktą, šalys susitarė, kad užsakovas pavėlavęs pateikti krovinį gabenimui ar vežėjas pavėlavęs atvykti į krovinio pakrovimo vietą, privalo atlyginti kitos šalies nuostolius, kurių sutartinė kaina yra 100 Eur už kiekvieną uždelstą parą, o jei nuostoliai didesni, tai faktiškai patirtus nuostolius. Ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 2022/220 1 781,50 Eur sumai, apmokėjimo data iki 2022 m. gruodžio 4 d. Sumą sudaro: krovinio vežimo kainą – 1 600,00 Eur; fitosanitarinė kontrolė – 31,50 Eur; prastova – 150,00 Eur. 2022 m. lapkričio 4 d. ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą Nr. 2022/221 4 300,00 Eur sumai, apmokėjimo data iki 2022 m. gruodžio 4 d. Byloje pateiktas 2023 m. kovo 7 d. pranešimas dėl kredito patvirtina, jog atsakovė pervedė ieškovei 2 150,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis mokėjimas“. Atsakovė už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris ieškovės skaičiavimu sudarė 3 931,50 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi likusią skolos dalį nebuvo, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinyje išdėstytų aplinkybių neginčijo.
8. Pažymėjo, kad iš atsakovės pateikto pervedimo iš užsienio informacijos apie įvykdytą operaciją matyti, kad 2022 m. lapkričio 25 d. atsakovė atliko 1 781,50 Eur mokėjimo pavedimą pagal sąskaitą Nr. 2022/220. Ieškovė paaiškino, jog ji yra užsienio juridinis asmuo ir dėl diskomunikacijos ir kalbinio barjero nepateikė Lietuvoje veikiančiam atstovui 1 781,50 Eur sumos mokėjimą patvirtinančio dokumento, dėl ko įvyko techninė klaida bei šis mokėjimas nebuvo įskaitytas į reikalavimą, todėl sutiko, kad skolos suma turi būti mažinama atsakovės papildomai atlikto 1 781,50 Eur sumos mokėjimo dydžiu. Pastebėjo, jog kreipimosi į teismą metu ieškovė neturėjo duomenų apie 1 781,50 Eur sumos sumokėjimą, o atsakovė šios aplinkybės nei viename teismui teiktame dokumente iki sprendimo priėmimo taip pat nenurodė ir įrodymo nepateikė, todėl priimant sprendimą už akių įsiskolinimas nustatytas teisingai. Kita vertus, jeigu atsakovė turi įrodymą, patvirtinantį papildomo atsiskaitymo faktą, šis galėtų būti paduotas antstoliui, kuriam galimai bus pateiktas vykdyti vykdomasis raštas. Be to, ir pati ieškovė įsipareigoja prašydama išduoti vykdomąjį raštą sumažinti reikalavimą proporcingai 1 781,50 Eur suma.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Vainėda“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį, tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; priimti naujus pateikiamus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
9.1. Atsakovė nebuvo visiškai pasyvi proceso dalyvė, teikė teismui 2023 m. liepos 5 d. ir 2023 m. liepos 14 d. motyvuotus ir išsamius prašymus dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, tačiau įvertinusi visas faktines aplinkybes, taip pat tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, kitos (susijusios) Latvijos Respublikoje nagrinėjamos bylos faktinį pagrindą, dalyką ir susietumą, nusprendė, kad šioje situacijoje ir proceso stadijoje racionaliausia ir tikslingiausia būtų visų pirma išspręsti šių dviejų bylų susietumo klausimus ir sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Būtent dėl šių priežasčių atsakovė pateikė prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą, o ne savo poziciją išreiškė pateikdama atsiliepimą. Tuo atveju, jei teismas būtų patenkinęs atsakovės prašymą ir sustabdęs bylos nagrinėjimą, atsiliepimas byloje apskritai būtų buvęs nebereikalingas ir neturėtų jokios teisinės reikšmės.
9.2. Nors procesinis dokumentas buvo pavadintas prašymu dėl bylos sustabdymo, jame buvo išdėstytos visos aktualios faktinės bylos aplinkybės, nesutikimo su ieškiniu reikalaujamos skolos aspektai. Toks procesinis atsakovės prašymas neleidžia konstatuoti šalies pasyvumo bylos nagrinėjime ir daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistavo sąlygos sprendimui už akių priimti.
9.3. Atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad byloje bus sprendžiamas prašymas dėl bylos sustabdymo ir tik jį išsprendus, paaiškės tolimesnis bylos nagrinėjimo proceso likimas. CPK nėra reglamentuojamas pareikštų procesinių prašymų nagrinėjimo eiliškumas, taip pat nėra nustatyta, kad šalis, prieš reikšdama prašymą dėl bylos sustabdymo visų pirma privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teismas atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo išsiuntė ieškovei ir nustatė penkių dienų terminą atsiliepimui pateikti, nurodė, kad atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pasibaigus ieškovei nustatytam terminui atsiliepimui į prašymą dėl bylos sustabdymo.
9.4. Už pervežimo paslaugas ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 2022/220 1 781,50 Eur sumai, apmokėjimo data – iki 2022 m. gruodžio 4 d. Atsakovė už pervežimo paslaugas ieškovei pagal 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 2022/220 sumokėjo 1 781,50 Eur ir visiškai atsiskaitė. Ieškovė atsakovei 2022 m. lapkričio 4 d. išrašė sąskaitą Nr. 2022/221 4 300,00 Eur sumai, apmokėjimo data – iki 2022 m. gruodžio 4 d. Atsakovė šios sąskaitos dalį, t. y. 2 150,00 Eur, apmokėjo, to neneigia ir neginčija pati ieškovė. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė iš viso ieškovei yra sumokėjusi 3 931,50 Eur. Nepaisant to, sprendimu už akių teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovės reikalaujamą 3 931,50 Eur skolą. Pati ieškovė atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo visiškai pripažino, kad neteisingai nurodė atsakovės skolos dydį, o tuo pačiu sutiko, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.
9.5. Teismo nurodyti argumentai, kad atsakovė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį papildomo atsiskaitymo faktą, galėtų pateikti antstoliui, kuriam galimai bus pateiktas vykdyti vykdomasis raštas ir tokiu būdu sumažinti išieškomą sumą, yra nepagrįsti. Teismui išduodant vykdomąjį raštą, teismas jame įrašytų tikslią iš atsakovės išieškotiną sumą, kuri šiuo atveju yra visiškai nepagrįsta. Suma, nuo kurios skaičiuotinos palūkanos, taip pat yra nepagrįsta ir neteisinga.
9.6. Teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 887,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios aplinkybės teismas niekaip neįvertino ir dėl jos nepasisakė. Patenkinus ieškovės ieškinį tik iš dalies ir atskaičius visas atsakovės sumokėtas sumas, taip pat turėtų būti keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nes bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
9.7. Ieškovė nepagrįstai 2022 m. lapkričio 4 d. išrašė sąskaitą Nr. 2022/221 4 300,00 Eur sumai. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje Vežimo sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad užsakovas (atsakovė) neatsako vežėjui (ieškovei) už jo prastovas ir išlaidas, jeigu jos yra susijusios su muitinės ar kitų valstybinių įstaigų veiksmais. Šiuo atveju ieškovės prastovos buvo nulemtos būtent dėl Latvijos Muitinės veiksmų, todėl atsakovė nėra niekaip atsakinga dėl ieškovės nurodomų prastovų. Latvijos Muitinė sulaikė krovinį motyvuodama tuo, kad krovinys yra draudžiamų į Europos Sąjungą importuoti prekių iš Rusijos Federacijos sąraše, dėl ko krovinys ir buvo konfiskuotas – dėl krovinio konfiskavimo teisėtumo vykstantis procesas iki šiol nėra pasibaigęs. Šios aplinkybės lėmė prastovų ir papildomų išlaidų atsiradimą. Todėl atsižvelgiant į susiformavusią, tiek Lietuvos, tiek tarptautinę teismų praktiką, teismas turi vertinti šias aplinkybes, sprendžiant vežėjo atleidimo nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto pagrindu. Tokius teiginius patvirtina ir pačios ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonės sulaikymas truko 43 dienas, dėl ko galiausiai krovinys buvo konfiskuotas. Akivaizdu, kad prastovų susidarymas nebuvo nulemtas kokių nors atsakovės veiksmų, todėl ji nėra atsakinga dėl ieškovės nuostolių.
Atsiliepimas
10. Ieškovė SIA „VG-UNION“ atsiliepimu prašė atsakovo atskirojo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
10.1. Iki sprendimo už akių priėmimo atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Latvijos Respublikoje nagrinėjama civilinė byla turi tiesioginių sąsajų su civiline byla Nr. e2-14080-1171/2023, t. y. nebuvo pateikta visiškai jokių įrodymų apie galimą prejudicinį ryšį. Ši pozicija yra grindžiama deklaratyviais teiginiais. Atsakovė apsiėmė atlikti draudžiamų prekių pervežimą bei apie tai neinformavo ieškovės. Atsakovė sutartinių santykių atžvilgiu yra atsakinga ieškovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovei įrodžius, jog draudžiamos prekės priklausė ne atsakovei, atsakovė galėtų nukreipti reikalavimą į trečiąjį asmenį ir būtent iš trečiojo asmens reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovė tai jau yra atlikusi, kadangi Latvijos Respublikos teisme atsakovė jau reikalauja iš SIA „FULGURA“ ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo. Latvijos Respublikos teisme vykstantis ginčas dėl atsakovės ir SIA „FULGURA“ skolinių santykių taip pat neturi jokio prejudicinio ryšio su civiline byla.
Šalies argumentai
10.2. Terminas atsiliepimui pateikti buvo pratęstas net 2 kartus, tačiau pats atsiliepimas teismui pateiktas nebuvo. Tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė pateikė mokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuris patvirtino ieškovei atliktą papildomą 1 781,50 Eur mokėjimą. Tik teismui priėmus sprendimą už akių atsakovė pateikė papildomus įrodymus apie atliktą mokėjimą, kurio pagrindu atsakovė reikalauja sprendimo už akių panaikinimo. Atsakovė netinkamai įgyvendindama savo procesines teises siekia pagrįstai priimto sprendimo už akių panaikinimo. Nėra svarbu, atsakovas būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį prieš prašymą dėl bylos sustabdymo ar po jo, tačiau esminis aspektas yra tai, jog atsiliepimas į ieškinį turi būti pateiktas iki nustatyto procesinio termino pabaigos. Atsakovė sąmoningai pratęsė nustatytus terminus atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau dėl nežinomu priežasčių (galimo bylos vilkinimo), atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir iki sprendimo už akių priėmimo jokių svarių argumentų, kuriais nesutiktų su ieškovės ieškiniu, nenurodė.
10.3. Atsakovė turėjo galimybę pateikti įrodymus dėl dalinio skolos padengimo, tačiau to nei teikiant prašymus dėl terminų pratęsimo, nei teikiant prašymą dėl bylos stabdymo (kurį atsakovė prilygina atsiliepimui į ieškinį) nepateikė. Ieškovės atstovas šių aplinkybių dėl diskomunikacijos ir kalbinio barjero nežinojo bei neturėjo galimybės sumažinti pinginio reikalavimo anksčiau. Šis mokėjimas neturi jokios įtakos sprendimo už akių priėmimo teisėtumui ir teisingumui, kadangi atliktą mokėjimą patvirtinantis dokumentus yra pagrindas skolos mažinimui priverstinio vykdymo procese. Taip pat šalys gali nurodyti, jog būtent nuo mažesnės sumos yra skaičiuojamos procesinės palūkanos. Atsakovas gali atlikti mokėjimą iki vykdomojo rašto išdavimo dienos, todėl sprendimo už akių panaikinimas tik nepagrįstai vilkintų procesą bei didintų šalių bylinėjimosi išlaidas.
10.4. Atsakovė pateikė vienintelį įrodymą (kurį turėjo teisę ir pareigą pateikti prieš priimant sprendimą už akių) apie atliktą papildomą 1 781,50 Eur sumos mokėjimą, dėl ko turėtų būti mažintina reikalavimo suma. Aktualu tai, kad vienintelė aplinkybė, t. y. reikalaujamos sumos mažinimas, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės sprendimo už akių panaikinimui, kadangi sumažinus reikalavimą, nepasikeičia visiškai jokios kitos sprendimo už akių aplinkybės. Vienintelis pasikeičiantis aspektas, priverstinio vykdymo metu turėtų būti antstoliui pateikiamas atliktas dalinis mokėjimas, kurio pagrindu turėtų būti mažintina skolos sumą (jei Atsakovė vengtų atlikti mokėjimą iki priverstinio vykdymo pradžios). Taigi, pagrįstai teigtina, jog teisėtai ir teisingai priimto sprendimo už akių panaikinimui atliktas dalinis mokėjimas yra tiesiogiai susijęs išskirtinai tik su mažintina reikalavimo suma, t. y. tai nėra pagrindas sprendimo už akių panaikinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Remiantis CPK 285 straipsnio 5 dalimi, 287 straipsniu atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
14. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovės be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikimas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas du kartus teikė prašymus dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, pašymai buvo tenkinti, terminas atsiliepimui pateikti galutinai buvo pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 24 d., tačiau atsakovė per teismo nustatytą papildomą terminą atsiliepimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog nors atsakovė pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, tai negali būti laikoma pateisinama priežastimi nevykdyti teismo įpareigojimo nustatytu terminu pateikti atsiliepimą teismui. Per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, atsiranda su tuo susijusios atitinkamos teisinės pasekmės, t. y. gali būti priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui egzistavo procesinės prielaidos priimti byloje sprendimą už akių.
17. Minėta, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).
18. Vertinant CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, apskųsti šį sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka šiai šaliai suteiktų procesinių garantijų kontekste, pažymėtina, kad pasyvioji šalis tokiu atveju turi teisę pasinaudoti specialia teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, t. y. ji gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Toks pasyviosios šalies procesinių teisių ribojimas yra pateisinamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priima atlikdamas formalų atvykusios (procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, visapusiškai netiria bylos aplinkybių ir neatlieka išsamaus surinktų įrodymų vertinimo. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas).
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 3 931,50 Eur skolos, 177,51 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį ieškovė grindė aplinkybe, kad atsakovė nėra apmokėjusi dviejų sąskaitų, t. y. 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitos Nr. 2022/220 viso 1 781,50 Eur sumai, apmokėjimo terminas – 2022 m. gruodžio 4 d. bei dalies 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitos Nr. 2022/221 viso 4 300,00 Eur sumai apmokėjimo terminas – 2022 m. gruodžio 4 d. Ieškovė teigė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. atsakovė, sutikdama su jos atžvilgiu išrašytomis sąskaitomis, neginčydama nuostolių sumos, atliko 2 150,00 Eur mokėjimą.
21. Pažymėtina, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė įrodymą, kad apmokėjo ieškovės 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 2022/220 bendrai 1 781,50 Eur sumai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodytą aplinkybę pripažįsta, teigdama, jog ieškovės atstovas šių aplinkybių dėl diskomunikacijos ir kalbinio barjero nežinojo bei neturėjo galimybės sumažinti piniginio reikalavimo ankščiau. Taigi atsakovės apteikti įrodymai pagrindžia, jog iš ieškovės reikalaujamos sumos, kuri bendrai sudarė 6 081,51 Eur, atsakovė yra apmokėjusi ne ieškovės ieškinyje nurodytą 2 150,00 Eur sumą, o 3 931,50 Eur sumą. Atsižvelgiant į nurodytą, galima daryti išvadą, jog tiek ieškovei iš atsakovės sprendimu už akių priteista bendra skolos suma, tiek palūkanos nėra tikslios, skolos suma turėtų priteista mažesne, nei šiuo metu yra priteista. Vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių.
22. Pirmiau nurodyti argumentai leidžia teismui prieiti prie išvados, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės išdėstyti argumentai, dalis kurių grindžiami bylos duomenimis (byloje esančiais įrodymais), pagrįstai leidžia abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes jų pagrindu nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje.
23. Teismas, konstatavęs, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti aplinkybes, be kita ko, susijusias su sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).
24. Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytas pagrindas naikinti apskųstą teismo procesinį sprendimą ir, panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15, 24 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teismo sprendimo už akių peržiūrėjimu, kaip ir kitų bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduodi bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.