Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, jog šalių santykiai gimus sūnui pašlijo. Nuolatiniai konfliktai ir pretenzijos dažnai baigdavosi smurtu prieš ieškovę. Atsakovas nevengė alkoholio, kilusią agresiją išliedavo ant ieškovės. 2012 m. ieškovė sužinojo, kad atsakovas palaiko artimus ryšius su kita moterimi ir 2013 m. sausio mėnesį atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur. Ieškovės manymu, santuoka yra iširusi ir jos atkurti nebeįmanoma. Atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas t. y. daugiau nei vienerius metus nesirūpina šeima, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nuo to momento, kai atsakovas paliko šeimą ji viena rūpinasi nepilnamečio sūnaus išlaikymu, ugdymu ir priežiūra. Atsakovas prie šeimos poreikių tenkinimo nei materialiai, nei kita forma neprisidėjo. Ieškovė savo nepilnamečiui sūnui užtikrina sąlygas sveikai augti ir vystytis, todėl, ieškovės manymu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja atitiktų nepilnamečio sūnaus interesus. Ieškovė teigė, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 300,00 Eur suma per mėnesį. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 542,50 Eur. Atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų nevykdo, neprisideda prie sūnaus auginimo, todėl iš atsakovo priteistinas 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150,00 Eur už 36 mėnesius atgal nuo ieškinio pateikimo dienos.

Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti atsakovo mamai (42 el. b. l.) atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, jam asmeniškai (92, 158 el. b. l.), neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, paaiškinimų dėl ginčo esmės nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (128-130 el. b. l.) išdėstytą nuomonę. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 150,00 Eur išlaikymo suma, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, yra pakankama išlaikyti tokio amžiaus vaiką, mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeis nepilnamečio šalių sūnaus interesų. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Išvadą teikianti institucija - Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad skyrius neturi duomenų, jog nepilnamečio D. J. motina netinkamai sūnų prižiūri bei juo rūpinasi. Atsižvelgiant į tai, kad emocinis biologinis ryšys tarp motinos ir sūnaus yra stiprus, jis tėvams gyvenant skyrium, gyvena tik su motina, skyrius daro išvadą, kad D. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Skyriaus nuomone iš tėvo prašomas priteisti išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų atitinka nepilnamečio D. J. interesus. Kadangi atsakovas visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo gyvenant skyrium, skyrius palaiko ir išlaikymo įsiskolinimo klausimą. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (8 el. b. l.), šalys santuokoje susilaukė sūnaus D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (9 el. b. l.). Tomos (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 542,50 Eur per mėnesį (10 el. b. l.). atsakovas V. J. duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Ieškovės teigimu vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 300,00 Eur suma. D. J. mokosi Veiverių T. Ž. gimnazijoje, lanko 4 klasę, gitaros ir šokių būrelius, kurių kaina apie 10,00 Eur, išlaidos priemonėms sudaro apie 10,00 Eur. D. J. diagnozuota astma, kas mėnesį medikamentams išleidžiama 15-20 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str. str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis 2013 m. sausio mėnesį paliko šeimą, visiškai neprisidėjo prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei nedalyvavus teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (92, 158 el. b. l.), jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas išėjo iš namų, gyvena skyrium nuo šeimos, nebeveda su ieškove bendro ūkio, nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, 2013 m. sausio mėnesį paliko šeimą ir nesirūpina nei ieškove, nei šalių nepilnamečiu sūnumi, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, ieškovė taikytis nepageidauja, atsakovui esant pasyviam, jo pozicija dėl šalių santuokos nutraukimo nėra žinoma, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str. 2 d.).

Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip pusę metų, ieškovei vienai tenka pareiga rūpinti šeimą ir šalių nepilnamete dukra, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str.), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Ieškinyje nurodyta, kad šalys santuokoje neįgijo jokių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi, todėl šioje byloje šis klausimas nenagrinėjamas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių sūnaus D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja. Iš bylos duomenų bei ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove, kitos gyvenamosios vietos neturi. Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi bei prižiūrėtų su ja gyvenantį šalių nepilnametį sūnų, todėl skyrius palaiko ieškovės reikalavimą šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, pats noro auginti vaiką taip pat nereiškė.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į institucijų šioje byloje teikiančių išvadą poziciją, įvertinat nepilnamečio vaiko amžių, jo ir motinos gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, šalių nepilnamečio sūnaus D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove T. J. (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigos prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus D. J., kuriam bylos nagrinėjimo teisme metu yra vienuolika metų, vaiko poreikių užtikrinimui kas mėnesį reikalinga 300,00 Eur suma. Į šią sumą įskaičiuojamas maistas, apranga, avalynė, higienos priemonės, patalynė, mokykliniai reikmenys, sveikatos priežiūra, pramogos. Byloje nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus mokosi Veiverių T. Ž. gimnazijoje, lanko 4 klasę, gitaros ir šokių būrelius, kurių kaina apie 10,00 Eur, išlaidos priemonėms sudaro apie 10,00 Eur. D. J. diagnozuota astma, kas mėnesį medikamentams išleidžiama 15-20 Eur. Iš atsakovo prašoma priteisti periodinį išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, atsakovas vaiko poreikiams reikalingos sumos neginčijo. Išvadą teikiančios institucijos pateiktose išvadose nurodė, kad ieškovei, tenkinančiai nepilnamečio šalių sūnaus poreikius, yra žinomos dėl to patiriamos išlaidos, būtinų nepilnamečio šalių sūnaus sąlygų sudarymui tikslinga priteisti tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Ieškovė dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, vidutinis darbo užmokestis – apie 542,50 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (10 el. b. l.), ieškovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo registruotino turto neturi (95-96 el. b. l.), duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą. Atsakovas turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pateikti teismui jo materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Atsakovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti, kokio dydžio išlaikymą yra finansiškai pajėgus teikti. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį, paneigiančių jo galimybę mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą.

Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismas pažymi, kad atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas (kitokių duomenų byloje nėra), todėl laikytina, kad atsakovą jo turtinė padėtis tenkina ir jis gali teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikams.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kad D. J. bylos nagrinėjimo teisme metu yra vienuolika metų, jis lanko mokyklą, lanko plaukimo gitaros ir šokių būrelius, jam diagnozuota astma, be to, vaiko poreikiai su amžiumi didėja, reikalingos papildomos išlaidos mokymosi reikmenims, laisvalaikiui, socialiniam bendravimui ir pan., prašoma iš atsakovo priteisti 150,00 Eur išlaikymo suma laikytina pagrįsta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. J. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-04-21) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė T. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti. Kadangi atsakovas šeimą paliko 2013 m. sausio mėnesį, kaip nurodė ieškovė, nuo to laiko atsakovas neteikia savo nepilnamečiam sūnui visiškai jokio išlaikymo, todėl iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas 5400,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-04-21). Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis pagrįstas ir tenkintinas.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui – prigimtinė pavardė (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė prašo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti jos naudai iš atsakovo (5, 96 b. l.). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 281,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 250,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (97-99 el. b. l.) ir 31,00 Eur žyminis mokestis (13 el. b. l.) – CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 98 str.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 162,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.), 13,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str., 1 tomo 2 b. l.), iš viso 175,84 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės T. J. (iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovo V. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. J. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui V. J. – prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-04-21) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesais.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 5400,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2014-04-07 iki 2017-04-21.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 281,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 162,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 13,84 (trylika eurų 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 175,84 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 84 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.